A lygos Facebook‘o naujienos

Kiek daugiau nei prieš mėnesį suskaičiavau A lygos klubų Facebook‘o profilio gerbėjus ir sudariau lentelę. Tada čempionatas dar nebuvo prasidėjęs. O va šiandien šovė į galvą mintis patikrinti, kas per tą mėnesį nutiko. Tai suskaičiavau iš naujo.

Išvada – nieko baisiai ypatingo per tą mėnesį neįvyko. Nepaisant to, kad čempionatas prasidėjo ir informacine prasme jis yra tirštas kaip niekad, visų profilių gerbėjų skaičius augo – vienų klubų daugiau, kitų – mažiau, tačiau neįpatingai gausiai. Daugiausiai paaugo Žalgirio gerbėjų kiekis – tačiau Žalgiris darė augimą skatinančių judesių (kai jų skaičius ėmė artėti prie 5 000). Turint tai omeny, galima būtų sakyt, kad ypatingai didelio efekto tie veiksmai neturėjo, nes Ekrano augimą Žalgiris pralenkė tik 30 galvų. Atvirai pasakius, tikėjausi didesnio augimo, bet yra kaip yra. O gal kone kiekvienas klubas turi tiek gerbėjų Facebook‘o profilyje, kiek jų šią akimirką realiai ir yra. Taip sakant, šuliniai išsemti.

Teoriškai galvojant, didžiausią augimo galimybę turi REO, nes vilniečiai šį klubą normaliai galėjo atrasti tik šiemet. Stebint gerbėjų skaičiaus augimą, galima spėti, kad bent jau Kruoją REO greitu laiku turėtų pasivyti. O pačioje klubų lentelėje įvyko tik vienas pokytis – Šiauliai nežymiai aplenkė Bangą.

Tuo tarpu didžiausia naujiena – Atlanto profilis, kurio prieš mėnesį aptikti nepavyko. Kaip supratau iš profilyje pateikiamų žinučių ir jų stiliaus, šį profilį operuoja ne pats klubas, o jo gerbėjai (panašus atvejis į tą, kuris buvo su Mažeikiais). Kaip bebūtų, smagu, kad nebeliko A lygoje klubų be šio informacinio įnagio. Tokia štai trumpa apžvalgėlė, o dabar – lentelės. 

Vasario 22 d. skaičiai:

1: Ekranas: 5756 gerbėjai

2: Žalgiris: 4815 gerbėjai

3: Sūduva: 2199 gerbėjai

4: Banga: 1760 gerbėjų

5: Šiauliai: 1715 gerbėjai

6: Tauras: 1327 gerbėjai

7: Dainava: 1325 gerbėjai

8: Kruoja: 460 gerbėjų

9: REO: 235 gerbėjai

10: Atlantas – apskritai neturi profilio.

Kovo 28 d. skaičiai:

1: Ekranas: 5 923 gerbėjai (+167)

2: Žalgiris: 5 012 gerbėjai (+197)

3: Sūduva: 2 352 gerbėjai (+153)

4: Šiauliai: 1 875 gerbėjai (+160)

5: Banga: 1 849 gerbėjai (+89)

6: Tauras: 1 448 gerbėjai (+121)

7: Dainava: 1 405 gerbėjai (+80)

8: Kruoja: 507 gerbėjai (+47)

9: REO: 343 gerbėjai (+108)

10: Atlantas: 104 gerbėjai (+104)

Sūduva 2012: Naujoji uniforma

Visos šiame bloge panaudos A lygos nuotraukos (jei nepaminėta kitaip) yra V. Knyzelio / LFF.lt ir pasiskolintos iš A lygos Facebook profilio.

Naujos sezono aprangos pasirodymas padoriame pasaulyje paprastai būna mažumėlę sureikšmintas. Rengiami jos pristatymai, paaiškinama, kodėl ji atrodo vienaip ar kitaip. Būna nuotraukų ir šiaip vaizdų, o pati apranga iškart keliauja į klubo parduotuvę ir pasklinda tarp gerbėjų. Stebėtis tuo nereikėtų – vis tik šiuolaikiniame futbole žaidėjo apranga yra vienas iš svarbiausių klubo vizualaus identiteto formavimo įrankių. Ir nemenkas pajamų šaltinis.

