Štai ir vaizdelį pavyko gaut. Už jį dėkoju Jotvingiui.
Tobulos rungtynės, ane? Abi pusės patenkintos. Sakuona kažin ar galėjo tikėtis pergalės prieš Sūduvą, tačiau kone visą pirmą kėlinį galėjo pasidžiaugt pirmavimu. II lygos komandai žaidžiant su bronzos medalių ir taurės bei supertaurės laimėtoju – tai jau yra šis tas. Tačiau Sūduva savo darbą padarė ir užsitikrino kitam sezone dar vieną turnyrą.
Tiesa, ten kitais metais nebus taip lengva, kaip buvo šiemet, nes šiemet Burtų Fėja Sūduvai buvo palanki. Taurę Sūduva laimėjo įveikusi Šiaulius, Šilutę ir Taurą. Kitais metais pusfinalyje laukia žymiai stipresni varžovai – arba Vėtra, arba Ekranas, arba FBK.
O šių rungtynių ko gero vienintelis įdomesnis aspektas yra tas, kad Beniušis, įmušęs vieną vienintelį įvartį, tapo rezultatyviausiu šio sezono Sūduvos puolėju. Jei kas ką turi dar papasakot – pasakokit. O už poros dienų aš jau pradėsiu apibendrinti visą sezoną.
Cituoju trenerio pasisakymą po rungtynių: “Galima kalbėti ką nori, bet akivaizdu, kad varžovo žaidėjai neįvertino. Nepaisant to, kad apie tai buvo daug kalbėta. Per pertrauką komanda gavo “velnių” ir antrajame kėlinyje jau žaidė kitaip”.
Tai, va, jau keliolikta kartą nesuprantu, ką treneris turi aiškinti prieš rungtynes, per pertrauką ir rungtynių metu. Ir ar dar reiškia žaidėjams atskirai aiškinti apie kiekvienų rungtynių svarbą? Gal kas nurodys nors vienas rungtynes, kuriose komanda galėjo žaisti bet kaip. Net paskutines rungtynes su Teledema reikėjo žaisti, o ne “atvaikščioti”.
Jau antri metai žaidėjams būtina pasakyti, kad reikia žaisti, kovoti ir pan. Be pasakymo, paaiškinimo, “velnių” dalinimo, šitie dalykai yra labai negirdėti ir sunkiai suprantami.
Gerai, kad pasiruošimo baigiamajame etape bendromis jėgomis paaiškinome, kad per treniruotes dar ir kamuolys reikalingas. Kažkoks geras dėdė jį nupirko.
Išvada: komandai labai trūksta kokio desėtko aiškintojų. Tada net trenerio nereikėtų. O jei dar kas nors dešimt kartų pasakytų, kad yra tokie aukso medaliai, tai ir tų užsimanytų. Šįmet kažkas apie tai užsiminė, bet tik kelis kartus ir labai nedrąsiai. Ir dar prieš vėją. Nenugirdo. O klausos aparatai kainuoja daugiau negu mobiliakai linijoje tribūna – žaidėjų suolelis.
kaip pirštu į akį, kaip pirštu į akį…. manau, kad tame yra ir šio blogo svarbiausia misija:))))) padėti treneriui paaiškinti žaidėjams sporto esmę:))) ta kryptim toliau ir dirbam:))
savaitgali idomios rungtynes nusimato :)
na jeigu dar Murauskas po sezono nepakeis trenerio ir nesupras kad jis grynas jarundavicius, tai gal jau ir nebereis sirgt uz suduva… kiek gi galima ta pornografija, pakalbekit kas galit, atveskit zmogu i prota…
tai neblogas esi komandos sirgalius?apsispręsk…. jai dėl vieno žmogaus nesirgsi už komandą…kas bus?jai viens sakys aš sirgsiu už komandą jai Murauskas nupirks Ronaldo,o kitas sakys:aš sirsgiu už komanda jai man Murauskas nupirks alaus bokalą.Mažo vaiko komentaras
nesikarščiuokite – manau, suvalkas turėjo omeny ne save, o eilinius marijampolės futbolo vartotoju. tie, kas čia užsuka, manau, vaikščios į stadioną netgi tuomet, kai sūduva 25 lygoj loš. o kad į sezono pabaigą smarkokai sumažėjo marijampolės rungtynių lankomumas – faktas kaip blynas. 500 žmonių paskutinėse sezono rungtynėse, kai vidutinis pirmos sezono pusės lankomumas viršijo 1500, sutik yra graudus rezultatas.
