5 turas: VĖTRA 3:0 SŪDUVA

Ypatingos rungtynės. Kaip reta ypatingos. O ypatingos jos tapo dėl to, kas vyko tą savaitę po pergalės prieš Ekraną. Gabrys ir vėl tapo nuimtas (jau antrą kartą nuo Sūduvos grįžimo į aukščiausią lygą), o į jo vietą pastatytas garsusai Igoris Pankratjevas. Pakeliui kilo gausybė diskusijų. Žiūrovai diskutavo viešai, žaidėjai, be abejo, diskutavo tylomis ir tarpusavyje. Todėl ir šių rungtynių buvo laukiama ypatingai.

Tai turėjo būti paskutinės rungtynės, kurioms Sūduvai vadovavo Gabrys. Todėl buvo velniškai įdomu, kaip, žinodama šį faktą, atrodys komanda. Iš esmės, iš to, kaip Sūduva žais šias rungtynes, bus galima spręsti, kokia yra žaidėjų nuomonė apie trenerio pakeitimą. O tai savo ruožtu parodys, ar Gabrio pakeitimas tėra komandos valdžios užgaida arba konfliktas su treneriu, ar yra ir gilesnių problemų tarp trenerio ir komandos.

Žiūrovų prisirinko kaip niekad daug – prisimenant, kad Vilniuje futbolas ko gero yra mažiausiai lankomas iš visų A lygos miestų. Automobilį vos vos pavyko įterpti į prikimštą simbolinio dydžio stadiono aikštelę. Bilietas iš antikvarinio kiosko be langų, ant kurio užklijuotas baltas lapas su užrašu, informuojančiu apie tai, kad bilieto kaina – dešimt litų. Žiūrint į kioskelį, pavadintą „bilietų kasa“, atrodo, kad dabar kokie 1994 metai. Linksminausi įsivaizduodamas žmogų iš kitos šalies, pavyzdžiui, Anglijos ar Ispanijos, sumaniusį pažiūrėti LT aukščiausios lygos varžybas ir perkantį bilietą iš to metalo laužo. O klausti, kodėl tą metalo laužą pastatė ne prie pagrindinių vartų į stadioną, matyt, ir apskritai neapsimoka. Nes dabar, apčiupinėtas apsauginių iš firmos labai keistu pavadinimu, iškart susiduri su keista dilema. Norėdamas patekti į artimiausią tribūną, turi nusileisti gan stačiu skardžiu. Neįgalieji ir pagyvenę žiūrovai čia, greičiausiai, nepageidaujami. Ir tik nusileidęs tuo skardžiu, supranti, kad yra dar kiek patogesnis būdas – eiti pro Vėtros baneriais nukarstytą namų suporterių tribūną ir nusileisti jos kampe esančiais laiptais. Pakabinti rodyklės arba bent jau pastatyti reguliuotoją niekas nepagalvojo. Tęsiant kalbą apie pašalinius dalykus, man dar patiko rungtynių metu ramiai sau dūmą plėšiantys apsauginiai (ir, be abejo, žiūrintys futbolą, o ne sekantys veiksmą tribūnose) ir užrašais „FCV Jėga“ aprašinėtos stadiono sienos (vienoje vietoje, beje, padaryta klaida žodyje „FCV“, o po užrašu seka krūva raidžių – suprask, čia tie, kurie šį grafitį nupiešė). O labiausiai patiko po Vėtros suporterių tribūna suverstas betono laužas – tokie malonūs betono gabaliukai, tik imk ir mesk. Atrodo, kad šiame stadione niekada nežaidė Varšuvos Legia.

Rungtynės prasideda. Iš pradžių – nieko ypatingo. Sūduva lošia žymiai geriau, Vėtra – taip prastai, kad imi stebėtis, kaip jie prieš Kauną sugebėjo praeitam ture laimėt. Vėtros žaidime žvėriškai daug techninio broko – prasto kamuolio stabdymo, kreivų pasų ir vaikiškų pražangų. Sūduva atrodo visa galva geresnė ir niekas nežada to, kas bus vėliau. Pamažu Sūduva užspaudžia Vėtra. Viskas klostosi panašiai kaip su Ekranu, tik dar geriau. Ekranas tikrai geriau atrodė ir grėsmės Sūduvai daugiau kėlė (nekalbant apie pirmą minutę įmuštą įvartį). O čia rungtynes žiūrėti visai ramu buvo. Neramu buvo tik dėl nuolatinių Vėtros pražangų – tai vienas, tai vienam tai kitam Sūduvos žaidėjui vis tekdavo bučiuoti žolę. Labiausiai neramu tapo kai buvo pagriautas Willeras. Pargriautas lyg ir nesunkiai, tačiau atsikėlė šlubčiodamas ir kokias dešimt minučių žaidė pėsčiomis.

Sūduva žaidė kaip visada. Daug pasų ir didelis noras smūgiui išvest žaidėją, prieš kurį būtų tik vartai. Blogiausiu atveju – vartai ir vartininkas. O tai reiškia, kad realių progų įvyksta ne tiek jau daug – dažnai iki paskutinio paso pritrūksta tik kokio pusmetrio. Šiaip jau, tokie žmonės kaip Macola galėtų dažniau ir patys mėgint – juk jam iš kokių dvidešimt metrų įmušt vienas juokas. Įprastiniai tokioms Sūduvos atakoms ir kamuolio praleidimai – įtariu, triukas, kurį į Sūduvą atvežė brazilai.

Vis tik viena šimtaprocentinė proga buvo pasidaryta. Jei teisingai prisimenu, būtent Macola mestelėjo kamuolį į baudos aikštelės centrą. Kažkaip jau įprasta, kad tokius dalykus Sūduvoj būtent Macola padaro (nors, jei neklystu, panašiai tą patį Kozyuberdą rungtynėse su Šilute vieną prieš vartininką išmetė Negreirosas). Tik šį kartą Kozyuberda mušti nespėjo – nors laiko buvo per akis. Nepasisekė, tai nepasisekė. Važiuojam toliau. Tačiau toliau nieko gero neįvyko.

Po dešimt minučių gan vaikiškai pražiūrėtas Vėtros žaidėjas dešiniam krašte. Šalia buvęs gynėjas atliko statisto vaidmenį – nors priešininkas į priekį judėjo gan nerangiai, jis vis tiek nesugebėjo blokuoti jo perdavimo į baudos aikštelę. O ten nutiko labai panašus nutikimas kaip rungtynėse su Ekranu – laisvas puolėjas, pora metrų iki vartų ir vienas vartininkas mojuojantis rankomis-kojomis. Tokioj situacijoj iš vartininko galima tikėtis tik stebuklo – kad puolėjas muš prastai, o jis netyčia sugebės kuria nors kūno dalimi atmušti kamuolį. Stebuklas ir vėl neįvyko. Beje, prieš tai buvo dar viena panaši situacija – tą kartą mušta nuo baudos aikštelės kampo. Vėtros žaidėjas ir vėl mušė vienas, bet mušė labai nevykusiai – kaip sykis į tą kampą, kuriame stovėjo vartininkas ir dar gan nestipriai. Žodžiu, tai ir buvo dvi Vėtros progos per visą kėlinį. Viena išnaudota – rezultatyvumas visai neblogas.

Smagu, kad Sūduva po įvarčio nepalūžo. O galėjo – juk kėlinys jau ėjo į pabaigą. Po įvarčio žaidimas ir toliau vyko taip pat – į vienus vartus. Buvo dar dvi galimybės – abi baudos smūgiai. Abiem atvejais, be abejo, mušė Willeras. Pirmas smūgis iš labai toli. Trūko labai nedaug – kamuolys bumbtelėjo į viršutinės vartų dalies tinklą. Vartininkas net rankos nepakėlė. Antra bauda buvo žymiai arčiau vartų ir tikėtis iš jos buvo galima žymiai daugiau. Tačiau tą kartą Willeras bumbtelėjo į sienelę.   

Apie pirmą kėlinį galima pasakyti, kad matėme klasikinę Sūduvą – gerai laikančią aikštės centrą, gerai valdančią kamuolį ir nerealizuojančią progų. Šiais metais pridėti dar reikia skyles gynyboje. Štai taip – prieš sezoną verkta, kad trūksta puolėjų, tačiau šiemet jau matosi, kad Lukšys su Negreirosu nėra taip jau blogai. Ypač Lukšys. Ypač turint omeny, kad yra krūva atakuojančių saugų. Kad ir tas pats Macola – dar pernai jis pradėjo žaisti beveik į savo aikštės pusę negrįžtančiu saugu. Arba Kozyuberda. Arba Urbšys, kurį iš esmės taip pat puolėju galima laikyti. O štai niekas nepagalvojo, kad su gynyba bus kaip niekad daug bėdų. Panašiai jau yra buvę – prieš kokius trejus metus. Kai gynyba tvarkėsi žiauriai sunkiai. Tačiau šiemet priežastys yra akivaizdžios – tiesiog nėra ten kam žaisti. Iš pernykščių beliko kone vienintelis Mikuckis. Mikuckis yra labai geras žaidėjas, tačiau vieno jo akivaizdžiai per mažai. Abu brazilai tikrai nėra verti A lygos. Jiems pernelyg akivaizdžiai gynyboj nesisėdi. Štai šiandien Pedro pirmam kėlinį buvo pastumtas į priekį ir atrodo visai neblogai. O kai antram kėlinį jam teko varyt atgal – ir vėl buvo kiauras kaip rėtis.