Naujais aprangos modeliais mėgsta pasigirti ir patys gamintojai – ypač jei jie yra tokie gigantai kaip Nike ar Adidas. Pavyzdžiui, per neseniai vykusią nacionalinių čempionatų pertraukėlę, skirtą draugiškoms rinktinių rungtynėms, Nike pristatinėjo bent keletą aprangų, skirtų artėjančio Europos čempionato komandoms – ir jų nuotraukos keliavo ne tik po futbolo, bet ir po mados blogus ir svetaines. Štai keletas vaizdelių iš Nike tinklapio, kur ne tik išsamiai gali apžiūrėt įvairių rinktinių (pvz., Olandijos rinktinės apranga) ar klubų (pvz., Juventus apranga) šio sezono aprangas, bet ir pats pamėgint susikurt savo aprangą iš elementų, kuriuos siūlo Nike:

O va mes šio fakto nesureikšminam. Tiek nesureikšminam, kad ko gero tik komandų fanai sugebėtų pasakyt, kokio dizaino apranga šiemet lošia jų mylimas klubas – pernykščio ar naujo.

Lygiai taip pat naujos aprangos nesureikšmino ir Sūduva. Jei neklystu, klubas net nepasivargino tos aprangos nupaveiksluot ir gerbėjams savo svetainėje parodyt. Čia pateikiamą fotografiją radau Sakalų tinklapyje. Vaizdelis, sutikite, labai nekoks – naujos aprangos „demonstravimas“ ant kėdžių savo ruožtu demonstruoja klubo žmonių nepagarbą darbui, kurį patys visai neblogai atlieka.

O dabar lieka aptarti dar du klausimus. Pirma, naujosios aprangos įvertinimas. Spėju, ją jau visi yra matę „in action“, todėl nuomonę išsakyti sunku nebus. Antra, jei jau apranga yra svarbi komandos vizualinio identiteto kūrimo priemonė, būtų įdomu pakalbėti apie tai, kaip naujoji apranga šią funkciją atlieka.

Nuotrauka, daryta per komandos pristatymą ir pasiskolinta iš Sūduvos sakalų svetainės. 

Aprangos, kaip matote, yra trys variantai – balta, raudona ir juoda. Sprendžiant iš tos nuotraukos ant kėdžių, visų marškinėlių ornamentika vienoda. Ant baltų ir juodų – raudonos formos, ant raudonų – juodos.

Man asmeniškai tos juostelės didelio įspūdžio nepaliko – labai jau jos minkštos, lanksčios ir „dailios“. Kažkaip trūksta man aštrumo, kietumo, vyriškumo. Tačiau tai yra tik asmeninė nuomonė, į kurią didelio dėmesio kreipti neverta. Geriau savo išdėstyti. Beje, reikia pripažint, kad bent jau baltoji apranga įžanginėse rungtynėse atrodė puikiai. Suprantu, kad prieštarauju pats sau – tačiau taip jau čia yra. Kai žiūri bendrą vaizdą – viskas lyg ir gerai, o kai imi detales apžiūrėt – galvoji, kad galėjo būti dar geriau. Bet kokiu atveju, baltasis variantas atrodo puošniai, prašmatniai ir „prabangiai“. Aišku, įdomu, kaip toji balta prabanga išrodys tuomet, kai komanda išeis lošti į lauką ir kas iš jos liks rudenį, kai lietuviškos aišktės virsta purvo voniomis.

O va ar raudonasis variantas kels tokį pat įspūdį – net nežinau. Iš to, ką matau buitinėje nuotraukoje gulint ant kėdės, spėju, kad spalva yra pernelyg dusli, tamsoka, o baltame variante gerai veikiantis minimalizmas čia gali duoti priešingą, skurdumo, jausmą. Matysim, kaip stadione tas dalykas atrodo.

Apie trečią aprangą, juodą, sunku ką ir bepasakyti. Juoda yra juoda. Iš esmės, visada atrodo gerai, įspūdingai, netikėtai – juodų aprangų nėra labai daug (nors A lygoje jų ir pasitaiko). Tik ar turės progų Sūduva ją apsivilkti – kitas klausimas. Aprangų, kuriose vyrautų juoda spalva, Sūduva turėjo ir anksčiau, tik dažniausiai jos taip ir likdavo spintose.

