A lyga 2012: kas ir kiek?

Atsakymai į šiuos klausimus teoriškai turėtų būti atsakyti jau ryt-poryt. Prieš savaitę A lygos licenzijos buvo duotos 7 klubams. Pagal LFF planą jau šiandien turėtų įvykti antrasis svarstymų kėlinys, o tada jau – teoriškai – turėtų tapti viskas aišku. Sakau – teoriškai – nes, kaip visi žinome, paprastai aišku netapdavo.

Visą šią savaitę lietuviško futbolo internetas po truputį bruzdėjo svarstydamas įvairiausius gandus apie be licenzijų likusių klubų galimybes sulošti dar vieną A lygos čempionatą. Panašu, kad aiškiausia yra Bangos padėtis – ten trūkumai buvo formalūs. Iš likusių klubų Banga ko gero bus vienintelė, kuri demonstruoja normalų pasirengimą artėjančiam čempionatui. O kaip bus su likusiomis keturiomis – vienas dievas težino.

Taigi, laukia dvikova. Minėtų klubų dabarties prieš dar ano sezono pabaigoje LFF sudarytus du šių metų A lygos tvarkaraščio projektus – 10-iai arba 12-ai komandų.

O kol LFF mums nušvies reikalų padėtį (jei tik nušvies, nes ten pas juos jau kelios dienos kabo pranešimas „Atsiprašome, svetainė kurį laiką neatnaujinama dėl techninių kliūčių“), norėjau prisiminti vieną ano sezono pabaigos nutikimą, kuris kai kuriems iš jūsų gal ir prasprūdo pro akis, nes tuomet visiems labiau rūpėjo rinktinės skandalai, nei A lygos reikalai. 

O nutiko štai kas. Spalio pradžioje paaiškėjo, kad dar vasarą A lygos klubai įkūrė Klubų valdybą – organizaciją, skirtą A lygos reikalų tvarkymui. LFF šiame reikale taip pat dalyvavo – iš LFF pranešimo galima suprast, kad toji organizacija ir buvo sukruta „LFF iniciatyva“. Spalio 13 d. buvo pranešta (ir vėl LFF „lūpomis“), kad toji organizacija pasirašė sutartį su UAB General Financing, kuri tapo generaliniu A lygos rėmėju. Bent jau aš supratau, kad sutartį pasirašė būtent Klubų valdyba ir General Financing direktorius Konstantinas Balakinas, nors šioje procedūroje LFF ausys labai aiškiai kyšojo.

Lyg ir puiki naujiena! Tiesiog galima ploti rankomis, krykštauti ir galvoti apie tai, koks svarbus žingsnis žengtas lietuviško futbolo gyvenime. Aš lyg ir nepamenu, kad per paskutinį penkmetį A lyga būtų turėjusi kokį nors aiškiau išreikštą „generalinį rėmėją“. Tik va – kažkaip ėmė ir užstrigo gerklėje tas džiaugsmas ir krykštavimas. Dar aną rudenį keliskart perskaičiau LFF pranešimą ir vis viena bloga nuojauta nepaliko. Priežastys buvo dvi.

Viena, kažkaip nelabai girdėtas man buvo tas UAB‘as. Ir kalba eina ne apie tai, kad jis koks nors įtartinas ar nevykęs. Kalbu apie tai, kad tai nėra UAB‘as, kuris būtų garsus savo reklama ar viešo įvaizdžio formavimo veiksmais. Kaip taisyklė – sportas ir kultūra dažniausiai remiami būtent reklaminiais tikslais (bent jau postkomunistinėje Europoje, kur nesuinteresuotos filantropijos tradicijų tiesiog nėra). Pažiūrėkit į didžiuosius krepšinio rėmėjus – jie visi yra tie, kurie reklamai ir taip milijonus išleidžia. Futbole yra kitaip. Lietuviškas futbolas neturi jokios reklaminės vertės, todėl normalios, vakarietiškai dirbančios ir keistų reikalų nevyniojančios įmonės lietuvišku futbolo nesidomi. Nes iš lietuviško futbolo rėmimo jos negautų jokios reklaminės ar įvaizdinės naudos. Užtat lietuvišku futbolu domisi visokie keisti ir nelabai girdėti verslo junginiai, kurie pinigus merkia ne dėl įvaizdžio. Dėl ko – aš nežinau, tačiau priežasčių, matyt, yra.

