LT STADIONAI 4: JONAVA

Po šiokios tokios pertraukos ir vėl grįžtu su dar viena istoriją apie lietuvišką stadioną. Ir vėl – kaip buvo Kretingos atveju – už nuotraukas ir jas papildantį taupų pasakojimą turi padėkoti Irmantui.

Žiūrėjau į Jonavos stadiono nuotraukas, šypsojaus ir galvojau – galima juoktis ar ne? Kaip ir ankstesniuose reportažuose, nuotraukose yra pakankamai keistenybių, kad galėtum piktokai pakrizenti. Bet paskui pagalvojau, kad juoktis galima – tačiau juokiamės patys iš savęs.

Tie keli nupaveiksluoti provincijos stadionai iš tikro atrodo graudžiai. Jie liudija apverktiną lietuviško futbolo dalią. Ir kaip ašaka gerklėje turėtų kliūti LFF biurokratams, taip mėgstantiems pasigirti tuo, koks tas mūsų futbolas šiuolaikiškas-europietiškas-vakarietiškas. Visiems aišku, kad ne federacija yra atsakinga už stadionų būklę Lietuvos miestuose ir miesteliuose, tačiau šūdo malti apie galingus mūsų futbolo žingsnius į priekį taip pat nereikėtų. Va, Liutauras sėdi sau ir skaičiuoja, kad pas mus stadionų su lempomis yra daugiau nei Estijoje ar Latvijoje, į jų sąrašą įtraukdamas, pavyzdžiui, Vilniaus Žalgirio stadioną. Gėdos ponas turėtų. Gal sakau, nueisiu ir pafotkinsiu kurią dieną tą stadioną, kol dar nesugriuvo – labai abejoju ar žiūrint į tas nuotraukas taip labai norėsis didžiuotis, kad tame stadione lempos įrengtos.

Gerai, velniai nematė to liūdesio. Yra kaip yra. Važiuojam į Jonavą ir papildomai galime pasitelkti UCCM‘o pasakojimą apie tą pačią futbolo šventovę (kartu su visais karštais to teksto komentarais, kuriuose žinių apie stadioną yra ne mažiau, nei pačiame tekste). Jokių pokštų ir kvailiojimų – vien dokumentinės fotografijos ir pliki faktai. Šiek tiek daugiau nuotraukų įmesiu į flickr’ą.

Stadionas praeivį pasitinka stovu, kuris kviečia į ...moterų paplūdimio tinklinio čempionatą. Kaip suprantu, mažesniuose miestuose futbolo stadionai iš tikro yra įvairiausių sporto šakų centriukai. Ko tik tuose stadionuose nerasi...

Štai jums šiokia tokia, namudinė, rankų darbo, iš kelių nuotraukų suklijuota Jonavos stadiono panorama. Multifunkciškumas yra gerai, tačiau tie galingi bėgimo takai futbole malonumo neprideda.

Leidžiamės ir žvelgiam į pagrindinę tribūną iš kitos aikštės pusės. Iš tolo, sakyčiau, tribūna atrodo, kaip iš vidutinio lygio kokio Velso ar Šiaurės Airijos stadiono - ilgos kėdžių eilės ir stogelis virš VIP'ų zonos, tačiau...

Priartėjus arčiau paaiškėja, kad stogelis dengia kažką kitą...

Ir tas kažkas kitas yra ne kas kita, kaip senoji stadiono tribūna - pakriošusi ir leisgyvė liudininkė Jonavos futbolo istorijos. Gal net senesnės istorijos? Nes apie dabartinį Jonavos klubą pavyko surasti tik tiek, kad komanda įkurta 1990 metais Jonavos Azoto vardu. Nors, sunku patikėti, kad futbolo Jonavoje anksčiau nebuvo...

Žvilgsnis pro abi tribūnas link aikštės. Keistų įpročių, kurie būdingi tribūnų statytojams Jonavoje nekomentuosiu - nors stebėtis yra dėl ko, nes, atrodo, abi tribūnos yra tokių pat konstrukcijų. Pabrėžkim kitą dalyką - pernai įrengta stadiono aikštė, liudininkų teigimu, yra puikios kokybės ir futbolą žaisti visiškai tinkama.

Taigi, kas šiame sporto komplekse Jonavoje yra? Didžioji futbolo aikštė, dirbtinės dangos futbolo aikštės su veikiančiu apšvietimu ir pranešimu, kad tą dangą įrengti padėjo LFF. Taip pat čia yra trys krepšinio aikštelė, nedidelė regbio aikštelė ir trys jau minėto paplūdimio tinklinio aikštelės. Šioje gi nuotraukoje matome ko gero originaliausią komplekso dalį - "aikštelę" įvairiems vandens sportams.