O štai vienas forumo 90min.lt gyventojas ėmė ir suregistravo, kas gamino A lygos aprangas. Paaiškėjo, kad Sūduva yra vienintelė, kuriai aprangą siuvo lietuviai – Team Uniform (Tūtos padalinys). Sūduvai jie aprangas siuva jau seniai ir, sprendžiant iš nuotraukų svetainėje, savo darbu didžiouojasi. Adido aprangom lošia du klubai (Ekranas, Tauras), Hummel – taip pat du (Žalgiris, Atlantas), du astovus turi ir Errea (Kruoja, Banga), po vieną – Puma (REO), Legea (Dainava) ir Patric (Šiauliai). Aišku, ko gero nėra taip jau svarbu, kas tas aprangas sukuria ir pagamina – kokybė ir dizainas daugiau mažiau būna vienodo lygio.

Man neduoda ramybės kitas klausimas. Jei apranga yra komandos vizitinė kortelė, tuomet, sprendžiant pagal Sūduvos aprangą, kokia gi yra pagrindinė šio klubo spalva ar spalvų derinys? Kažkada tokį klausimą jau esu kėlęs, tačiau nuo tų laikų padėtis nė truputį nepasikeitė. Vienas dievas težino, kokia ta Sūduvos spalva. O būtų gerai tą dievą į kampą įspraust ir konkretų atsakymą gaut. Juk nuo to priklauso spalvos, kuriomis gerbėjas turėtų pasidabinti eidamas į stadioną.

Ankstesnis raudonai-juodas aprangos variantas. Nuotrauka – 2008 metų. Tačiau tokia pati apranga naudota iki pat 2011 metų – tik vėlesniuose sezonuose “Sumeda” buvo rašoma tiesiai ant marškinėlių, o ne baltame blyne. Šioje nuotraukoje tokius marškinėlius vilki Gnedojus.

Senoji – baltoji versija. Nuotrauka iš pernykščio sezono, tačiau toks pats variantas naudotas ketverius pastaruosius metus. 

Tūlas prašalaitis, metęs akį į šiandienes Sūduvos aprangas, galėtų lengvai mestelėti – „aišku, pagrindinė spalva balta su mažais raudonais akcentais“. Aha, bet paskutinius ketverius metus Sūduva atrodė kitaip (į ankstesnių metų aprangas gilintis biš tingiu, o ir vietos tai per daug užimtų). Paskutinius ketverius metus Sūduva iš esmės naudojo du aprangos komplektus – vieną vyraujančios baltos spalvos su gan ryškiais raudonais ir juodais akcentais, kitą – raudoną su juodais. Pagrindinė visada buvo baltoji, nors, jei spręsčiau pagal savo blogo nuotraukas, ko gero galėčiau sakyt, kad 2008 m. Sūduvą dažniaus matydavome vilinti raudonai juodu komplektu.

Taigi, išvada. O išvada yra tokia, kad pagrindinė Sūduvos spalva vis tik yra balta. Balta su raudonais krašteliais. Tokią praktinę išvadą gali pasidaryt. Tuomet, atsakykite man, kodėl vyraujanti Sūduvos atributikos spalva visais laikais buvo raudona? Raudoni marškinėliai, raudonos kepurės, raudoni šalikai. Raudonu su trupučiu juodo ir balto. Ir kas dabar gaunasi? Ogi gaunasi toks dalykas, kad dauguma stadiono ar maniežo lankytojų, tų, kurie nori pademonstruoti savo komandinę priklausomybę, atsineša ką nors raudono. Taigi, tribūnos yra raudonos. Tuo tarpu aikštėje laksto balta komanda. Ir, kaip nutiko ką tik matytose rungtynėse, raudonas buvo Ekranas. Tai tūlas prašalaitis, netyčia užsukęs aną sekmadienį į maniežą, galėjo padaryti išvadą, jog dauguma sirgalių palaiko būtent Ekraną, o ne Sūduvą.

Sūduvos sakalų vėliavos žygio per Marijampolę link rungtynių su Ekranu metu. Fotografuota Arūno Reinikio, pasiskolinta iš Sakalų Facebook profilio.

Suprantu, kad visų galimų sutapimų nenumatysi. Visada bus taip, kad teks žaisti su komandomis, kurių spalvos yra identiškos tavosioms. Jei to nori išvengt – tada turi rinktis ką nors ypatingai egzotiško. Tačiau apsispręsti ir pasirinkti bent jau vieną spalvą arba konkretų ir per amžių amžius nekintantį spalvų derinį juk galima!

