Archyvas pagal 2009 balandžio

Laukiam: Vėtra – Sūduva

Tai gal jau čia ir bus tas tikrasis Sūduvos išmėginimas? Vėtra, o paskui Ekranas. Nors kaip bus su Vėtra sunku pasakyti. Iš vienos pusės, Vėtra šiemet neblizga. Iš kitos pusės – Vėtra nėra Sūduvai patogus varžovas. Iš trečios pusės – Vėtra turi esminį kontrargumentą – trenerį, kuris su šia komanda dar ne tokių duobių matė ir sausas išlipo. Todėl kažin ar galima vadovautis vertinant tą komandą remtis paskutiniuoju gan netikėtu pralaimėjimu Šiauliuose.

O Sūduvoje reikalai lyg ir ramūs bei normalūs. Truputį pabangavo Vencevičius, pamėginęs pas lenkus išvažiuot, bet viskas ir vėl sugrįžo į ankstesnį tašką. Taip kad visi savo vietose, pranešimų apie ligas ar traumas lyg ir nebuvo.

Kas man patinka šių metų Sūduvos žaidime? Patinka polėkis. Net jei varžovai ligšioliniai ir buvo teoriškai silpnesni. Tikiuosi, kad tas polėkis leis komandai pasirankiot atsarginių taškų tam laikui, kai atsigaus Ekranas. Patinka tai, kad įvarčius muša Lukšys. Gardzijausko įvarčiai taip pat reikšmingi – vis tik tai yra žaidėjas, iš kurio šiais metais norisi gauti žymiai daugiau nei pernai. O nuolat pastaruoju metu jo mušami įvarčiai turėtų suteikti ir jam daugiau energijos. Be abejo, patinka netikėtai stipri gynybos linija. Turint omeny visas ekonomines aplinkybes, tokios gynybos neturėjo būti.

O kas man kelia nerimą? Nors paskutinių kelių rungtynių ir nemačiau, tačiau iš komentarų ir video galima spėti, kad centro problema ir toliau nesprendžiama. Ir toliau Sūduva žaidžia tą patį smagų žaidimą kraštais – smagų, tačiau nuspėjamą. Trenerio kritikuoti kaip ir neišeina, kai komanda vien tik laimi ir dar kosminiais skirtumais. Tačiau toks jausmas yr, kad kokio nors sprendimo artimiausiu laiku šioje srityje kažin ar sulauksim.

Šiokio tokio nerimo kelia ir Sūduvos sudėtis. Kaip jau kažkada buvo minėta, planas „šiemet žais dubleriai” įgyvendintas nebus. Dubleriai ir liko dubleriais. O komandos branduolį sudaro lygiai 12 žaidėjų. Pažiūrėjus į aikštėje praleistas minutes, akivaizdu, jog visi kiti atlieka tik labai menką, pagalbinį vaidmenį. Jie leidžiami tik tuomet, kai jau viskas aišku arba kai žaisti likę max dešimt minučių. Iš vienos pusės lyg ir nieko tame ypatingo nėra, tačiau akivaizdu, kad normalios pamainos pagrindui iš esmės nėra. Ir vieno ar dviejų pagrindo žaidėjų iškritimas gali gerokai sujaukti komandos išvaizdą, nes jiems pamaina rengiama labai jau simboliškai.

Tokios tokelės. Daugiau mažiau ramu. Bent jau iki šeštadienio popietės.

Skaičiai

Lygiai prieš metus, 2008 metų balandžio 28 dieną, prasidėjo šio blogo istorija. Prasidėjo ji tekstu apie ano sezono pirmąsias rungtynes su Ekranu, kurias, kaip dabar pamenu, Sūduva laimėjo, nors pirmieji įvartį įmušė panevėžiečiai.

Nuo to laiko čia buvo paskelbti 183 įvairaus ilgumo ir sudėtingumo tekstai įvairiausiomis temomis. Jūs čia parašėte 3945 komentarus (tiesa, ir aš pats vieną kitą pridėjau). Tekstai ir kiti čia skelbti dalykai Jūsų nuo to laiko buvo peržiūrėti 141 970 kartus.

Tokie štai skaičiai. Tikiuosi, kad šį tekstą, tik skaičius pakeitęs, galėsiu pakartoti ir 2010 metų balandžio 28. Nuoširdžiausiai dėkoju visiems jums už dėmesį ir pastangas, kurios neleido šiai idėjai numirt!

4: SