Eurotaurės: skaičiuojam vištas

Įvartis Velse. Phil Blagg fotkė.

Štai ir pasibaigė dar vienas europinis sezonas. O kad nepasimirštų šiemetinio pasirodymo pamokos, nutariau jas apibendrinti. Pasirodymą, manau, galime vertinti teigiamai – nors ir nebuvo perliptas antro raundo laiptelis, tačiau trys pergalės vietoj įprastinių vienerių ar dviejų, jau yra nemažas pasiekimas. Trys pergalės ir vienas pralaimėjimas, įvarčių santykis 4-4. Ir pagaliau atėjęs suvokimas, kad galima planuot bent jau trečią etapą. Po truputį lipam į pliusą. Bet apie viską iš eilės.

Tikslai ir pasirengimas jiems pasiekti. Čia nieko naujo nenutiko. Tikslai buvo klasikiniai – pasiekti daugiau, nei antras etapas. Tokie formalūs ir iš esmės nieko nereiškiantys tikslai, nes Lietuvos klubai jau pasiekė tokį lygį, kad kelti tikslą pateikti į antrą etapą yra ne lygis. Nedera su lietuviškų klubų savininkų gera nuomone apie save. Tačiau kelti tikslą išeiti į trečią etapą ir nieko ypatingo nedaryti, kad tas tikslas būtų pasiektas yra tas pats, kas nekelti jokių tikslų. Nes visiems ir taip aišku, kad išlėkimas pirmame etape bus laikomas gėda ir negarbe.

Ar Sūduva kaip nors rengėsi Eurotaurėms? Deja, reikia pripažinti, kad, kaip ir kiekvienais metais, nebuvo jokių pastebimų veiksmų šia kryptimi. Komandos vadovų ir trenerių štabo retorika taip pat nesikeitė. Esminis jos motyvas – „stengsimės garbingai sukovoti“, kas lietuviškam kontekste iš esmės reiškia „stengsimės nepralaimėti daugiau nei dviejų įvarčių skirtumu“. Lygiosios šioje schemoje prilygsta pergalei.

Kaip aš suprantu „pasirengimą“ jau rašiau. Kas neskaitėt – galit perskaityt dabar. Todėl apie jo svarbą, prasmę ir būdus nebesikartosiu. Įdomu, kad šiais metais vienas lietuviškas klubas visiems akivaizdžiai įrodė, kad tinkamai pasirengus ir nusiteikus, galima laimėti netgi prieš šviežiai iškeptą UEFA taurės finalininką. Gaila tik to, kad tas pasirengimas žymėjo ne pasikeitusį komandos požiūrį ar ilgalaikę tendenciją, o greičiau – komandos savininko asmenines ambicijas (pakišti koją savo konkurentui kitoje rinkoje) ar jo verslo interesus (konkurentas praranda didžiulius pinigus ir automatiškai tampa silpnesnis). Kai tik ta misija buvo pasiekta, viskas apsivertė aukštyn kojom – komanda buvo išdraskyta prieš pat lemiamas varžybas, apie bet kokį pasirengimą pamiršta ir patirtas pralaimėjimas klubui, kuris tikrai buvo įveikiamas. Kitaip tariant, paaiškėjo, kad komandos savininkui labiau rūpėjo nugalėti Rangerius, nei prastumti savo klubą į Čempionų lygą. Tokia keistoka, tačiau postkomunistinei teritorijai visiškai įprasta ir natūrali verslo strategija.

Tačiau faktas lieka faktus. FBK vis tiek visiems Lietuvoje parodė, kad tinkamai pasirengus ir numačius teisingą žaidimo taktiką, lietuvių klubai yra pajėgūs nugalėti bet kokį varžovą. Stebėtis tuo nereikėtų – juk pasirinkus tinkamą taktiką ir ją planingai įgyvendinant, silpnesnis laisvai gali tapti stipresniu už stipresnį. Berods Biblijoj ši situacija dar buvo aprašyta, kur mažasis Dovydas nugalėjo galingąjį Galiotą. Tiesa lyg ir akivaizdi, tačiau kol Marijos Žemėje niekas jos nebuvo praktiškai įrodęs, tai niekas ja ir netikėjo. Puiki pamoka ir aš labai tikiuosi, kad lietuvių klubų savininkai ją bus pakankamai gerai išmokę ir gautą išmintį pritaikys kitame sezone.

