Geriausi 2010

Ramūnas Radavičius - pernykštis Geriausias. Liūtingose rungtynės Marijampolėje su Ekranu, kuriame šiuo metu ir žaidžia.

Kol Lietuvos rinktinė renka taškus, o A lyga atostogauja, aš skelbiu kasmetinį, tradicinį, audringą ir nenuspėjamą konkursą, kuriame, kaip dabar madinga sakyti, viską lemia žiūrovų balsai. Jau supratote apie ką bus kalbą – taip, laikas išrinkti geriausius šio sezono Sūduvos žaidėjus.

Kaip visada konkursą skelbiu iki čempionato pabaigos likus nemažai laiko, tačiau čia jums ne koks TV šou – čia žmonėms reikia pagalvoti, pamąstyti ir tik tada savo balsus atiduoti. Todėl ir balsavimas trunka ilgiau.

Žaidimo taisyklės tos pačios, kaip ir ankstesniai kartais, todėl nesusipratimų neturėtų kilti. Jums reikia užrašyti keturis jūsų manymu geriausius šio sezono žaidėjus griežta tvarka. Ne šiaip keturis, kurie jums patiko, bet nuo geriausio (pirma vieta) iki mažiausiai gero tarp geriausių (ketvirta vieta). Už pirmą vietą aš skirsiu 5 balus, už antrą – 3, už trečią – 2, o už ketvirtą – 1. Paskui viską susumuosiu ir nugalėtojus paskelbsiu. O savo sprendimus prašome siųsti elektroniniu paštu ponaspop@yahoo.com.

Žaidimas vyks beveik iki sezono galo – rezultatus paskelbsiu prieš paskutiniąsias čempionato rungtynes su Žalgiriu. O kad jūs pernelyg neatsipalaiduotumėte, apie tai dar keliskart priminsiu.

2008 topas: Macola, Mikuckis, Lukjanovs.

Tokį konkursą skelbiu trečią kartą (tiek sezonų ir šis blogas egzistuoja), tačiau šiais metais rinkti bus sunkiausia. Ansktesniais metais komanda vis tik turėdavo pakankamai aiškius lyderius. Dar prieš balsavimo pradžią jau būdavo galima nujausti, kas laimės. Šiame sezone to nėra. Neturi šiais metais Sūduva žaidėjų, kurie viso sezono metu akivaizdžiai ryškiau žibėtų nei kiti. Kartais vienas blyksteli, kartais – kitas, o tas, kuris blizgėjo praeitą kartą, šį kartą sedi šešėlyje. Neminėsiu čia vardų ir pavardžių, kad įtakos jūsų sprendimams nedaryčiau. Tik priminsiu, kad vertinant reikėtų apmąstyti visą sezoną, o ne tik tai, kaip žaidėjas išrodo čempionato pabaigoje.

Pabaigai, priminsiu ankstesnių metų trejetukus. 2008 metais pirmas buvo Darius Maciulevičius (48 balai), antras – Tomas Mikuckis (37 balai), trečias – latvis Ivans Lukjanovs (31 balas). Pernai, 2009 metais, geriausiu mes išrinkome Ramūną Radavičių ir gavo jis 83 balus (kas rodo, jog balsuotojų buvo ženkliai daugiau). Antrasis buvo Saulius Klevinskas (70 balų), trečiasis – Vaidas Slavickas (38 balai). 2008 metais paminėti buvo 10 žaidėjų, o pernai – 13.

Taigi – pirmyn. Nekantriai laukiu jūsų laiškų!!!

Taurės, bokalai ir kitos naujienos

Taurė, kurią Sūduva prieš pora metų parsivežė namo.

Kol Lietuvos rinktinė rengiasi susitikimui su sijonuotais vyrais Marijampolėje, mes galima prisiminti keletą įvykių, kuriuose Sūduvai teks sudalyvauti be lemiamų A lygos rungtynių. Kaip visada tokiais atvejais nutika (ačiū Dievui, yra dalykų, kurie greičiausiai niekada nepasikeis), informacijos yra labai mažai, ji miglota ir padrika.

Taigi, Sūduvai šiemet dar teks sulošti keletą rungtynių, kurių rezultatai bus svarbūs kitam sezonui. Pirmiausia – Lietuvos taurė. Vieni šias rungtynes vadina VI LFF taurės etapu, kiti – aštuntfinaliu. O kaip yra iš tikro – velnias žino.  Vienintelė aiški informacija yra štai kokia – burtai bus traukiami rytoj, penktadienį, rugsėjo 3 dieną, vėlai vakare Kaune. LFF tinklapis informuoja, kad komandų vadovai turi rinktis 19.30 prie tarnybinio stadiono įėjimo. Va taip – parūkys vyrai ir moterys, o paskui nuspręs kaip viskas bus. Nes kaip ten viskas bus nėra labai aišku.