Su Vėtra gynyboj iš esmės lošė Girdzijauskas. Krašte. O kitam krašte – Leimonas. Va šitas žmogus tikrai vertas būti pagrindinėj sudėtį. Ypač dabartinėje situacijoje, kai žaisti nėra kam. Šiandien jis savo kampą laiką pagirtinai. Ėmė visus aukštus kamuolius, susitvarkydavo su ten nardančiais žmonėmis. Įdomu, kodėl Vaido Slavicko nebuvo. Už Pedrą tikrai geriau pastovėjęs būtų – nes jei ir Slavickas mėgsta į puolimą pabėgiot, tai atgal parlekia greičiau, o ir žaidžia patikimiau. Bet antras kėlinys pateikė visą krūvą siurprizų. 

Prasidėjo jis taip, kaip baigėsi pirmas – Sūduvos atakomis. Tik Vėtra žaidė tiksliau ir įdomiau. Matėsi, kad įmuštas įvartis mažumėlę mobilizavo. Tai viena. Antra – šiek tiek atleido rankas (tai yra kojas) gynyboje ir į kontratakas ėmė judėt didesnės pajėgos. O trečia parėjo iš Sūduvos.

Gabrys paskutinėse savo rungtynėse pasielgė visiškai negabriškai ir vietoj Laimono bei traumą greičiausiai gavusio Willerio įleido Giedrių Slavicką ir Lukšį. Schema iš esmės turi keistis. Willerio tikrai niekas nepakeis – vadinasi, didesnis krūvis tenka Macolai ir Božinovskiui. Visų pirma, Macolai. Gynybos vienas kraštas taip pat lieka tuščias. Taigi, puolimo variklis įjungtas „va bank“, gynyboj lieka minimalios pajėgos ir Sūduva, Klevinsko nuolat raginama „greičiau greičiau“, metasi mušti įvarčio.

Iškart pasimatė, kad bėdų bus. Tiesiog aikštėj vienu metu atsirado pernelyg daug puolančių žmonių, kurie, praradus, kamuolį visai neskubėdavo į gynybą. O kadangi ir gynėjai pulti labai norėjo, ypač Pedro, tai kiekviena Vėtros kontrataka tapdavo išbandymu tiems, kurie bėgdavo atgal. Vėtra, pastebėjusi pasikeitusią situaciją, taip pat daugiau žmonių į priekį metė. Nors gal taip tiesiog atrodė – kadangi pakakdavo trijų puolančių, kad jie atsidurtų prieš tokį pat kiekį ar dar mažesnį gynėjų.

Po dvidešimt minučių Vėtros žaidėjas išeina muša antro įvartį išėjęs viens ant vieno. Po kokių penkių ar šešių minučių panašioj situacijoj krenta trečias įvartis. Prieš abu juos dar buvo puikus baudos smūgis į devyniukę, kurią taip pat puikiai nugesino Sūduvos vartininkas.

Iš Sūduvos pusės nieko konkretaus nuveikti nepavyko. Lukšys gerokai pagyvino puolimą – iškart priekyje karščiau tapo. Lukšys varė kaip prisuktas – akivaizdu, kad tai yra vienas geriausių šįmetinės Sūduvos pirkinių, tik keista, kad jis vis dar leidžiamas ne nuo pradžių. Matosi, kad jis gali ir pats dėl kamuolio pasistumdyt, o ir atsidurt geroj vietoj nuojautą turi. Keletą progų jis pasidarė, tačiau Vėtros įvarčiai iš esmės nuleisdavo ant žemės Sūduvos spaudimą ir kaskart reikėdavo viską pradėti iš pradžių. O kai vietoj teisėją nuolat bekeikiančio Macolos buvo įleistas Urbšys, tai Sūduvos žaidimas iš esmės ir pasibaigė. Aišku, Urbšys čia ne prie ko – tiesiog Macolos ir Willerio nebuvimas aikštelėje žiauriai atsiliepia darniems komandos veiksmams. Pagirti šioje situacijoje verta Božinovskį, kuris ir ėmėsi valdymo iniciatyvos – tiesiog tam, kad komanda persigrupuoto kitokiam žaidimui reikėjo laiko, o jo jau praktiškai nebuvo likę.