Eiga. Apie namines rungtynes rašiau pakankamai išsamiai. Kas nespėjot – štai nuorodos: TNS ir Zalcburgas. Varžovai, kaip ir ankstesniais metais buvo skirtingo rango. Pirmas etapas – lietuviškos lygos vidutinioko lygio klubas. Antras etapas – vidutiniškos europinės lygos lyderis – stiprus, tačiau įkandamas. Reikia pripažinti, kad burtai Sūduvai buvo ne tokie jau ir blogi. Kaip ir keletą pastarųjų metų. Deja, kaip ir keletą pastarųjų metų antrajame etape Sūduva sau daug šansų nepaliko. Reikia tikėtis, kad nieko turnyro prasme nereiškianti pergalė prieš Zalcburgą, kilstelės bent jau komandos psichologiją ir suvokimą, kad pasistengus galima eiti ir toliau.

Kad ir kaip vertintume bendrą Sūduvos pasirodymą, su abiem varžovais komanda atrodė visiškai padoriai. TNS Sūduvai priešpastatyti nelabai ką beturėjo. Ten viskas galėjo būti išspręsta per pirmas rungtynes namuose, tačiau nutiko tipiškas šių metų Sūduvai dalykas – iš kokių dešimties visai padorių progų, tepavyko iki galo nuvesti vieną vienintelę, pačioje rungtynių pabaigoje, kai jau visi buvo susitaikę su liūdnomis lygiosiomis.

Su austrais žaisti ėjosi sunkiau, tačiau Sūduva tikrai nebuvo beviltiška. Namų rungtynių rezultatas atspindi ne tiek tikrąsias komandų galimybes, kiek tą faktą, jog Sūduva greičiausiai šioms rungtynėms pernelyg nesirengė. O kai nesirengi – tai viskas stovi ant kortos. Galėjo pasisekt – ir Sūduva galėjo laimėt. Nes pirmo kėlinio pabaigoj buvo praleistas kvailas įvartis, o antro kėlinio pradžioje – nepavyko įmušt, kai įmušt buvo geras šansas. Jei šie du epizodai būtų kitaip pasibaigę, visko galėjo būt. Šį teiginį puikiausiai įrodė antrosios rungtynės.

Beje, įdomiai UEFA taurės pasirodymas susiklostė sudėties prasme. Viena, ko gero geriausias šių metų Sūduvos žaidėjas, pirmos čempionato dalies komandos variklis Maciulevičius per visas ketverius rungtynes tesužaidė 10 min. Prieš pat pirmąsias rungtynes su TNS iš komandos buvo atleisti du daugiau rungtyniavę ir didesnės reikšmės žaidimui turėję brazilai – Willeras ir Negreirosas. Prieš pat UEFA ciklą komandoje atsirado du naujokai – Radavičius ir Lukjanovas, o pakeliui – dar vienas – Gnedojus. Pirmieji du naujokai į komandą įsiliejo puikiai, Gnedojui sekėsi prasčiau. Įdomu tik kaip būtų viskas klostęsi Sūduvai jei prieš pat eurotaures, nelemtose rungtynėse su Šilute, traumos nebūtų gavęs Macola… Aišku, spėliot nėra prasmės. Kad ir kaip galėjo būti, tačiau Macolos trauma bent jau vienoj vietoj išėjo į naudą – Božinovskis pavirto į tikrą komandos vadovą ir ėmė atlikti tą misiją, kuriai greičiausiai jis ir buvo nusamdytas.

Įvartis Velsui namuose. Foto iš oficialaus Sūduvos tinklapio.

Pamokos. Kalbėt apie tai, kad, gerai pasirengus, lietuviai gali nugalėt kone bet ką – jau nusibodo. Tai apie tai ir galim nebekalbėt – nors tai ir yra didžioji šių metų pamoka. Šie metai leidžia tikėtis, kad kitais metais bus pasiekta dar daugiau – ir net nėra svarbu, kuri iš lietuviškų komandų nueis Europoje dar toliau.