Įvartis.lt atsipūtęs rašo, kad šiame etape rungtyniaus ir 8 stipriausios praėjusio sezono A lygos komandos. Ok, nepažiūrėjo žmonės, kad šiame LFF taurės turnyre iki dar nėra žaidusios tik keturios – Ekranas, Sūduva, Tauras ir Šiauliai. Penktoji – Vėtra – nežaidė ir nežais. Po paskutinio etapo yra likę 8 komandos – FM Granitas iš Vilniaus, Alytaus Vidzgiris, Kėdainių Nevėžis, FBK, Atletas, Klaipėda, Kruoja ir Banga.  Taigi, viso turime 12 komandų. Ir kaip jos bus sudėliotos tolesniam žaidimui – vienas dievas težino. Logiškiausia lyg ir būtų paskirstyt jas į keturias grupes po tris komandas ir vėliau turėt pusfinaliui kiekvienos grupės nugalėtojus. Matysim, kokią schemą yra LFF numatę.

Kita linksmybė – Baltijos taurė. Čia, kaip visada, aiškumo irgi nėra per daug. Baltijos lygos tinklapis teskelbia, kas su kuo žais ir preliminarias datas. Spėju, jau visi girdėjote Sūduvos varžovą, bet priminsiu dar kartą. Taigi, Sūduvai teko estų Flora, o rungtynės bus lošiamos rugsėjo 21-22 ir spalio 26-27. Tikslesni laikai kol kas nėra aiškūs – bent aš info neradau. Kaip suprantu iš porų pateikimo Lygos tinklapyje – Sūduva pirmas rungtynes lyg ir loš Estijoje.

Štai taip. Tiek naujienų kol kas.

24: MAŽEIKIAI 1:3 SŪDUVA

O va imsiu ir pradėsiu nuo tokio juoko. Dar nė vienais metais Sūduvos selekcijos ir komplektacijos galiūnams neteko tiek vargti ir tiek galvos sukti ieškant komandos lygį atitinkančio vartininko. Vargo vargo, prakaitą liejo, o vis tiek nerado nieko geresnio už žmogų, kuriam taip lengvai pernai “buy buy” pasakė ir kuris dabar stovi Žalgirio vartuose. Radavičiaus Ekrane, Barevičiaus Žalgiryje (jau nekalbant apie Gnedojų) negaila. Net Giedriaus Slavicko kelionė į Pakruojį atrodo pakankamai natūrali. Kad Giedriaus vieną dieną Sūduvoje neliks buvo ir taip aišku. Bet va Klevinską Žalgirio vartuose matyt yra žiauriai skaudu. Nes – žaidėjas savas, o svarbiausia – geras. Tikrai nenoriu čia pradėti šnekos apie tai, kas geriau – Klevinskas ar Valinčius. Tiesiog vis dar yra dalykų komandos gyvenime, kurie yra visiškai nesuprantami.

O va Ekranas ir vėl atrodė liūdnai. Galbūt Žalgiris nebuvo, kaip sakoma, “visa galva geresnis”, bet, panašiai, kaip ir Ekranui lošiant su Sūduva, jų priešininkai laimėti norėjo žymiai labiau. Ar tik nebus Ekrano ištikusi pastarųjų sezonų Sūduvos lemtis? Liūdnos žinios Ekrano fanams, geros – mums. Gal pagaliau ir lentelės kolegos pagelbės Sūduvai laimėti tai, ko pati niekaip neįstengdavo. Ekranas pralošė, Sūduva su Mažeikiais susitvarkė. Gal ir ne taip skambiai kaip su Klaipėda, tačiau pakankamai saugiai. Kai rašo eilutė oficialiame tinklapyje, įvarčius mušė Lukšys, Grigaitis ir tas pats Urbšys. Kuriam laikui Sūduva lipa pirmon vieton. Tačiau imti džiūgauti ir galvoti, kad aukso medaliai – ranka pasiekiami – gerokai per anksti. Šis turas susiklostė kaip niekad palankiai, tačiau iki sezono pabaigos dar daug nervų ląstelių teks išeikvoti. O dabar – pertrauka A lygoje, kuri skiriame rinktinės garbei.

LT stadionai 5: Žalgiris

Vienas iš apleistų įėjimų į rytinę tribūną. Spėju, kad paskutinį kartą šie vartai buvo atidaryt per kokias nors didesnes tarptautines rungtynes. Kai čia jos dar vykdavo.

Tikiuosi, pamenate, jog pernai buvau pradėjęs keliones po mažesniuosius Lietuvos stadionus. Šį kartą, šlovingų rungtynių sekmadienį proga, duodu vaizdų iš stadiono, kurį visi žino.  Arba beveik. Legendinis Vilniaus Žalgirio stadionas vis dar stovi, nors jo šiandieninė priklausomybė ir nėra labai aiški. Vaikštinėdamas po stadioną paskutiniųjų rungtynių tarp Žalgirio ir Sūduvos metu negalvojau apie tai, kad reikia nupaveiksluoti vaizdų istorijai. Bent jau šio stadiono paveikslų yra per akis. Įdomesnis man buvo šiandieninis stadiono stovis. Žemiau sumestas nuotraukas taip ir parinkau – jos yra apie tai, kas šiandien iš didžiausio Lietuvos stadiono yra likę.

