LT klubai – Eurotaurių lūzeriai. Kodėl?

Ant nosies dar vienas UEFA taurės sezonas. Ketvirtasis Sūduvai. Ir mes eilinį kartą tikėsimės, kad Sūduva taps pirmąją Lietuvos komanda, nuėjusia UEFA taurėje toliau, nei antras etapas. Greičiausiai to nepavyks padaryti. Kodėl? Todėl, kad nėra jokių viešai matomų ženklų apie tai, kad būtų bent kiek pasikeitęs tradicinis A lygos komandų požiūris į dalyvavimą visose trejose Eurotaurėse. 

Taigi, kokios tokio apverktino Lietuvos klubų pasirodymo Eurotaurėse priežastys ir ką reikėtų padaryti, kad liūdna padėtis pasikeistų? Pirmiausia – priežastys. Jos yra trys pagrindinės.

Žemas lietuviško futbolo lygis. Taip, tai yra ko gero populiariausia priežastis. Mes esam silpni, todėl iš mūsų daug ir nereikalaukit. Tai yra vieningas Lietuvos futbolo dejonių motyvas, kurį kaip kokie budistai mantras kartoja ir klubai, ir rinktinės vadovai, ir federacijos atstovai, ir žurnalistai, ir žiūrovai. Tuo tarpu tikrąjį futbolo lygį nustatyti yra velniškai sunku. Nes tai, kad FBK pernai pralošė makedonams (berods, makedonams), dar nereiškia, jog Lietuvos futbolo lygis yra smarkiai žemesnis nei Makedonijos. Tai gali reikšti daugybę dalykų. Aš sakyčiau, kad tai reiškia tik tai, kad makedonai tą kartą labiau laimėti norėjo, nei lietuviai. Juk taurių turnyrai apskritai yra loterija. Ir visi žinome, kaip padoriose Europos lygose kartais taures laimi ar bent iki finalo nuropoja antros ar net trečios lygų pusiau mėgėjiški klubai. Vadinasi – viskas įmanoma. Ir nors teoriškai bei statistiškai tas lietuviško futbolo lygis atrodo labai nekoks, tačiau tai dar nieko nereiškia. Realybė gali būti pasukta į kitą pusę.

Maža tarptautinių rungtynių patirtis. O tai jau yra visiškas melas, nes tie klubai, kurie dažniausiai Eurotaurėse dalyvauja, daro tai jau daugybę metų. Per tą laiką buvo galima tiek patirties prisisemti ir tiek didžiulius informacinius archyvus sukurt. Galų gale – jau kelintus metus egzistuoja Baltijos lyga (kokia ji bebūtų), o komandos sezonui rengiasi ir draugiškas rungtynes lošia su užsienio klubais. Esmė čia yra kitur.

Esmė yra tame, kad žaisdami tarptautines rungtynes lietuvių klubai yra psichologiškai nusiteikę pralaimėti. Štai čia, mano manymu, ir yra didžioji priežastis, kuri lemia iš pirmo žvilgsnio visai pajėgių lietuviškų klubų beviltiškus tarptautinius pralaimėjimus.

Kasmet Eurotaurėse dalyvaujantys klubai (bent jau dalis jų) deklaruoja didžius tikslus. Aišku, kol kas tie didingi tikslai dažniausiai apsiriboja trečiojo etapo pasiekimu, bet kol kas ir to padaryti nepavyko. Šių deklaracijų čempionas neabejotinai yra Breikštas, kuris ne taip seniai žadėjo per pora metų išvesti FCV į Čempionų lygos grupių etapą. Šio tikslo jis siekė lygiai pusę A lygos rato. Kažko man kirba įtarimas, kad tas pats žmogus atsakingas ir pažadus nugalėti Celticą, kai Sūduva pirmą kartą UEFA taurėje lošė. Pamenu tais laikais į žiniasklaidą ėjo keisti ir mistiški pareiškimai apie tai, kad Sūduva, važiuodama į Škotiją, turi kokį tai slaptą planą, kaip parversti ant menčių legendinį tos šalies klubą. Kaip baigėsi ta istorija, manau, visi mes prisimename.

