Stadionai: The New Den

mil-13

Štai taip, mieli broliai ir sesės – praeitą savaitę turėjau progą pamatyti gyvai futbolą Londone. Kaip tyčia to futbolo šeštadienį Londone nebuvo taip jau daug – po vienas rungtynes iš trijų Anglijos lygų. Arsenalas lošė su Sunderlandu, Limonado čempionate lošė QPR su Ipswich Townu, na ir trečiąją lygą, berods Limonado pirma lyga vadinamą, atstovavo mano grafike Millwall su Brighton bla bla bla (tikrasis pavadinimas yra Brighton & Hove Albion).

Arsenalą išbraukiau iš karto. Koks įdomumas į tokio klubo varžybas eit? Kaip ir į ekskursiją po Čelsio stadioną (nors, ši „pramoga“ gali ir vertesnė dėmesio). Limonado čempionatas jau yra geriau, ir jų stadionas buvo arčiau viešbučio, bet kad QPR klubas, žmogui į britų futbolą pernelyg neįsigilinusiam, yra tokia balta dėmė, kad ir į tą stadioną nelabai traukė. Kas belieka? Trečia lyga ir Millwall.

Apsimetinėju aš čia. Kai pamačiau, kad tą dieną Londone vyksta tik tos trys rungtynės, sprendimui priimt pakako penkių sekundžių. Kas nenorės patekti į Millwall stadioną?

Kaip vienas internetinis rašytojas labai tiksliai stuktelėjo – Millwall yra garsiausias pasaulyje žemųjų lygų klubas. Ir tai yra tiesa. Aišku, visokeriopi šio klubo pasiekimai jau praeityje – iš esmės jis skaisčiausiai žydėjo dar prieš Antrą pasaulinį karą, o po jo labiau garsėjo ne žaidimu, o savo gerbėjų (čia taip švelniai tariant) žygiais. Šio klubo ateitis greičiausiai bus standartinė. Kiek supratau (žinios padrikos, bet rimtai gilintis tingėjau – galų gale ir prasmės nėra) pastaraisiais metais čia reikalus tvarko akcininkas amerikietis, kuris neišvengiamai klubą mato aukščiausioje britų lygoje žibantį ne prasčiau nei West Hamai ir Fulhemai (pataisykit jei žinot kitaip). Ir šiemet Millwall yra savo tos trečiosios lygos viršuje – bent jau iki šių rungtynių jų šansai lipti aukštyn buvo realūs. Tuo tarpu šeštadienio priešininkas – kandidatas kristi žemyn. Rungtynių dieną buvo paskelbta, kad Brightono treneris jau yra bedarbis. Žodžiu, buvo galima tikėtis linksmos popietės nuošaliame Londono kampelyje.

Liūtas - Millwall simbolis. 1885 metais klubą įkūrė uogienės fabriko rytiniame Londone darbininkai, kurių dauguma buvo atvykusių iš Škotijos. Kaip suprantu, liūtas yra ir vienas iš tos šalies simbolių. Vienžo, klubas darbininkų tėvynę turėjo simbolizuot. Be abejo, šiandien to nelabai kas ir beprisimena.

Liūtas - Millwall simbolis. 1885 metais klubą įkūrė uogienės fabriko rytiniame Londone darbininkai, kurių dauguma buvo atvykusių iš Škotijos. Kaip suprantu, liūtas yra ir vienas iš tos šalies simbolių. Vienžo, klubas darbininkų tėvynę turėjo simbolizuot. Be abejo, šiandien to nelabai kas ir beprisimena.

Galų gale, argi neįdomu savo akimis pamatyti žemesniąsias britų lygas? Juk tas dvi viršutines ir per teliką pažiūrėt gali. O apačia – žymiai paslaptingesnė. Suprantu, kad rimtesnės egzotikos galėtum rasti leisdamasis dar žemiau, gal net iki mėgėjų lygų, tačiau pirmai pažinčiai ir trečios lygos, maniau, bus per akis.