Kitas įdomus dalykas, į kurį šį kartą buvo labai daug ir dažnai dėmesio atkreipta yra teisėjavimo skirtumai – pas mus ir pasaulyje. Nes nuo jų pareina ir pačių žaidėjų požiūris į tai, kas aikštėje leistina, o kas ne. Į lietuvių klubų vartus buvo paskirta krūva 11 m baudinių ir parodytos kelios raudonos kortelės. Iš esmės tai rodo, kad Lietuvoje teisėjai leidžia žymiai daugiau, nei priimta Europoje. Žiauriausias to įrodymas vis tik buvo dvi FBK raudonos kortos paskutinėse rungtynėse. Tos pražangos atrodė siaubingai. Žiauriausia, kad jos buvo totaliai beprasmės – tai nebuvo „paskutinės vilties“ pražangos. Toli nuo vartų buvo žaidžiama beviltiškai grubiai.

Sūduva gi pirmose rungtynėse su austrais gavo net du pendelius – šiaip jau futbole gan retas reiškinys. Vieną po kito – ir jie iš esmės užbaigė Sūduvos pasirodymą toje serijoje. Pirmą kartą Gnedojus pritaikė savo firminį triuką – pečiu stumtelėjo puolėją. Bėda ta, kad tas puolėjas jau buvo gynėję aplenkęs, o pastumtas – griuvo kaip pakirstas. Antru atveju V. Slavickas, taip pat lygioj vietoj pralaimėjęs dvikovą, nespėjo prie kamuolio. Šią situaciją gal ir labiau ginčyti galima, tačiau abi jos buvo identiškos ta prasme, kad, praradę kamuolį ar poziciją, žaidėjai nedvejodami baudos aikštelėje žaidė „ant pražangos ribos“ – nors nė vienu atveju situacijos dar nebuvo beviltiškos. Abiem atvejais tą „ribą“ peržengė, o teisėjas nė nedvejodamas juos nubaudė.

Sunku įsivaizduot, kaip tokią situaciją galima taisyt. Lietuviškas teisėjavimas ir bendras taisyklių traktavimas rungtynėse kažin ar pasikeis. Taip kad vienintelis sprendimas ko gero būtų speciali instrukcija žaidėjams prieš prasidedant Eurotaurių serialui.

Apibendrinant. Dar kartą – šiemet pasirodyta geriau, nei bet kada anksčiau. Tai, kad specialiai rengtasi nebuvo, rodo paprasčiausią dalyką – lietuviškas futbolas žengė dar vieną nedidelį žingsnelį į priekį. Aš esu linkęs tikėti, kad kiti metai bus dar geresni. Kol kas nėra jokių ženklų, kurie rodytų, jog Sūduvos evoliucija galėtų pasukti atgal ar net sustoti. Belieka tikėtis, kad šiemetinės pamokos bus užfiksuotos ir efektyviai prisimintos ateityje.

Šiemetinė UEFA taurės pasirodymo statistika:

Žaidėjas

Rungtynės

Minutės

G/R kortos

Įvarčiai

Vitkauskas

4

360

 

-4

 

 

 

 

 

Mikuckis

4

360

 

 

V. Slavickas

4

360

1

 

Skinderis

4

295

 

 

Leimonas

3

270

 

 

Gnedojus

1

90

 

 

Thiago

1

65

1

 

 

 

 

 

 

Kozyuberda

4

360

1

1

Božinovski

4

351

 

 

Radavičius

4

295

 

 

Barevičius

4

249

 

 

Jasaitis

3

121

 

1

G. Slavickas

3

76

1

 

Gardzijauskas

2

60

 

 

Urbšys

1

13

 

 

Maciulevičius

1

10

 

 

 

 

 

 

 

Lukjanovs

4

360

 

1

Lukšys

4

265

1

1


20 Responses to “Eurotaurės: skaičiuojam vištas”


  1. 1 Niekas 2008-09-01 07:27

    Sauniai,idomu buvo paskaityt kaip ir visada. Tikekimes greitu laiku sulaukt apzvalgos apie rungtynes su Vetra. :)

  2. 2 Tadasas 2008-09-01 11:42

    Aha, ir man pirma mintis buvo, kad lb puiku, kad yra toks zmogus, kuris sugeba ir netingi mus pamalonint savo straipsniais.

