Na dabar tai jau tikrai viskas. Ilgokai galvojau, kaip čia tą sezoną galutinai supakuot, ant lentynos padėt ir kitų metų laukt. Nes teisūs atrodė ir tie, kurie daug kritikavo, ir tie, kurie mėgino įžvelgt ir teigiamų pusių. Pesimizmo, be abejo, buvo daugiau, tačiau lazda visada turi du galus. Kad ir kaip žiūrėtume, sezonas buvo dviprasmiškas. Jeigu ne triprasmiškas ar keturiaprasmiškas. Todėl net ir man, paprastai nepergyvenančiam dėl subjektyvios nuomonės dėstymo, apie visą Sūduvos sezoną rašyti yra sunku. Tai štai ir nutariau pasisodinti veikėjus, turinčius radikaliai priešingas nuomones. Klausom, ką jie vapėjo.
>>>
Pesimistas: Pradėsiu aš, nes sezono vertinimas aiškus. Lievas sezonas, švelniai tariant. Šūdinas. Pernai užimta antra vieta, todėl bet kuri žemesnė vieta yra pralaimėjimas. Ypač kai prieš sezoną komandai kelti aukšti tikslai. Kitas klausimas ar tie tikslai buvo realūs, ar iš piršto laužti. O nuotaiką gadina tai, kad vienu tarpu komanda visai realiai kabinosi į aukso medalius.
Optimistas:. Nėra viskas taip juoda, kaip tamsta čia piešiate. Antra, trečia ar ketvirta vieta skiriasi tik galimybe žaisti Eurotaurėje. Bet šansas lieka – tereikia laimėti taurę.
Pesimistas: Nesąmonė. Progresuojanti komanda privalo turėti kaskart vis aukštesnius tikslus ir kryptingai jų siekti. Šiemet – tikslai lyg ir buvo iškelti. Bet sprendžiant iš to, kaip klostėsi sezonas atrodė, kad kai kas tikėjosi, kad medaliai savaime „išsikovos“.
Optimistas: Yra tiesos tavo žodžiuose, tačiau reikia žvelgti plačiau – ne tik iš šio ir praeito sezonų perspektyvos. Sūduva gyvuoja daugiau nei 30 metų ir šis sezonas tikrai nėra pats blogiausias. Jis vis tiek patenka į visų laikų Sūduvos sezonų TOP 5. Jei ne pagal žaidimą, taip bent pagal užimtą vietą. Siūlau nepamiršt, jog dar prieš kokius ketverius metus meldėmės, kad tik Sūduva į I lygą neišlėktų. Dabar gi esam stipriausių LT klubų ketvirtuke. O kad buvo ir sunkesnių laikų galima laisvai sužinoti iš Jono Rudžiansko knygutės „Marijampolės futbolo istorija 1930-2000″. Cituoju: „…Sūduva įgijo teisę žaisti 1997-98 metų pirmenybių pirmojoje lygoje (turima omeny, dabartinė A lyga – aut. pastaba). Iš pradžių Sūduva buvo sutikusi dalyvauti varžybose, bet vėliau, apsvarsčiusi savo finansines galimybes, atsisakė“. Arba dar viena citata – „Grėsė pavojus iširti geras, tradicijas turinčiai, 30 metų nekeičiančiai pavadinimo Sūduvos komanda, tačiau trenerių ir žaidėjų susiklausymo dėka Sūduvos prestižas buvo išlaikytas“. O jei ir to nepakanka, prisiminkime, kad ir štai tokį faktą. 2000 metais pirmoje lygoje žaidė Kalvarijos Pieno Cechas, o Sūduva tą sezoną pradėjo antrosios lygos Pietų zonoje kartu su tokiom komandom kaip Vilkaviškio Šešupė ar Kazlų Rūdos Šilas.
Pesimistas: Gal ir taip. Tik istorija mažai guodžia. Istorija greitai pasimiršta. Vertinam žiūrėdami į šį ir praeitą sezoną.
