Samusiovas muša baudą
Pagaliau ir man pavyko pamatyt gyvai, kaip Sūduva yra pasirengusi čempionatui. Nors lauke šiandien šaltoka, manieže – dar šalčiau, o veikiantis kavos aparatas tik vienas, pasižiūrėti šiandien buvo į ką. Kadangi Sūduvą gyvai mačiau po ilgokos pertraukos, o komandos bei žaidimo skirtumas yra akivaizdus, tai gali būti, kad tiesiog pakartosiu dalykus, kurie čia jau ne kartą buvo minėti tamstų komentaruose.
Trumpai apibendrinant, pasakyčiau štai taip. Man Sūduva patiko. Džiaugiuosi, kad vis tik pavyko sulipdyt ir sudėliot visai padorią komandą. Komanda, kurią matėm pirmam kėliny, manau, nepagadintų vaizdo ir pernykščiame čempionate. O galvojant apie apverktiną artėjantį – ir iš viso malonus optimizmas apima.
Renginio įgarsinimas - Sūduvos sakalai
Sūduva startavo štai tokios sudėties: vartuose stovėjo Klevinskas, gynyboje – Skroblas, Samusiovas, Gnedojus, Vaidas Slavickas, centre – Gardzijauskas, Zagurskas, Giedrius Slavickas, Radavičius ir Leimonas (nors jo vietą gal labiau pavadinčiau tarp gynybos ir centro), priekyje – Lukšys. Ir jei komandoje liks Samusiovas, spėčiau, kad tai ir bus šiemetinis Sūduvos pagrindas.
Šiaip jau pirmam kėliny kažkokių ypatingų priekaištų kuriems nors komandos nariams neturiu. Ypatingų individualių pagyrimų taip pat nelabai yra – tačiau taip nutiko greičiausiai dėl to, kad komanda ir suveikė kaip komanda. Tokį dalyką matyti buvo labai smagu. Ar reikia paploti dėl to treneriui? Aš papločiau. O kaip ten yra iš tikro – sunku pasakyti.
Skroblas. Naujas ir naudingas
Apie kokį nors ypatingą komandos žaidimo stilių kalbėti dar anksti, tačiau tam tikri dalykai jau matosi. Sūduva lošia greitą futbolą. Labai greitą. Praktiškai viskas yra grįsta staigiais perdavimais. Šiandien tai sekėsi visai neblogai. Žaidžia komandiškai, todėl ir individualius sugebėjimus žaidėjams demonstruoti nelabai buvo kada. Pliusą dėčiau už tai, kad iš komandos žaidimo išnyko tas begalinis kamuolio zulinimas aplink priešininko baudos aikštelę, kai trumpais pasais beviltiškai ilgai mėginama rasti plyšelių link vartų. Daug žaidimo „iš eigos”, žmonės stengiasi neužlaikyti kamuolio pas save, iškart meta kolegoms ir dėl to dažnai turi galimybių keliom akimirkom aplenkti priešininko gynėjus. Iš esmės taip abu įvarčiai ir buvo įmušti – kai staigus, protingas ir tikslus pasas pralenkdavo Tauro gynėjus.
Patiko ir išsaugotas senosios Sūduvos žaidimo elementas – aktyvus priešininko spaudimas jo aikštės pusėje ir viduryje. Ir nors šiandien toks žaidimas nedavė labiau apčiuopiamo konkretaus rezultato (tai yra, pavojingų atakų, kurios prasidėtų priešininko pusėje perėmus kamuolį), tačiau pirmam kėliny šis elementas turėjo didelės įtakos jėgų pusiausvyrai aikštėje.
Du nauji veidai - Zagurskas su Macolos marškiniais ir Samusiovas. Kompaniją jiems palaiko Radavičius.
Visos grandys atrodė pakankamai padoriai. Faktas, kad Samusiovas būtų rimtas komandos sraigtas. Jis ir atrodo, ir žaidžia panašioje pozicijoje kaip Skinderis, ir patikimumo lygmuo yra panašus, tačiau Samusiovas savo kolegą lenkia žaidimo stiliumi – jis yra ženkliai energingesnis, agresyvesnis, daugiau vadovauja gynybos veiksmams ir žymiai daugiau prisideda prie atakų pradžios. Antram kėliny jis buvo pastumtas į priekį, į Leimono vietą, tačiau sprendimu labai abejočiau. Jis iškart tapo mažiau matomas. Šalia jo ir Gnedojus atrodo visiškai normaliai ir patikimai. Skroblą mačiau pirmą kartą už Sūduvą lošiant ir man jis taip pat labai patiko. Tiesa, Skroblas mėgsta lėkti į priekį ir atsidurti krašto puolėjo pozicijoje, tačiau, kas labai džiugina, po tokių viražų neįtikėtinu greičiu sugrįžta atgal į savo poziciją.