  3. 3 ponas pop 2008-09-01 12:47

    ačiū, ačiū, bet jūs geriau kokią mintį apie sūduvos pasirodymą eurotaurėse sumeskit, o ne ditirambais autorių glostykit:))

  4. 4 nitro 2008-09-01 13:14

    Šiandien skambinau į Marinetą… :( Sakau:
    – Noriu paklausti ar galima pas jus užsisakyti Sport1 televiziją? O man atsako:
    – Kiek žinau, tai ten su jais sutartys labai sudėtingos ir artimiausiu metu neplanuojame šio kanalo retransliuoti. Nors dar gal mūsų direktorius susitars, bet manau jei lig šiol jo nerodėme, tai nerodysime ir artimiausiu metu… :(

    O kas dėl Eurotaurių, tai vertinkim klubus taip kiek jie reitingo taškų atnešė A lygai.
    Kaunas – 7
    Sūduva – 6
    Vėtra – 2

    Nors Kaunas ir užkrovė Rangers, bet dabartiniam rezultate jie ne ką geriau atrodo už Sūduvą :D Tiesa dar liko jiems dvi varžybos prieš Stankevičių ir Co…

    O mūsų varžovai Bulliai, vargiai praeis Sevilijos barjerą. Taigi jie liks su dviem arba trim įskaitiniais taškais. Galima daryti išvadą, kad pagal reitingo taškus Sūduva apdėjo austrus :DDDD

  5. 5 nitro 2008-09-01 13:34

    Soriuks ;)

    Maža klaidelė. Taškai iškovoti kvalifikaciniame etape dalinami iš dviejų. Tai reiškia, kad turim truputį mažiau taškų :(

    Kaunas – 3,5
    Sūduva – 3
    Vėtra – 1

    Bet ir red bulliai turi tik 1 taškelį :D

  6. 6 diletantas 2008-09-01 13:40

    nitro, ash uzklausiau kazkada MKTV elektroniniu laishku apie SPORT1, tai jokio atsakymo.alternatyva viena belieka-marsatas

  7. 7 Varvalas 2008-09-01 15:25

    Ponas Pop, kvieti mus samprotauti apie komandos pasirodymą Europoje. Manau, kad apie tai pirmiausia reikėtų samprotauti komandos vadovams. Jei po laimėtų rungtynių nesiteikiama nueiti į spaudos konferenciją, tai mes čia galima “užsisamprotauti“ iki serverio proto užtemimo.

  8. 8 Niekas 2008-09-01 15:35

    http://www.sport1.lt/blog/wp-content/uploads/2008/08/kabeliniu-lentele3.pdf Sitam linke raso jog marinetas ~10 rugsejo turetu pradet transliuot. :) Taigi kulkas dar yra vilciu :)

    O kalbant apie euro taures,tai 3 pergales ir 1 pralaimejimas – suzaide neblgoai,bet galejo geriau.

  9. 9 ponas pop 2008-09-01 17:03

    ech… tai čia seniai aišku, kam samprotauti reikia:))) pernai, užpernai ir užpopernai buvo jau aišku. tik va – kas galėtų priversti žmonės samprotauti ir veiksmus atlikti, jeigu jiems patiems gerai, taip kaip yra? Spėju, kad mes esame pačiame kadidatų eilės gale tarp tų, kurie šiandien gali kokios nors įtakos turėti. O tai kas vyksta šiame bloge ir kituose futboliniuose lietuvos bloguose bei portaluose yra labiau žaidimas. iš kitos pusės, esu tikras, kad šiandien būtent internete pamažu formuojasi padori futbolo gerbėjų gvardija – tokių, kuriems norisi daugiau, nei kartą per savaitę nueit pažiūrėt vidutiniškų rungtynių runkelių lauke. ir kas žino – gal vieną dieną, jaunas žmogus, kurio požiūriui į futbolą mes čia pagelbėsim susiformuoti, taps pvz. sūduvos prezidentu, matančių miestą vienijančiame futbolo klube kiek platesnę perspektyvą nei dabartiniai komandos bosai

  10. 10 kilas 2008-09-01 17:50

    grazus pastarasis pop posmas. Dievui i ausi.

    cia butent sio sezono isryskejusi “aktualija“

  11. 11 lukas 2008-09-01 19:57

    Kalbant apie eurotaures, tai man sie metai kazkaip pasirode zingsnelis atgal. pernai metais, kuomet suduvai teko zaisti su brannu, buvo ir oficialiai issakyta murausko pozicija, jog norvegus perlipti turime. nepavykus laimeti, murauskas tai ivardijo kaip prasta rezultata.
    siemet apskritai tyla.