Optimistas: Gerai. Pažiūrim iš dar vienos pusės. Šiemetinėje A lygoje Sūduva buvo vienintelis klubas, atstovavęs ne „didmiesčiui“. Šilutė nesiskaito, nes jos žaidėjai vis viena iš Kauno į rungtynes važinėja. Sūduva vienintelė komanda iš mažesnio miesto ir labai džiaugtis reikia tuo, kad tai buvo viena iš nedaugelio komandų, neturėjusi finansinių ir kitų panašaus pobūdžio objektyvių problemų. Dar įspūdingesnis dalykas yra tas, kad Sūduva kol kas yra vienintelė komanda Lietuvoje nuo pamatų pasistačiusi sau naują stadioną. Stadionas ir yra didžiausias šio sezono laimėjimas.
Pesimistas: Prajuokinai mane su tuo savo stadionu. Vieną tribūną pasistatė, o ne stadioną. Ech… koks skirtumas. Esmė tame, kad nemažai komandos gerbėjų būtų mieliau rinkęsi geresnį žaidimą ir aukso medalius sename stadione, nei visą tą liūdesį naujajame. Aš net nenoriu dar kartą pradėti šneką apie akivaizdžiai profesionalumo stokojančią komandos vadybą. Va čia tai „objektyvi“ prasto sezono priežastis…
Optimistas: Nužudysi tu mane su tokiom nesąmonėm. Bus tų medalių ir naujame stadione jie žibės dar labiau. Esmė juk yra ta, kad kai pastatai naują stadioną, tai atgal trauktis kaip ir nėra kur. Kas gi būtų, jei naują stadioną turinti komanda nugarmėtų į I lygą? Naujas stadionas įpareigoja. Todėl ir nesutinku su tais, kurie sako, kad geriau būtų pinigai mesti į komandą, o ne į stadioną. Stadionas yra investicija ateičiai. Aš tau pasiūlysiu apsvarstyti dar vieną šio sezono pasiekimą – tokį, kuris yra pirmasis Sūduvos istorijoje. Jau gal pamiršai? Sūduva pirmą kartą laimėjo rungtynes antrame UEFA taurės etape. Iki šiol to niekada nepavykdavo padaryti.
Pesimistas: Jo, laimėjo. Laimėjo iš esmės nieko nelemiančias rungtynes. Džiaugtis reikėtų jei į trečią etapą būtų patekus, o ne dėl vienos pergalės…
Optimistas: Na ir kas, kad Sūduva jau buvo palaidota po pirmųjų rungtynių. Tačiau ir sau, ir kitiems įrodė, kad laimėti galima ir nereikia vėliavų nuleisti iš anksto. Žingsnis po žingsnio – šiemet pirmoji pergalė, o paskui bus ir trečias etapas. Netgi tos rungtynės namuose galėjo būti sužaistos geriau, jei komandos vadovai būtų tikėję, kad laimėti galima. Jeigu būtų buvęs komandai duotas nors koks nors planas tuo atveju, kai Sūduva įmuša pirmoji. Bet kokiu atveju, tikiuosi buvo suprasta, kad nugalėti galime netgi tuos, kuriuos įveikti teorinių galimybių nėra. Gera pamoka kitam sezonui.
Pesimistas: Jeigu tik kas nors kitais metais apskritai bus nesubankrutavęs ir futbolą žais. Iš to, kas dabar kalbama, manau, reikės džiaugtis jei LT komandos ir į antrus Eurotaurių etapus pateks…
Optimistas: Čia jau kitas klausimas ir tai nuo mūsų nepriklauso. Galų gale, krizė neamžina, ji kada nors baigsis. Galų gale, mažės ne tik Sūduvos biudžetas. O jei dar turi abejonių, siūlau prisiminti mano pateiktas citatas iš netolimos komandos istorijos. Įdomu netgi tai, kad komanda gali būti priversta atsisakyti aukštesnio lygio žaidėjų ir vėl grįžti prie formato, kuriame vyraus jauna vietinė chebra. Kažkaip dabar, aptarus įvairias biudžetų mažėjimo ir komandos silpnėjimo istorijas, grįžimas prie „be legionierių ir vietinių žvaigždžių“ stiliaus komandos bent jau mane visai traukia. Iššūkis ne tik komandai, bet ir žiūrovams.