Zagurską taip pat mačiau pirmą kartą ir jis man paliko labai gerą įspūdį. Neblogai mato aikštę, gali atiduot gerą pasą. Faktas, kad perspektyvos šiame žmoguje tikrai yra daug. Sūduvos „veteranų” neminiu, nes jie žaidė taip, kaip esame įpratę juos matyti. Tik, va, Lukšių Poviliukas mane taip pat maloniai nustebino. Kažkoks atsigavęs man pasirodė Lukšys. O kai pirmo kėlinio pabaigoje pats susikūrė progą ir smagiai tvojo kamuoliu iš eigos link Tauro vartų, apskritai pamaniau, kad šiemet gal kitą Lukšį pamatysim.
Lukšys ir jo mėgiamas "triukas".
O apie antrą kėlinį daug kalbėti nėra prasmės. Jeigu pirmam kėlinį matėm „startinę” sudėtį, tai antrame kone visi žmonės buvo pakeisti ir žaidimas sugriuvo. Tik stebėtis tuo nėra prasmės, o ir tikėtis, kad super gausiais keitimais išderinta komanda loštų taip pat nėra reikalo. Faktas, kad neblogų atsarginių Sūduva turi ir pirmo kėlinio komandą pagyvinti būtų kuo. Tiesiog antro kėlinio sudėtyje jaunatviškas, bet kartais nelabai tikslingas entuziazmas nusvėrė ramesnį, labiau apgalvotą žaidimą.
Beje, man įdomus pasirodė vienas aspektas (čia kalbu apie pirmą kėlinį). Ne kartą dejavau, kad išėjus Macolai, komandoje neliko vidurio. Nebuvo jo ir šiandien. Ten sukosi ir Gardzijauskas, ir Zagurskas, ir Leimonas, ir Samusiovas su Radavičiumi antrame kėlinyje, tačiau nė vienas nebuvo tuo voru, kuris tarsi tinklo gijas tampytų visą komandos žaidimą.
O keisčiausiai buvo tai, kad to centro visiškai netrūko! Žaidimas ėjo kraštais, kartais kirsdavo centrą, tačiau jis dažniausiai eidavo tiesiai nuo gynėjų link puolimo „priemiesčių”, aplenkdamas centrinę stotelę. Kažkaip anksčiau būdavo sunku patikėti, kad įmanoma taip sėkmingai žaisti, tačiau šį kartą Sūduvai pavyko būtent tokia žaidimo schema. Būtų įdomu ir kitų mačiusių nuomonę išgirsti – ar čia man tik taip pasivaideno, ar iš tikro Sūduvos žaidimas yra dėliojamas taip, kad kamuolys į centrą užsuktų kuo mažiau?
Po antro įvarčio.
O Tauras man pasirodė ne toks įspūdingas, kaip tose ankstyvose rungtynėse metų pradžioje. Aišku, Sūduva neatrodė smarkiai galingesnė, tačiau pirmam kėliny Taurui tikrai trūko žaidime minties ir aštrumo. Tai nereiškia, kad rezultatas negalėjo būti ir priešingas, tačiau faktas – Sūduva šiandien yra solidesnė komanda. Antras kėlinys, be abejo, buvo kitoks, tačiau Sūduvos pusėje iš esmės lošė atsarginiai.
Štai tokia, kaip niekad trumpa mano rungtynių analizė. Buvo ir dar vienas labai malonus nutikimas (kuris nutiko būtent jūsų godotinam metraštininkui) rungtynių pertraukos metu, tačiau apie tai pakalbėsiu kitą kartą atskirai.
O dabar belieka paploti komandai ir treneriui, belieka laukti galutinių žinių apie komandos sudėtį ir tuomet – jau laukti čempionato pradžios. Pasimelskime visi rytoj, kad jis įvyktų!