  12. 12 Varvalas 2008-09-01 22:46

    Yra ir blogesnių naujienų – austrų futbolo žmonės planuoja įsigyti vieną sūduvinį. Ne šiandien. Po sezono. Dar nieko oficialaus neįvyko, bet … meškerę užmetė. Nespėliokite, nes pavardės vis tiek nenurodysiu. Va, jei kažkurį brazilą imtų, tai ir aš primesčiau pora litų.

  13. 13 kilas 2008-09-01 23:29

    mikucki

  14. 14 ponas pop 2008-09-01 23:51

    jei teisingai pamenu, tai pernai po sezono apskritai keistas šnekas komandos vadovai varinėjo ir žmonės šnekėjo, kad rengia kelią gabrį iš komandos mest. kas ir įvyko šiemet.

    o kas liečia sūduvinių pasivažinėjimus į austriją, tai aš spėčiau kad tai bus greičiau radavičius, nei mikuckis. tik verkt dėl to nebūčiau linkęs. tai yra natūrali ir neišvengiama lietuviško futbolo dalis – geriausi išvažiuoja. piktintis tuo nebūtų gražu – tereikia save į tokio žmogaus vietą pasistatyt – tai visiškai suprantama tiek profesine, tiek žmogiška prasme. tik pasidžiaugti galima, kad važiuotų į normalią šalį, o ne į kokią nors ten rusijos pirmą lygą. čia kalbu net ne apie algos dydžius.

  15. 15 lukas 2008-09-02 02:29

    tai yra vitkauskas

  16. 16 kilas 2008-09-02 09:15

    paskutinis mano spejimas – gynejas I.Pankratjevas

    zinoma, kad cia yra gerai. arba labai gerai. tai vienas pozymiu, kad cia FK, o ne uab. tada visi pasitempia… ir pradeda tiketi svajonem :)

  17. 17 Varvalas 2008-09-02 09:24

    Matote tie pirkimai neretai baigiasi savaitės ar dviejų treniruotėmis užsienio klube. Ir taip įvyksta dažniausiau dėl vieno dalyko – pinigų. Čia to žaidėjo pavardė buvo paminėta, bet aš nenorėčiau, kad jis išvyktų.

  18. 18 kilas 2008-09-02 09:34

    is paminetu gaila gali buti tik vieno. nes jo pozicijoje nevelu vaziuoti ir 30-meti atsventus; ir tik tada jie vadinami ‘patikimais’. be to, jis austrijoj padirbejo per vienas rungtynes lyg savaites perziuroj.

  19. 19 ponas pop 2008-09-02 14:30

    varvalai, tu, kaip suprantu, šiek išmanai virtuvę. Gal gali paaiškint, kaip dažnausiai nutinka – ar lietuviai komandų savininkai nerealiai per daug uždirbt nori ar pirkėjai tikisi nerealiai papigiai futbolo provincijoje apsipirkt? pamenu, radzinevičius vis važiavo ir važiavo į peržiūras gal trejus metus…

  20. 20 lukas 2008-09-03 14:30

    turbut kiekvienas is musu nenoretu, kad tas zaidejas isvyktu. bet kita vertus, pagalvojus zmogiskai, is tikruju tegul vaziuoja, jei tik kvies – tai butu jo sansas. ten juk kitas lygis, kitos galimybes, galu gale kiti pinigai. labai teisingai berods L.F.Scolari yra pasakes – svajoniu traukinys vaziuoja karta gyvenima.
    zinoma, kaip sake varvalas, tas isvykimas gali tiesiog buti savaitinis pasitreniravimas, bet net ir jis butu jam naudingas. na o jei siulys sutarti, tai ja reiketu pasirasyti ir nedaryti tokiu klaidu, kaip pvz A.Novikovas, kuris motyvuodamas jaunu amziumi, atsisake pasirasyti sutarti su Benfica :D


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1 189 342 hits