Pesimistas: Tai kad tų jaunų šiemet nelabai matėsi, o kai kurie iš tų, kurie matėsi ankstesniais sezonais, šiemet tapo visiškai nematomi. Sūduvos dubleriai net ir dublerių čempionate žaidė labai banguotai, kodėl gi jie turėtų imti daryti stebuklus, žaisdami už pagrindinę komandą? Juolab, kad šiemet nelabai kam rūpėjo juos „patreniruoti“ tose retose Sūduvos rungtynėse, kai ir be žaidimo „viskas būdavo aišku“. Sūduvoje tradiciškai jau keletą metų už dublerius žaidžia tiek pagrindinės komandos „atsarginių“, kad ir tos dublerių komandos „pasiekimų“ nelabai įvertinsi…
Optimistas: Apie tai aš čia ir kalbu. Sūduva per pastaruosius metus žengė didelį žingsnį link komandos, reprezentuojančios esminius modernaus futbolo principus. Svarbiausias jų – tikslų siekiama paprasčiausiai perkant stiprius žaidėjus. Liverpulis perka vieno lygio žmones, Sūduva su savo biudžetu – perka kito lygio žaidėjus, tačiau esmė lieka ta pati. Todėl ir buvo užmirštas tas faktas, kad žaidėjus reikia augintis namuose užsiauginti. Regioninei komandai kito kelio nėra. Todėl ir smagu, kad krizė greičiausiai privers tai prisiminti.
Pesimistas: Tai jau taip. Vos sezonas pasibaigė, Sūduvoje tuoj pat ėmė sklisti kalbos apie mažinamą biudžetą ir šio sezono „žvaigždes“, su kuriais sutartys nebepratęsiamos. Sūduva buvo vienintelė komanda, kuri taip greitai reagavo į pasikeitusias sąlygas, net jei ta reakcija kol kas tėra gandų lygio. Tokia tikrai nelabai optimistinė sezono pabaigos gaida. Ar nebus taip, kad kitais metais turėsime šiemetinių Šiaulių lygio komandą?
Optimistas: Visko gali būti. O tai reiškia, kad komanda turės tinkamas sąlygas išmėginti kitokį požiūrį į futbolą, nei komandos vadovai mums demonstravo pastaraisiais metais. Ir net jei šią akimirką Marijampolės jaunimas nėra pats stipriausias Marijos Žemėje, būtų smagu, jei komanda rastų sistemą, kaip jaunus žmones efektyviau integruoti į komandą, kad tai pasiteisintų tuomet, kai Marijampolėje užaugs nauja futbolininkų karta.
Pesimistas: Man viltis nelabai šviečiasi. Mat jei po sezono komandos atstovai mato reikalą patikinti mus, kad „komanda kitais metais tikrai bus“, tai yra akivaizdu, kad ir priešinga galimybė buvo svarstyta. Tas, aišku, įmanoma – kai komanda išlaikoma ir savivaldybės, ir privačiais pinigais, gyvenimas gali priversti „komandą uždaryti“. Norisi tik iš paskutiniųjų tikėtis, kad Sūduvos neištiks kokio nors Visagino Intero likimas. Kai į sezono pabaigą finansai baigiasi taip, kad net autobusui iki rungtynių vietos nuvažiuot nėra už ką. Ką vis tik reikėtų daryti, kad krizės metais Sūduvos laivas išplauktų?
Optimistas: Čia tu teisingai pasakei. Svarbiausia yra realistiškai matyti kito sezono galimybes ir gyvent taip, kad biudžeto normaliai pakaktų iki sezono pabaigos. Labiausiai nesinori eiti kokio Atlanto keliu, kuris kasmet prisiperka žaidėjų, o sezono antroje pusėje yra priverstas jų atsisakyti ir suktis klasikinių lietuvišku būdu – su „jaunais ir vietiniais“.
