Linkėjimai Liutaurui

Žinau, kad už šį trumpą skelbimuką susilauksiu daug prakeiksmų, tačiau neseniai Kauno dienoj paskelbtas, o futbolas.lt mūsų bendruomenei paviešintas Liutauro Varanavičiaus interviu man baisiai patiko. Taip patiko, kad net nutariau viešai apie tai pareikšti ir kitus paskatinti tą pokalbį atidžiau paskaityt. Kaip suprantu, ten buvo gyvai internetu klausimai uždavinėjami, o Varanavičius į juos atsakinėjo.

Kuo man tas interviu patiko? Patiko, nes klausimuose atsispindi didesnė dalis mitų ir iškraipymų, plaukiojančių lietuviško futbolo internete. „Kas gi kitas jei ne federacija kalta dėl Nacionalinio stadiono griuvėsių??? Čia juk Varanavičius jo nepastatė“. Šis ir kiti mitai čia gauna oficialų Federacijos įvertinimą. Tiesa tai ar ne tiesa, tačiau bent jau tam tikras atspirties taškas tolesniems šių mitų nagrinėjimams yra. Bent jau oficiali pozicija tampa aiški.

Juokingiausi man pasirodė kai kurie komentarai po šiuo interviu, kuriuose piktinamasi tuo, kad Liutauras „moka pašnekėti“. Jo, pas mus iškalba ir sugebėjimas aiškiai dėstyti mintis paprastai būna pripažįstama trūkumu – įtartini mums tokie žmonės atrodo, sukti kažkokie. Patys esame kaimiečiai, todėl ir juokiamės iš to, kuris kalbėti moka.

Nesu aš nei Varanavičiaus draugas, anei gerbėjas. Karčių bei piktų žodžių šiame bloge taip esu jo adresu paleidęs. Tačiau nematau reikalo slėpti, jei šio žmogaus viešas išstojimas įspūdį paliko. Todėl ploju ir galvą lenkiu.

Ką manai apie futbolą?

Ką tik užpildžiau LFF parengtą anketą, kurioje galima pareikšti savo niekingą asmeninę nuomonę apie lietuviško futbolo džiaugsmus ir bėdas. Žinau, kad bent pusė tų, kurie tą anketą pamatys, ims iškart burbėti, kad visa tai yra formalumai, kad niekas į tai nekreips jokio dėmesio ir pan. Įprastinė reakcija – mes neesam įpratę, kad mūsų nuomonės kas nors klaustų ir jos klausytų.

Tačiau aš manau, kad burbėti užtenka. Kad ir kokia būtų maža tikimybė, jog į tavo žodžius bus atsižvelgta, ja būtina pasinaudoti! Sveikinu LFF už tai, kad suteikė viešą ir visiems prieinamą galimybę pareikšti savo nuomonę – tai yra normali verslo praktika, normalus vartotojų tyrimas, kuris rodo, kad mąstoma ir dirbama teisinga linkme.

Todėl ir noriu visus paskatinti nepatingėti ir tris anketos lapus užpildyti. Tai galima padaryti LFF tinklapyje, o nei nepatinka šis – anketą galima pasiekti ir iš futbolas.lt svetainės (to privalumas yra jau užsimezgusi diskusija to teksto komentaruose).

Vienžo, būk aktyvus ir naudokis net ir adatos skylutės dydžio galimybę prakišti savo nuomonę!

Pinigai, pinigai, pinigai

Nors svetimus pinigus skaičiuoti ir nelabai gražu, ypač Lietuvoje, tačiau šį kartą būtent tai ir susirengiau padaryti. Nors nuodėmė mano nėra tokia jau didelė – skaičiuosiu virtualius pinigus ir netgi nebūdamas tikras, kad vartomos sumos yra realios ir neišgalvotos.

Trumpai tariant, prieš kokią savaitę, visai netyčia, pakliuvau į visai įdomų tinklapį pavadinimu Transfermarkt. Toks nelabai išvaizdus tinklapėlis, kurio svarbiausias elementas yra kairiame viršutiniame kampe, iškart po logotipu esantis paieškos sistemos stačiakampis. Rašai ten futbolisto vardą ir gauni jo „anketą“. Vienų anketos gausesnės, kitų kol kas apsiriboja tik ūgiu, amžiumi ir dabartiniu klubu.

O visų įdomiausia man pasirodė grafa „Market value“ – Rinkos vertė. Tada pradėjau žaidimą – ėmiau vieną po kitos vesti lietuvių futbolininkų pavardes ir tikrinti jų rinkos vertę. Visai smagus žaidimas pavyko.