Tai yra senovė. Tačiau šiandiena ją primena. Visas įkarštis deklaracijomis ir baigiasi. Vėliau joms įgyvendinti nedaroma jokių konkrečių veiksmų ir klasikiniu būdu tiesiog einama į aikštelę ir žiūrima kas gausis. Kaip taisyklė – nesigauna nieko. Vienintelis padoresnis lietuviškų klubų pasiekimas ko gero yra tik Žalgirio kelionė iki trečio ar ketvirto Intertoto etapo prieš pora metų. Pernykščio Vėtros „žygio” minėti neverta. Tiesiog jiems palankiai aplinkybės susiklostė.

Visi žino, kad pirmą etapą greičiausiai praeis visos komandos. Vis tik ten lietuviams tenka tokie varžovai, kurių neįveikti yra tiesiog gėda (nors nutinka retkarčiais ir taip). Tačiau antram etape paprastai gaunama vidutinio stiprumo komanda iš vidutinio lygio čempionato arba, retais atvejais, iš tikro padorus Europos klubas. Todėl į tą etapą visi kaip vienas lietuvių klubai eina žemai nuleidę galvas – „žaisim kaip galėsim, iš paskutiniųjų mėginsim neapsijuokt, bet, žinot, jie vis tiek visa galva už mus geresni. Todėl ko nors tikėtis neverta“.

Tam, kad situacija imtų keistis, reikalingi du dalykai – vienas elementarus, antras – žymiai sudėtingesnis.

Pirmas veiksmas, kurį tiesiog privalėtų atlikti bet kuris klubas žaidžiantis su sau nežinomu kitos šalies klubu – tai susirinkti apie tą klubą kiek įmanoma daugiau informacijos. Žiauriai elementaru, tiesiog savaime suprantama. Visur – bet ne Lietuvoj. Be abejo, siųsti trenerius į svečias šalis rungtynių žiūrėt arba ieškot vaizdo įrašų nėra pigu ir labai lengva. Tačiau įmanoma. Ir tai, kad tokie veiksmai dažniausiai nėra daromi, tik įrodo, kad lietuvių klubai iš Eurotaurių nieko doro nesitiki. O jei nesitiki – kam švaistyt energiją ir pinigus?

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Štai Ekrano treneris be jokios gėdos pareiškia, kad apie Rosenbergą informacijos daug neturi ir nėra matęs jokių vaizdo įrašų. Tai bet kokiu atveju skamba įspūdingai, nes ši komanda pernai žaidė Čempionų lygos grupiniame etape. Apie tai, kad kas nors iš komandos galėtų būti pasiųsti į Norvegiją priešininko rungtynių pažiūrėt – nėra nė kalbos. Tuo tarpu Liubšys kitos norvegų komandos, Viking, keletą įrašų teigė matęs. Be to, jam pasisekė – ten žaidė Velička, tai galima pasikonsultuoti ir su juo. Tačiau apie kelionę į Norvegiją kalba taip pat nėjo (bent jau tuomet). O norvegai, nors ir niekino Vėtrą, sakydami, kad viena koja ją sumindžios, vis tik nepatingėjo atsiųsti trenerio Vėtros rungtynių pažiūrėt…. Sūduvos istorija ligšiol būdavo identiška. Gabrys niekada labai neslėpdavo, kad apie priešininkus jokios info neturi. Tiesiog sunku suvokti, kaip galima rengtis rungtynėms, jei priešininko visiškai nežinai…

Antras, žymiai svarbesnis dalykas yra realaus tikslo iškėlimas ir atitinkamas komandos psichologinis nuteikimas. Nes jei turi konkretų, realų tikslą, tuomet ir gali susidėlioti konkrečias, realias priemones tam tikslui pasiekti. Realias priemones. Nes jei komanda neranda galimybės trenerio nusiųst į priešo lizdą, tai apie jokį priemonių realumą kalbėt negalima. Tačiau mūsuose tikslas laimėti prieš padorią komandą ko gero buvo vienintelį kartą iškeltas – tą gėdingą kartą, kai Sūduva gavo kaip niekad nuo Celtico. Aišku, to atvejo rimtai svarstyti nėra jokios prasmės. Visa kita… Aš visais laikais girdavau Gabrį, tačiau kasmet kai tik Sūduva pradėdavo UEFA žaidimus, ant Gabrio galvos pildavau kibirus paplavų. Nes jis klasikiniu būdu pakartodavo visas čia mano suminėtas klaidas. Skaudžiausia būdavo, kad treneris nemato jokios galimybės laimėti ir atvirai apie tai visai Lietuvai pasakoja. O šiemet su tokiu pareiškimu jau spėjo išstoti Liubšys, pareiškęs, kad žaidžiant su Viking, Vėtros tikslas yra nepralaimėti. Juokingas tikslas, to nė tikslu vadinti nėra prasmės.