Atrodė, kad prieš pora metų Sūduvos sakalų pasiūtos trispalvės (raudonos, baltos, juodos) tiks visiems atvejams – kad ir kokios aprangos pastaruosius metus buvo, šios trys spalvos jose matėsi. Tačiau šiemet – taukšt – ir juodos praktiškai nebeliko. Sakysit – „kaip nebeliko – pažiūrėk – yra balta apranga, raudona ir juoda“. Tačiau būtų gan originalu ir drąsu komandos spalvomis laikyti namų, svečių ir trečiosios, atsarginės aprangų bendrą spalvinį junginį. Aha, būtų labai originalu.

Trumpai tariant – spręskit patys, nes klubas šiuo klausimu kažin ar padės. Aš, pavyzdžiui, kažkaip esu susigyvenęs su raudona spalva. Ir su minimaliais baltais bei juodais akcentais. Tai kol nebus papildomo situaciją patikslinančio pranešimo iš komandos su šiuo spalviniu kodu ir gyvensiu.

O dabar siūlau vieningai pasidairyti po I turo A lygos klubų aprangas (visos nuotraukos imtos iš teksto pradžioje minėto šaltinio, išskyrus Kruojos-Tauro vaizdus, kuriuos skolinausi iš Kruojos svetainės).

Banga – Žalgiris:

Kruoja – Tauras:

Šiauliai – Atlantas:

Reo – Dainava:

Ekranas:

Skaitmeninė era Lietuvos futbole

Štai pagalvojau – imsiu ir apžiūrėsiu visų A lygos čempionatui besirengiančių klubų interneto svetaines. Juk naudinga bet kartą per metus padaryti reviziją ir pasižiūrėti, kurie klubai šioje srityje pirmauja, o kurie – beviltiškai atsilieka. Žiūrėjau greitai, pernelyg nesigilinau, o pateikta nuomonė yra greičiau mano personalinis požiūris, o ne koks nors super objektyvus įvertinimas. Tad nesikabinėkit prie žodžių – jei nesutinkat, geriau iš karto dėstykit savo nuomonę.

Tačiau pradėsiu šiek tiek nuo kito galo. Jei pamėgintumėte bent pora valandų praleisti internete ieškodami to, kas yra „karšta“ šiandienos futbolo marketinge, daugeliu atveju susidurtumėte su žodėliais „digital“ ir „social“. Šiedu žodžiai žymi esminę šiuolaikinio futbolo marketingo kryptį (aišku, kai kalbi apie futbolo marketingo madas, omeny visada turi turtingiausias lygas ir didžiausius, prašmatniausius klubus).

Tokie futbolo verslo gigantai kaip Manchester United ar Barcelona klasikinės reklamos formas jau seniai yra išnaudoję. Tad šiandien jie neria į tai, ką verslui suteikia socialiniai tinklai ir naujosios technologijos apskritai. Minėtą marketingo kryptį galima išskirti į dvi dalis. Viena, naudojant naująsias technologijas yra kuriamas unikalus turinys, kuris anksčiau nenaudotas arba kurį sukurti ir žiūrovui pateikti buvo pernelyg sudėtinga. Antra, naudojant socialinius tinklus yra mėginama suteikti žymiai daugiau galios klubo gerbėjams – klausiama jų nuomonės įvairiausiais klausimais, gerbėjams leidžiama turėti įtakos net ir sprendimams, už kuriuos klasikiniais laikais būdavo atsakingi tik prezidentai ir klubų valdybos arba tiesiog mezgamas intensyvesnis, paprastesnis, asmeniškesnis kontaktas tarp gerbėjų ir klubo.

Šiokių tokių šios tendencijos apraiškų pasitaiko ir pas mus (pvz., Ekrano apps‘as Androidiniams telefonams arba Dainavos mėginimas įtraukt gerbėjus į diskusiją apie galimą naują klubo logotipą), tačiau kol kas didžiausias mūsų klubų atradimas tebėra jų profiliai Facebook‘e. Juos turi kone visi dabartiniai A lygos klubai ir būtent juose paprastai verda intensyvesnis gyvenimas, nei oficialiose svetainėse.

