Archyvas pagal 2008 liepos

UEFA: TNS 0:1 SŪDUVA

Štai taip. To mes ir laukėme!!!!! Kadangi dauguma jūsų, esu tikras, sekėte info apie rungtynes įvairiausiuose tinklapiuose, mačiau, kad netgi radijo transliacija egzistavo (beje, visai įdomus, tačiau pas mus kažkodėl užmirštas transliacijos formatas), tai apie rungtynių eigą didelės kalbos nebus. Tegalima spėti, kad, nors TNS žaidė rimčiau, nei Marijampolėje, bet didelių keblumų Sūduva neturėjo.

Galim pasidžiaugt, kad pirmą įvartį įmušė baltapūkis latvis. Taip pat galim išreikšti viltį, kad jis paneigs savo kritikų teiginius, kad daugiau 3 įvarčių per sezoną neįmuš (beje, kiek žinau, tiek jis jau įmušė – vieną už Sūduvą, vieną už Šiaulius ir vieną už Latvijos jaunimo rinktinę).

Galima taip pat pasidžiaugt, kad lietuviai šiemet Europoje žaidžia kaip niekad sėkmingai. Aišku, didelių stebuklų kol kas nenutiko, tačiau tiek pergalių lietuvių komandos ko gero senokai bebuvo iškovojusios. FBK lygiosios taip pat yra ko gero vienintelis per paskutinius penkerius metus teigiamas rezultatas žaidžiant su padoria komanda.

Džiaugiamės toliau ir laukiam naujo Sūduvos varžovo, kuris paaiškės rytoj popiet. Jei neklystu – burtai mūsų laiku vyks 14 val. Kaip visada bus smagu juos stebėt UEFA tinklapyje. O šiandien – miegokite ramiai, mūsų visų laukia dar bent vienos Sūduvos tarptautinės rungtynės. Valio! Valio! Valio!

Štai kokioje pintinėje atsidūrė Sūduva prieš šiandienos burtus: 

Seeded clubs

Unseeded clubs

FC Dnipro (UKR)

BSC Young Boys (SUI)

FK Austria Wien (AUT)

AC Bellinzona (SUI)

Hertha BSC Berlin (GER)

Legia Warszawa (POL)

FC Moskva (RUS)

NK IB Ljubljana (SVN)

Debreceni VSC (HUN)

FK Sūduva (LTU)

FC Salzburg (AUT)

FC WIT Georgia (GEO)

 O už nuotraukas ir vėl tenka padėkoti Philui iš Velso. Thanks Phil!!

Laukiam: TNS – Sūduva

Latham Park stadionas, kuriame vyks rungtynės. Nuotraukas sužvejojau internete, šaltinius pakeliui pamečiau. Tikiuosi, į teismą autoriai nepaduos.  

Šią savaitę spręsis Sūduvos likimas UEFA taurėje. Kaip ir ankstesniais metais, po pirmųjų rungtynių niekas nėra aišku. Nors žaisdama namie Sūduva ir žengė mažą žingsnelį link antrojo etapo, tačiau ar jo pakaks – nieks nežino. Visi pamenam, kad su tų kraštų komandomis svečiuose žaisti nėra taip jau lengva – su Rhyliu buvo sužaista lygiom, o prieš Šiaurės airius – pralošta. Galim čia prisimint ir šiemetinį Ventspils pasirodymą Čempionų lygoje, nes latviai lošė su Velso čempionais (Laneli), kuriuos namuose užtikrintai paguldė ant menčių (4:0), tačiau svečiuose sugebėjo pralošt. Žodžiu, lengvas pasivaikščiojimas Sūduvos tikrai nelaukia.

Tačiau yra ir smagių dalykų. Visi matėm, kaip TNS atrodė Marijampolėje. Ir net jei tartume, kad gynybinis futbolas buvo jų sąmoningai pasirinkta taktika, reikia pripažint, kad masinė gynyba šiai komandai nesigavo taip gerai, kaip galėtum norėt. Ir tik pati Sūduva kalta, kad tesugebėjo šiaip ne taip įritint į TNS vartus vieną kamuolį, nes puikių progų tam buvo tiek, kad, Pankratjevo žodžiais tariant, pakaktų 5-6 rungtynėms.

Namuose TNS teks žaisti kitaip. Nes viena apsiginti jiems jau nebepakaks. O tai reiškia, kad Sūduvai bus žymiai daugiau laisvės atakoje. Ir jei iki TNS vartų visai neblogai nusikapstydavo tuomet, kai jie gindavosi visa komanda, tai dabar tą padaryti bus dar lengviau. Juolab, kad Sūduva vis dar sėkmingiau žaidžia, kai gali kontratakuot, nei kai reikia visa komanda šturmuot priešininko vartus. Greičiausiai Sūduvai apsimokės labai daug tikėtis iš krašto saugų G. Slavickas, Barevičius, Urbšys ir ypač Radavičius gali tapti Sūduvos pergalės kalviais. Ir ko gero labiau apsimoka leisti juos, o Lukjanovą šį kartą palikti ant suolo. Tiesa, prisiminus, kaip Radavičius maudydavo Velso gynėjus Marijampolėje, galima tikėtis, kad jam bus skirta ypatingo dėmesio.

Ir, kaip visada pastaruoju metu, karščiausiu lieka Macolos klausimas. Sūduvos tinklapis apie jo būklę kol kas tyli, tad greičiausiai vėl teks klausytis įvairių nuomonių apie jo pasirengimą žaisti šiose rungtynėse. Mano akimis žvelgiant, jei Macola žais, galime būti beveik tikri sėkminga pabaiga. Mat jei dauguma krašto puolėjų ir individualiai yra pajėgūs susitvarkyt su gynėjais, tai gaudami tokių pasų, kokius moka paduot Macola, savo tikslo jie pasiektų dar paprasčiau.

Po rungtynių Marijampolėje TNS turėjo vienas vieninteles draugiškas rungtynes. Ko tai labai abejoju, ar kas nors iš Sūduvos buvo nulėkęs tų rungtynių pažiūrėt. Juk „priešais jau matytas ir nieko naujo sužinot negalima”. Tačiau aš labai tokiu požiūriu abejočiau. TNS Marijampolėje buvo pasirinkę labai konkrečią gynybinę žaidimo strategiją, kuri prieš atsakomąsias rungtynes bus garantuotai išmesta į šiukšlių dėžę. Iš esmės teks žaisti su kita komanda. Ir būtent tą kitą komandą buvo galima pamatyt draugiškose rungtynėse. Nes jų tikslas galėjo būti tik vienas – pasirengt pergalei prieš Sūduvą. O tai reiškia, kad ten buvo bandomos ne tik kitos žaidimo schemos, bet ir kiti žaidėjai. Pasidžiaugti galime nebent tuo, kad TNS puolimo strategija greičiausiai nebuvo labai tobula ir sėkminga, nes tas rungtynes jie pralošė. Kas dar svarbiau – pralošė neįmušę nė vieno įvarčio. Štai tokios nuotaikos. Padėtis nebloga. Bent jau aš tikiuosi, kad dar po poros savaičių galėsime Marijampolės stadione pamatyti kokį žymesnį futbolo vardą.

Sūduva-TNS: dar vaizdų

Kaip ir kai kurie iš jūsų, taip ir aš neseniai Sūduvos tinklapio viršuje, ten, kur nuolat keičiasi vaizdeliai, užmačiau netikėtai gerų nuotraukų. „Oho – pagalvojau – pagaliau lietuviai išmoks futbolą normaliai fotografuoti”. Tačiau tuoj pat fotkės pakraštį užmatau autoriaus vardą – Phil Blagg. Ir tuomet prisimenu per rungtynes stadione matytą vyruką nelietuvišku veidų ir apsikrovusį kuprinėmis bei fotoaparatais.  Štai kaip gražu – Velso komanda atsivežė savo fotografą! Tačiau yra dar įdomiau. Šis vaikinas yra jų vietinio laikraščio „County Times” vyresnysis fotografas. Įdomu, kokio nors Marijampolės leidinys galėtų sau leisti tokią prabangą? Ką čia Marijampolės – nacionalinių dienraščių žurnalistai daugumą naujienų sužino sėdėdami patogiai krėsle.