 >>>

Deja, žiūrėti futbolą užsienyje man nelabai sekasi. Pirmiausia, kažkodėl namų rungtynes žaidžianti komanda gauna nuo akivaizdžiai silpnesnio varžovo. Pamenu, buvau kartą Lisabonoje Benfikos pažiūrėt. Žaidė su kone paskutinėje vietoje tuomet buvusia komanda ir gavo – visiškai neplanuotai – 0:3. Tokia rungtynių eiga neišvengiamai atsiliepia atmosferai stadione. Sušikta ta atmosfera tampa. Visi tokiose rungtynėse esame buvę ir žinome, kaip jose jaučiasi pralaiminčios pusės gerbėjai.

Šį kartą buvo tas pats. Gavo Millwallas. Gavo visai neplanuotai. Tikėjausi geros nuotaikos ir daugybės įvarčių. Gavau visai priešingą rezultatą. Atmosferą, neišvengiamai primenančią praeito sezono jausmus Sūduvos stadione. Tai viena.

Antra, aš vis per mažai laiko pasilieku kelionei iki stadiono. Vis neįvertinu to, kad stadionai dideliuose miestuose statomi nuošalesnėse ir nelabai aiškiose vietose, kurias ne tik pasiekti nėra paprasta, bet ir nuo jų iki bilietų kasos kokį kilometrą pėdint reikia. Žodžiu, vėluoju aš. Taip buvo ir šį kartą. Nepamačiau minios prie vartų, nepamačiau besipildančio stadiono ir neišgirdau įžanginio švilpuko.

>>>

Pats kaltas. Pasirinkau ko gero patį sudėtingiausią kelią link Millwall stadiono. Važiavau kone valandą autobusu, paskui – dar truputį traukiniu. Na bet apylinkes apžiūrėjau – o jos tokios, kad labai lengvai patenki į „brrr…. važiuoju į Millwallo stadioną“ būseną, kurią visi mini, tokias keliones aprašinėję (žr. nuorodas straipsnio gale). Tas „brrr“ be abejo pareina iš reputacijos, kurią turėjo senosios Millwall chuliganų firmos. Vienžo, legenda sukurta kaip reikiant ir ji vis dar veikia pašalinių galvose, nors tikrovė jau seniai pasikeitusi.

Iš tikro nėra ten jokio „brrr“. Taip, rajoniukas ne pats geriausias, bet prie stadiono visi nemalonūs jausmai kyla tik iš tų architektūrinių priemonių, kurios kadaise buvo sukurtos minioms valdyti. Aukštos metalinės tvoros ir siauri praėjimai. Daug betono ir tamsių kampų. Ant šio torto dar užmeti minėtą legendą ir gaunasi pakankamai aštrus patiekalas. Tiesa, stadionas nėra senas. Statytas 1993 m. Stadionas iš esmės geras. Bent jau tuomet, kai patenki į tribūną, jausmas tikrai puikus. Tik tais laikais, kai stadionas buvo statomas, britų chuliganai dar visai neblogai laikėsi, todėl ir likę jame architektūrinių elementų, kurių šiandien ko gero nelabai ir bereikia.

Nors… Ką gali žinoti. Štai beieškodamas info apie Millwall internete, aptikau incidentą, šių metų pradžioje nutikusių Hull City stadione, kuriame komandos lošė FA taurės rungtynes. Buvo ten ir pasistumdymų, ir nurautų kėdžių, ir areštuotų žmonių. Tik, atrodo, reikaliukas buvo labiau žiniasklaidos išpūstas, nei realus. Tiesiog kiekvienas nutikimas žaidžiant Millwall dėl tos pačios legendos tampa penkis kart baisesnis, nei yra iš tikro. 

Vaizdelis į stadioną nuo traukinių stotelės. Kaip ir viską Londone, mus stebi budri kameros akis.

Vaizdas į stadioną nuo perono. Kaip ir viską Londone, mus stebi budri kameros akis.

Taigi, pagaliau atvažiavau, išlipau iš traukinio su keliais vėluojančiais ir visais kitais šiaip piliečiais grįžusiais namo. Traukinyje, beje, taip pat nesijautė, kad važiuoji į futbolą – vis tik trečia lyga (aišku, dabar jau nieks nesužinos, kaip viskas būtų atrodę, jei būčiau važiavęs bent pusvalandžiu anksčiau). Stadionas jau matyt nuo bėgių. Dar geriau jis buvo matyt iš traukinio, tik fotoaparato nespėjau išsitraukt.