Ką daryti? Reikia atsisakyt dalyvavimo vis dar nelabai reikalingoje Baltijos lygoje. Kam švaistyti pinigus beprasmiškai žaidžiant su beprasmiais varžovais, nekeliančiais sau šiame turnyre jokių ypatingų tikslų? To turnyro lygį gali pakelti tik du dalykai. Laimėtojas gauna arba kelialapį į Euroturnyrą arba solidų piniginį prizą. Tik jei tas prizas bus koks 100 000 litų, kažin ar kas pasikeis, nes padoriai komandai tiek net mėnesio atlyginimams, jaučiu, nepakanka. Esu tikras, kad nė vienas iš tų kelių nėra realus. Todėl – velniop Baltijos lygą.
Reikia labai smarkiai susitelkti į taurės turnyrą. LFF taurės laimėjimas atvertų kelią į Euroturnyrą, o kartu ir papildytų komandos biudžetą. Aišku, ten yra ir kitų matematikų, tačiau, kaip jau šiemet pamatėm, pasitikėti gali tik savimi. Todėl šiame turnyre tikslas gali būti tik vienas – nepriklausomai nuo to, kokios sudėties bus kitais metais komandą – tą taurę reikia laimėti.
Jau dabar aišku, kad krūvos brangesnių žaidėjų kitais metais nebus. Aišku, kad bus daugiau jaunimo. Tad ir čia reikia elgtis racionaliai. Vienas kitas patyręs žaidėjas jaunoje komandoje gali nuveikti labai daug. Tik reikia ieškoti žaidėjų, o ne vardų.
Iš viso to išplaukia ir dar vienas visiems puikiai žinoma priemonė – naujas treneris. Kai komanda yra silpnesnė, trenerio reikšmė padidėja dvigubai. Klausimas tik kokiu keliu bus nueita. Galima ieškoti patyrusio vilko iš svetur (turiu omeny, ne Marijampolėje), galima imti jauną vietinį žmogų ir jį augintis. Abu keliai neblogi, tačiau turint omeny situaciją, antrasis kelias ko gero yra perspektyvesnis. O rizikos abiejuose – tiek pat. Tiek ir patyręs vilkas gali su komanda nesusikalbėt, tiek ir jaunas treneris gali „sudegti“.
Na ir nereikia kelti tikslo medalius laimėti. Jeigu komanda bus jauna, pernelyg dideli tikslai tiesiog kels bereikalingą įtampą ir atsakomybę. Futbolas yra ne tik matematika, futbolas yra mažumėlę menas. O menas visada geriau gaunasi, kai įtampos mažiau.
Pesimistas: Tai, kaip suprantu, pergalės prieš FBK dar keletą sezonų reikės palaukt?
Optimistas: Aš palauksiu, o tu – kaip nori.
pora pastebėjimų. pirma, vertingiausias dalykas iš viso komplekso yra ne stadionas, o maniežas (jam ir didžioji dalis lėšų teko). maniežas suteikia galimybę vaikų ir jaunimo rengimą kilstelti į aukštenį lygį. aišku, tai tik galimybė, kuriai realizuoti dar reikia ir gerų trenerių. antra, jei komanda bus atjauninta, tai svajas apie Taurės laimėjimą bus galima pamiršti. liks tik melstis, kad laimėtų FBK, o ne “Tauras“ (apie “Šilutę“ tai net kalbėti nebus ką, nes jei ji atsidurs I lygoje, tai ten žais be kauniečių) :)
Aš pabūsiu prie tų pesimistų, su baime laukiu naujo sezono…
Remi – teoriškai tu teisus. Kalbu ne apie maniežo-stadiono reikalus, o apie taurę. Iš kitos pusės, teoriškai galima spėti, kad silpnės visos komandos. Taip kad teoriškai taurę turėtų laimėti FBK, nes nei tauras, nei šilutė neturi jokių realių šansų būti finansiškai ir žaidimo prasme būti stipresniais už sūduva.