Taigi, nuotraukos smagios, gražu būtų jas atidžiau apžiūrėti. Vis tik ponas Philas žengia gerokai toliau nei dauguma mūsų futbolo paveiksluotojų. Kad ir kaip jie besistengtų, nuotraukose vis tiek kaimo čempionato jausmas vyrauja. Nesigauna vyrams nors tu ką… Bet ką ten gausis, jei dažniausiai ne patingima į kitą stadiono pusę nupėdint, kad žaidėjų fone matytume pilnas tribūnas, o ne tvorą, laukus ir pašiūres. O va štai Philas moka fotografuoti taip, kad net didžiuotis pradedi ir savo komanda, ir stadionu. Nežinau – gal jiems ten geresnius fotoaparatus duoda… Juk užsieny viskas geriau!

Juokai juokais, bet kodėl eilinio Velso laikraščio fotografas futbolo nuotraukas daro žymiai geriau už pripažintus lietuviškus sporto fotožurnalizmo grandus, suprasti nėra jau taip ir sunku. Trumpai tariant, bėda ta, kad lietuviai fotografuoja 25 aikštėj paskui kamuolį belakstančius vyrus, o britas fotkina dramą (trilerį, tragediją ir t.t.). Daugumoj nuotraukų jis sugeba nuspausti mygtuką pačiame aukščiausiame kulminacijos taške – kur fizinės ir emocinės jėgos įtemptos iki kraštutinumo. Tuo pat metu jis kažkaip dar suspėja ir visai gerą nuotraukos kompoziciją sudėliot, dėl ko nuotraukos net įdomios, bet ir gražios gaunasi.

Žodžiu, nuotraukos man patiko. O toliau liko tik techniniai klausimai. Rasti internete Philo emailą, paprašyti maloniai nuotraukų, pasidžiaugti tokiu pat maloniu Philo atsakymu, nuoširdžiai padėkoti ir sumesti jas čia. Ir tikėtis, kad panašų triuką pavyks atlikti ir po Sūduvos rungtynių Velse.

Pasigrožėkit. Komentarai nebereikalingi.

Thanks a lot, Phil!!!!!!!!!!!!!!!

Truputis info apie fotografą. Philui Blaggui yra 35 metai, jis yra dirbęs krūvoj britų laikraščių. Fotografuoja visokius sportus, bet labiausiai džiaugiasi TNS rungtynėmis – fotkino visas šio klubo Europines varžybas. Tarp jų su Liverpuliu, Manchester City ir Ruchu iš Lenkijos.  

O štai ir pats Philas su sūnumi.

15: SŪDUVA 1:1 ŽALGIRIS

Žanro krizė? Akivaizdu. Nors rungtynių nemačiau, tačiau ir taip visiems aišku, kad vietoj lengvos pergalės prieš sunkaus gyvenimo išderintą komandą, vos vos pavyko išnešti sveiką kailį. Žanro krizė yra netgi ne tame, kad nepavyko nugalėti silpnesnės komandos. Bėda tame, kad per paskutines šešias rungtynes (įskaitant ir Baltijos lygą) Sūduva įmušė tik tris įvarčius, nors trejas iš tų šešių rungtynių žaidė su akivaizdžiai silpnesnėmis komandomis. Tad esminis šios krizės klausimas yra „Kaip pataikyti į vartus?” Lukšiui aprimus, Lukjanovui dar neapsitrynus, Macolai toliau besigydant kojos pirštą, o Negreirosui su Wileru perėjus į žiūrovų pusę, Sūduvoj niekaip neatsiranda žmogaus, kuris sugebėtų tapti efektyviu atakos smaigaliu. Sprendžiant iš to, kada šį kartą mušė Gardzijauskas (nors ir kaip džiaugiuosi, kad jam taip pat pavyko patekti į mušančių tarpą), įvartis Žalgiriui turėjo būti panašus į tą, kuris krito į TNS vartus – sunkus, iškentėtas ir įmuštas tada, kai rezultatą persverti nėra jokių padorių galimybių.