post scriptum: ir tiems, kurie į tas paskutines rungtynes neatėjo, įtariu, nelabai rūpi kas yra komandos treneris ir kas žaidžia aikštelėje. jei aikštelėje vaizdo nėra – tai jie ir neina, o dešimt litų išleidžia kitoms pramogoms. tokia realybė. ir ji sūduvos žaidimą įvertina žymiai objektyviau, nei mes visi čia. Minus 1000 žiūrovų – ar begali čia kokių nors dar kontrargumentų surast? visos šnekos apie laimėtus medalius ir taures nieko nereiškia. akivaizdu, kad tam 1000 nieko nereiškia.
Sekmadienį Klaipėdoje „Sūduvos“ futbolo komanda, baigiamosiose sezono rungtynėse įveikusi Plikių „Sakuonos” ekipą 8:2, pateko į šalies futbolo federacijos (LFF) taurės turnyro pusfinalį. Priminsime, marijampoliečiai iškovojo Lietuvos A lygos futbolo čempionato bronzą ir teisę atstovauti šaliai viename Europos taurių turnyrų. Geriausių pasaulio klubų reitingų „Sūduva“ yra 164 vietoje.
„Miesto laikraštis“ apie pasibaigusį sezoną, futbolo įtaką Marijampolei, marijampoliečių siekį vadintis Lietuvos futbolo sostine kalbėjosi su „Sūduvos“ prezidentu Vidmantu Murausku.
- Prasidedant sezonui „Sūduvai“ klubo vadovai nekėlė uždavinių tapti čempione, tačiau dabar Marijampolės aistruoliai lyg ir nusivylę, kad iškovoti tik bronzos medaliai?
- Čempionatas, iš aukščiausios lygos pasitraukus FBK „Kauno“ ir Klaipėdos „Atlanto” ekipoms, buvo gana įdomus, nors šių komandų trūko. Niekas dabar negali pasakyti, kokią intrigą būtų sukūrę šie klubai.
„Sūduvai“ nebuvo keliami uždaviniai šalies čempionate užimti konkrečią vietą, o konkretus buvo tik vienas uždavinys – patekti į UEFA taurės turnyrą, tačiau ir treneriai, ir futbolininkai žinojo, kad reikia žaisti taip, kad patiktų žiūrovams, kovoti nuo pirmos iki paskutinės susitikimų minutės.
Sezono „aritmetika“ nekelia rūpesčių. „Sūduva“ trečią kartą klubo istorijoje iškovojo šalies čempionato bronzos medalius, tapo LFF taurės turnyro nugalėtoja, susitikime su Lietuvos čempionatą praėjusiais metais laimėjusia Panevėžio „Ekrano“ ekipa iškovojo supertaurę.
Tačiau įgyvendinti uždavinį žaisti gražų futbolą komandai pavykdavo retai. Prisiminkime, kad ir paskutinėse čempionato rungtynėse su Kauno „Teledemos” komanda „Sūduva“ gražų, azartišką futbolą žaidė iki 35 minutės, kai rezultatas tapo 3:0. Paskui žaidimo aistra išblėso, liko tik pareiga kaip nors „atidirbti“ iki finalo švilpuko.
Priešininkai tokių dalykų neatleidžia. Tokie nuosmukiai „Sūduvą“ šį sezoną persekiojo daug kartų, ypač antrojoje čempionato pusėje. Todėl, nors bendri rezultatai lyg ir neblogi, negaliu sakyti, kad komanda įgyvendino jai keltus uždavinius.
- Gal įtakos turėjo ir sunkmetis?
- Pradėdami sezoną, žinojome, kad klubas pinigų turės pustrečio ar tris kartus mažiau nei 2008 metais. Todėl žaidėjams negalėjome mokėti tokių atlyginimų, kokie buvo praėjusį sezoną. Jie ir patys tai suprato.