Tad ar gali tikėtis iš komandos teigiamo rezultato, jei net treneris netiki, kad toks rezultatas galėtų būti pasiektas? Ko gali tikėtis iš komandos, kuri į aikštę eina visiškai nežinodama priešininko ir siekdama tikslo „nepralaimėti”? Iš tokios komandos gali tikėtis tik pralaimėjimo.

Žinau, dabar jūs sakysit, kad lietuviai neturi jokių šansų laimėti prieš kokį nors Celticą, Totenhemą ar Valensiją. Iš teorinės pusės jūs būsite visiškai teisūs. Kaip gali įveikti komandą, kurios vieno žaidėjo metinis atlyginimas viršija visą tavo klubo biudžetą? Deja, įveikti galima. Tie klubai yra įveikiami žymiai silpnesnių komandų. O mes čia kalbame ne apie kokį nors socialistinį lenktyniavimą tarp dviejų fabrikų (tiesiog objektyviai laimi tas, kuris naudoja geresnes stakles). Mes kalbame apie futbolą, o futbolas yra sporto šaka, kuri ir yra žavi tuo, kad komanda čia visuomet yra svarbesnė už individualybės. Jei nebus komandos, tai net ir iš didžiausių žvaigždžių sudaryta komanda nieko padoraus parodyti nesugebės. Individo reikšmė šioje sporto šakoje yra žymiai mažesnė, nei, pvz., krepšinyje. Todėl gerai parengta, kad ir teoriškai silpnesnė komanda, visada turi galimybę įveikti stipresnį priešininką.   

Tačiau turėdamas planą „einam ir žaisim, kaip gausis taip gausis“, niekada nelaimėsi. Tu net nežinosi silpnųjų priešininko pusių. Tačiau gyvenimas yra žymiai įdomesnis ir jame nutinka daugybė netikėtų dalykų. Bet jei ir jiems nebūsi pasirengęs – ir vėl liksi prie suskilusios geldos.

Prisiminkime FBK rungtynes su Liverpuliu. Kas galėjo pagalvoti, kad lietuviškas klubas gali įmušti legendinei anglų komandai? Dar daugiau – įmušti pirmas. Apie tai, kodėl pavyko įmušti, pakalbėsime žemiau. Tą kartą FBK pamiršo, kad žaidžia ne su Šilute, o su Liverpuliu. Įmušęs įvartį, FBK ir toliau žaidė, kaip pas sakoma, „įdomų, gražų akiai atakuojantį futbolą“, praleido tris bankes ir beviltiškai pralaimėjo. Ką reikėjo daryti? Paprasta. Kai tau pirmam pavyksta įmušti įvartį tokio rango varžovui, tu privalai iškart atsitraukti į gynybą ir siekti vienintelio tikslo – nepraleisti įvarčio. Nes jei nepraleisi – laimėsi. Tačiau, atrodė, kad FBK rungtynių planuose tokio įvykių posūkio numatyta nebuvo. Todėl komanda nežinojo, ką reikia daryti ir toliau žaidė to paties stiliaus žaidimą.

Kad ir kaip tai keistai beskambėtų, tačiau lietuviai Eurotaurėse turi rimtų privalumų prieš daugelį komandų, su kuriomis tenka žaist – tiek silpnesnių, tiek stipresnių. Esmė tame, kad dauguma čempionatų pirmaisiais Eurotaurių etapais dar nebūna prasidėję, todėl mūsų priešininkai būna labai dviprasmiškos parengties. Aišku, yra išimčių – pvz., norvegai, su kuriais kasmet tenka žaisti – bet išimtys tegul ir lieka išimtimis.

