II Rato apžvalga: 1 dalis

Prasideda rungtynės naujame Sūdyvos stadone.

Nors formaliai antrasis ratas dar nėra sužaistas (trūksta rungtynių su Ekranu), tačiau praktiškai yra pats laikas padaryti šiokias tokias išvadas. Baigta epopėja Baltijos lygoje. Sužaistos reikšmingiausios antro rato rungtynės su Kaunu. Ir trečio rato su Kaunu sužaistos. Tuo tarpu artimiausioj ateity laukia dar šiek tiek bardako A lygos tvarkaraštyje, kuris yra lemtas Lietuvos komandų žaidimo Eurotaurėse.

Rezultatai. Šį sezono fragmentą vertinsiu 9 balais. Sumetus į krūvą paskutinius du pirmo rato turus ir visą antrą – gausime aštuonių nepralaimėtų A lygos rungtynių seriją. Šešios pergalės ir dvejos lygiosios – rezultatas pakankamai įspūdingas. Ir tik tada trečiasis čempionato pralaimėjimas FBK. Beje, antrame rate A lygoje tepraleistas vienas įvartis ir tas priešpaskutinėse rungtynėse su Šilute. Antras įvartis, kaip žinia, praleistas jau trečio rato rungtynėse. Aišku, čia iš tikro trūksta rungtynių su Ekranu – paskutine pirmojo ketvertuko komanda. Tačiau šį trūkumą galima kompensuoti įspūdinga pergale prieš Vėtrą. O balą nukandu už gėdingą ir beviltišką žaidimą Baltijos lygoje (koks ten tas žaidimas buvo aš nežinau, nes nemačiau, bet rezultatai apverktini). Tiek nedaug balą mažinu tik dėl to, kad ir antrą kartą Baltijos lyga yra beviltiška, beprasmiška ir nuobodi. Kol čempionatai dar nebuvo prasidėję, rungtynės buvo prasmingesnės (nes komandos ruošėsi, o žiūrovai buvo pasiilgę futbolo), tačiau labai greitai dauguma klubų perėjimo į dublerių rėžimą. Gal taip ir reikia padaryti? Pavadint tą velnio lygą kokia nors „Baltijos iššūkio taure“ ir leist joje žaist dubleriams? Et… lyg ir galėtum Sūduvos pasirodymui BL paskirti atskirą rašinį, tačiau prasmės tame yra tiek pat, kiek ir pačioje lygoje. Turint omeny, kad nuo šiol Sūduvai bus svarbus kiekvienas taškas, gal ir nėra taip blogai, kad daugiau tos lygos nei mums, nei komandai kentėti nereikės.

Treneris ir žaidimas. Didžiausia Sūduvos bėda pirmame rate buvo kiaura gynyba. Čia jei paviršutiniškai apibendrintume. O jei žvelgtume giliau, tai problema buvo tame, kad komanda dar nebuvo virtusi tikra komanda. Trūko ryšio tarp žaidėjų – ypač tarp gynėjų ir saugų. Saugai pamiršdavo, kad kartais reikia į gynybą sugrįžt. Žiauriausia, kad ir gynėjai tai kartais pamiršdavo. Žmonės stengėsi, tačiau žaidybinis chaosas baigdavosi įvarčiais kvailiausiose situacijose. To priežasčių jau nebekrapštysiu. Faktas yra tas, kad atėjus į komandą Pankratjevui, situacija ėmė taisytis. Rezultatų požiūriu ji pasitaisė iš karto – komanda laimėjo pačias pirmas Pankratjevo rungtynes su Atlantu. Žaidimas keitėsi ne taip greitai ir nė viena Sūduvos pergalė nebuvo lengva. Išimtis galėtų būti nebent netikėtai lengvas pasivaikščiojimas namuose su Vėtra. Santykiai tarp gynybos ir saugų susidėliojo, vieni žmonės, sezono pradžioje žaidę nuolatos, sėdo ant suolo, kiti – ėmė žaisti vis daugiau. Galų gale rungtynėse su Vėtra pamatėme ko gero švariausiai šiemet lošiančią Sūduvą. Žmonės kalba, kad dar geresnės buvo paskutinės rungtynės su FBK Kaune. Žvelgiant atgal šiandien ko gero galima sakyti, kad Gabrys sezono pradžioje buvo įgyvendinęs keletą keistų ir klaidingų sprendimų, kurie greičiausiai ir turėjo didžiausios įtakos prastam komandos žaidimui. Kodėl taip nutiko – sunku pasakyti, nes Gabrys nėra jaunas treneris, kad galėtum galvoti, jog padarė tai dėl nepatyrimo. Pankratjevas, atliko keletą totaliai akivaizdžių ir būtinų judesių – gynyboje neliko Rimo; Pedro, Thiago ėmė žaisti mažiau ir dažniau saugu. Vietoje jų atsirado Skinderis ir Leimonas. Dabar jau pasirodė ir Jasaitis. Puolime vietoj Negreiroso ėmė daugiau žaisti Lukšys. Ir viskas stojo į savo vietas. Bazinė sudėtis buvo atrasta ir beliko gerinti mašinos darbą. Rato pabaigoje buvo pasiekta tokia stadija, kad visokie futbolo.lt laidų komentatoriai ėmė murmėti apie tai, kaip nuostabiai yra sukomplektuota Sūduvos komanda ir kaip būtent dėl šios priežasties ji vis laimi ir laimi. Kai pirmą kartą išgirdau pašalinį stebėtoją kalbant apie tobulą Sūduvos sudėtį -juokiausi susiriesdamas, o paskui pagalvojau, kad komandos komplektacija – toli gražu dar ne viskas. Nes sezono pradžioje komanda važiavo prastai ir atrodė, kad viena esminių to priežasčių yra būtent komplektacijos klaidos. Tačiau sezonui įsibėgėjant komplektacija nepasikeitė (tik Leimonas iš atsarginio tapo garantuotu pagrindinės sudėties žaidėju), tačiau Pankratjevui pavyko išspaust maksimumą iš tų žaidėjų, kuriuos paveldėjo iš Gabrio.