Sutrumpėjo ir komandos narių sąrašas. Jei ankstesniais metais jį sudarydavome iš 22-24 sportininkų, tai šiemet vertėmės 16-18 žaidėjų. Kiekviena trauma atsiliepdavo žaidimo kokybei, varžė trenerių sumanymus.
Beje, visiems treneriams: vyriausiajam – Gedeminui Jarmalavičiui, asistentui Donatui Vencevičiui ir vartininkų treneriui Andriui Ramonui didelių pretenzijų neturiu. Jie dirbo nuoširdžiai, pagal savo galimybes.
Galbūt kartais treneriams pritrūkdavo kvalifikacijos, ne visuomet pavykdavo komandą rungtynėms nuteikti psichologiškai.
Gaila, tik baigiantis sezonui mane pasiekė žinios, jog kai kuriuos „Sūduvos“ futbolininkus net ir prieš svarbias rungtynes žmonės matė prekybos centruose perkančius alkoholinius gėrimus. Žaidėjai pastebėti net apsirengę „Sūduvos“ sportiniais kostiumais parke ant suoliuko gurkšnojantys alų.
Tai atsiliepdavo rezultatams. Jeigu pirmą kėlinį toks pagiringas sportininkas dar šiaip taip “atlaikydavo”, tai antrame jį, tarsi, ištikdavo krizė. Manau, pirmiausiai tokius dalykus turėtų pastebėti ir jų nenutylėti treneriai. Juk sportininkai visų pirma turi įsisąmoninti, kad futbolas ne tik jų pomėgis, bet ir profesionalus darbas, už kurį jiems mokamas atlyginimas.
Kaip galima vadinti profesionalu žaidėją, jeigu naktį buto, kuriame jis gyvena, kaimynai dėl sportininko keliamo triukšmo priversti kviesti policiją? Jeigu naktiniame bare prisigėręs žaidėjas įsivelia į muštynes ir atsibunda reanimacijos palatoje?
Gaila, tačiau šį sezoną „Sūduvos“ atstovai tokių incidentų neišvengė. Todėl drausmės komandoje bus daugiau, galbūt profesionalius sportininkus kaip ir profesionalius vairuotojus prieš darbo dieną būsime priversti tikrinti alkotesteriais ar kita panašia aparatūra.
- Neminėjote konkrečių pavardžių…
- Baigiantis sezonui komanda buvo gerokai pasikeitusi lyginant su pradėjusia čempionatą. Prasidėjus pirmenybėms, ekipą sustiprino gynėjai Giedrius Klevinskas, Alfredas Skroblas, saugai Eivinas Zagurskas, Ernestas Biskys, Povilas Krasnovskis, puolėjo pozicijoje žaidžiantis Brunas Biskys.
Manau, svarų indėlį įnešė Mantas Samusiovas, turintis lyderio, galinčio uždegti komandą, savybių. Tačiau jis „Sūduvoje“ žaidė neilgai, kol sulaukė pelningesnio pasiūlymo iš Ukrainos. Mes neturėjome galimybių mokėti panašaus atlyginimo.
Po metų pertraukos į ekipą grįžo saugas Sergejus Koziuberda, tačiau dėl traumų jis žaidė labai trumpai. Puolėjas Povilas Lukšys pareiškė norą žaisti Lenkijos klube ir „Sūduva“ tam neprieštaravo.
Stiprindami puolimo grandį liepos pabaigoje pasirašėme sutartį su Ispanijos Saragosos „Real” klubo dublerių komandoje žaidusiu puolėju Esau Garsija Alvaresu, rugpjūtį komandą papildė „Kauno“ ir Slovakijos „Dunajska Streča“ komandose žaidęs puolėjas Ričardas Beniušis.
Jie žaidė pagirtinai, tačiau atrodo, kad pritapti „Sūduvoje“ jiems pritrūko laiko. Tenka apgailestauti, kad iš komandos nusprendė pasitraukti marijampoliečiai broliai Biskiai. Jie žaidė neblogai, manau, yra perspektyvūs sportininkai. Jeigu tik klubai, kuriuos jie pasirinko, sudarys marijampoliečiams galimybes tobulėti.