Štai kodėl FBK sugebėjo įmušt Liverpuliui. Nieko nestebina, kad ta komanda į Kauną atvažiavo be jokios ypatingos kovinės dvasios. Žaidėjai dar tik rengiasi čempionatui, tad nei jų fizinė parengtis, nei taktinis komandos pasirengimas, nei psichologinis tvirtumas tikrai nėra aukščiausio lygio. Tai yra atostogaujanti komanda. Antras labai svarbus dalykas yra tai, kad bet kurios bent kiek stipresnės lygos komandos niekada lietuvių rimtai nevertina. Visada atvažiuoja galvodami apie lengvą, treniruotės pobūdžio žaidimą – rungtynes, kurios atitinka sezono išvakarėms tinkamas draugiškas rungtynes. O tai reiškia, kad tas atsipalaidavusias komandas galima „pagauti”, nes jos niekada nesitiki iš kažkokių lietuvių jokio įžūlumo.

Pamenu, kai Sūduva lošė Kaune su Briugei, visos šios priešininko komandos savybės buvo akivaizdžios. Ta komanda iš tikro lošė puse kojos. Ir dėl to Sūduva neatrodė taip jau beviltiškai. Bėda ta, kad Sūduva neturėjo nė menkiausio plano ar tikslo laimėti, todėl nebuvo jokių šansų, kad susidariusia situacija galima būtų pasinaudoti. Žaidė labai atsargiai ir tarsi baimės sukaustytomis kojomis. O Briugei pakako pora kartų įjungti didesnę pavarą, kad būtų įmušti keli ramūs įvarčiai. Ir kai jau viskas buvo aišku, kai iki rungtynių pabaigos liko kokios penkiolika minučių, Sūduva pagaliau atsipalaidavo ir tuos pagarbų drebulį keliančius varžovus sugebėjo visai padoriai užspausti prie jų vartų. Ir iki įvarčio ne tiek daug trūko – ir skersinį kamuolys pabučiavo, ir dar keletas rimtų gaisrų prie Briugės buvo užsiliepsnoję.

Klausimas kilo visai pagrįstas ir natūralus. Jei Sūduva gali gerokai paspaust Briugę rungtynių pabaigoje, kodėl to nebuvo galima padaryt pirmam kėlinyje? Tuomet gal ir galėjo nutikt toks stebuklas, kuris nutiko FBK lošiant su Liverpuliu. Ir rungtynės galėjo visai kitaip pasibaigt. Tačiau, kai komanda neturi nė menkiausios vilties ir pasiryžimo laimėti bet kokia kaina, kai žaidėjai į aikštę eina neturėdami iš anksto sudaryto plano pergalei pasiekti, kai žino, kad nieks už pralaimėjimą nesmerks (nes nieko kito ir nesitiki) – tai sunku tikėtis ne tik teigiamo rezultato, bet ir, mažų mažiausiai, atkaklių rungtynių. Toks globalus visos komandos (pradedant vadovais, kurie gaili pinigų trenerius paskraidinti po Europą) abejingumas Eurotaurėms juolab keistas, nes mūsų klubams tai yra ko gero vienintelis būdas lengvai (tai yra laimėjus pora rungtynių) gerokai papildyti savo biudžetą – UEFA juk moka už kiekvieną prašoktą taurės etapą…

 Ar galim tikėtis, kad šiemet kaip nors visa tai pasikeis? Kad ir kaip būtų gaila, bet net ir čia pateikti keli pavyzdžiai rodo, kad sunku tikėtis tiek pokyčių, tiek ir kitokių rezultatų. Ekranas pasižaidimus Europoje jau baigė. Dabar – FBK, Sūduvos ir Vėtros eilė.

Reklama

18 Responses to “LT klubai – Eurotaurių lūzeriai. Kodėl?”


  1. 1 rimvill 2008-07-14 10:01

    teisingai išdestei savo mintis. 10 balų
    Beja The New Saint vienas iš trenerių stebėjo Sūduvos rungtynes su Kaunu Marijampolėje ir jie apie mus turi daug daugiau informacijos negu mes apie juos
    iš kitos pusės dėl skautų siuntimo į Velsą nebuvo ir priežasties, nes čempionatas dar neprasidėjas o priešsezoninės rungtynes ir yra tik priešsezoninės. Be to yra internetas ir ten informacijos gali minimaliai gauti.
    Dauguma trenerių didesnę priešininkų analizę atlieka po pirmų rungtynių, deja antrosios dažniausiai jau nieko nereiškia…

  2. 2 ponas pop 2008-07-14 22:24

    chm – kaip bebūtų su marijampole žais ta komanda, kuri ir žaidžia tas draugiškas. vis tiek nemanau, kad tokia kelionė būtų nenaudinga. o kad velsas atsibeldė iki marijamplės – nustebinai. ir jei internete gali rasti info apie kokį nors rosenbergą ar briuggę, tai, galiu tau garantuot, apie TNS ir visą Velso lygą informacijos yra žiauriai mažai.

