Filmas: Football Factory

03-fut-fact

Chm… Sūduva toliau lošia draugiškas, treneris – bent jau mane – toliau linksmina savo komentarais – vienžo, kažkaip pradeda apimti toks geras jausmas, kad tiesiog vyksta normalus pasirengimas artėjančiam sezonui. Kodėl jausmas tas geras? Nes kurį laiką atrodė, kad apskritai jokio čempionato nebus (na čia aš šiek tiek sutirštinu spalvas didesnės įtampos vardan). Taigi, šeštadienį laukia nauja draugiškų serialo dalis, o kad jo ne taip nuobodu laukti būtų, kaip ir žadėjau, trečiadieniais skelbiu “laisvalaikio rašinėlius“. Gero skaitymo. Kitą savaitę bus – Nick Hornby “Fever Pitch“.

>>>

Spėčiau, kad tai yra pats žymiausias filmas apie futbolą. Bent jau kai jis pasirodė britų ekranuose 2004 metais, sukėlė diskusijų audras. Šį filmą mylėjo arba jo nekentė. Vieni kalbėjo apie sąžiningą atvaizdą tos britų visuomenės dalies, kurią ilgą laiką visi ignoravo, kiti šaukė apie propagandą reiškinio, kuris, atrodė, jau buvo beveik suvaldytas.

Štai tokio ypatingo dėmesio priežastys buvo šios. Pirmiausia ir svarbiausia yra filmo tema – britų futbolo chuliganų kasdienybė. Antra, filmas buvo pastatytas lyg ir remiantis to paties pavadinimo Johno Kingo knyga, kuri toje šalyje susilaukė didžiulio pasisekimo tiek tarp eilinių skaitytojų, tiek tarp literatūros kritikų. Trečia, viską vainikavo tyčinė ar netyčinė netradicinės reklamos kampanija. Kaip teigiama, iš studijos buvo pagrobtas nebaigto montuoti filmo įrašas ir dar iki premjeros masiškai išplito po britų salas.

Nuo to laiko praėjo keturiolika metų. Aistros nurimo, tačiau ar kas pasikeitė tokio filmo suvokime? Ar šiandien jį galima žiūrėti kitaip? Kaip normalų filmą ir nepainiojant ilgų svarstymų apie visuomenės moralę ir apie tai, kas galima kine, o kas – ne.

Nagi, atsakymas būtų dviveidis. Ir taip, ir ne. Viena, futbolo chuliganizmas tapo, kaip anglai sako, „household name“. Paprastai tariant, jis buvo popkultūros prisijaukintas pasitelkus žiniasklaidą, knygas, kitus filmus, dokumentiką. Tai tikrai nėra toks mistinis ir mažai kam žinomas reiškinys, kokiu buvo pirmųjų pono Brimsono knygų laikais. Tačiau žvelgiant iš kitos pusės, ši subkultūra vis dar suvokiama kažkaip nesveikai ir iškreiptai. Užtenka pasiskaityt delfi komentarus po kokios nors lietuviškų klubų gerbėjų konflikto. Ir aš esu tikras, kad tai nėra unikaliai lietuviškas dalykas – tik mums nelabai rūpi, kaip yra kitur.

Taigi, prieš kalbant apie filmą, reikia mažos įžangos.

Pirmiausia – „futbolo chuliganas“ yra terminas, išrastas žiniasklaidos. Tai nėra identifikacinis žodis. Niekas savęs nevadina chuliganu, kaip ir niekas savęs nevadina banditu, pederastu ar prostitute. Tai yra terminas, supaprastinantis, suvirškinantis reiškinį tiek, kad jį galėtų be didelių niuansų vartoti masės. Šiame termine yra esminė klaida, kuri neleidžia suvokti, kad bet kokios futbolo konfrontacijos bazinė priežastis yra nesutarimai tarp geografinių vienetų – miestų ar vieno miesto rajonų. Kai tai supranti, viskas tampa aišku. Nes mums neatrodo keista dar nuo tarybinių laikų egzistuojanti prieštara tarp vilniečių ir kitų Lietuvos miestų gyventojų. Mums neatrodo keista tai, kad vilniečiai niekina Vilniaus rajono gyventojus (spėju, yra ir atvirkščiai). Mūsų taip pat nestebino konfrontacija, kuri lydėjo anų laikų Kauno Žalgirio ir Maskvos CSKA rungtynes. Ten viskas buvo aišku. Lietuviai prieš rusus. Ir retas kuris padorus Tarybinės Lietuvos gyventojas lietuvis būtų prieštaravęs „chuliganizmo“ atvejams tų rungtynių metu. Kaip retas, kuris būtų nepateisinęs banalios dainelės „viens su puse du su puse graži Lietuva be rusų“, skanduojamos Vilniaus Žalgiriui lošiant su kokiu nors Maskvos Spartaku ar Dinamo. Giliau į šią temą lįsti čia nėra prasmės.

