Vis dar laukiam Vėtros

Turiu tokį jausmą, kad kiekviena panaši sezono pertrauka iš stadionų atima bent po pora šimtų žiūrovų. Čempionate įtampos netrūksta, tačiau dviejų savaičių tarpas priverčią tą įtampa pamiršti. O dar kai rinktinė lošia, tai lietuviškas čempionatas apskritai pasimiršta. Tuomet reikia bent poros turų, kad įtampa ir vėl sugrįžtu. Tik kad tų turų jau liko tiek, kad ant pirštų suskaičiuot gali.

Ir dabar man atrodo, kad paskutinės Sūduvos rungtynės įvyko prieš pora šimtų metų. Iš kitos pusės – gal ir gerai, nes, tikiuosi, paskutinio šių metų rato nusivylimai pasimiršo ne tik mums, bet ir komandai. Nėra kada nagrinėti padėties iš pagrindų – reikia tiesiog susiimti ir iš paskutiniųjų tobulai sužaisti likusias rungtynes.

Sekmadienio rungtynės su Vėtra ko gero bus lemiamos. Aišku, Sūduvai dėl visiems žinomų priežasčių, dauguma rungtynių yra lemiamos, tačiau šios bus lemiamos labiausiai. Nors čempionatas rungtynėmis su Vėtra ir nesibaigs, tačiau jos didžia dalimi greičiausiai lems psichologinę būseną, kuria abi šios komandos žais ir likusius turus. Matematika čia paprasta. Vėtra yra vienom rungtynėm mažiau sužaidusi ir turi trimis taškais mažiau. Tai reiškia, kad Vėtrai Sūduvą nugalėjus, taškų būtų vienodai, tačiau Vėtra turėtų dar vienas rungtynes atsargoje. Priminsiu, kad paskutiniame ture abi komandos pateikė šiokias tokias staigmenas – Sūduva pagaliau pralošdama Atlantui, o Vėtra – nugalėdama Ekraną.

Štai tiek žinių. Oficialusis Sūduvos tinklapis kol kas tyli, todėl apie tai, kas sveikas, o kas serga ir apskritai apie komandos nuotaikas jokių naujienų nėra. Palauksim – gal kas nors ir pasirodys, nors ir turiu dėl to didelių abejonių. Beje, tai bus priešpaskutinės rungtynės šį sezoną namuose (lieka dar FBK lapkričio pradžioje).

Iš reikalų, su Sūduva nesusijusių, mane prajuokino Vilniaus futbolo akademijos (stadionų ir kitų pastatų kompleksas Vilniuje) paskelbimas strateginiu valstybės projektu. O juokas gi tame, kad šis Ostapo Benderio vertas projektas užgimė dar 2004 m. Pagal planą, pirmieji pastatai turi būti baigti statyti 2011 metais. Štai jums ir strateginiai projektai. Jaučiu, Maxima greičiau naują atominę pastatys, nei Naujoje Vilniuje vartus atvers 3500 vietų stadionas. Pabaigai citata: „Įgyvendinus šį projektą, būtų sudarytos sąlygos ruošti aukštos klasės futbolininkus“. Žodžiu, lietuviško futbolo atgimimo teks palaukti dar bent penkmetį.

Kita naujiena – iš Ekrano stovyklos. Tos komandos tinklapyje atsidarė skyrelis, skirtas informacijai į mobiliuosius telefonus. Ir nors aš esu senamadiškas ir mobiliaką atkakliai naudoju tik skambindamas, tačiau faktas yra tas, kad Ekranas šiemet garantuotai tapo šiuolaikiškiausia lietuviška komanda. Net jei visos šiemetinės Ekrano naujienos tiesiai šviesiai veda link verslininkiško šiuolaikinio futbolo, tačiau Lietuvoje, kur vis dar atrodo, kad dauguma komandų žaidžia dievams danguje, o ne žiūrovams stadionuose, tai yra rimti žingsniai link tų žiūrovų kiekio stadione auginimo. Galim tik paverkti, nes tuo tarpu Sūduvos tinklapis per šį sezoną tapo keliskart liūdnesnis nei buvo anksčiau. Beje, ši žinia buvo pirmoji per šio blogo trumpą egzistenciją, kuri man buvo pranešta tiesiogiai el. paštu. Dar vienas pliusas Ekranui už tai, kad suvokia, jog informaciją sklaido ne tik oficiali žiniasklaida. Kiek pralinksmino tik tai, kad laišką pasirašė klubo IT specialistas, kuris savo rašte citavo klubo atstovą spaudai.   

Beje, ir vėl mane prajuokino mano mylimas uabas bilietai-gaidys.lt. Kadaise koliojau juos už tai, kad grybavo prieš Sūduvos rungtynes Žalgirio stadione. Kadangi jau ne kartą buvau pasimokęs, bilietą į rinktinės rungtynes nutariau nuspirkt iš anksto, kioskelyje. O čia gi paaiškėjo, jog bilietas kainuoja ne 50 lt, kaip oficialiai skelbta, bet 53, nes, pasirodo, dar reikia sumokėti kažkokį aptarnavimo mokestį. Kad bent jau aptarnavimas padorus būtų… Nes man atėjus prie kioskelio, buvo pasiūlyta užsukti po pusvalandžio, mat pardavėja kažkokias sąskaitas suvedinėjo. O paskui, be abejo, paaiškėjo, kad vis dar negalima banko kortele mokėti… Tai gal kitą kartą ir reikėtų kainas taip skelbti – „50 litų be prasto aptarnavimo mokesčio”. O gal iš tikro jie tyčia prieš rungtynes bilietus lėtai ir lievai pardavinėja, kad visi imtų juos iš anksto pirkti kioskelyje ir atneštų uabui papildomos naudos, sumokėdami tą „aptarnavimo” mokestį? Nieko nepadarysi ir niekur nedingsi. Štai žais Sūduva paskutines šio sezono rungtynes Vilniuje su Žalgiriu. Ir vėl bilietus ta pati kontora pardavinės. Ir vėl eisiu į kioskelį (nes nesinori pusę kėlinio už vartų prastovėt), ir vėl mokėsiu tą aptarnavimo mokestį. Tik šį kartą jis sieks trečdalį bilieto kainos. Štai taip verslas daromas. Mokykitės.