  3. 3 Zaa 2008-07-14 23:13

    Na teko paskaitinet tns fanklubo foruma

    http://www.saints-alive.co.uk/phpBB3/index.php jei kam idomu

    ten ju skautu puse etato pasidarbavo kazkas is fbk nariu bent jau taip pasivadines :)
    o siaip palyginus ju prognozes pries rungtynes jos kur kas pesimistiskesnes nei musiskiu, o tai irgi dalinai atspindi komandos lygi, ypac zinant kas lietuviai pesimistu tauta :D

  4. 4 Tadas_asas 2008-07-15 20:00

    Ne i tema, bet Suduva paeme Radaviciu is Zalgirio. Neblogas zaidejas, gali zaist saugu ir gyneju. Si sezona kolkas nieko ypatingo nerode, bet praeje sezonai buvo neblogi.

  5. 5 suvalkas 2008-07-15 21:04

    taip zinios teisingos Radavicius pame, o cikladze jau nebera kaip ir visu brazilu iskyrus thago…

  6. 6 Niekas 2008-07-15 21:47

    Tai ka 2 legionieriai suduvoj ? Visai neblogai,komanda lietuviska . Koziuberda tikrai geras zaidejas,o Thiago taip pat po bisky isizaidzia ir kartais neblogai atrodo,kaip atraminis saugas.

  7. 7 nitro 2008-07-15 21:52

    Atrodo, kad dar Lukjanovs lošt gaus normaliai. Na o Wileris, Negreiros loš po keitimų ir kam nors prisirinkus kortelių. Taigi lyg dar ir 6 ;)

  8. 8 kilas 2008-07-15 21:54

    Radavicius si sezona zaide gyneju, ir ‘rode’ zaidima. su tokiu beviltisku zalgirio zaidimu praleisdavo jie mazai golu. neseniai uzteko Rada pastumti i prieki ir jis pateko i simboline futbolas.lt menesio zaideju sudeti. kartu su macola, koziberda ir leimonu. birzelio rikntine. ka apie ji manau, nesikartosiu. bet primenu, kad bent prie suduva zaidziant tai jis labai daug mums nervu pagadindavo. tiek daug, kad as pries :)

  9. 9 axsel 2008-07-15 22:09

    pamirsot BOBI

  10. 10 Niekas 2008-07-15 22:29

    Oj,kaip geda.. Ankstesniam komentare nepagalvojau nei apie bozinovski,nei apie koziuberda,nei apie latvi. Kazkaip jei ne brazilas tai nelegionierius :)

  11. 11 suvalkas 2008-07-15 23:49

    nera jau nei wilerio nei negreiroso kur jie jum los? :)

  12. 12 ponas pop 2008-07-15 23:58

    gal žinai kur abu brazilai keliauja? šiaip įdomu.

  13. 13 suvalkas 2008-07-16 00:11

    kur tai nzn, bet svarbu kad iskeliauja, nes jie cia nereikalingi su tokiu grajum…

  14. 14 pupo 2008-07-16 00:17

    tai suvalkas isdestyk savo zinias konkreciai… kaip supratau tai oliveira, negreirosas ir pedro jau namuciu keliauja???

  15. 15 suvalkas 2008-07-16 08:19

    pedro jau seniai iskeliaves, o oliveiro, alcantare ir wileris irgi keliauja… kur cia aks neaiskuj? as nzn ar namo bet uz suduva tai nelos…

  16. 16 pupo 2008-07-16 09:05

    “oliveiro, alcantare ir wileris” :)))))

  17. 17 Kuzma 2008-07-16 14:10

    Suvalkas, ar gali atsakyt už savo “žinias”? Kažkaip aš turiu visiškai priešingą informaciją. Turiu omeny brazilus

  18. 18 Anonimas 2008-07-17 10:19

    suvalkas, mes laukiam!


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,183,744 hits