O kadangi pastaraisiais metais buvo visokiausių istorijų, kuriose dalyvavo įmonės keistais pavadinimais ir jų savininkai bei vadovai rusiškomis pavardėmis – tai ir šį LFF pranešimą kažkaip nejučiom imi klasifikuoti tuo pačiu principu. Nesu nusiteikęs prieš rusus – paprasčiausiai retas kuris rimtas pastarųjų metų Lietuvos futbolo skandalas neapseidavo be rusiško kapitalo ir rusiškų pavardžių.

Antra, skaitant tame pranešime cituojamų asmenų mintis (LFF prezidentas, Sūduvos, Ekrano, Žalgirio ir Šiaulių atstovai) nejučia apėmė jausmas, kad gyvenu kitoje nei jie šalyje ir vaikštau į kažkokio kitokio futbolo čempionato rungtynes. Iš tų pareiškimų liejosi toks nepamatuojamas optimizmas, kad atrodė, jog kalbama apie kažkokią kitą valstybę. Generalinio lygos rėmėjo direktorius sakė tikįs futbolo perspektyvomis Lietuvoje, nors kaip sykis tuo metu visa oficialioji futbolo grietinėlė rinktinės prastą pasirodymą ir jos perspektyvos nebuvimą grindė tuo, kad Lietuvoje futbolo pedagogika yra beviltiškai sugriuvusi ir artimiausiais metais rinktinė jokios perspektyvos neturi.

Futbolo klubų atstovai kalbėjo apie augantį šio ir praėjusių sezonų rungtynių lankomumą, nors skaičiai rodė akivaizdų ir gan radikalų mažėjimą. Taip pat stebino ir šnekos apie troškimą, kad futbolo bendruomenė gautų visapusišką bei operatyvią informaciją. Kada nors. Galbūt kitais metais.

Žinant kaip dauguma Lietuvos klubų „dirba“ su savo žiūrovais, kažkaip sunkoka patikėti, kad dabar štai viskas ims ir apvirs aukštyn kojom. Juolab, kad jei jau nuo vasaros toji Klubų valdyba veikė, tai bent jau galėjo iki savo prisistatymo paleisti kokį paprastą, bet operatyvų informacinį mini-portalą, nes „visapusiškos ir operatyvios informacijos pateikimu“ vis dar rūpinasi mėgėjai bei entuziastai, o projektas A Lyga vis dar yra „ruošiamas“. Iki pat šios dienos.

Ai, tiesa – dar toji valdyba sakė įkūrusi Stabilumo fondą, kuriame klubai kaups lėšas, kurios esant reikalui galėtų būti panaudotos su finansinėmis problemomis susidurūsiems klubams pagelbėti. Ir vėl kažkokios svajonės ir iliuzijos – teoriškai toks fondas lyg ir skamba gerai, tačiau praktiškai… Kas tas lėšas kaups? Sūduva, Ekranas, Žalgiris ir Šiauliai? Ir kuo remdamiesi nuspręs, kada ir kokiam klubui galima „pagelbėti“? Atlantui galima ar dar ne ? O Klaipėdai? Gal Mažeikiams?

Trumpai tariant, vaizdelis iš to LFF pranešimo nusipiešė labai keistas ir įtartinas. Juolab, kad normalios, tikros informacijos kaip ir nebuvo pateikta. Nei kokia ta generalinio rėmimo suma, nei kas konkrečiai bus daroma. Vienintelis konkretus dalykas, apie kurį pakalbėjo Varanavičius buvo planas kitais metais varžybų organizavimui naudot Vokietijos futbolo sąjungos valdymo sistemą. Bet čia ko gero kalba eina tiesiog apie visiems vieningos programinės įrangos įsisavinimą, kuris greičiausiai būtų atliktas ir be generalinio rėmėjo. Aišku, jei nebereikės rungtynių statistikos rinkt žiūrint įrašus per futbolo.tv – ačiū ir už tai.

Štai tokių nuotaikų vedinas ir nutariau pasidomėti daugiau apie tai, kas gi per paukštis yra tas UAB „General Financing“. Greitai paaiškėjo, kad klydau, manydamas, jog tai yra kažkoks neaiškus verslo darinys. Jis yra pakankamai aiškus ir netgi vienas savo žanro lyderių Lietuvoje.