Tablo - kaip visada mažesniuose stadionuose - originalus ir įdomus vietos meistrų išradimas. Stadionuose esančius "rankinius tablo" praktiškai galima klasifikuoti ir įtraukti į kokį nors architektūros vertybių sąrašą. Nes jie visur yra totaliai unikalūs. Šis - medinis ir su kažkokiu suoliuku priešais - gali ir pasilypėti, ir pasėdėti.

Na ir sovietinio stiliaus pasisakymai apie sportą - jie, atrodo, kol kas dar taip pat yra neišvengiami mažesniųjų stadionų architektūros elementai. O kodėl gi ne? Aplinkos nedarko, o stadiono lankytojų vaizduotę lavina!

LT stadionai 3: Kalvarija

Kol Sūduvos komanda kraunasi krepšius ir skrenda į Daniją, lemiamų rungtynių laukimui palengvinti siūlau pažiūrėti dar vieną seriją apie mažuosius Lietuvos stadionus. Jau buvo Kybartai, buvo Kretinga, o dabar jūsų dėmesiui – dar vieno miestelio iš „K“ stadionas.

Suvalkijos žemėse Kalvarija nuo senų senovės garsėjo futbolu ne mažiau nei Marijampolė, Kybartai ar Vilkaviškis. Be abejo, Kybartai įspūdį daro tuo, kad kai 1930 metais Kybartų komanda pirmą kartą dalyvavo Lietuvos pirmenybėse, ji vadinosi „Sveikata“ – taip, kaip ji vadinasi ir šiandien. Marijampolės gi komandų istorija painesnė, tačiau pasiekimai įspūdingiausi. O Kalvarijos futbolas nė vienu, anei kitu pasigirti negali, tačiau buvo laikas, kai Kalvarijos klubas Suvalkijoje buvo stipriausias.

Bet kokiu atveju, Jono Rudžiansko knyga byloja, kad Kalvarijos komanda (LFLS) Suvalkijos apygardos varžybose pirmą kartą sudalyvavo 1931 metais, o 1935 metais Kalvarijos „Orija“ tas varžybas laimėjo, tačiau Lietuvos pirmenybėse ketvirtfinalyje gavo nuo Ukmergės „Šaulio“. Nuo to laiko Kalvarijos komanda įvairiais pavadinimais praktiškai nuolat dalyvavo įvairaus lygmens Lietuvos futbolo čempionatuose.

O tas mano paminėtas sąlyginis „aukso amžius“, kaip šiandien beatrodytų keistai, buvo visai neseniai. 2000 metais Kalvarijos komanda vardu „Pieno Cechas“ lošė I lygoje ir užėmė joje net 7 vietą. Keista, ar ne? Juk tai buvo tik prieš devynerius metus – o jau šiandien to Pieno Cecho sėkmė skamba kaip ištraukia iš fantastinio romano. Tais metais Kalvarijos komanda lošė su tokiais žymiai varžovais, kaip Rūdiškių Vėtra (kuri ir laimėjo lygą), Tauragės Tauru, Šilutės Laisve ar Kauno Jėgeriais. Pavyzdžiui, trečiajame ture Pieno Cechas svečiuose 3:2 nugalėjo antrąją Vilniaus Žalgirio komandą. Beje, Pieno Cecho žaidėjas Š. Litvinas tapo rezultatyviausiu lygos puolėju – įmušė 32 įvarčius. Tuo tarpu Marijampolės Sūduva, Kybartų Sveikata ir Vilkaviškio Šešupė tais metais žaidė II lygos Pietų Zonoje. Šios komandos užėmė atitinkamai pirmą, antrą ir trečią vietas.

Tiesa, tuo Kalvarijos futbolo džiaugsmai ir pasibaigė.  Kitais metais Sūduva ir Kalvarijos komanda, dabar jau pavadinta Kratono vardu, žaidė toje pačioje I lygoje. Sūduva tą lygą laimėjo ir kilo viršun (tiksliau užėmė antrą vietą po Vilniaus Polonijos), o Kratonas, nors ir nebeviltiškai, tačiau liko paskutiniai. Litvinas vis viena buvo vienas rezultatyviausių lygoje, įmušęs 15 įvarčių. O daugiausia įvarčių tų metų lygoje mušė Tomas Radzinevičius – 33. Mums visiems puikiai pažįstamas Giedrius Slavickas baigė čempionatą su 15 įvarčių.

Toliau Kalvarijos komandos pėdsakai dingsta. 2002 metų II lygos čempionate Kalvarijos komandos jau nebebuvo. Galima spėti, kad Kalvarijos futbole įjungta neriboto ilgumo pauzė. Neabejoju, kad tarp jūsų bus žmonių, kurie tą pabaigą galės papasakoti žymiai tiksliau. Ir apie šiandieninę padėtį daugiau informacijos turės.

Šie statistiniai duomenys lyg ir verčia manyti, kad Kalvarijos stadionas, tiksliau – viena to stadiono tribūna, talpinanti kokius 300-500 žmonių, tais geraisiais laikais ir buvo pradėta statyti (ar rekonstruoti???). O komandai užsilenkus, greičiausiai ir stadiono statyba / rekonstrukcija nebuvo baigta. Nes tas „nebaigtumas“ tiesiog akis bado – toks jausmas, kad jau buvo likę visai nedaug, tačiau staiga visi darbai buvo pamesti. Liūdnai atrodo pievoje stybsantys krepšinio stovai ir žibintai, matyt, turėję apšviesti kažkokius smagius takelius. Dabar tai – tiesiog žibintai mistiškai stovintys vidury pievos. Panašiai atrodytų gyvenamasis daugiabutis, su visa išorės ir vidaus apdaila, bet be langų.

Aišku, aš galiu ir klysti. Nes pati tribūna atrodo labai nauja. Viskas ten dar blizga ir švyti – lyg vakar būtų padaryta. Šalia stadiono – visai neblogai sutvarkytas parkas. Tad gali būti, kad stadiono rekonstrukcija buvo tos miestelio zonos atstatymo darbų dalis. Dalis, kuriai ėmė ir pritrūko. Žiauriai nedaug. Bet pritrūko. Ir kažin ar greitu laiku atsiras. Ir jei neatsiras, greičiausiai po poros metų ši tribūna jau nebeatrodys taip dailiai, kaip ji atrodo šiandien. 

>>>

P.S. Jau po viskam internete radau keletą įdomybių. Vis tik atkapsčiau, kad ir po mano minėtų metų Kalvarijos FK žaidė III lygoje (techniškai – II lygos Pietų Zonoje). Tiksliau – po kelių metų pertraukos ten pasirodė naujas klubas Kalvarijos FK. Žaidė ten iki 2007 metų. Tais metais komanda sužaidė tik pusę sezono – 14 rungtynių – iš kurių visas pralaimėjo, išmušė 11 įvarčių, o 60 praleido. Ir vėl išnyko.

Taip pat radau 2008 metų kovą Kalvarijos mero Jono Ščeponio interviu. Priminsiu, tai tas pats bendrovės Kratonas savininkas, kuris greičiausiai kurį laiką išlaikė ir miestelio futbolo klubą (juk ne šiaip sau jis vieną sezoną Kratonu vadinosi). Tai štai tas žmogus, ką tik meru išrinktas, į savo darbų planą sakosi įtraukęs ir Kalvarijos futbolo bei stadiono atgaivinimą. Tai gal čia tas stadionas atpirdolintas visai neseniai? Ir beliko tik laukti klubo atgimimo?

Kaip ten bebūtų, internete radau dar vieną labai įdomų dokumentą – Kalvarijos sporto centro direktoriaus veiklos ataskaitą už 2008 metus. Tai štai – toje ataskaitoje sakoma, kad Kalvarijos sporto centre pernai futbolo treniruotes lankė 49 vaikai (iš jų – 16 mergaičių). Kad ir kaip bežiūrėtum, tačiau toks futbolą žaidžiančių vaikų kiekis tokiame miestelyje vis viena atrodo įspūdingai.

Gerai. Baigiu detekyvą narplioti ir duodu Jums nuotraukas.

Stadiono perspektyva iš miestelio gatvės. Nors ir neatrodo, tačiau aš stoviu kažkokios ligoninės ar mokyklos kieme, už manęs - judri gatvė, kurioje zuja mašinos.

O čia jau mėginau patekt į stadiono teritoriją, bet pataikiau į klaidingą kaimo keliuką ir atsidūriau už tvoros. Teko suktis, tačiau ir iš šito taško atsiveria visai daili pagrindinės ir vienintelės tribūnos perspektyva. Net ir iš tokio atstumo matosi, kad tribūna nauja ir blizganti.

Mano mėgstamas vaizdelis - žvilgsnis po teritoriją iš vartininko perspektyvos.

Kaip matome, stadioną turėjo juosti bėgimo takai. Kadangi pinigų neužteko, liko štai tokie automobilių takai - puikus būdas vietos jaunimui privažiuoti prie pat tribūnos ir pavakaroti ne su futbolo kamuoliu, o su alaus buteliu.