Rato rungtynės. Marijampolėje su Vėtra arba Marijampoėlej su FBK. Rinkitės patys pagal savo skonį. Smagiau, be abejo, buvo matyti mindomą Vėtrą, tačiau emocijų daugiau buvo žaidžiant su Kaunu. Ir dėl to, kad tai buvo Kaunas, ir dėl to, kad žaista naujame, iki kraštų perpildytame stadione. Abi šios rungtynės parodė komandos galimybes – tik būtų smagu, jog toks savo galimybių demonstravimas truktų ilgiau nei vieną kėlinį. Ir būtų bent truputėlį rezultatyvesnis.

Rato žaidėjas. Darius Maciulevičius. Nors, žinant Sūduvos vietą lentelėje, yra akivaizdu, kad puikiai dirba visa komanda, tačiau Macola šiemet žaidžia ko gero geriausią sezoną Sūduvoje. Jau ne kartą rašiau apie tai, kad komanda vis dar atrodo kitaip su Macola ir be jo. Neskaičiavau, kiek kartų įvartis buvo mušamas po Macolos perdavimo. Nors dar įdomiau būtų buvę suskaičiuoti, kad kartų po jo perdavimų kildavo ypač pavojingos situacijos. Gaila, kad dėl įvairių aplinkybių šio žmogaus nebuvo nė vienose Sūduvos rungtynėse su FBK, kuris bent jau šią akimirką atrodo esąs pagrindinis Sūduvos varžovas.

Komanda. Kaip jau minėta, sudėtis daugiau mažiau susiformavo. Man, kaip lietuviško, vietinio futbolo gerbėjau yra labai smagu, kad šiemet komandoje turime du naujus, vietinius pagrindinės sudėties žaidėjus – vartininką Vitkauską ir gynėją Leimoną. Vitkauskas Klevinsko vietą vartuose užėmė labai užtikrintai. Iškart visi prakalbo apie tai, kad Sūduvoje šis vaikis neužsibus. Skubėti su pagyromis neverta, nes paskui bus, kaip kadaise Radzinevičiui. Visą gyvenimą prisiminsiu jo interviu viename dienraštyje, kur jis tiesiai šviesiai prisipažino, kad po to, kai buvo pripažintas geriausiu A lygos žaidėju, „užmigo ant laurų“. Tačiau reikia pripažint, kad vartininkų situacija Sūduvoje yra tiesiog nuostabi – komandoje yra trys vartininkai-marijampoliečiai, kurie yra pajėgūs žaisti A lygoje. Nežinia, ar Marijampolė tiesiog yra talentingų vartininkų gimtinė, ar vis tik reikia kalbėti apie efektyvų vartininkų trenerio Ramono darbą. Leimono kelias į pagrindinę sudėtį nebuvo toks lengvas. Jis jau ir pernai žaidė, tačiau šiemet pats gyvenimas privertė trenerius stumti jį vietoje nesėkmingų tarpsezonio pirkinių. Žodžiu, Leimonui pasisekė ir dabar tik nuo paties priklauso, kaip jis savo šansą išnaudos.

Tuo tarpu kitam Sūduvos jaunuoliui, Kėriui, prasibrauti į komandą yra žymiai sunkiau. Gerų saugų šiemetinėje Sūduvoje nors vežimu vežk. Ir nors kiek teko matyti Kėrį žaidžiant, jis tikrai turi smarvės, tačiau daugiau pažaist jam šiemet tikrai bus nelengva. Visi kiti jaunuoliai aikštėje pasirodė tik Baltijos taurėje, nors, mačiusių akimis, ir tarp jų yra talentingų žmonių.

Svarbiausiu gynėju vis dar išlieka Mikuckis. Jis ko gero yra dar vienas žmogus, be kurio šiandieninę Sūduvą būtų sunku įsivaizduoti. Skinderis Pankratjevui komandoje pasirodžius taip pat ėmė žaisti kiekvienose rungtynėse. Nei jam, nei V. Slavickui didesnių priekaištų negali turėti. Thiago, sezono pradžioje žaidęs gynyboje, atėjus Pankratjevui tapo saugu ir tikru gynėju lošdavo tik tuomet, kai tai būdavo būtina. Apie likusius, kurie dažniau pasirodydavo aikštėje tik sezono pradžioje, neverta nė kalbėti.