O kai lieka vienos rungtynės – visko gali nutikti, nepaisant teorinių stiprumų ir silpnybių. čia nei į angliją žvalgytis nereikia – šiemet tauras juk nugalėjo ekraną, nors teorinių galimybių neturėjo jokių.
o jei teisingai reikalus sustačius, jauna komanda + keletą patyrusių žmonių, vadovaujami išmintingo trenerio ir užsidegę gali daugiau padaryt nei komandą, kuri atstovavo marijampolę šiemet. prisiminkim tos pačios sūduvos istoriją ir dvi pergales prieš branną, kai komanda pirmą kartą eurotaurėse dalyvavo. aišku, gali sakyt, kad branas tada buvo nusilpęs, tačiau bet kokiu atveju normali komanda žaidė su nuline – žemo lygio čempionato pirmos lygos nugalėtoju, kuris apskritai padoresnio žaidimo patirties turėjo lygiai 0.
Tiesa, pamiršau tam tekste dar vieną malonų dalyką – svečiuose žaidžiamų rungtynių tiesiogines transliacijas per marijampolės tv. už tai komandos vadybai galima dėti labai riebų pliusą (nepriklausomai nuo to, kas to projekto iniciatoriai). čia netgi galima svarstyti ar tai nėra didesnės pasiekimas už visus ekrano skambiai įvardintus, tačiau nebūtinai super kokybiškus PR projektus. Tik supraskit – aš čia kalbu apie priemonių poveikį miesto žmonėms, o ne apie ilgalaikę viešų ryšių strategiją ir požiūrį į klubo-žiūrovų santykius apskritai. šitoj vietoj šiemet ekranas smarkiai pralenkė visus iki vieno lietuviškus klubus ir dėl nėra ko ginčytis.
O aš per skylutę pažiurėsiu ir palauksiu pikantiško gando. Nes kas vyksta aikštėje nelabai suprantu :)
Vujeristas, tu prie bajerio? Sūduva skaidri kaip ašara, nesulauksi
Taurės pusfinalio rungtynėse Sūduvai jau teks žaisti ne vienas rungtynes o dvejas, todėl atsitiktinumo čia jau nebus. Bendru rezultatu, kad ir kokios sudėtis bebūtų, Sūduva pajėgi įveikti tiek Šilutę tiek Taurą. (aišku jei pusfinalyje negaus Kauno) todėl aš lieku prie optimistų, kad kitą metą Sūduva dar žais UEFA ir galėsime pamiršti šio sezono nesusipratimus
nu cia dar didelies klaustukas ar uz varzybu transliacijas reiktu dekot klubo vadybai… kiek kazkada teko girdet tai sitas transliacijas finansuodavo savivaldybe ir nutrukus finansavimui jos net buvo beroc pernai nutrauktos. veliau vel skyrus piginu vel pradeta rodyti… taigi abejoju ar cia klubas prie to prisidejo. jeigu jau jiem nerupi kaip ziurovus pritraukt y stadika ir is to dar naudos turet tai lb abejoju ar jiem rupi kad kazkas per telika ziuretu…
šis formatas man patiko. koncept
personažų veidus nupiešiu, po trečio jų pokalbio
transliacija per televiziją yra savivaldybės ir pačios miesto televizijos iniciatyva. Klubas net buvo nepatenkintas, kad tai gali sumažinti žiūrovų skaičių stadione. Panašiai atsitiko ir su picų dalintojais stadionuose …
prajuokinai:))) akmens amžiaus logika:))) laikais, kai tv apskritai yra vienas stipriausių reklamos įrankių, ji suvokiama kaip priešas:))) o juk tereikėjo pasigaminti elementarų klipuką kviečiantį į stadionus ir prieš bei po rungtynių parodyti:) ech…. ta marijampolė:)
Oi ne tik Marijampole taip galvoja, oi ne tik :) Siaip super optimistas vs. pesimistas :)
pats laikas paleisti “oficialiai nepatvirtinta informacija“- Jarmalavicius lieka kitiems metams ir Vencevicius lieka jo asistentu.
prajuokinai:) puikus penktadienio anekdotas:)
nu ir gerai. balsuojam uz stabiluma. kaitalioti bus galima nebent “vyr“ su “asistentu“ vietomis. taip tyliai ir taip daznai, kad niekas net nepastebes. gerai, kad sprendimas ankstyvas.