Kaip matosi iš šio vaizdelio, futbolo čia šią vasarą niekas nežaidžia. Pievutė sodri, tokia, kad nors karvę ganyk.

Kaip ir daugumoje panašių miestelių, akivaizdžios pastangos stadionus paversti "multifunkciniais sporto maniežais", kas dažniausiai išreiškiama šalia futbolo aikštės įrengta krepšinio aikštele. Šiuo atveju, vieniši pievoje stūksantys krepšiai dar aikšiau byloja apie liūdną šio komplekso dalią nei apžėlęs futbolo laukas.

Didingas tribūnos portretas.

O čia - visai nedidingas stadiono "tablo". Akivaizdu, kad ši stadiono elementas turėjo būti statomas paskiausiai. Beje, už jo boluojantis stogelis - natūralistinė "sanitarinė" patalpa, unisexinė ir veikiantis elementarios duobės principu.

Dar vienas didingas tribūnos portretas. Paprasta, bet visai gerai.

Tribūnos užnugaris. Ir vėl akis bado lyg karui prasidėjus neužbaigti darbai. Tolimąjame kampe patalpos įrengtos, durys įstatytos. O ta kiaura ertmė arčiau mūsų veda į tuščią betoninį, prišiukšlintą kambarį.

O štai mes ir tribūnoje. Jūsų patogumui - platūs mediniai suolai. UEFA standartų gal ir neatitinka, tačiau būti čia smagu ir jauku. Valytojos etatas, be abejo, buvo panaikintas.

Esu tikras, kad šį įrašą paliko koks nors amžinas Kalvarijos futbolo klubo gerbėjas, siekdamas išreikšti viltį, kad didysis futbolas į Kalvariją vieną dieną sugrįš.

Tribūna profiliu. Paprasta, bet bent jau man - gražu.

Atsisveikinimui - dar vienas romantiškas vaizdelis. Vešli pieva, nuostabus dangus, didingas statinys. Trūksta tik link mūsų skriejančio kamuolio ir paskui jį lekiančių futbolistų. Mintimis įdėkime juos ir prisiminkime, kad kadaise šiame stadione virė visiems mums pažįstamos aistros. Amen.

LT stadionai 2: Kretinga

Štai jums dar vienas taškas Lietuvos futbolo žemėlapyje. Už jį turiu dėkoti vienam iš šio blogo lankytojų, kuris ten buvo ir viską nupaveikslavo. Dėkui. Dėkui. Dėkui. O kadangi, kaip visi jau turėjote suprasti, toji kelionė buvo susijusi su Švyturio futbolo klubo iškyla LFF taurės turnyre, tai ir pradėsiu šį pranešimą keletu vaizdų iš Švyturio kovos su Kretingos Minija. Gal ir vėluojam su informacija, bet geriau vėliau, niekada. Auksinė taisyklė.

Visų dar puikiai prisimenamas Otavio Braga in action.

Aštrus rungtynių momentas. Kaip ir daugelyje vaizdų iš šio žaidimo, labiausiai žavi antraplaniai personažai - šį kartą dvi ponios už kretingiškio, matyt, užsukusios į stadioną popietinio pasivaikščiojimo.

O čia, kaip suprantu, Larčenka ką tik įvartį įmušė.

Didžioji stadiono tribūna. Ir vienintelė, kaip suprantu. Čia jau verta atkreipti į užrašą "Citius Altius Fortius", greičiausiai menantį labai senus laikus.

Toji pati tribūna iš kitos pusės.

Prieš pagrindinę tribūną. Suolų liekanos, o tolumoje - rezultatų lentos operatoriai.

Dar vienas architektūrinis stadiono akcentas - vieta olimpiniam ugniakurui.

Jau supratau, kad kone visi mažesnieji mūsų stadionai turi ir vietas kitoms sporto šakoms, pavyzdžiui, tinkliniui ar krepšiniui. Čia motobolas, spėju, retai kur pasitaiko... Jei norite pamatyti atviro Baltarusijos motobolo čempionato rungtynes - teks važiuoti į Kretingą. Egzotika - nei pridursi, anei atimsi.

LT stadionai: Kybartai

Gyvenimas kol kas ramus, eilinė Sūduvos pergalė kokių nors ypatingų emocijų nesukėlė, todėl, pasinaudodamas proga, užvesiu dar vieną temą. Šovė štai tokia mintis – karts nuo karto užsukti į nuošalesnius Lietuvos stadionus ir parodyti jums, kaip tie stadionai atrodo.