Galima tik pasidžiaugti, kad ir Sūduva, ir Sūduvos suporteriai rankų ir kojų nenuleido iki pačios pabaigos. Bent jau man tai yra akivaizdus ženklas, kad komanda palaikė Gabrį jo paskutinėse rungtynėse ir iš paskutinių stengėsi jam nepagadinti finalo. Su liūdesiu tenka konstatuoti, kad greičiausiai tą finalą pagadino pats Gabrys, antram kėlinį visas pajėgas mesdamas į bekompromisį puolimą. Galbūt tam, kad rungtynės baigtųsi kaip su Ekranu būtų pakakę vietoj traumuoto Willerio įleisti Lukšį, o Urbšį mesti vietoj Negreiroso, kuris antram kėliny jau mažai ką gero beparodė. Tačiau vis tiek norisi treneriui atiduoti pagarbą už tokią netradicinę savo darbo pabaigą.

Reklama

6 Responses to “5 turas: VĖTRA 3:0 SŪDUVA”


  1. 1 ??? 2008-04-28 14:44

    O tai rode per Marijampoles TV tiesiogiai?

  2. 2 ciongas 2008-04-28 14:47

    kas cia?straipsnis i delfi ?

  3. 3 bronius 2008-04-28 14:47

    Visą tiesą parašei apie Vėtros stadioną. Taip vadinamas “geriausias“ stadionas Lietuvoje geras gali atrodyti tik iš toli, o įsigilinus į jo keistokus planavimo sprendimus, pamatai, kad jame begalės problemų. Nenoriu plačiai skleistis, bet jame didžiausi nesklandumai yra dėl saugumo (ne tik dėl betono gabalų). Kaip teisingai tamsta pastebėjai – iš Legijos pamokų teisingų išvadų nepadaryta…
    Dėl žaidimo viskas tamstos teisingai susakyta, išskyrus vieną dalyką – pirmame kėlinyje maniau, kad stebiu ne techniškiausių A lygos komandų žaidimą, o vaikinų, kurie pirmą kartą mato kamuolį rungtynes. Ir tai pasakytina ne tik apie Vėtrą, bet ir apie Sūduvą – tiek techninio broko abiejų komandų žaidime seniai nebuvau matęs net A lygoje. Gal kaltas lietus, kuris nulinojo pusantros valandos prieš rungtynes..

  4. 4 ponas pop 2008-04-28 15:07

    broniau, nežinau, galbūt aš jau nebeobjektyviai žiūriu – man sūduva pirmam kėliny tikrai padoriau atrodė. vėtra atrodė kaip tipiška A lygos komanda prieš pora metų – kreivi pasai, besipainiojantis po kojomis kamuolys, beviltiškos traktorinio stiliaus pražangos. nors, tiesą pasakius, įmušę įvartį jie susiėmė, o antram kėliny apskritai atrodė visai padoriai. sakau – čia aš taip pamačiau, gali būti kad klystu.

    o kaip atrodė tiesioginė transliacija per marijampolės tv – iš tikro būtų įdomu išgirsti. vis tik ypatingas nutikimas… ar ne pirkas kartas buvo?

  5. 5 pupo 2008-04-29 17:02

    tiesioginis transliavimas isvykos varzybu tai tikrai beroc pirmas, bent jau as nepamenu

  6. 6 ponas pop 2008-04-29 17:17

    aišku, gal jis niekuo ir nesiskyrė nuo įprastinio. tik dar per rungtynes su ekranu atkreipiau dėmesį, kad stadione kamerų gerokai pagausėję, o ir kampe autobusiukas, primenantis filmus apie šnipus stovėjo (turiu omeny, kad aparatūros prigrūstas).

    keista tik kad niekas šito fakto nepasigavo – vis tik įvykis gi ant lietuvos. bent jau marijampolės tv galėtų save mažumėlę papromint.


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,184,594 hits