Šis UAB‘as teikia pirkimo išsimokėtinai paslaugas ir dalina mažus greituosius kreditus. Įkurta ši įmonė 2005 metais, tačiau apie tai daug istorijų nėra pasakojama. Svarbiausias nutikimas jos gyvenime nutiko 2008 metais, kai ją nusipirko žymus prancūzų bankas „Societe Generale“. Priklausomybe šiam gigantui „General Financing“ labiausiai iki šiol ir mėgo pasigirti. Tačiau dar praeitą rudenį pasklido kalbos, kad prancūzai juos jau nori parduoti. Kaip ten viskas baigėsi – nesidomėjau, tačiau panašu, kad prancūzai ir toliau lieka šios įmonės šeimininkais.

O esminė priežastis, kodėl „General Financing“ nėra baisiai gerai žinoma yra ta, kad ji arba tyliai gyvena prekybos centruose, kur žmonės daiktus perka išsimokėtinai arba dalija greituosius kreditus per specialiai tam sukurtą prekės ženklą „Kreditas 123“. Kitaip tariant, pati A lygos generaliniu rėmėju tapusi įmonė ypatingo reikalo savo įvaizdį kurti bei reklamuoti neturi, nes jos klientai arba su įmone tiesiogiai beveik nesusiduria. Galų gale, pakanka jos pavadinimą į gūglą įvest, kad suprastum, jog viešumoje ši įmonė labai mažai matoma.

Tai kokios gi naudos galėtų „General Financing“ gaut iš lietuviško futbolo? Į tokį klausimą taip sudėtinga atsakyt, kad belieka apsistoti ties požiūriu, kad šis UAB‘as oficialiai jokios naudos nesiekia, o futbolą remia iš kažkokio nepaaiškinamo altruizmo. Beje, įmonės tinklapyje apie tai, kad ji yra vienas didžiausių Lietuvoje futbolo rėmėjų taip pat nėra net užsimenama.

Galima užduoti ir dar vieną klausimą – kaip gi vadinsis šių metų A lyga? Mat vienas iš minėto susitikimo dalyvių (kaip sykis juo buvo Murauskas) prasitarė, kad A lyga kitąmet turės naują vardą. Šiame kontekste lyg ir prašytųsi mintis apie tai, kad lygai bus suteiktas rėmėjo pavadinimas – daugiau racionalių argumentų keisti lygos pavadinimą kaip ir nėra. General Financing Futbolo Lyga? Ar Kreditas Vienas Du Trys Futbolo Lyga?

Apie tai kalbėjo ir Klubų valdybos pirmininke po mėnesio išrinkta Žalgirio vykdančioji direktorė Vilma Venslovaitienė. Cituoju LFF svetainę: „V. Venslovaitienės teigimu, visų pirma bus kuriamas A lygos prekės ženklas, startuos internetinis puslapis, lyga didesnį dėmesį skirs bendravimui su futbolo gerbėjais socialiniuose tinkluose, svarstomas ir kokybiškesnių televizijos transliacijų klausimas“. Very nice. Tik būtų smagu sužinto, kaip šie reikalai pajudėjo priekin per tuos tris mėnesius nuo Klubų valdybos įkūrimo.

Gal LFF ir Klubų valdyba kortas atskleis vasario 1 dieną? Praneš, kurie klubai garantuotai loš A lygoje ir pateiks galutinį tvarkaraščio planą. O kitą dieną pradės suktis nauja A lygos svetainė ir mums bus patiektas prašmatnus futbolo marketingo projektas, kurio tikslas – paversti ligšiolinę A lygą šiuolaikiškomis technologijomis švytinčiu ir įvairiausiais kanalais su potencialiu žiūrovu bendraujančiu organizmu. O gal ims taip ir nutiks?

Draugiškos: Sūduva 0:2 Ventspils

Štai ir dar vienas taškas pasirengimo sezonui grandinėje. Gaila, vis dar nepavyksta nusikapstyt iki Marijampolės ir pažiūrėt, kaip Sūduva atrodo gyvai, tačiau panašu, kad kokias nors ypatingas išvadas kol kas daryti dar anksti. Aišku, įdomu, kaip komanda šiuo metu atrodo – nors bandomas vienas kitas naujokas, tačiau didesnė komandos dalis vis tik yra ta pati, kaip ir pernai. O ir treniruojasi šiemet jau praktiškai visą mėnesį.