Laukiam futbolas.lt straipsnio “Jarmalavicius ir Vencevicius Sūduvoje lieka ir kitiems metams“ interviu su Vencevicium…
“Artimi carui“ gandus pranesa siame blog’e, f.lt zurnalistai perskaito ir paraso naujiena, apklause pagrindinius veikejus. Ko tik nesuzinai skaitydamas komentarus… :)
Dabar reikia gero fizinio parengimo trenerio. Siuo aspektu Suduva labai atsilieka nuo pagrindiniu konkurentu.
Stagnacijos pradiza….
Kartais geriau – jokių naujienų, negu tokios naujienos.
Jau sakiau, kad pirmadieniais esu laisvesnis ir galiu patreniruoti komandą. Kas kitas savaitės dienas ima?
gerai bus ir man
o ką gal aš kvailesnis už visus irgi galiu, būsiu PENKTADIENIS, pagersim ir pasiruošim fiziškai.
Aš tik savaitgaliais būnu Marijampolėj, tai galėčiau patreniruot šeštadieniais, būčiau atsakingas už pachmielą…
Aš irgi būnu tik savaitgaliais, taigi imu sekmadienį. Būsiu atsakingas už poilsį, po sunkaus penktadienio ir šeštadienio reikia duoti vyrams pailsėti :)
Vienbalsiai visu vienu mano balsu išvardintoms kandidatūroms pritarta.
Savaitės ir darbo dienų skaičius ribotas. Prašome paskutėti. Kas JAMA antradienį, trrečiadienį ir ketvirtadienį?
Man ketvirtadienis.
Man antradienis. arba Treciadienis. Nezinau
sas imu naktis
1. galejo buti ir blogiau (esame mate)
2. praejes sezonas buvo prastas ne tiek del prastu sprendimu, kiek del sprendimu “ne laiku“
3. vencevicius su vetra sugebejo (spejo) parodyti savo prioritetus. suduvoj kojas apshilo. jau zinos kokias virvutes traukti. jei nezinos, zinau, kas mums apie tai painformuos..
4. Gedas.. /geras vardas. kiek sudiduriau (ziurint kaip kirciuoji)
5. nei siame bloge nei ore nesklande joki kiti treneriu vardai (Larcenka jei tik nores, spes patreniruoti ne tik suduva, bet ir koki boltona ar red-bull’ius).
6. motyvacijos sita poriuke turi daugiau uz be kokius mesijus.
7. zaidejai nepatirs to didziulio, sekinanciai, alinanciai nepakeliamo streso keiciantis treneriui.
8. komandos komplektacija prasides koki rugpjuti (2008 metu)
norint dar galima rasti 10-80 priezasciu UZ. ir jei telefonai liks rubineje ….nu, tada visi dirbs savo darba.
jau gerai.
palaikom, nes mushat gulinti.
kilai – nu nors užmušk, nieko nesupratau. ypač apie gulinčio mušimą.
pop, as zinau, kodel nesupranti :)
Liubinska gal? jis labai nori
bent jau gerai, kad tu žinai:) o liubinsko tai nereikia – kažkaip, skaitau, nelygis su paksoidas prasidėt. nors… jei gyvenime pritaikius paksoidų šūkį “tvarka bus“ sūduvos kasdieniame gyvenime gal ir neblogai gautųsi:)
prie ko cia Paksas?
visada sakiau, ir pasikartosiu, kad to tipo treneriai, kur propaguoja žaidimą kojom o ne galva, man nepatinka. bet iki šiol visi naujo Lietuvos rinktinės trenerio Jose pergales laiko atsitiktinumu. aš tikuosi, kad taip nėra (patys žaidėjai tą nuolat kartoja); jis kiekvieną kartą primena apie žaidimą “galva“ t.y. taktiką. ir žodžiai susivedė su darbais.