Tuo galima džiaugtis – panašu, kad iš prigimties demokratiška socialinių tinklų aplinka skatina ir tradiciškai uždarus klubus atrast visai kitokios, žmogiškos ir paprastos kalbos su savo gerbėjais galimybę. Tiesa, ir čia yra visokių keistenybių – pvz., aš nustebau supratęs, kad gan oficialiai atrodės Mažeikių klubo profilis Facebook‘e iš tikro buvo/yra visiškai neoficialus.

Gerai, nesileisiu į dideles šnekas, o padarysiu tai, ką futbolo marketingo stebėtojai labai mėgsta daryti – sudarinėti lenteles pagal klubų turimų Facebook‘o (ar kito socialinio tinklo) profilio gerbėjų skaičių. Pasaulyje čia pirmauja Barselona kuri, berods, turi penktą didžiausią Facebook‘o profilį pasaulyje apskritai. Pas mus iki milijonų gerbėjų dar labai toli, aiškus lyderis kol kas – Ekranas. Tas mane kiek nustebino, nes „iš akies“ galvojau, kad pirmauti turėtų Žalgiris, kurio santykiai su savo gerbėjais pastaruosius kelis metus buvo iš tikro pakankamai unikalūs ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinio futbolo mastu. Vis tik atvejų, kai fanai tiesiogiai dalyvauja klubo kūrimo procese yra labai mažai. Ir netgi tais atvejais dažniau yra kuriami alternatyvūs klubai, kai mylimo klubo vadovai atlieka klubo tradicijoms ir prigimčiai prieštaraujančių operacijų.

Yra kaip yra – Ekranas ko gero dėl šio rezultato gali padėkoti tik pats sau už aktyvų skaitmeninį klubo gyvenimą jau kelerius metus. Spėju, kad Ekranas internete daug ką darė pirmas Lietuvoje – būtų įdomu pasekti šią istoriją, tačiau tai – ne mano jėgoms. Taigi, A lygos lentelė (skaičiai kasdien keičiasi):

1. Ekranas: 5756 gerbėjų
2. Žalgiris: 4815 gerbėjų
3. Sūduva: 2199 gerbėjų
4. Banga: 1760 gerbėjų.
5. Šiauliai: 1715 gerbėjų
6. Tauras: 1327 gerbėjų
7. Dainava: 1325 gerbėjų
8. Kruoja: 460 gerbėjų
9. REO: 235 gerbėjų
10. Atlantas – apskritai neturi profilio.

Kaip ir viskas aišku. Ko gero visų klubų skaičius, išskyrus gal tik mūsų Sūduvos, atitinka jų aktyvumas internetinėje erdvėje. Vienintelis niuansas yra Banga ir Dainava. Šiedu klubai turi po du oficialiai išrodančius Facebook‘o profilius. Mažiau gerbėjų turintys yra neaktyvūs, o daugiau – tikrieji, aktyvūs. Nelabai žinau, kodėl taip pas juos yra, tačiau pasyvius profilius reikėtų nužudyti, nes jie paieškoje figūruoja, todėl tikrojo profilio ieškančius klaidina.

O dabar šoku prie tinklapių. Buvo minčių surašyti pažymius klubams už dizainą, už kasdienį aktyvumą ar už nestandartinius veiksmus, tačiau kažin ar tai turi prasmės. Iš esmės viską mes puikiai matome ir žinome.

Dabartinės A lygos klubų sveitainės šiandien man grupuojasi į tris sąlygines grupes – į aiškius lyderius, į vidutiniokus ir į akivaizdžius outsaiderius.

Taigi, klubų svetainių lentelės mano personalinė versija būtų štai kokia:

1. Ekranas
2. Žalgiris
3. Banga
4. Šiauliai
5. Tauras
6. Sūduva
7. Kruoja
8. Dainava
9. REO
10. Atlantas

Ir ką? Vaizdelis praktiškai toks pats, kaip ir Facebook‘o gerbėjų lentelėje su nedidelėm išimtim (kurių viena svarbiausių yra ir vėl – mūsų Sūduva). Bandau paaiškint, kokiais argumentais pasirėmęs aš tokią lentelę sudariau.