Šį kartą Sūduva mėgino dar vieną vartininką – Lauryną Vertelį.  Ne Arną kaip rašė oficialioji Sūduva (tokio futbolininko berods net nėra) ir ne Aurimą Vertelį (jį į Sūduvos vartus “pastatė” penalty.lt, nors Aurimas lošia saugu už Ekraną). Laurynas savo futbolininko karjerą pradėjo Mažeikiuose dar 2004 metais, paskui lošė už Kauno Jėgerius, Šilutę, o 2006 sezono pabaigoje persikėlė į FBK, kuriame žaidė iki praeito sezono vidurio. Kelerius metus Laurynas buvo pagrindinis FBK vartininkas, tačiau kadangi tuo metu FBK kapanojosi žemesnėse lygose, nelabai jo mes esame matę. Praeito sezono pradžioje jis dar sužaidė kelias rungtynes už FBK A lygoje, bet vėliau dėl traumų aikštėje nebepasirodydavo. O vasaros viduryje FBK jis paliko ir persikėlė į Kėdainių Nevėžį. Tokia trumpa šio futbolininko istorija. Vos nepavadinau jo “jaunu”, tačiau šiais laikais 25-erių metų futbolininką kažin ar derėtų vadinti “jaunu”. O va kaip jis atrodė šį šeštadienį Sūduvoje – gal bus kas papasakoja. Bet kokiu atveju, galime suprasti, kad Sūduva vis dar ieško sprendimo po to, kai komandoje nebeliko nė vieno iš dviejų pagrindinių pernykščio sezono vartininkų.

Anot oficialiosios Sūduvos, Marijampolėje taip pat lošė ne tik Aguero iš Paragvajaus, apie kurį pranešimų jau buvo praeitą savaitę, bet pasirodė ir dar vienas iš to paties Paragvajaus klubo – Pedro Barbosa, kuris sužaidė už Marijampolės dublerius. Tikėkimės, kad čia nėra tas pats “imk du” formatas, kuris ankstesniais metais buvo taikomas žaidėjams iš Kinijos – kai vienas iš “dviejų” lošdavo visai neblogai, o kito aikštėje praktiškai taip ir nepamatydavome.

Tiek naujienų apie Sūduvą. Apie artimiausias draugiškas rungtynes žinių kol kas lyg ir nėra. Nebent kas nors, kas buvo šeštadienį manieže, užmatė prie durų ant sienos kabantį maniežo panaudojimo grafiką – ten paprastai šalia treniruočių, būna įrašytos ir artimiausių savaičių rungtynės.

Lietuvoje šį savaitgalį nieko ypatingo nenutiko. Šiauliai laimėjo prieš kažkokį latvių klubelį (žaidė lauke!!!) ir berods pasirašo sutartį su veteranu Bezykornovu, Žalgiris laimėjo prieš Dainavą (vieną įvartį įmušė škotas) ir bando dar vieną naujoką iš Kroatijos. Žalgiris taip pat pasiėmė kadaise Šiauliuose smagiai lošusį Mantą Kuklį – panašu, kad bent kol kas būtent šis klubas stiprinasi racionaliausiai. Pagaliau atėjo žinių ir iš pajūrio – Atlantas sulošė pirmas draugiškas rungtynes su Liepojos Metalurgu. Panašu, kad Atlantą treniruos Narbekovas, tačiau įdomesnė paskala prasprūdo minėtų rungtynių komentaruose, kuriuose buvo pakalbėta apie Ledesmos sugrįžimo į FBK galimybę.

Ekranas pagaliau laimėjo Ispanijoje – įveikė norvegų klubą, bet smagesnis dalykas iš Ekrano stovyklos yra vieno iš šio klubų trenerių Valdo Dambrausko pasakojimas apie stažuotę Barselonoje.

Tiek žinių šį savaitgalį. Lauksim informacijos apie sekančias Sūduvos draugiškas.

Draugiškos su Ventspils ir kitos naujienos

Šeštadienį Sūduvos laukia dar vienas žieminis varžovas – latvių “Ventspils”, kuris atsakingas už vienas įdomiausių rungtynių Marijampolės stadione (Baltijos lygos drama prieš pora metų). Visiems aišku, kad nieko panašaus šį kartą nebus, tačiau padorų klubą matyti Suvalkijos sostinėje visada smagu. Kaip ir iki šiol – rungtynės vyks šeštadienį, 13 valandą.