Prognozuoti, kokia „Sūduva“ bus ateinančiais metais, dabar sunku. Tai priklausys ne tik nuo rėmėjų galimybių, bet ir sportininkų požiūrio į savo darbą, kurį matėme šiemet. Jau apsisprendėme, kad sutartys nebus pratęstos – klubo ar žaidėjų iniciatyva – su Irmantu Zelmiku, P. Krasnovskiu, E. Zagursku, Marium Skinderiu, Mindaugu Gardzijausku.
Tikimės, susitarti su treneriais A. Ramonu ir D. Vencevičium, žaidėjais Saulium Klevinsku, Ramūnu Radavičium, G. Slavicku, G. Klevinsku, A. Skroblu.
- Ar sunkmetis nepraretino rėmėjų gretų?
- Pagrindinis klubo rėmėjas jau ne vienerius metus yra mano vadovaujama bendrovė. Jaunystėje žaidžiau futbolą, labai domiuosi šiuo sportu. Ir nebijau prisipažinti, kad man ne vis tiek, kaip atrodys ir bus vertinamas Marijampolės futbolas.
Todėl su kitais rėmėjais stengiausi pastatyti stadioną ir dengtą maniežą. „Sūduvos“ komanda yra neatsiejama mano gyvenimo dalis.
Lėšų futbolo klubui skiria Marijampolės savivaldybė. Šiemet jos indėlis – apie ketvirtadalis biudžeto.
- Kodėl pasaulio pirmenybių atrankos turnyro rungtynes su Rumunijos komanda Lietuvos reprezentacinei ekipai teko žaisti baloje?
- Stadionas atiduotas eksploatuoti pernai. 2008 metais didelių liūčių per varžybas nebuvo, todėl neišryškėjo, kad stadiono veja nesugeba sugerti vandens pertekliaus. Šiemet trejose rungtynėse sportininkai murkdėsi vandens balose.
Aš, kaip vienos stadiono veją įrengusios bendrovės generalinis direktorius, viešai pripažinau, kad darbai atlikti blogai, „broką“ reikia ištaisyti. Pažadu, iki kito sezono pradžios bendrovė savo lėšomis išspręs visas iškilusias problemas.
- Marijampolė turi naują futbolo kompleksą, miesto ekipa iškovojo šalies čempionato bronzos medalius. Ar turime teisę pretenduoti į šalies futbolo sostinės vardą?
- Mačiau, kad į stadiono atidarymą susirinko apie 6 tūkstančiai marijampoliečių. Nuo vieno iki dviejų tūkstančių žiūrovų stebi kiekvienas rungtynes. Jeigu kas dešimtam ar dvidešimtam miesto gyventojui rūpi futbolas, miesto komanda neturėtų apvilti jų lūkesčių.
Gal kol kas Marijampolė, palyginti nedidelis šalies miestas, nėra svarbiausia Lietuvos futbolo žemėlapio vieta, bet futbolas yra labiausiai marijampoliečių lankomas, stebimas ir komentuojamas sportas.
Sakyčiau, kad tai pakankamai atviras ir nuoširdus interviu. Linkiu, kad tokių žmonių atsirastų daugiau. Mes gerbiame prezidentą ir esame jam dėkingi, kad turime, ką veikti. bet pasiliekame teisę klubą (vadovybę, žaidėjus) kritikuoti.
“Gaila, tik baigiantis sezonui mane pasiekė žinios, jog kai kuriuos „Sūduvos“ futbolininkus net ir prieš svarbias rungtynes žmonės matė prekybos centruose perkančius alkoholinius gėrimus. Žaidėjai pastebėti net apsirengę „Sūduvos“ sportiniais kostiumais parke ant suoliuko gurkšnojantys alų.
Tai atsiliepdavo rezultatams. Jeigu pirmą kėlinį toks pagiringas sportininkas dar šiaip taip “atlaikydavo”, tai antrame jį, tarsi, ištikdavo krizė. Manau, pirmiausiai tokius dalykus turėtų pastebėti ir jų nenutylėti treneriai. Juk sportininkai visų pirma turi įsisąmoninti, kad futbolas ne tik jų pomėgis, bet ir profesionalus darbas, už kurį jiems mokamas atlyginimas.