Neramu, kad Sūduvą ši žanro krizė ištiko pačiu įdomiausiu momentu – kai žaidžiama UEFA taurėje. A lygoje galim ramiai pora turų palaukt, kol Sūduvos mašina vėl užsikurs – juolab, kad ir artimiausi konkurentai taškus silpnesnėms komandoms dalina. Bet UEFA traukinukas gali labai greitai ir lengvai nuvažiuoti, palikęs mus kur nors Suvalkuose.

Žodžiu, džiaugiamės, kad šios lygiosios lyg ir nepadarė didelės žalos A lygoje (nes Ekranas sužaidė taip pat), tačiau norime tikėtis, kad iki sekmadienio rungtynių su tuo pačiu Ekranu, komandoje prasisuks koks genialus psichologas, kuris primins daugeliui žaidėjų, kad jie gali ir moka mušti įvarčius.

Braziliško etapo pabaiga

Beveik visi šių metų Sūduvos brazilai – Alcantara, Negreiros, Pedro ir Willeras. Trūksta tik Thiago, nes jis tose rungtynėse žaidė.

Šių metų matematika paprasta – sezoną Sūduva pradėjo turėdama net penkis brazilus. Pernai jau žaidę Willeras, Negreirosas ir trys naujokai – Pedro iš Vėtros ir Thiago bei Alcantara. Sezono pradžioje daug žaidė pirmieji keturi, nes Alcantara apskritai buvo traumuotas. O kai Gabrį pakeitė Pankratjevas, brazilų matėme vis mažiau ir mažiau. Pedro apskritai dingo ir nebepasirodė, Willeras gavo traumą, o po jos taip ir neįsipaišė į komandą, Negreirosas žaidė nuolat, bet šiemet nieko gero taip ir neparodė, Alcantara už pagrindinę komandą viso sužaidė 11 minučių. Vienintelis žmogus, turėjęs garantuotą vietą pagrindinėje sudėtyje buvo Thiago, tik Pankratjevas jį iš gynybos pastūmė į saugus. Tačiau ir Thiago prieš pora savaičių gavo traumą ir kol kas ilsisi. Neseniai pasklido kalbos, kad brazilų kolonija Sūduvoje buvo griežtai išdraskyta – komandoje po antro rato liko tik Thiago. O kad jis traumuotas, tai jau kelintas rungtynes aikštėje nematome  nė vieno brazilo. Gan retas vaizdelis pastarųjų metų Sūduvoje. Ar brazilų era mūsų komandoje baigėsi, kaip ji, atrodo, baigiasi ir visoje A lygoje?

Vencevičius ir Thiago. Vienintelis likęs ir kol kas daugiausiai už kitus šiemet žaidęs.

O prasidėjo viskas prieš kokius ketverius metus. Jei klystu – pataisykit. Kiek pamenu, pirmąjį brazilą į Sūduvą atvežė italas treneris Rino Lavezzini, pakeitęs vyriškį, kurio dabar net pavardės nepamenu. Tas vyriškis buvo pakeitęs atleistą Gabrį, bet šis eksperimentas baigėsi tuo, kad Sūduva su italu priešaky vos ne vos išsikapstė iš paskutinės vietos.