O per paskutinę savaitę nutiko štai kas. Sūduva šeštadienį laimėjo prieš lenkus, Valinčius lyg ir nesugrįžo (nors jokių pranešimų apie šio žaidėjo padėtį nebuvo – bent jau aš nemačiau). Užtat sugrįžo Loginovas, kuris tapo pirmuojų šio sezono legionieriumi. Taip pat komandoje pasirodė ponas Adrian Aguero iš Paragvajaus, o ar taps antruoju užsieniečiu – ko gero greitai paaiškės.

O štai Lietuvoje nieko baisiai įdomaus per savaitę nutikt nespėjo. Viskas, kas nutiko – nuspėjama. Ekranas pralošinėja draugiškas rungtynes Ispanijoje, tačiau ypatingo kriminalo čia ieškoti nėra reikalo (nors kai kam tai ir vėl tapo eiline proga padejuoti dėl prasto lietuviško futbolo lygio). Galima tik pasidžiaugt, kad Ekranas turi galimybę prieš sezoną lošt ne su tais, su kuriais ir taip turės žaist, o su stipresnėmis komandomis.

Savaitės pradžioje buvo padalintos licenzijos, kurias lošti A lygoje gavo Ekranas, Žalgiris, Sūduva, Šiauliai, Tauras, Kruoja ir Dainava. Likusiems klubams teks kai kuriuos atsispaudimus atlikti nuoširdžiau – ir čia pateko ne tik dėl to nustebinusi Banga, bet ir išdidusis REO bei net trys Vakarų Lietuvos klubai – Mažeikiai, Atlantas ir Klaipėda. Ką gi – lauksim kito žingsnio, po kurio lyg ir turėtų paaiškėti, kiek klubų šiemet A lygoje matysim. LFF tai turėtų nuspręsti vasario 1 d.

LFF ir VAFF konfliktas taip pat vyniojosi nuspėjama kryptimi. Atsigavę po antausio, Vafininkai ėmė pūstis, drąsintis ir kalbėti apie norą įkurti alternatyvią Futbolo federaciją. Įdomu, kodėl jie apie tai puolė kalbėt tik po to, kai iš egzistuojančios federacijos buvo išspirti.

Paskui eteryje pasirodė naujas darinys – Vilniaus regiono futbolo sąjunga. VAFF ir vėl pavėlavo – kol jie šnekėjo apie naujos organizacijos kūrimą, tą padarė kita, kaip galima suprasti, šiuolaikiškesnė ir energingesnė bendrija – Sekmadienio futbolo lyga (vienas pranešimas – antras pranešimas).

Kol kas nėra ko gilintis į šios organizacijos ketinimus, tačiau akivaizdu, jog LFF palaikymą ji turi. Ir tuo stebėtis nėra prasmės – LFF žymiai patogiau naują darinį Vilniuje kurti remiantis jau egzistuojančia struktūra, nei daryti viską nuo nulio.

Tiesa, prieš tai VAFF išmetė dar vieną piarinį burbulą – portale futbolas.lt  (kitur to nemačiau) paskelbė pranešimą apie labai juokingą peticiją, pavadinimu „Lietuvos futbolo gelbėjimo akcija“.

Viskas toje peticijoje susimazgė į logikos stokojantį kamuolį. Joje nėra šnekos apie Vilnių ar apie LFF veiklos problemas. Peticija kalba tik apie vieną žmogų – Liutaurą Varanavičių.

Peticija surašyta taip nemokšiškai, kad iš karto aišku, jog pastarosiomis savaitėms šneka vyksta ne apie Lietuvos futbolą ir net ne apie futbolą apskritai, ne apie kažkokius VAFF‘us ar LFF, o apie poną Vaiginą ir poną Varanavičių. Tad VAFF‘as demonstruoja tipinį rusiškai sovietinį mąstymą („už viską atsakingas caras, todėl jį reikia nuversti ir tada viskas pasikeis“) ir linksmina mus „Dviračio žinių“ vertu savo iniciatyvės grupės pavadinimu – „Permainų traukinys“. Į tokią lėtą ir senovišką permainų aparatūrą aš sėsti tikrai nenoriu, ypač kai traukinys iš prigimties varo vienais bėgiais ir į šoną pasukti neturi jokios galimybės. Galėjo bent jau kokiu „Permainų laineriu“ ar „Permainų kateriu“ VAFF‘as pasivadint. Beje, kaip byloja to paties VAFF‘o tinklapis, šios organizacijos prezidentas Vaiginas prezidentauja praktiškai tiek pat, kiek ir Varanavičius – nuo 2001 metų.