Nusileidžiu iš mažyčio perono. Ir iškart patenku į poros šimtų metrų ilgio ir kokių trijų metrų pločio kiek vingiuojančią plieninę juostą. Tvora – virš dviejų metrų, metalinė ir aštriom viršūnėlėm. Žodžiu – arba į priekį, arba atgal. Kito kelio nėra. Vingiuojanti dešra kas kokį šimtą metrų suskaidyta metalinėmis pertvaromis – tokiais vamzdiniais labirintais, skirtais minios greičiui numažinti.

Plieninė rankovė. Tolimajame plane - traukinių viaduko fragmentas, kiek arčiau - posūkis link stadiono atvykėlių gerbėjams. Ir vėl mus stebi budri kameros akis.

Plieninė rankovė. Tolimajame plane - traukinių viaduko fragmentas, kiek arčiau - posūkis link stadiono atvykėlių gerbėjams. Ir vėl mus stebi budri kameros akis.

Pagaliau – džiaugsmas. Visai čia pat – iš dešros veda papildoma rankovė, prie kurios pradžios būriuojasi kokie penki policininkai. Akivaizdu, kad rankovė veda link stadiono ir kad tai yra pats artimiausias kelias. Tačiau prie rankovės policininkai mane sustabdo ir klausia: „home or visiting?“ Biš pasimetu ir sakau, kad esu nei toks, nei kitoks. Šalia stovintis britas kalba lygiai tą patį. Tuomet mums paaiškinama, kad ši rankovė skirta tik „visiting“ suporteriams ir jeigu ja eisiu, pateksiu tik į jiems skirta stadiono dalį.

Ir aš, ir tas britas kažkaip vieningai nusprendžiame šį kartą pabūti „home“ pusėje. Britas nukuria, o aš dar stabteliu kelioms foto. Pagaliau baigiu tą plieninę dešrą. Deja, dešra baigiasi gyvatės liežuviu – išsišakoja į dvi dalis. Einu ta, kurios link lyg ir rodo rodyklė „Millwall FC“.

Deja, arba rodyklė prastai rodė, arba aš blogai nužiūrėjau. Po kokių 10 minučių ėjimo palei aukštą murinę ir belangę sieną, nusprendžiu, kad nuėjau ne ton pusėn. Pro šalį einantis vietinis tamsiaodis labai draugiškai ir su didžiausiu apgailestavimu patvirtina, kad man teks grįžti atgal prie dešros dvišakės pabaigos.

Štai čia aš pasiklydau.

Štai čia aš pasiklydau.

Grįžtu. Praeinu pro greitąją su įjungtai švyturėliais. Apsidairau – visi lyg ir sveiki. Tiksliau, aplink – nė gyvos dvasios. Kas iš esmės lyg ir reiškia tą patį. Pasiekiu dvišakį liežuvį ir suku kita kryptimi. Tuoj pat pamatau, kad kryptis gal ir teisinga, tačiau eiti teks ne taip jau ir mažai. Šalia prie kaboko su alumi stovintys britai kažką juokauja apie lenkus.

Dabar jau tenka eiti ne pagal plytinę sieną, o palei tvorą, už kurios – lyg ir kažkokie garažai, lyg ir kažkokie šiukšlynai. Ir kai jau imu galvoti, kad vėl pasiklydau, priekyje pasirodo policijos uniformos. Jų nėra daug, tačiau jie tame kontekste aiškiai rodo, kad kažkur netoliese vyksta futbolo varžybos, o čia kaip sykis yra praėjimas link stadiono. Taip ir yra. Pasuku į kairę ir prieš mane atsiveria gal ir didinga, bet nelabai jauki stadiono panorama.

Paskutinis kelias link stadiono.

Paskutinis kelias link stadiono.

Paskui prasideda paieškos. Visi jau suėję vidun, aplink blaškosi tik pavieniai pavėlavėliai ir labai jau garbaus amžiaus stiuartai, o stadiono siena atrodo, kaip vienodas betoninis blokas su nedideliais ir mėlynai nudažytais plieno intarpais. Surandu kasas ir palieku jose 25 svarus (primenu, kalba eina apie trečią lygą). Paskui – desperatiškai ieškau įėjimo į ant bilieto nurodytą sektorių. Pasirodo… ir vėl ieškau ne toje pusėje!