Atvirai pasakius, žaidžiau aklą vištą. Nes nieko apie tai neišmanau. Kas yra rinkos vertė – suvokiu ir tam tikrą logiką ten pateikiamuose skaičiuose įžvelgti nėra sunku. Pavyzdžiui, greitai supranti, kad toji rinkos vertė tokių nuošalesnių šalių kaip Lietuva žaidėjų vertinime atsiranda tik tuomet, kai tie žaidėjai palieka gimtuosius klubus bei gimtąsias šalis ir iškeliauja svetur. Greičiausiai todėl dauguma šiandieninės Sūduvos žaidėjų pagal šį tinklapį rinkos vertės neturi, o va, pavyzdžiui, Estijoje lošiantis Gvidas Grigas – turi.  

Tačiau aš šis tinklapis pateikia garantuotą informaciją – nežinau. Kokiu būdu ta rinkos vertė nustatoma ir kiek ji reikšminga futbolininko gyvenime aiškiai, trumpai ir tiksliai paaiškinti taip pat negalėčiau.

Bet esu tikras, kad tarp šio blogo lankytojų bus apstu profesionalų, kurie galės daugiau papasakoti apie transferų principus, apie žaidėjų vertes. Galų gale – apie agentų misiją šiuose projektuose.

Tinklapio paieškos sistemos leidžia ieškoti ne tik žaidėjų, bet ir klubų, rinktinių (Lietuvos rinktinė), netgi čempionatų. Gaila, bet lietuviškosios A lygos tinklapis nestebi. Tačiau visokių įdomybių apie lietuviško futbolo gyvenimą rasti galima. Pavyzdžiui, čia radau informaciją, kad Povilo Lukšio persikėlimo į Bytomo Poloniją vertė yra 26 700 svarų sterlingų. Jei taip, tai iš tikro, kaip sakė prezidentas Murauskas, simbolinė suma lyginant su Radzinevičiaus išpirka (Sūduva už jį gavo 400 500 svarų sterlingų). Taip pat galima sužinoti, pavyzdžiui, kad Ivans Lukjanovs iš Skonto į lenkų Lechia persikėlė už 178 000 svarų sterlingų.

Tuo tarpu Sūduvos komandoje per pastaruosius keletą metų įvertinti buvo tik legionieriai (plačiausiai prasme). Iš jų brangiausiai įvertintas Mantas Samusiovas (350 000 Eurų) bei Irmantas Zelmikas (300 000 Eurų). Ir nors suprantu, kad šimtaprocentinių išvadų daryt iš tokio tinklapio nėra prasmės, tačiau kai palygini Sūduvos vaizdelį su kokio nors Ventspils padėtimi, daug dalykų tampa aiškesni. Ką jau kalbėti apie stipresnius pastarųjų metų Sūduvos varžovus Europoje – Randers FC ir klubą iš Zalcburgo.

Tiek. O dabar – ėmiau ir suklasifikavau Lietuvos futbolistus, į jų tarpą įtraukdamas ir vieną kitą žinomesnį legionierių. Visus žmones, bent kiek ilgiau turėjusius reikalų su Sūduva, padariau raudonus. Kad iškart matytųsi.

O jei kas geriau šį reikalą išmano – pasakokit. Manau, visiems bus įdomu. Nes keli internete rasti tinklapiai labai aiškiai nepaaiškina – to nepadaro nei tekstas Vikipedijoje, nei BBC kalbintas futbolo agentas.  

>>>

Taigi. Brangiausi Lietuvos futbolininkai:

3 200 000 Eurų: Edgaras Česnauskis (FK Moskva)

2 800 000 Eurų: Deividas Šemberas (CSKA)

2 200 000 Eurų: Marius Stankevičius (UC Sampdoria)

1 500 000 Eurų: Deividas Česnauskis (Ergotelis, Graikija) / Marius Žaliukas (Heart) / Saulius Mikoliūnas (Arsenal, Ukraina) / Giedrius Arlauskis (Unirea, Rumunija)

1 250 000 Eurų: Andrius Velička (Rangers FC)

900.000 Eurų: Audrius Kšanavičius (FBK)

800 000 Eurų: Tomas Danilevičius (AS Livorno) / Edgaras Jankauskas (New England Revolution, JAV)

600 000 Eurų: Andrius Skerla (Jegiellonia)

550 000 Eurų: Kęstutis Ivaškevičius (Krivbas, Ukraina)

500 000 Eurų: Vidas Alunderis (LASK, Austrija) / Tomas Žvirgždauskas (Halmstads BK, Švedija) / Žydrūnas Karčemarskas (Dinamo)

450 000 Eurų: Arūnas Klimavičius (Ural) / Ignas Dedūra (Spartak) / Mantas Savėnas (FC Sibir) / Aurimas Kučys (Zakarpatje, Ukraina) / Tadas Papečkys (Gornik, Lenkija)

350 000 Eu: Mantas Samusiovas (Ilyčiovets, Ukraina) / Tomas Radzinevičius (Odra) / Linas Klimavičius (Dnepr) / Mindaugas Kalonas (Metalurg, Ukraina) / Tomas Kančelskis (FBK).