Otavio Braga – žaidėjas, apie kurį ko gero likę patys geriausi prisiminimai. O štai čia – jo prisiminimai apie Lietuvą. Foto iš fksuduva.lt

Pirmasis brazilas buvo Otavio Braga. Italas jį atsivežė ne šiaip sau – šis brazilas atkeliavo ne tiesiai iš Brazilijos, o iš kokios trečios Italijos lygos. Braga iš esmės atvyko pabaigt savo karjeros, ką sėkmingai ir padarė. Pernai jis dar sulošė keletą rungtynių ir net įvarčių įmušė (pvz., Bergeno Brannui UEFA taurėje). O šiemet jo tiesiog nebeliko. Gaila, kad net keletą metų Sūduvoj buvę žmonės išnyksta kaip dūmas – be jokio pranešimo – nei kur jie iškeliavo, nei ką ketina veikti. Apie Braggą pamenu tik tiek, kad jis berods Kaune sporto mediciną studijavo ir lyg ketino toje srityje toliau darbuotis. Taip kad gali būti, jog jis vis dar gyvena Lietuvoje, tik mes apie tai nežinome. Tačiau čia jau kita tema ir kita istorija, todėl jos toliau nebevyniosiu.

Egzotikos Sūduvoje jau tada buvo (žaidė Kristianas Sagna iš Senegalo), tačiau pirmasis legionierius iš Brazilijos tais laikais skambėjo ypač įspūdingai. Atrodė, kad su tais pirmaisiais brazilais į Lietuvą atkeliauja kitokio lygio ir stiliaus futbolas – atrodė, kad brazilų pasirodymas Lietuvoje rodo bendrą lietuviško futbolo lygio kilimą. Lygis tai tikrai kilo ir tebekyla, tačiau greitai FCV įrodė, kad brazilai su juo neturi nieko bendra. Kaip bebūtų keista, tačiau pasirodė, kad ne visi brazilai lošia kaip Ronaldinjas ar Kaka. Na bet ir vėl kita tema.

Paskui Bragą Sūduvoj atsirado dar keletas neesminių žmonių, iš kurių daugiausiai žaidė toks Cordeiro, bet didesnio įspūdžio nepaliko. Pernai apsipirkta buvo ženkliai geriau – buvo šiemet sėdęs, tačiau pernai vienas geriausių A lygos legionierų Willeras ir Negreirosas, per pusę čempionato spėjęs įmušti 13 įvarčių, tačiau šiemet taip pat nieko gero nenuveikęs.

Jose Negreiros – rezultatyviausias visų laikų Sūduvos legionierius (nors mušė tik pusę rato). Čia jis pernai žaidžia prieš Branną. O štai čia galite dar kartą pažiūrėti jo įvarčių video rinkinį – pamenu, pernai šie vaizdeliai labai įkvėpdavo. Foto iš fksuduva.lt

Ir nors dabar komandoj atrodo teliko vienintelis Brazilijos pilietis, ir tas traumuotas, aš vis tik manyčiau, kad brazilų įtaka dabartiniam Sūduvos žaidimui buvo ne tokia jau maža. Nors pirmasis brazilas komandoj pasirodė ne Gabrio iniciatyva, tačiau, manau, būtent šiam treneriui brazilai buvo labai patogūs. Jie buvo tos mokyklos atstovai, į kurią panašų futbolą Sūduvoje ir mėgino kurti Gabrys. Technišką, pagrįstą ne fizine jėga, kaip Lietuvoje dažniau įprasta, o daugybę trumpų pasų ir kone maniakišku noru kamuolį tiesiog įstumti į priešininko vartus. Juk ne šiaip sau dabar sklinda kalbos apie tai, kad Willeras buvo Gabrio numylėtinis, o treneris toleravo tokį jo elgesį, kuris tapo nepriimtinas į komandą atėjus Pankratjevui. Tai yra gandų lygio kalbos, tačiau net ir gandai nekyla be pagrindo.

Mane, pavyzdžiui, nustebino, kad šiemet komandoje neliko Bragos. Tiesiog daugybėje rungtynių pernai matėsi, kaip dažnai ir kiek daug Gabrys tariasi būtent su Braga. Jie nuolat šnekučiuodavosi ir atrodė, kad Bragai yra tiesus kelias nė į komandos gydytojo, o į trenerio asistento vietą. Bet komandoje neliko ne tik Bragos, bet ir paties Gabrio.