Šiaurės tribūna. Nebeveikiantis tablo, tarybinius laikus menantys suolai ir, kaip suprantu, vejos tvarkymo įnagiai pirmam plane.

Tablo visu grožiu. Didelis ir bejėgis.

Laukinio kapitalizmo natūralioji atranka - vieni pūva, kiti kvatoja. Suprantu, kad žmogui, kuriam šis stadionas nieko nereiškia (tai yra, tarybiniais laikais čia nebuvusiam nevilniečiui), šiandieninė jo būklė gali kelti tik ironišką šypseną. "Štai kaip Vilnius žiūri į futbolą" - sakys toks žmogus. O kad aš esu jį matęs pilnutėlį ir nenutriušusį, kiekvienas apsilankymas šiuose griuvėsiuose kelia nostalgišką liūdesį. Nesijauti čia nei svetimas, nei patekęs į landynę - jausmas panašus, kai užsukį į namus, kuriuose gyvenai prieš 25 metus ir randi juos apšnerkštus ir apgriuvusius. Graudu ir visai nejuokinga.

Naujosios stadiono sėdynės - jos taip pat jau spėjo supūti.

Einam toliau - žvilgsnis į šiaurę iš vakarinės tribūnos.

O čia - pietų tribūnos centras. Ir kodėl nutriušę ir tuščios stadiono tribūnos kelia tokį stiprų apleistos vietos jausmą? Gal dėl to, kad taip lengva jį įsivaizduoti pilną žmonių ir energijos?

Pietų tribūna iš arčiau ir tos sovietinių dekoracijų liekanos, kurių čia dar liko.

Iš vakarų - link pietų.

O čia nelabai ką ir bepridurti yra. Visagalės žolės viską paslėps.

Dar vienas graudus vaizdelis. Ir sena, ir nauja - viskas čia jau apsamanoję. Ir, nepaisant visko, nėra nieko natūralesnio, kaip matyti čia žaidžiantį Vilniaus Žalgirį.

Svarbiausioji, vipinė rytų tribūna, į kurią anais laikais bilietų nelabai buvo įmanoma gauti. Jei tiksliai prisimenu - ir brangiausi jie ten būdavo.

Dešinysis rytų tribūnos kraštas. Pakeliui stadiono architektūrinė vienovė suiro - vienos detalės buvo nukapotos, kitos chaotiškai atsirado apie bendrą vaizdą nė negalvojant. Kaip bebūtų, toji špokinyčia - iš anų laikų betono nudrėbta.

Saugom saugom. Iš dviejų pusių. Ką saugom? Velnias žino. Gal kadaise čia emocijas liejusių žmonių dvasias.

Laukiam: Mažeikiai – Sūduva

Tai čia viskas aišku. Trys taškai ir jokių kitų minčių. Paskutinės sezono rungtynės su Ekranu ir Žalgiriu daug ką lems, tačiau iki tų dienų šios trys komandos neišvengiamai lenktyniaus apie tai, kas praras mažiau netikėtų taškų su žemiau esančiom komandom. Sūduva Tauro slenkstį vieną kartą jau perlipo. Šio sekmadienio užduotis lengvesnė, bet… Visko būna. Ypač, kai lietuviškos rungtynės per savaitę sulošia trejas rungtynės. Kaip bebūtų, rungtynės vyksta sekmadienį, 17 valandą, Mažeikiuose.

O šiek tiek vėliau Vilniuje vyks kitos rungtynės, kurių rezultatas mus domins labiausiai. Ten kaposis Ekranas su Žalgiriu ir mums, aišku, norėtųsi, kad laimėtų šeimininkai. Matematika čia paprasta ir ją lemia optimizmas bei tikslai. Jei einam iki galo ir norim pirmos vietos – laukiam Žalgirio pergalės. Jei geriau žvirblis rankoj – tuomet tegul laimi Ekranas. Bet kokiu atveju šias rungtynes bus įdomu pažiūrėti – ar gyvai, ar per teliką. Jei planuosit gyvai – žinokit, kad rungtynės nemokamos. Tik, atrodo, reikia atlikti keistą operaciją – atsispausdinti Žalgirio svetainėje skelbiamą bilietą. Nelabai suprantu kam – gal kad žiūrovus skaičiuoti lengviau būtų? Kaip bebūtų, Žalgirio šeimininkai siekia šio stadiono lankomumo A lygoje rekordo (na toks nelengvas rekordo apibūdinimas). Kad ir kaip keistai beskambėtų, tačiau daugiausiai žmonių šiame stadione (A lygos rungtynėse) buvo kone prieš 20 metų ir jų tada buvo tik 2500. Et, vis viena smagūs man tokie Žalgirio veiksmai – vis šiokio tokio gyvumo čempionatui suteikia.