Saugų Sūduva turi visą būrį, tačiau, deja, tarp jų taip ir neatsirado žmogaus, kuris garantuotai galėtų pakeisti Macolą. Iš esmės tos misijos dažniausiai imasi Božinovskis, tačiau jam nėra lengva – fiziškai tvirtas, tačiau lėtokas žaidėjas nėra pats tinkamiausias greitam ir mobiliam Sūduvos žaidimui. Bobis gan greitai įsipaišė į komandą ir greitai tapo svarbiu jos nariu, tačiau iš žaidėjo, kuris kai kurių pernai buvo siūlomas į geriausio A lygos futbolininko sostą, norisi laukti daugiau. Ypač, kai aikštelėje nelieka Macolos. Panašiai galima pakalbėti ir apie Gardzijauską. Tai yra talentingas žaidėjas, teoriškai lyg ir galintis pakeisti Macolą, tačiau praktiškai, kai proga pasitaikydavo, jis tokio vaidmens išvengdavo. Sąmoningai ar ne – sunku pasakyti. Tuomet einam prie aikštės darbininko Kozyuberdos. Panašiai, kaip Mikuckis, Kozyuberda yra labai svarbi komandos dalis, nors dažnai jo veiksmai nėra tokie matomi ir akivaizdūs. Galų gale, tai galima labai lengva įrodyti pažvelgus į statistiką.

O apie puolėjus pasakyti nėra ką labai daug. Nes jų Sūduvoje iš esmės buvo du – Lukšys ir Negreirosas. Prie Gabrio daugiau žaidė Negreirosas, o Lukšys dažniausiai eidavo ant keitimo antram kėlinį. Prie Pankratjevo situacija pasikeitė. Tačiau praktiškai visais atvejais Sūduva lošdavo vienu tikru puolėju. Išimtis, kiek pamenu, buvo tik liūdno likimo rungtynės su Vėtra Vilniuje ir, kas yra labai įdomu, paskutinės dvejos rungtynės su Kaunu. Galbūt net galima daryti išvadą, kad Pankratjevas pagaliau pasiekė tokią komandos kondiciją, kai gynėjų ir saugų linijos žaidėjus galima keist puolėjais taip stiprinant priekį. Mat iki šiol vis tik esminis komandos tikslas greičiausiai buvo gynėjų-saugų žaidimo ir bendradarbiavimo sureguliavimas. Tarp abiejų puolėjų didesnio pliuso vis tik nusipelnė Lukšys. Ir nors jau nemažai rungtynių jis nemušė ir netgi nemušdavo iš šimtaprocentinių progų, tačiau siūlyčiau prisiminti, kad praktiškai visi Lukšio įvarčiai buvo velniškai svarbūs – tai nėra FBK Grigalevičius, kuris daugumą savo bankių sumušė Šilutei ir Atlantui. Kaip parodė paskutinės rungtynės su Kaunu, ką tik iš Šiaulių įgytas Lukjanovas komandai bus labai svarbi ir seniai laukta paspirtis. Nors tų rungtynių nemačiau, tačiau iš jų aprašymų ir komentarų yra akivaizdu, kad tai yra jaunas ir velniškai energingas puolėjas, kuris poroje su Lukšiu ar Negreirosu gali tapti rimta Sūduvos puolimo paspirtim.

4 Responses to “II Rato apžvalga: 1 dalis”


  1. 1 rimvill 2008-07-11 09:13

    Jei gerai prisimenu Lukšys visus savo įvarčius pelnė tada kai išeidavo po keitimo antrame kėlinyje. Atėjus į komandą Lukjanovui puolėjų tarpe susidarys dar rimtesnė konkurencija žinant kad Sūduva žaidžia vienu puolėju ( neskaitant paskutinių rungtynių su Kaunu), todėl Lukšys turės pasistengti, o tam įrodyti puiki proga bus The New Saint.
    Negreirosas ir po truputį įgauna gerą formą muša įvarčius tik gaila kad už dublerius…

  2. 2 ponaspop 2008-07-11 09:54

    ot velnias:))) vakar jau beveik miegodamas šitą postą įmečiau ir matyt dėl to praleidau pastraipą apie puolėjus:))) dėkui rimvill už priminimą:))) jau pasitaisiau.

  3. 3 Fulė 2008-07-22 12:52

    Analitike, rašynėji, atrodo, neblogai. Tik Grigalevičiui ir Atlantui kliuvo nuo Tamstos neteisingai. Iš 12 įvarčių Grigalevičius Atlantui per dvi rungtynes įmušė vieną. Jei esi susipažines su aritmtika, tai nėra daug ir tuo labiau, dauguma.

  4. 4 Anonimas 2008-07-22 14:01

    nagi dabar jau nebeperskaičiuosi. gali būt, kad ką nors supainiojau – jau ne vieną kartą matematikas ir statistikas buvau papainiojęs. taip kad už pataisymą – dėkui.


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1 189 168 hits