Paaiškėja, kad įėjimas į patį stadioną – tai serija velniškai siaurų, tik vienam žmogui skirtų ertmių betoninėje stadiono sienoje su dar vienu papildomu tavo judėjimo lėtintoju. Durelės panašios į tas, pro kurias per lenktynes iš gardų išleidžia žirgus. Viduje patikrina mano kuprinę – tačiau nepersistengia. Iš esmės tai dar kartą rodo, kad situacija šiais laikais šiame stadione yra visiškai kontroliuojama.

Prie pat stadiono. Jei eisi kairėn - pateksi į svečių gerbėjų sektorių. Jei suksi dešinėn - prie bilietų kasų ir įėjimų į visus kitus stadiono sektorius. Vidun patenkama pro siauras dureles, kurios mėlynuoja dešiniau nuo "The Club Shop". Iš esmės tau skirta tik viena tų durelių pusė. Iškart už jų patikrinamas bilietas, o dar už poros žingsnių - ir tu pats.

Prie pat stadiono. Jei eisi kairėn - pateksi į svečių gerbėjų sektorių. Jei suksi dešinėn - prie bilietų kasų ir įėjimų į visus kitus stadiono sektorius. Vidun patenkama pro siauras dureles, kurios mėlynuoja dešiniau nuo "The Club Shop". Iš esmės tau skirta tik viena tų durelių pusė. Iškart už jų patikrinamas bilietas, o dar už poros žingsnių - ir tu pats.

 

Pagaliau, įpusėjus pirmam kėliniui, aš patenku į tribūną. Sėdu ten, kur tuščia vieta – tribūna iš esmės pilnutėlė. Pradedu dairytis ir mėginu susigaudyti, kur esu ir ką matau.

Pirmiausia tenka konstatuoti faktą, kad futbolas matosi žiauriai gerai. Nuotraukose to nejusti, tačiau gyvai – puikus vaizdelis. Sėdžiu maždaug per Vakarų tribūnos vidurį, aukštesniame sektoriuje. Aplink mane – padorūs ir padoraus amžiaus veidai. Aišku, Stone Island ir koks nors Lacoste logotipas vis viena šmėkšteli, bet iš esmės aplinka – smagi ir draugiška. Niekas į mane jokio dėmesio nekreipia.

Kairėje - Šiaurinė, griežtai svečių tribūna. Jų tą dieną atvyko daugiau nei 1000.

Kairėje - Šiaurinė, griežtai svečių tribūna. Jų tą dieną atvyko daugiau nei 1000.

Kairėj pusėj, tai yra Šiaurinėj tribūnoj, surinkti visi Brightono bla bla bla gerbėjai. O jų, kaip skelbia statistika, buvo šiek tiek virš tūkstančio. Bendras žmonių skaičius stadione viršija 10 000. Rezultatas, sakyčiau, taip pat neblogas. Vis tik – trečia lyga. Nors ir tie tūkstančiai trečiai lygai ne riba. Lošiant su Leedsu, žiūrovų buvo apie 14 000  (namuose) ir apie 19 500 (Leedse).  Priešingoje tribūnoje lyg ir turėtų stovėti Millwollo linksmuoliai (nes Brightono bla bla bla pusėje beveik visi stovi), tačiau jų ne tik kad nematyt (tai reiškia, visi sėdi), bet ir nelabai girdėt. Kaip nebūtų keista, kad rungtynių metu atmosferą kūrė būtent atvykėlių tribūna. Visos kitos triūbos ūžtelėdavo tik retkarčiais. Beje, Millwall lankomumo rekordas buvo pasiektas 1937 (!!!) metais, kuomet stadione rungtynes su Derby County stebėjo daugiau nei 48 000 žmonių.

Rytinė tribūna. VIPai ir šeimyniniai sektoriai.

Rytinė tribūna. VIPai ir šeimyniniai sektoriai.

Šiaip jau bendra atmosfera buvo puiki – net jeigu labiausiai ją kūrė atvykėlių gerbėjai. Vis tik daugiau mažiau uždaroje erdvėje 10 000 žmonių net ir tylėdami triukšmą kelia. Nuotraukose žmonių kiekis gal ir nelabai matosi – supratau, kad nusipirkau bilietą į tą tribūną, kurioje daugiausiai žmonių ir susirenka. Nors, kaip matyti, pietinė užvartinė tribūna, lyg ir skirta aktyvesniems Millwall gerbėjams yra beveik pilna. Priešais mane, kaip supratau, yra ne tik VIPams skirtos ložės, bet ir sektoriai, specialiai paskirti „šeimoms“.