Nes žymiai reikšmingesnis yra antras dalykas. Filmas „Football factory“ yra meno kūrinys. Tai nėra dokumentika. Tikrovės jame yra tiek pat, kiek ir eiliniame amerikoniškame seriale apie kokio nors San Francisko policijos departamento darbą arba viename iš daugelio filmų apie mafiją. Kažkodėl niekas, žiūrėdamas „Sopranus“ negalvoja apie tai, kad čia pavaizduotas realus mafijos gyvenimas. Kažkodėl niekas nekaltina šio serialo kūrėjų dėl to, kad jie propaguoja gyvenimą, paremtą prievarta ir nelegaliu verslu. Visi supranta, kad tai yra meno kūrinys (tegul tai būna pramoginis kūrinys), todėl viskas, kas jame vaizduojama yra sąlygiška ir iš piršto laužta. Todėl aš drįsčiau teigti, kad „Football factory“ su realiomis futbolo gerbėjų grupuotėmis turi tiek pat bendro, kiek ir „Sopranų“ herojai su itališkos mafijos Amerikoje realybe. Galų gale, kokiame nors Melo Gibsono „Apokalipto“ natūralistinės prievartos yra bent dešimt kartų daugiau, nei bet kuriame filme apie futbolą. Ir kai tą suprantame, tokius filmus kaip „Football factory“ tampa lengviau ne tik žiūrėti, bet ir vertinti.

Taigi. Kaip jau visi galėjote suprasti, šis filmas yra paremtas Johno Kingo to paties pavadinimo knyga. Tačiau jei tikitės ir tos pačios istorijos – nusivilsite. Toji knyga apskritai kažin ar gali būti tiesiogiai perkelta į kiną, nes ji – labiau dienoraščio formato. Joje yra daugiau minčių, nei veiksmo. Kinui tas netinka.

Todėl statant šį filmą buvo iš esmės parašytas naujas scenarijus, kuriame išliko tik bazinė knygos struktūra ir vienas kitas siužetinis elementas. Kai perskaitai knygą, galvoji, kad ją sudaro 80 proc. minčių apie įvairiausius dalykus ir 20 proc. futbolo ir su juo susijusių įvykių. Stebėtis nereikėtų, kad filme šie procentai apsiverčia aukštyn kojomis. Kinas yra veiksmo menas, todėl jame turi kas nors vykti. Prie alaus bokalo sėdintis ir pusvalandį apie gyvenimą postringaujantis žmogus niekam nebus įdomus.

Štai dėl to pradėjus filmą žiūrėti apima lengvas nusivylimas. Taip, filmas iš tikro puikiai padarytas. Savo eksperimentiniu filmavimo ir montažo stiliumi, energingu garso takeliu primenantis kad ir „Lok, stok ir ….“ – nepamenu, kaip tas pavadinimas baigiasi lietuviškai, bet jūs žinote, ką aš čia turiu omeny. Tačiau jei filmą žiūri iškart perskaitęs knygą, jis ima rodytis gan plokščias ir tiesmukas jos šešėlis. Aišku, su knygų vertimu kino filmais dažnai tai nutinka – tiesiog dėl to, kad knygos, labiau besikreipdamos į mūsų vaizduotę, sukuria gerokai erdvesnį pasaulį, nei gali filmai, kurie labiau pagrįsti tiesioginiu vizualiu efektu.

Bet pamažu „Football factory“ įsibėgėja ir įtraukia. Įvykiai keičia įvykius ir tie įvykiai beveik visada sukasi apie „užklasinį“ vaikinų gyvenimą. Normalus gyvenimas tik karts nuo karto įkiša nosį tam, kad dar labiau pabrėžtų tai, kokią svarbią vietą šių britų dienoje užima futbolas ir visi su juo susiję nuotykiai. Eilinis vakaras bare virsta košmaru, kai paaiškėja, jog pagrindinis herojus ir jo draugelis apsilanko namuose pas priešininkų kompanijos nario seserį.

Filme yra žymiai mažiau svarstymų apie pasaulio prasmę nei knygoje. O ir juos dažniau išreiškia atsitiktiniai personažai – pavyzdžiui, herojaus senelis ar taksistas. Tačiau pamažu, iš atsitiktinių užuominų ir nutikimų formuojasi svarstymas apie tokio gyvenimo prasmę ir klausimas apie tai, ar nuotykių sukeliamas adrenalinas yra vertas grėsmės gyvybei ar galimybės sėsti į kalėjimą, kurią tie nuotykiai nuolat žada.

Aišku, būtų sunku tikėtis, kad šis filmas pasibaigtų optimistine ir teisuoliška gaida. Tokiu atveju visi klausimai jo metu keliami nueitų šuniui ant uodegos. Gyvenimas nėra vien juodas ir baltas, jame gausu niuansų. Todėl žymiai smagiau, kai meno kūrinys leidžia tau pačiam pasidaryti išvadas, vietoje to, kad pateiktų sukramtytą ir suvirškintą atsakymą. Tuo tegul užsiima laikraščiai ir televizijos.