Padėtis linksma, tačiau gan miglota – mat VAFF‘as žurnalistams ėmė kalbėti apie tai, kad yra „savarankiška organizacija“. Kitaip tariant – niekam nepriklausomas darinys. Anot Vaigino „tapome LFF nariais, bet esame savarankiška organizacija“. Pagal tokį aiškinimą išeitų, kad nelabai yra ko jiems parintis – „na išmetė iš LFF, tai išmetė – dirbam savo savarankiškos organizacijos darbą toliau“.  Tačiau tuomet nelabai jiems derėtų parintis ir dėl LFF reikalų ar LFF prezidento posto – jei jau yra tokie savarankiški ir nelabai norintys priimti visų LFF įstatymų.

Tuo pat metu LFF dokumentuose gan aiškiai pavaizduota, jog ši organizacija visų pirma rūpinasi visalietuviškais futbolo reikalais, o regioninio futbolo organizaciją yra pavedusi tvarkyti regioniniams LFF nariams. Tokių santykių esmė yra ta, kad LFF savo ruožtu netgi neturėtų parintis, jei vienas iš regioninių narių nusprendžia atsiskirti (ar būti išmestas) ir LFF pateiktame Lietuvos žemėlapyje atsiranda kokia regioninė juodoji skylė. Teoriškai tokia situacija yra galima.

Tereikia įsisąmoninti, kad LFF nėra koks nors LR Vyriausybės departamentas ar ministerija. Tai yra nevalstybinė organizacija, kurios šeimininkai sėdi toli toli.Todėl savo veiklą jį gali sėkmingai vystyti nepaisant tokių institucijų kaip VAFF‘as demaršų.  VAFF‘o pareigūnų grasinimai tema „tuoj bus rinkimai į Seimą ir tada ateis į valdžią mūsų, o ne Varanavičiaus „draugai“ yra dar vienas piarinis burbulas. Jau ne kartą buvo kalbėta apie pabrėžtinai negatyvų UEFA vadovybės požiūrį į valdžios bandymus kištis į vietinių Futbolo federacijų veiklą.

Taip. Painu. O labiausiai ir vėl mane liūdina mūsų žiniasklaidos požiūris. Mat eilinį kartą nėra net mėginimų atlikti bent šiokį tokį „nepriklausomą“ situacijos tyrimą. Vienintelis dalykas, kurį daro lietuviška žiniasklaida ir šį kartą – mėto mums besipykstančių pusių atstovų citatas. Tuo tarpu abi pusės ginčijasi emocingai, o jų teiginiai – radikaliai priešingi. Tad tiesos šiuose ginčuose nėra. Ginčuose nėra, tačiau šiaip jau ji egzistuoja – tik žurnalistams jos nereikia. Dėl to niekas nė nemėgina gilintis – skaityti popierius, ieškoti informacijos archyvuose, kalbinti ne tik tuos žmones, kurie ateina į spaudos konferencijas. Tiesos nereikia – geriau jau ginčas, kuriame vos ne keiksmažodžiais svaidomasi. Juk „skaitytojui“ tai yra žymiai įdomiau nei kokia nors ten tiesa. Štai taip mes ir gyvenam.

Laukiam: Sūduva – Wigry

Nieko nepadarysi. Mes važiuojam į Suvalkus miltų ir aliejaus, o Suvalkai pas mus – futbolo lošt. Jau šį šeštadienį, nors ir ne pirmą kartą, Suvalkų komanda loš su Sūduva, o paskui varys valgyt cepelinų.

Tuo tarpu svarbiausia šios savaitės naujiena iš Sūduvos stovyklos nutiko ketvirtadienį – buvo pranešta apie sutartį su buvusiu Mažeikių vartininkų Martynu Matuzu. Panašu, kad kelio atgal nėra ir daugiau variantų šiai pozicijai ieškoma nebus. Komanda kalba ir apie tai, kad penktadienį turėtų pareiti žinia iš Valinčiaus – lieka jis Sūduvoje ar krauna lagaminus kelionei į Rumuniją.