325 000 Eurų: Tomas Tamošauskas (Ventspils)

300 000 Eurų: Irmantas Zelmikas (Sūduva) / Igoris Morinas (Kruoja) / Robertas Poškus (Ural) / Evaldas Razulis (FBK) / Andrius Jokšas (Tavria)

250 000 Eurų: Bobi Bozinovski (Robotnicki) / Gediminas Paulauskas (Vėtra) / Valdas Trakys (Ekranas) / Mindaugas Panka (Widzew)

200 000 Eurų: Sergiy Kozyuberda ( Sūduva) / Ričardas Beniušis (Sūduva) / Tomas Mikuckis (Vėtra) / Linas Pilibaitis (FC ET0) / Egidijus Majus (DAC Dunajskaja Streda, Slovakija)

175 000 Eurų: Negreiros (Campinense, Brazilija)

150 000 Eurų: Bertrand Ngapounou (Vėtra) / Nerijus Vasiliauskas (Vėtra) / Tomas Ražanauskas (Vėtra) / Nikolajus Misiukas (JK Trans Narva)

125 000 Eurų: Marius Činikas (Heart) / Arvydas Novikovas (Heart)

100 000 Eurų: Stephen Ademolu (Ekranas) / Darvydas Šernas (Widzew) / Vitalis Stankevičius  (JK Sillamae Kalev) 

75 000 Eurų: Tomas Rimas (JK Trans Narva)

50 000  Eurų: Gvidas Grigas (JK Sillamae Kalev) / Ivans Lukjanovs (Lechia) / Willer (Fortaleza, Brazilija) / Nerijus Mačiulis (JK Sillamae Kalev) / Raimondas Vilėniškis (Kruoja) / Dainius Gleveckas (Ekranas)

Reklaminė pertraukėlė: naujas blogas

Lietuviško futbolo kasdienybė - pro Sūduvos stadiono vartus ką tik išbėgo apsauginis, nešinas Šiaulių gerbėjų užkurtais dūmais.

Tiesiai šviesiai ir trumpai drūtai – radau štai tokį blogą, kuris kiekybiškai gausėja gal ir iš lėto, bet dėl savo autoriaus padėties ir sugebėjimo dėstyti mintis yra viena iš tų retų vietų, kur gali lietuviškai ir įdomiai pasiskaityti apie futbolą. Valdas Dambrauskas yra jaunas treneris, dirbantis Anglijoje ir karts nuo karto šį bei tą parašantis apie futbolą. O paskutinis jo raštas – netgi labai įdomus ir retas mūsuose mėginimas pasvarstyti apie futbolo padėtį pasaulyje šiandien.

O šalia jo pasvarstymų apie vaikų futbolą, man pasirodė labai vertas dėmesio kito nedažno, tačiau kokybiško rašytojo, Žydrūno Grudzinsko, pasvarstymai. 

Beje, šiek tiek pasikapstęs internete atradau ir dar vieną Valdo Dambrausko tekstą. Rašytą prieš trejus metus, tačiau ir šiandien nepraradusį aktualumo. Taigi, kas nori mažumėlę profesionaliau stebėti rytojaus rungtynes, skaito čia.

 O baigdamas pamėginau atlikti veiksmą, kurio nedariau jau daugelį mėnesių. Ėmiau ir surinkau alyga.lt. Spėkite iš vieno karto, ar A lygos tinklapis gyvas. Atspėjot. Pradingo netgi žinutė, kad puslapis rekonstruojamas. Aišku, nėra tas tinklapis gyybiškai būtinas. Juk viską kitur gali susirankiot… Pusė rungtynių protokolo randi futbolo.lt aprašyme – čia paprastai būna žaidėjai, minutės, įmušti įvarčiai, žiūrovai. Tačiau kažkodėl nebūna info apie tai, kas gavo korteles. O jos (pvz., be žaidėjų minučių) paprastai būna pateikiamos Federacijos tinklapyje. Tam, kad sužinotum A ygos rungtynių statistiką, privalai patikrinti net du tinklapius! Toks jau tas smagus lietuviško futbolo gyvenimas – neprognozuojamas ir pilnas kasdienių siurprizų.

Atostogos. Ir vėl.

Štai ir vėl savaitę manęs su jumis nebus. Per tą laiką praleisiu net dvi A lygos rungtynes – namuose su Banga, svečiuose su Tauru. Kelionei į Hamburgą nuplaukus, teks atostogauti ramiai.