Reklama

17 Responses to “Filmas: Football Factory”


  1. 1 Ovidijus 2009-01-21 11:36

    Pats geriausias Filmas tai Green Street Chuligans :)

  2. 2 Lukas 2009-01-21 12:19

    O man atvirksciai, Football Factory labiau patiko. GSC labiau Holivudinis man pasirode toks, jame daugiau “klisiu“ , jei taip galima pavadinti ir ne toks verciantis susimastyti.

  3. 3 ponas pop 2009-01-21 12:47

    tai ir tų filmų tikslai ko gero kitokie buvo. nes kai hobitą imi vaidint į tokio žanro filmą, akivaizdu, kad nori padaryti pelningą trilerį, paremtą tema, kuri savaime žmones trauks.

  4. 4 to Anonymous 2009-01-21 14:37

    o filmas Football Factory yra igarsintas lietuviskai? nes niekur neradau

  5. 5 Lukas 2009-01-21 15:22

    lietuviskai tikrai nera. yra angliskai (as butent ziurejau angliskai su angliskai subtitrais), yra ir rusiskai.

  6. 6 Lukas 2009-01-21 15:26

    beje, subtitrai.com yra ir lietuviska subtitru versija, taciau nemaciau pats, tad nezinau kokio ten lygio vertimas. bet siaip manau vis geriau ziureti angliskai su subtitrais (tarkime lietuviskais, ar mano atveju, angliskais), nei rusiskai. vis tik originalia kalba reikia isgirsti. vertimas tokiuose filmuose paprastai tik pagadina bendra vaizda.

  7. 7 Anonimas 2009-01-21 15:46

    dar geras filmas yra “Erškėčių Paukščiai“ :)

  8. 8 ? 2009-01-21 19:58

    “Spėčiau, kad tai yra pats žymiausias filmas apie futbolą. Bent jau kai jis pasirodė britų ekranuose 2004 metais, sukėlė diskusijų audras

    Nuo to laiko praėjo keturiolika metų.“
    ?

  9. 9 ponas pop 2009-01-22 00:49

    Ir ką? Filmų apie futbolą nėra tiek jau daug. Ir aš bent jau nežinau kito, kuris tiek “diskusijų“ būtų sukėlęs. taip kad jei abejoji teiginiu (kuris iš esmės yra visiškai nereikšmingas), geriau jau iškart sakyk, koks filmas per tuos keturiolika metų sukėlė daugiau “diskusijų“.

  10. 10 ? 2009-01-22 01:11

    savo komentaru norėjau pasakyti, kad susidaro įspūdis, jog teigiama, kad nuo filmo pasirodymo britų ekranuose (2004 tųjų) praėjo 14 metų. tik tiek.

  11. 11 ponas pop 2009-01-22 01:53

    sory:) ne taip supratau.

  12. 12 rimvill 2009-01-22 09:31

    Gan populiarūs sių dienų filmai apie futbolą – “Įvartis“ (Goal! The Dream Begins! 2005 m ir jo tęsinys 2007 m “Goal! 2: Living the Dream…, “
    Šiais metais išeis ir Goal 3

  13. 13 bronius 2009-01-22 13:46

    Dar yra toks filmas “The Real Football Factories“. Tai 6 dokumentinių filmų serija apie “chuliganus“ iš Turkijos, Argentinos, Italijos, Balkanų, Olandijos, Brazilijos, Lenkijos ir Rusijos:
    http://www.imdb.com/title/tt0825947/

  14. 14 bronius 2009-01-22 13:47

    Atsiprašau – 8 filmų serija..

  15. 15 rimvill 2009-01-22 16:20

    Kam įdomu galite pasižiūrėti Suduva – Wigry video apie rungtynių įdomesnius įvykius ir gražius įvarzius.
    http://www.wigry.foxnet.pl/strona/index.php/component/seyret

  16. 16 ponas pop 2009-01-22 17:31

    broniau – tų serijų yra dar daugiau, nes tu čia pamiršai serijas apie anglus, kuriomis tas reikaliukas ir buvo padėtas. mano manymu, būtent angliškos serijos yra įdomiausios, nes dar tempia iki padoresnių dokufilmų, kur vaizduojamas reiškinys bent truputį įterpiamas į platesnį socialinį konteskstą. na bet čia jau specifinė tema, kurios čia labai plėtoti nenorėčiau.

  17. 17 ponas pop 2009-01-22 19:24

    beje, rimvill – dėkui už linką – visai smagus filmukas. truputį juokingas – su tai sulėtintais kadrais ir titaniko stiliaus muzika, bet smagus. įvarčiai gražūs, ypač radavičiaus, nors skylės gynyboje šiek tiek nerimo kelia. bet, kaip visada šiais atvejais, išvadas daryti anksti.


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,183,932 hits