Šnekos lieka šnekom, bet tokis tinklapis „Trasnfermarkt“ prie Valinčiaus profilio jau rašo, kad jis jau „žaidžia“ už Rumunijos „Petrolul Ploiesti“ klubą, kuris, pernai grįžęs į aukščiausią lygą, šiuo metu čempionate užima 13 vietą. O jei dar pažiūrėtume žaidėjų vertes, tai Valinčių tektų priskirti prie brangesnių tos komandos narių. Ką gi – rumunų aukščiausia lyga – ne taip jau ir blogai.

Ok, palauksim oficialaus pranešimo. Kol kas daugiau naujienų Sūduva neturi.

Lygoje taip pat nieko labai ypatingo nenutiko. Ekranas išvažiavo treniruotis į Ispanijos pietus, kur loš su vengrų klubų, o paskui – su Kijevo Dinamo arba Young Boys iš Šveicarijos. Laisvalaikui Ekranas galėtų paspoksto į Gibraltaro salą arba pašokt iki Tarifos ir įsitikint, kad smėlėtų kopų palei jūrą yra ne tik Kuršių Nerijoje.

Tuo tarpu Vilniaus Žalgiris visus čia nustebino paimdamas jauną škotų puolėją, dar ne taip seniai nešiojusį marškinėlius su Ūkio banko logotipu ant krūtinės. Nors interneto kariai-komentatoriai ir raukė nosis skeptiškai šią naujieną vertindami („nes juk koks normalus futbolistas galėtų į Lietuvą važiuot“), tačiau vis viena bus įdomu pamatyt šį virš 100 rungtynių škotų Premier lygoje sužaidusį jaunuolį Lietuvos stadionuose.

Kita naujiena iš Žalgirio stovyklos – nutiko dar vienas teismo posėdis dėl Kastujevo komados pretenzijų VMFD Žalgiriui, kurio metu Kastujevo komandos atstovo reikalavimai nebuvo patenkinti. Na ir gerai. Suprast galima, kad teismai toliau – žiūrėsim kaip viskas vyniosis ateityje. O dabar belieka pažvengt eilinį kartą apsirikus su futbolo klubo Reo tinklapio paieška – vis pamirštu, kad ir jų svetainės adrese Vilniaus Žalgiris įrašytas. Galėtų Kastujevas ir tą Reo-Žalgirį į teismą paduot. Pokštas.

Toliau. Arsenijus Buinickis bandosi Lenkijoje, Lodzės KS klube, interneto komentatoriai svarsto, kuriam A lygos klubui geriausiai tiktų be sutarties likęs Skerla, o Tauragės Tauras nustebino treneriu nusamdydamas regioninės lygos trenerį iš Italijos. Štai jums – ir Lietuvoje galima karjerą padaryt!

Tiesa, dar šį bei tą nuveikė LFF. Pirmiausia, rinktinės treneriu išrinko vengrą Csaba Laszlo, o paskui iškirto visą Vilniaus apskrities futbolo federaciją.

Žurnalistai beigi interneto komentatoriai čia ir vėl mėgina įžvelgti kriminalų – paskutinį pusmetį LFF pasiekė bent tiek, kad žiniasklaida nepraleidžia jokio ryškesnio federacijos judesio. Gerai čia LFF padarė ar ne – nežinau, bet tokie aštrūs mostai man visada patinka. O kai prisimeni kai kurių to ištrinto LFF skyriaus veikėjų nesenus pasisakymus – LFF sprendimui dar labiau pritarti norisi. Pasirodo, regioniniai LFF skyrėliai nėra jau tokie visagaliai, kaip kartais mėgsta savo bejėgiškumą teisindama kalbėti pati LFF vadovybė. Kaip bebūtų, čia nieko įdomaus toliau jau nebenutiks – rimtai klausytis VAFF pareiškimų apie teismus kažin ar verta. Kažkaip jau tapo įprasta mūsuose vidinius organizacijų santykius teismuose aiškintis.

Štai taip. Kol kas tiek žinių. Jei turit daugiau – klokit, nesikuklinkit.