Pietinė arba Cold Blow Lane tribūna. Jeigu išimtume žmones, per visą ją matytume geltoną užrašą The Den. Įsižiūrėję, kiek kairiau matytumėte pakabintą vienintelę vėliavą su užrašu Millwall.

Pietinė arba Cold Blow Lane tribūna. Jeigu išimtume žmones, per visą ją matytume geltoną užrašą The Den. Įsižiūrėję, kiek kairiau matytumėte pakabintą vienintelę vėliavą su užrašu Millwall.

O aplink mane sėdi iš esmės visokiausio amžiaus diedai. Viena kita moteris, vienas kitas vaikas, vienas kitas paauglys. Akivaizdžiai kitoks vaizdas, nei mačiau aną kartą Lisabonoje, kur žmonės didelėmis šeimomis į futbolą buvo susirinkę – anūkai, vaikai, tėvai ir dar seneliai.

Apie žmonių jausmus jau buvau užsiminęs. Kadangi žaidimas Millwallui nelabai ėjo, tai praktiškai girdėjos vien tik keiksmai. Rafinuotos, daugiaaukštės, kelių sakinių tirados. Ir žodeliai gerokai stipresni, nei mūsuose girdime. Ir šaukė tuos žodelius dažniausiai garbaus amžiaus ponai – solidžiai apsivilkę, ūsuoti ir šerioko holmso kepurėmis pasipuošę. Jaunesni žiūrovai akivaizdžiai vaizdą aikštėje stebėjo ramiau.

Maždaug pusė žurnalistų ir komentatorių sudėties. Fotografavau per pertrauką, tai likusieji, matyt, nulėkė į tuliką arba alaus. Nors rungtynės trečios lygos, tačiau per teliką buvo transliuojamos. O intensyviai į mikrofonus komentuojančių šiame sektoriuke buvo kokie šeši žmonės.

Maždaug pusė žurnalistų ir komentatorių sudėties. Fotografavau per pertrauką, tai likusieji, matyt, nulėkė į tuliką arba alaus. Nors rungtynės trečios lygos, tačiau per teliką buvo transliuojamos. O intensyviai į mikrofonus komentuojančių šiame sektoriuke buvo kokie šeši žmonės.

Gal jūs iš manęs ir juoksitės, tačiau pats žaidimas man pasirodė gerokai artimesnis lietuviškai A lygai, nei galėjau tikėtis. Be abejo, didingas ir kokybiškas stadiono vaizdas daro savo – tokioje aplinkoje ir prastas žaidimas atrodo geriau. Be abejo, rungtynės vyksta geroka intensyviau, tačiau pati žaidimo kokybė yra tokia, kad, mano manymu, stipriausios praeitų sezono Lietuvos komandos toje lygoje galėtų laisvai užimti kokią dešimtą ar dvyliktą vietą. Nebuvo tose rungtynėse nei ypatingai aukštos technikos, nei ypatingai gudrios taktikos. Buvo daug kovos, buvo netikslių perdavimų, netgi buvo kamuolių, atšokstančių nuo žemės visai ne ten, kur jie turėtų atšokti (kas byloja apie aikštės kokybę). Žodžiu, žiūrėjau padorų, bazinį futbolą ir tas man visai patiko.

Įdomu, kodėl lietuvių futbolistų agentai nesidairo po Anglijos trečią lygą? Lietuviai jai turėtų visai neblogai tikti, o karjeros perspektyvos čia, be abejo, yra šimtą kartų geresnės, nei Rusijoje ar Ukrainoje. Aišku, čia yra klausimas be atsakymo. 

Šiame ekrane visų rungtynių metu eina tiesioginė tų pačių rungtynių TV transliacija. O kai žaidime nutinka pertraukėlė, tame ekrane siunčiame linkėjimai visokiems gimtadienius švenčiantiems žiūrovams. Puiki proga komandai dar šiek tiek užsidirbt. Iš šio žanro paslaugų man dar patiko bilietų loterija. Kiekvienas bilietas dalyvauja loterijoje, kurioje galima laimėti pinigų, bilietų arba savo nuotrauką aikštėje kartu su pasirinktu žaidėju. Paskutinis prizas, skaitau, superinis - klubui iš esmės nieko nekainuojantis, o gerbėjams daug reiškiantis. Gal ir mūsiškiai galėtų pamėgint?