Pirma vieta: Ekranas

Ekranas ir Žalgiris – akivaizdūs lyderiai. Jau vien dėl to, kad kaip ir dauguma didžiųjų klubų į savo svetaines įleidžia per „fasadinį“ puslapį. Taip, žinau, sakysit, jog tai yra tik dekoracija. Tačiau net jei ir taip – juos verta turėt dėl to, kad tokia yra globali tendencija. Žmogui, nieko nežinančiam apie A lygą, bet norinčiam ką nors sužinoti (ir nesvarbu lietuvis jis ar užsienietis), tie fasadiniai priešlapiai kuria solidesnį, rimtesnės organizacijos įspūdį.

Iš kitos pusės – praktinė šių fasadų paskirtis taip pat labai aiški. Kiekviename klubo puslapyje iš karto yra pateikiama pakankamai daug informacijos, pati svetainė turi daugybę skyrelių ir stalčiukų, kuriuos guli dar daugiau skyrelių bei stalčiukų. Normalu – kiekvienos didesnės organizacijos gyvenimo nesuvesi į tris eilutes. Fasadiniai priešlapiai suteikia galimybę vartotojui iškart pateikt esminę informaciją arba bent jau tai, ką klubas šią akimirką nori labiausiai akcentuot (pvz., programėlę Androidiniams telefonams Ekrano svetainėje ar prekyboje pasirodžiusius abonementus Žalgirio atveju).

Taigi, Ekranas ir Žalgiris yra akivaizdūs lyderiai ir labai didelio skirtumo tarp jų nėra. Tad pirmą vietą Ekranui paskyriui dėl visokių smulkių niuansų – pvz., mano manymu jų svetainė atrodo mažumėlę šiuolaikiškiau, prašmatniau, profesionaliau. Nors informacijos kiekis bei jos išdėstymo struktūra yra panaši, tačiau Ekrano svetainės „rūbas“ yra efektingesnis (įskaitant ir ekrano kraštus, kurie Žalgirio svetainėje tiesiog palikti žali).

Antra vieta: Žalgiris

Apie Žalgirį iš esmės viską užrašiau pasakodamas apie Ekrano svetainę. Čia galima tik pridurti, kad Žalgiris lenkia Ekraną pateikiamos informacijos turiniu. Nors aktyvumas abiejų svetainių yra panašus, tačiau Žalgirio pranešimuose yra ne tik tiesioginės futbolo naujienos, bet ir visokių įdomių detalių iš klubo gyvenimo. Ir vėl – nesakau, kad Ekranas to nedaro, tačiau jų kalbos „tonas“ – oficialesnis, griežtesnis. Žalgirio chebra nevengia pajuokauti, papokštauti arba mestelėti keleto foto su skiauteres išsiskutusiais klubo žaidėjais. Abejoju, ar Ekranas leistų sau tokį tekstą, koks buvo neseniai parodytas Žalgirio FB profilyje: „Komandos bachuriukai kviečia pirkti abonementus ir iš stadiono grįžti su nauja tačkite“. Jau nekalbant apie šį pasiūlymą iliustruojantį video. Patinka toks „tonas“ ar ne – čia jau skonio reikalas. O mano reikalas yra konstatuoti patį faktą – Žalgiris mėgina kalbėtis su savo gerbėjais ne iš Lietuvos futbolui įprastinės VIP ložės, o žmonių kalba.

Trečia vieta: Banga

Jei atvirai – man atrodo, kad Bangos svetainė yra labai netoli Ekrano ir ypač Žalgirio. Bangos svetainė labai aiški, tvarkinga ir joje yra viskas ko reikia. Kitas dalykas – informacine prasme ji yra sausesnė, formalesnė. Kaip svetainės dizainas yra funckcinis, taip ir informacijos pateikimas bei pati informacija – funkcinė. Kaip ir visų toliau einančių klubų svetainėse, taip ir Bangos tinklapį žiūrint yra akivaizdu, kad turinio kūrėjų pajėgos yra menkesnės nei tos, kurias turi aukščiau minėti klubai. O jeigu jau yra taip – tai ir racionaliausia pasidaryt aiškų ir lengvai naviguojamą tinklapį. Koreguoti tokį minimalizmą galima (pvz., tie oranžinės spalvos perėjimai į mėlyną kraštuose nelabai skanūs), galima suteikt vaizdui didesnio prašmatnumo, tačiau jei Bangoje yra nuspręsta turėti minimalios išvaizdos funkcinę svetainę – ji yra atlikta beveik tobulai.