Trumpai tariant, manau, kad būtent brazilų legionieriai netiesiogiai prisidėjo prie to Sūduvos braižo, kuriuo dabar džiaugiamės ir kuris taip išskiria Sūduvą iš kitų A lygos komandų. Daugybė kitų komandos naujokų per pastaruosius metus atrodė renkami būtent remiantis jų sugebėjimu adaptuotis prie lengvo, techniško futbolo.

Gabrys savo tikslo siekė ilgai ir atkakliai. Nuo Lavezzini laikų, kai esminis ginklas buvo klasikinis lietuviškam futbolui tolimas perdavimas į baudos aikštelę, Sūduvos žaidimas radikaliai pasikeitė. Naujam Sūduvos stiliui tiko netgi Willero salto įmušus įvartį. Nes tokio stiliaus futbole vertinama ne tik efektyvumas, bet ir efektas. O neseniai visų matytas įvartis į TNS vartus yra dar vienas įrodymas, kaip toli pažengta formuojant naują komandos taktinį mąstymą – du žaidėjai prieš mušdami pagalvojo, todėl trečias ir įmušė. Tik dėl to daugeliui iš mūsų buvo kilusi mintis apie tai, kad Božinovskiui Sūduvoje sunku, nes pagal savo žaidimo braižą jis tiesiog netinka jau susiformavusiam Sūduvos stiliui. Panašius dalykus ko gero galima sakyti ir apie Jasaitį – iš esmės geras žaidėjas, bet jau kelintus metus niekaip neranda komandoje sau garantuotos vietos.

Be abejo, brazilai nebuvo esminis faktorius. Jei kam pasirodė, jog mėginu įpiršti tokią mintį – klystate. Esminis faktorius greičiausiai buvo Gabrys, o brazilai – tiesiog šiam treneriui labai patogus įrankis. Per Europos čempionatą man buvo keista matyti, kad Sūduvos žaidimo stilius taip primena tą, kurį puoselėjo ne viena rinktinė. Ir net jei Sūduvą skiria šviesmečiai nuo kokios nors Portugalijos ar Ispanijos, bet buvo smagu suprasti, kad Gabrys, nepaisant savo garbaus amžiaus, yra pakankamai šiuolaikiškai mąstantis treneris.

Willeras – ko gero geriausias visų laikų Sūduvos legionierius (bent jei kalbėtume apie pernykštį sezoną). Jis yra aukščiausiai siekęs legionierius – iki Rusijos aukščiausios lygos jam buvo likę ne tiek jau ir daug. O čia atsisveikinimui – ikisezoninės draugiškos, puiki bankė ir geras spektaklis – toks ir buvo Sūduvoj Willeras.

Gal ir gerai, kad brazilų šiandieninėje Sūduvoje nebeliko. Lietuviško futbolo lygis šoktelėjo ir įpirkti tokius brazilus, kurie šį lygį gerokai viršytų, matyt, jau nėra taip paprasta (kalbu apie tokius žaidėjus kai Ledesma). O vidutiokų, kurie prieš pora metų visus čia žavėjo, iš tikro komandose nebeapsimoka laikyti. Taip žaisti jau lietuviai ramiausiai sugeba.

Kitas klausimas – kurlink pasuks Sūduva vedama Pankratjevo? Kol kas bent jau man nepasirodė, kad jam ligšiolinis Sūduvos žaidimo stilius būtų nepatogus. Nesimatė jokių mėginimų ką nors radikaliai keisti. Kol kas Pankratjevo indėlis yra labai gražus – išlaikydamas tą patį lengvą, technišką, protingą futbolą jis suleido komandon gerą dozę tvarkos ir suvokimo, kad laikytis aiškaus rungtynių plano apsimoka. Darnos, komandinio darbo ir susiklausymo šiandien Sūduvoje iš tikro yra žymiai daugiau, nei sezono pradžioje. Tačiau, kad ir kokios spalvos medalį Sūduva šiemet laimėtų (o kad laimės neabejoju), aš vieną jų nusiųsčiau ir Gabriui.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

281

280

279

278

277

Daugiau nuotraukų

Statistika

  • 1,182,591 hits