Šiame ekrane visų rungtynių metu eina tiesioginė tų pačių rungtynių TV transliacija. O kai žaidime nutinka pertraukėlė, tame ekrane siunčiame linkėjimai visokiems gimtadienius švenčiantiems žiūrovams. Puiki proga komandai dar šiek tiek užsidirbt. Iš šio žanro paslaugų man dar patiko bilietų loterija. Kiekvienas bilietas dalyvauja loterijoje, kurioje galima laimėti pinigų, bilietų arba savo nuotrauką aikštėje kartu su pasirinktu žaidėju. Paskutinis prizas, skaitau, superinis - klubui iš esmės nieko nekainuojantis, o gerbėjams daug reiškiantis. Gal ir mūsiškiai galėtų pamėgint?

Per pertrauką mėginau išsmukti iš sektoriaus ir patekti į kurį nors kitą. Kad įdomesnių vaizdelių galėčiau nufotografuoti. Deja. Nepavyko. Man buvo aiškiai ir griežtai pasakyta, kad išeiti iš sektoriaus aš negaliu. Galiu judėti tik teritorijoje, kuri skirta patekti į maždaug pusę viršutinės tribūnos dalies. O ten yra visko, ko labiausiai per tą pusantros valandos gali prireikti – yra kavinės, yra tulikai, yra netgi telikai, kurie rodo tuo pat metu vykstančių visų lygų rungtynių rezultatus. Taip kad likau nieko nepešęs.

Išėjau likus kelioms minutėms iki rungtynių pabaigos. Kažkaip nesinorėjo grūstis traukinyje su keliais tūkstančiais britų. Rungtynių pabaigos nelaukė ir nemažai vietinių. Į stotį atėjau kaip sykis likus porai minučių iki traukinio ir dar po kokių penkių minučių jau buvau Londono centre.      

Beje, juokingiausią statistinį faktą radau internete jau gerokai po rungtynių. Kaip jau rašiau, į šį stadioną, The New Den, Millwallas persikėlė 1993 m. O nuo 1910 metų lošė netoliese buvusiame senajame, vadintame tiesiog The Den. Ir įžangines to stadiono rungtynes tais senais laikais Millwall taip pat žaidė su Brighton & Hove Albion. Ir taip pat pralošė 0:1.

 >>>

Pabaigai – šiek tiek info internete. Kam įdomu – pasiskaitysit. Nelabai mačiau prasmės giliau aprašinėt šio klubo istorijos ir dabartinio gyvenimo.

Millwall stadionas iš viršaus.

Stadiono aprašymas (su visokiom detalėm) mėgėjiškame gide po stadionus.

Ta pati tema, tik kita svetainė. Juokinga tai, kad žiūrėdamas į šio žmogaus nuotraukas esu apimtas nuojautos, kad jis sėdėjo praktiškai toje pat vietoje, kaip ir aš.

Ir dar vienas panašus projektas – A Guide To Football In London. Ko gero geriausios stadiono nuotraukos. Bent jau gerokai geresnės, nei tos, kurias man pavyko pagamint. Šitą tikrai verta pažiūrėt.

Senasis, legendinis Millwall stadionas, The Den.

Klubo istorija iš Wikipedijos.

Nors ir abejoju, ar kam bus įdomu, bet dėl viso pikto įmetu keletą rungtynių aprašymų – oficialiame tinklapyje  ir mėgėjo mėgėjiškoje svetainėje. Antras bet kokiu atveju geresnis, o oficialioji klubo svetainė velniškai paini ir perkrauta reklamos. Galima pažiūrėt kaip ne tik Lietuvoje futbolo klubai pasigamina beviltiškas svetaines.

O gal dar norėtumėte pažiūrėti kaip keitėsi šio klubo apranga nuo 1885 (!) metų iki pat mūsų dienų? Tas taip pat įmanoma. Čia taip pat rasite trumpą klubo istoriją.

Na ir apie senuosius Millwall chuliganus. Labai trumpai. Real Football Factories filmas apie Londoną. Nuo ko tas filmas pradedamas? Be abejo, nuo Millwall.