Tokių kelionių pradžia Kybartuose pasirodė visiškai natūrali. Kybartų „Sveikata“ – vienas seniausių klubų ne tik Sūduvos lygumose, bet ir Marijos Žemėje apskritai. Taip jau netyčia sutapo, kad mano kelionė į Kybartus nutiko prieš pat šiam miesteliui švenčiant savo klubo jubiliejų. Tiesiog devyniasdešimtmečio iškilmių išvakarėse.

Mėginau ir su klubu susisiekti – deja, jų tinklapyje nurodytu adresu pasiuntus laišką, šis sugrįžo atgal. Žodžiu, kontaktas nenutiko. Tad jei čia netyčia patektų kas nors iš komandos, man asmeniškai būtų labai įdomu sužinoti apie galimybę įsigyti knygutę, kuri šiam klubui buvo paskirta ir jubiliejaus proga išleista. Kaip bebūtų, Kybartus aplankiau, fotoaparatą išsitraukia ir štai, kas gavosi.

Kaip visada – daugiau foto rasite Flickr’e.

Važiuojant nuo Marijampolės ar Vilkaviškio stadionas Kybartuose yra pačiame miestelio pakraštyje, lengvai matomas nuo kelio. Įėjimą žymi didokas ir visai naujas skydas, kuriame, kaip matote, yra komandos herbas ir komandos rėmėjo, UAB Aitra logotipas. Šis logotipas yra bent keturiskart didesnis už komandos ženklą - bet nieko jau čia nepadarysi. Toks gyvenimas. Bet kokiu atveju galima tik džiaugtis, kad apskritai tokio miestelio komanda rėmėjų turi.

Komandos reikšmę miestelio gyvenime, manau, puikiai įrodo šis vaizdelis - padėvėtų rūbų parduotuvėje kybantis komandos vimpilas

Pro tvorą - tuoj lįsiu į stadiono teritoriją

Link tribūnos. Priekyje - alternatyvios vietos. Žiūrėjimo taškas žemas, už tai pavėsis natūralus - sėdi sau po medžiais ir futbolu džiaugiesi.

O štai ir Kybartų stadiono pasididžiavimas. Prieš ją - darbininkai rengia vėliavų stovus. Fotografijoms jie neprieštaravo. Nors ir sutinku, kad tribūna be sunkvežimio priešais ir galėjo atrodyti romantiškiau.

 

Vaizdelis iš viršutinių eilių. Atkreipkite dėmesį į stogo konstrukciją - jis padarytas tradiciniu būdu iš medžio rastų.

Tribūna iš kitos pusės. Prieš ją, kairėj, nedidelė dirbtinės dangos aikštė.

O štai tokį vaizdelį mato vartuose stovintis vartininkas. Nėra ko norėti - aikštės kokybė simbolinė. Mane nustebino tai, kad aikštėje nematyt jokių linijų - įdomu, kaip daroma - ar lošiama taip, "iš akies" ar linijos subraižomos kiekvienoms rungtynėms? Žodžiu, tai buvo vienintelis klausimas, į kurį neradau jokio logiško atsakymo.

Na o pabaigai, pagalvojau, vis tik suteiksiu nemokamo reklaminio ploto tiems, kas turi įkvėpimo remti antros lygos komandą.

Tribūna iš kitos pusės

Rinktinės rungtynės, be visų kitų malonumų, suteikė puikią progą pasigrožėti beveik pilna didžiąja stadiono tribūna. Retai kada taip pasitaiko. Tuo tarpu lietuviai įpročių kol kas nekeičia - paskutiniai žiūrovai į stadioną sliūkino pirmam kėliniui įpusėjus. Čia matote tribūną prieš pat rungtynių pradžią.

Kaip sykis ėjau pro šalį, kai negausus rumunų būrelis uždegė savo liepsneles.

Didžioji tribūna kitu rakursu rungtynėms įpusėjus. Daugiau foto galite rasti flickr'e, paspaudę dešinėje blogo pusėje esančią fotonuorodą.

Kaip suprantu, Povilas Lukšys už rinktinę oficialiose rungtynės žaidė pirmą kartą. Ir, mano akimis žvelgiant, pasirodė gerokai geriau nei iš tokio debiuto galima tikėtis (turiu omeny, pasirodymą likus 7 min iki pabaigos). 2 ar 3 sėkmingai ir efektyviai į priekį galva permesti kamuoliai ir uždirbtas pavojingas baudos smūgis - nors žaidė trumpai, bet aikštėje Lukšys matėsi. Galima klausti ar nevertįjo jį anksčiau aikštėje parodyti, nes visų rungtynių metu Danilevičiui labai trūko priekyje porininko.