Kaip galima vadinti profesionalu žaidėją, jeigu naktį buto, kuriame jis gyvena, kaimynai dėl sportininko keliamo triukšmo priversti kviesti policiją? Jeigu naktiniame bare prisigėręs žaidėjas įsivelia į muštynes ir atsibunda reanimacijos palatoje?
Gaila, tačiau šį sezoną „Sūduvos“ atstovai tokių incidentų neišvengė. Todėl drausmės komandoje bus daugiau, galbūt profesionalius sportininkus kaip ir profesionalius vairuotojus prieš darbo dieną būsime priversti tikrinti alkotesteriais ar kita panašia aparatūra”
Pravalas, o ne profesionalus sportas… spjūvis į veidus visiems kas neabejingi Sūduvos komandai.
superinis interviu. didžiausia pagarba murauskui. už tai, kad nieko į vatą nevynioja ir kalba tiesiai šviesiai.
O tai kokius klubus pasirinko Biskiai?
http://www.kaff.lt/team.php?tid=61
ytariu kad jokiu, losia vienas pries viena :)
nu jo, tai bent braliukai tobulėja:))) žiūri ir nesupranti – ar čia juoktis reikia, ar verkti. kažkokia stebuklų šalis ta marijos žemė:)))
ir net keturi tie ‘broliukai’ yra jaunimo rinktinės nariai. Rinktinė chebra.
o logika čia kur? ar tame, kad geriau žaisti lampėdžių klubo pagrinde nei sėdėti ant suolo sūduvoje???? nu niekaip negaliu suvokti – ypač jei yra tai, kad braliukai patys, savo noru marijampolę paliko,…
Lampėdžiuose irgi jie abu beveik niekada nepasirodo aikštėje :) Nepasakyčiau, kad jie ten yra pagrindinės sudėties žaidėjai. Nežinau, gal ir traumos (jei jų yrs( trukdo. Tenai žaidžia dar vienas marijampolietis, kuris Biskių nelaiko jokiais išskirtiniais žaidėjais.
Tai, kad Biskiukai a le kazkur danijoj zaidzia, cia toki nepatvirtinta pletka girdejau.
O siaip superinis Murausko interviu, drausmes ir autortitarizmo tikrai suduvos zaidejams labai truksta.
varvalai, varvaleli, jei Tu gyvas, ishplauk balta pieno puta…kazin kas dar tas vienas marijampolietis ten…
bent jau Brunas tai toje kaff lygoje savo varzovus lenkia visa galva.jei tik atvaziuoja i rungtynes, abu broliai toje megeju komandeleje groja pirmais smuikais.atsakau uz savo zodzius.zinoma, ju vieta ne tokioje komandoje…
tai tą ir dar kartą sakau – neretai jie tos komandos rungtynėse nepasirodo. O tų nepasirodymų priežasčių nežinau ir jos nelabai man rūpi, nes kalbu ne apie kažkokias neeilines žvaigždutes. Jei jau komandos draugas ne visai “linksmai” apie juos atsiliepia, tai šį tą irgi reiškia.
Linkiu aš jiems žaisti barselonose – nuo manęs tai visai nepriklauso.
mielas Varvale, po sio komentaro imu abejoti tamstos kompetencija. Kad nebuciau melagis, pasitikslinau savo zinias su FK Lampedziai vadovais, be biskiuku esu vienintelis “marijampolinis”, epizodiskai ten zaides siame sezone. Tad kazka jau “pjauni pro shali”.
Nepagalvok, kad as juos (biskiukus) ginu.Man paciam jie del tam tikru dalyku visai nepatinka, bet zaidimo klausimu, toje megeju lygoje jie yra ryshkus “tuzai”.
B.Biskys yra imuses 7 ivarcius, E.Biskys 3 ivarcius, geri tai lygai zaidejai, bet ne cia svarbiausia, o kokios ju perspektyvos zaidziant tokioje lygoje ir komandoje, ar tiesa, kad i broliu karjera kisasi tevas?