Ketvirta vieta: Šiauliai

Kai Šiauliai atnaujino savo tinklapio išvaizdą prieš pora metų, jis atrodė baisiai originalus, šiuolaikiškas ir jaunatviškas (nepaisant panašumo į senąjį mobilaus ryšio tiekėjo „Labas“ stilių). Tada, pamenu, sakiau, kad jei klubas aiškiai deklaruos „jaunatvišką“ futbolą, paremtą vietos jaunimo ugdymu bei integravimu, tai toks stilius atitiks klubo kryptį. Tačiau taip nenutiko, o kaip dažnai būna su itin išraiškingu stiliumi, praėjus kuriam laikui jis pradeda badyti akis. Tad jei Bangai gali prikišti perdėtai griežtą minimalizmą, tai Šiauliams – priešingai – reikėtų sušvelninti svetainės grožius bent jau tiek, kad informacija būtų lengvai matoma. Pavyzdžiui, aš kurį laiką galvojau, kad Šiaulių svetainėje trūksta langelių su praėjusių rungtynių rezultatu ir artimiausių rungtynių anonsu. Tačiau po kokio ketvirto tinklapio apžiūrėjimo vis tik radau vietą, kurioje ši informacija pateikta. Tik ją taip dengia dizaino grožiai, kad pastebėti nėra lengva.

Penkta vieta: Tauras

Šiauliams ir Taurui paskirtos vietos – asmeninio skonio klausimas. Nes abu klubai informacijos pateikia panašų kiekį. Tik Šiaulių formatas atrodo turtingesnis, įspūdingesnis (dėl to susidaro jausmas, kad ten „visko yra daugiau“), o va Tauro – minimalistinis. Tačiau jei Bangos minimalizmas yra sąmoningas, tai Tauro – bent jau man atrodo skurdokas.

Tauro tinklapis šiaip ne taip užbaigia vidutiniokų grupę, o toliau rikiuojasi interneto nevykėliai.

Šešta vieta: Sūduva

Ilgai svarsčiau – kas blogiau – Sūduvos ar Kruojos svetainės? Ir vis tik nusprendžiau savo mylimą komandą stumtelėt aukštyn, suteikdamas jai papildomų „taškų“ už įdomiau, nei Kruojos atveju kuriamą svetainės turinį. Tiesa pasakius, Sūduvos tinklapio turinys buvo smagesnis pernai, kai vis ką nors įdomesnio parašydavo Valdas Kasperavičius, o dabar svetainė vėl stabtelėjo ir iš esmės pasiekė Kruojos lygmenį – kai pateikiama tik bazinė, funkcinė informacija apie klubo gyvenimą – rungtynių anonsai ir trumpi aprašymai, naujos sutartys, peržiūros ir pan.

O va apie Sūduvos tinklapio dizainą tai net nepradėsiu gilios šnekos, nes praktiškai viskas ten yra blogai. Pradedant logotipu, kurį verkiant reikia atnaujinti (aišku, logotipas ir svetainė – skirtingi dalykai, tačiau prastas logotipas sugadins ir geriausią svetainės dizainą) ir baigiant tokiais niekais kaip skirtingi šriftai, kuriais pateikiamos naujienos. Ir net nekalbant apie sudėtingą viršutinės pasirinkimų juostos navigaciją – tiesiog pamėginkit per „Sezoną“ pasiekti „Tvarkaraštį“ ir pamatysit, kad tam reikia snaiperiškai tikslaus pelės vedžiojimo!

Viršutinėje juostoje panaudota gera foto, tačiau man siaubą varo nuotraukos laipsniškas nupilkėjimas ir – lyg to nebūtų gana – kosminis švytėjimas apie logotipą. Beje, pakeitus logotipą būtų galima atsikratyti ir košmariškos atributikos iš standartinio kinietiško katalogo, kurios vienintelis ryšys su klubu yra tiesmukai užlipintas logotipas. Gerai, baigiu apie Sūduvą, nes apie tai jau ne kartą esu kalbėjęs ir viskas čia visiems mums yra aišku. Savo komandai esi linkęs atleist daug ką, todėl apie klubo “dizainą” paprastai stengiuosi patylėti. Tačiau šį kartą – tokia tema, kad nutylėti neišeina.