Pokalbis su Liubšiu “Miesto laikraštyje”

Jūsų dėmesiui – Juozo Raškausko pokalbis su Virginijumi Liubšiu Miesto laikraštyje. Kadangi dalykai apie Sūduvą šiame leidinyje visada būna įdomūs (už tai reik padėkot ponuliui Juozui), o atrasti juos ne taip jau ir lengva – kaip visada “Miesto laikraščio” atveju, nusižengiu taisyklei nekartoti to, kas yra paskelbta kur nors kitur ir dedu tekstą čia. O va tekste įdomiausi, sakyčiau, yra du dalykai. Viena – užuomina apie klubo metinį biudžetą, kuris paprastai yra nutylimas. Antra – trenerio deklaruojamas komandos noras aktyviau integruoti vietoje užaugintus jaunus futbolininkus į pagrindinę komandą. Kaip bus iš tikro matysim – tačiau aš intensyviai ploju ir už ketinimus. 

>>>>

- Neseniai lankėtės Ispanijoje,  Barselonos „Espanyol“ futbolo klube, ką ten matėte, ko pasimokėte?

- Ispanų klubo ir „Sūduvos“ bazės mažai kuo skiriasi, mūsų gal net šiek tiek geresnė. O štai pagrindiniame „Espanyol“ stadione, kuris visas dengtas stogu, telpa 40 000 sirgalių.

Komandos atstovai minėjo, kad „Espanyol“ klubas yra neturtingas, metinis komandos biudžetas  – tik 50 milijonų eurų („Sūduvos“ 2 milijonai litų – J. R. pastaba). Tačiau lygiosiomis pasibaigusios šios ekipos rungtynės su garsiąja „Barselona“ rodo, kad ir tokie „maži“ pinigai daug gali.

Klubo direktorius supažindino su klubo struktūra, baze,  antrosios komandos treneriais, pasakojo apie treniruočių metodiką, žaidimo taktiką, atsakė į klausimus. Didžiulės naudos davė susitikimas su pagrindinės „Espanyol“ komandos vyriausiuoju   treneriu argentiniečiu Mauricijo Poketino.

Visos klubo komandos, pradedant nuo vaikų, kuriems 8-9 metai, treniruojasi ir žaidžia pagal pagrindinės vienuolikės modelį. Iš kelionės parsivežiau ne tik įspūdžių, bet ir įdomios medžiagos, kuri turėtų praversti „Sūduvai“.

 

- Ji jau pradėjo ruoštis kovą prasidedančiam sezonui. Kas  komandoje pasikeitė?

- Artimiausiu metu turėtų paaiškėti, ar „Sūduvai“ atstovaus Povilas Valančius.  Deramasi dėl Sergejaus Loginovo, kuris nori atstovauti mūsų klubui. Egzotiškų kraštų futbolininkų kol kas neturime, manau, jų daug nebus. Malonu, kad komandos branduolys išliko, turime daug jaunų, perspektyvių žaidėjų, kurie galės žaisti pagrindinėje sudėtyje. Tai Darius Isoda, Gytis Urba, Armandas Breivė, Karolis Strolys, Povilas Kiselevskis. Viskas priklausys nuo jų darbo ir noro. Treniruojamės ir tikimės gero žaidimo bei rezultatų.

 

- „Sūduvą“ jau keleri metai persekioja „vidurio sezono krizė“. Gal vaistų nuo jos parsivežėte iš Barselonos?

- Su tuo esu susidūręs ir treniruodamas Vilniaus „Vėtrą“, bet ir ten,  ir dabar „Sūduvoje“ pasirinkau  žaidėjus, todėl šį sezoną to neturėtų būti.  Dabartinės komandos futbolininkais aš visiškai pasitikiu.

Gal praėjusį sezoną vietos žaidėjai, kalbant apie aikštėje praleistą laiką, buvo šiek tiek „nuskriausti“,  bet dabar mūsų tikslas – susigrąžinti išvykusius jaunus Marijampolės futbolininkus. Manau, atstovaudami savo miestui, jie turėtų sublizgėti.

- Tiek Vilniaus „Žalgirio“, tiek Panevėžio „Ekrano“, dar kelių klubų  vadovai  žada kovoti dėl čempionų titulo ar prizinių vietų.

- Visada prieš sezoną būna penkios septynios komandos, kurios tai planuoja, tačiau ar siekiai realūs, paaiškėja tik rungtyniaujant. Aš norėčiau, kad šis čempionatas tiek futbolininkams, tiek sirgaliams būtų įdomesnis nei praėję.