16 Responses to “Stadionai: The New Den”


  1. 1 Remis 2009-02-26 10:17

    kadangi aš taip pat esu nesėkmes šeimininkų komandoms nešantis (trys pralaimėjimai ir vienos lygiosios), tai gal mums reiktų prasukti kokią reklamėlę su siūlymu samdyti mus kaip svečių pergalės garantą. pasimaltume po Europos stadionus :)

  2. 2 UCCM 2009-02-26 12:27

    O vat man, kur tik pastaraisiais laikais i svetima futbola uzienyje uzsoki, tiek lygiosios…

  3. 3 Remis 2009-02-26 12:35

    tai gal čia “lietuviškas prakeiksmas“ :)

  4. 4 ponas pop 2009-02-26 16:27

    tęsiant religijos temą – gal čia tiesiog kitatikių apsilankymas nelaimę nešą? Nes bent jau šiuo atveju tokių kaip aš buvo ir daugiau – mačiau kažkokius graikus-albanus, kurie ant kiekvieno stadiono kampo grupines nuotraukas darėsi

  5. 5 Rulis 2009-02-26 18:04

    Nebeileis jusu ,,diversantu“ y stadijonus greitu metu :D siaip velniskai ydomus straipsnis patiko .

  6. 6 zanaz 2009-02-26 19:15

    Kai tik pakliunu i Londona vis Millwall’as arba nezaidzia arba sveciuosia :( Siaip super repostazas

  7. 7 kilas 2009-02-27 00:00

    ne taip seniai pro šį stadioną pravažiuodavau kasdien. maloniai netikėtas straipsnis. pakėlė nuotaika :)

  8. 8 Ovidijus 2009-02-27 00:46

    Smagu pamatyti nuotraukose matytas vietas :)
    Beda su Milwalu yra tame , kad jis pastytas labai prastam Rajone .
    Tad rasti ji zmogui kuris lankosi pirma karta labai sunku .
    O seip Ponas Pop Vargo kelius nukeliavai kol nuvykai i stadiona .
    Nuo Big Beno sedi i Autobusa pazymeta 453 ir jis galima sakyti nuveza salia stadiono mazdaug apie 30 min trunka si kelione .
    Straipsnis geraas :)

  9. 9 Ovidijus 2009-02-27 00:50

    Beje jai kas planuosit kada kokia kelione i Uzsienin ziureti
    duokit zinia , planuoju balandi Vykti i Berlyna paziureti Hertos . :)

  10. 10 ponas pop 2009-02-27 03:23

    Ovidijau, žinau, kad galima paprasčiau. Tiesiog taip tą kartą nusprendžiau:) Bėda dar ta, kad kamščiai buvo, todėl autobusas keliskart ilgiau kapstėsi. O šiaip tai London bridge sėdi į traukinį ir už 5 min esi toj stotelėj kurioj ir išlipau (south bermonsday ar kaip ji ten). Taip kad nuo Londono centro iki bilietų kasų ir per kokias 15-20 min nusigaut galima:)

  11. 11 nitro 2009-02-27 13:51

    O kokį nors žaidėją Sūduvai nužiūrėjai? :)

  12. 12 UCCM 2009-02-27 14:53

    Planuoju i uzsieni. Balandi irgi. Tik ne i Vokietija, tad Herthos neziuresiu. Vat kai isnyks Zalgiris ir Lietuvos rinktine, tada gal pasidarysiu groundhopperiu ir vazinesiu i Berlynus Herthu (o gal Dinamo) ziuret…

  13. 13 aesde 2009-02-27 17:53

    už porstmuta su vitorija UEFA cup mokejau 22 ir tai kiek supratau tie du buvo pristatyma į namus

  14. 14 as 2009-02-27 18:57

    sakyk kad ant bilieto gaila buvo i arsenalo varzybas eit.. :P

  15. 15 :))) 2009-02-27 19:35

    O kam nebutu gaila 50£ i bedvasi stadiona, kur atmosfera kaip operos ir baleto teatre – zmogus gi i futbola norejo nueit

  16. 16 zmt 2009-03-02 02:00

    tai ovidijau susitiksim :D vaziuok kovo 14 su leverkusenu los, as vaziuosiu.


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1 189 159 hits