Septinta vieta: Kruoja

Gal ir reikėtų atsiprašyti Kruojos už tai, kad ji mano lentelėje atsidūrė septintoje vietoje, nes Sūduvą padėjau aukščiau tik dėl to, kad tai yra mano klubas. Kruojos tinklapyje gerai padaryta tik viršutinė juosta, o viskas, kas po ja – labai jau paprasta ir skurdu. Iškart po tituline juosta dėti kitos organizacijos reklamą – taip pat labai nevykęs sprendimas. Mat kai atsidarai tinklapį, tai akimirką dvejoji – ar čia Kruojos svetainė ar futbolo.tv tinklapis – taip agresyviai ši skydas konkuruoja su gan elegantiška tituline juosta. Na, bet kaip parašyta toje juostoje, „mažo miestelio – didelė futbolo širdis“. Tai gal ir nėra ko norėt, kad to mažo miestelio futbolo klubo svetainė būtų geriausia lygoje.

Aštunta vieta: Dainava

Dėl Dainavos tinklapio labiausiai galima apgailestaut. Vis tik šio klubo atgimimas buvo nuspalvintas gražiomis nostalgijos spalvomis ir istorijomis apie fanus, kurie ištikimybę klubui deklaravo ilgus metus, kol klubas buvo anapus. Tuo tarpu klubo tinklapis – visiškai mėgėjiškas. Jį net tinklapiu sunku pavadint, nes pagal savo struktūrą jis labiau primena mūsų blogą, nei rimtos organizacijos svetainę. Titulinę juosta su klubo vardu ir nuotraukomis fone, matyt, kūrė tas pats dizaineris, kuris pasidarbavo ir Sūduvoje. Nuotraukos netikusios (dauguma ten pavaizduotų žmonių mums atsukę nugaras), o klubo pavadinimas užrašytas taip, kad koks vyresnio amžiaus futbolo gerbėjas gali jo ir neperskaityti. Panašu, kad Dainava linksminasi Facebook‘e, o svetainę paliko likimo valiai.

Devinta vieta: Reo

Reo turi daug bėdų. Tiesa, vieną jų klubas šiaip ne taip ryžosi išspręsti – nuo šiol klubo svetainės adrese nebėra svetimo klubo pavadinimo. Net jai šiuo klausimu klubai santykius aiškinosi teisme, svetimo pavadinimo naudojimas svetaines adresui mažų mažiausiai rodo visišką nepagarbą pačiam klubo vardui. Bet gal didelės pagarbos čia ir neturėtų būti? Net ir dabar, vesdamas klubo adresą, karts nuo karto pataikai į bendrovės tuo pačiu pavadinimu tinklapį. Svetainės dizainas taip pat nulinio lygmens – dar paprastesnis nei Dainavos. Logotipas galėtų varžytis su mūsiške Sūduva dėl blogiausio lygos ženklo titulo. Bet keisčiausia yra tai, kad atsivertus svetainę, tave nukreipia ne į naujienų puslapį (kas yra tiesiog visiems įprastas standartas), o vis meta į skyrelį „Apie mus“. Vieną kartą paskaityti apie Reo planus laimėti lygą gal ir nieko, tačiau matyti tą patį nesikeičiantį tekstą ir Stasio Baranausko nuotrauką kaskart suvedus klubo adresą – yra stiprus informacijos ieškančio žmogaus nervų išbandymas.

Dešimta vieta: Atlantas

Šis puslapis paprasčiausiai miręs, kas greičiausiai atitinka ir klubo būklę. Greitai sukaks metai, kad čia buvo paskutinį kartą paskelbta kokia nors naujiena. Ir jei klubas šiaip ne taip pernykštį sezoną užbaigė, tai svetainė palūžo net vasaros nesulaukusi.

Vienuolikta vieta: Klubų valdyba

Klubų valdybos pažadai sukurti visos lygos informacinę bazę kol kas ir liko pažadų formos. Nežinau – gal kas nors ir yra daroma. Bet kokių atveju – net jei ir yra daroma – žiauriai vėluojama, nes iki čempionato liko keletas savaičių. Pats laikas būtų ką nors parodyti. O gal čia bus kaip su ta vieninteliu prieš keletą metų išleistu statistiniu Lietuvos futbolo almanachu – kol jis pasirodė, tai daugumos ten sudėtų komandų sudėtys spėjo gerokai pasikeist.

>>>

Štai tokia mano nuomonė. Dabar – jūsų eilė.