šitoj trenerių “taktikų“ pozicijoj pasirinkimo nėra. imti treneriu jaunuolį, po tokio “nenuobodaus“ sezono būtų dar viena avantiura. kaitaliojimo kreditai išnaudoti. todėl, geriau nieko nedaryti nei daryti judesi vardan judesio. nesu Jarmalavičiaus gerbėjas, iš viso nesuprantu jo prioritetų, be jo, kaip suprantu, dar du veikėjai treniruoja komandą. todėl, manau kad sprendimas atidėtas laukiant gerų laikų. gerą trenerį šiandien sugalvojęs, rytoj nepasamdysi. palauksim. galų gale, tas žaidimas kurį matėm sezono gale vėl turėjo polėkio. truko sėkmės todėl nebuvo rezultato (vieni gauna antrą šansą, kiti ne)
o sakydamas, kad žinau, kodėl nenori suprasti, minty turėjau tavo sentimentui žalgiriui. bet suduva yra visai kitokia komanda. man patinka šių klubų skirtumai. be jų, A lyga daug prarastų.
na mano sentimentai žalgiriui neturi nieko bendro su žalgiriu paskutinius dvidešimt metų. tai yra sentimentai tarybinių laikų žalgiriui, kuris su šiandiena niekaip nesusijęs:)
šiaip jau labai piktinausi tuomet, kai gabrys dingo ir atsirado pankratjevas. nes savaime pankratjevas nieko aiškaus neturėjo – stiliaus, strategijos, reputacijos prasme.
panaši situacija yra ir su jarmalavičiumi. jis ateidamas į komandą nepasakė nė žodžio apie savo ketinimus (turiu omeny, “tęsti tai kas pradėta“ taip pat gali būti strategija). nieko doro nepasimatė ir per tas kelias rungtynes (sąžiningai tariant, dėl to priekaištauti nėra teisinga, nors, manau, visi būtų pasidžiaugę, jei bent kažkokie ženklai žaidime būtų pasirodę). Sutinku, kad entuziazmo žaidime kartais pasirodydavo, tačiau visi geri ketinimai griūdavo dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių iš komandos dingo gabrys ar pankratjevas.
Labai gaila, bet jarmalavičius nelabai ką sugebėjo (ar drįso) pasakyti ir po sezono. Apsiribojo nieko nereiškiančiais “reikia nagrinėti“ ir “pritrūko sėkmės“. už tai ir tikėtis stebuklo ar bent jau kaži kokio optimizmo nelabai yra. Galų gale, ir su dubleriais stebuklų jis nerodė.
Tačiau nesakau, kad negali būti kitaip. Tiesiog šis treneris kol kas yra visiškai tamsus arkliukas, kurio traukiamas sūduvos vežimas gali pasukti bet kur. Labiausiai nesinori Žilinsko (berods tokia pavardė) likimo – komandos, žaidžiančios kaip gaunasi ir beviltiško kabaliojimo lentelės apačioje.
O ir diskutuoti giliai nėra prasmės – matysim, kaip viskas klostysis kitais metais.
beje, subyrėjo rodiklis
Nesubyrejo, tik i sales futbola susikoncentravo. :)
http://www.fkbanga.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=906&Itemid=54 – čia gan dažnai pasisakančio Remio tekstas (bent jau aš taip supratau) apie šio sezono lankomumus. Įdomu, kad į komplektą įtrauktos pirmos lygos komandos. Sūduvos stadionas vis dar pirmoj vietoj ant Marijos Žemės
taigi, skaitai futbolas.lt interviu su liubšiu ir seilė varva… viskas aišku, konkretu ir perspektyva matosi… blemba, net žalgirio, ir to treneris jau galvojau apie sausį vyksiančias draugiškas rungtynes…
Gerb savo klubą kaip pats save ir lauk geresnių laikų sūduva buvo ir bus .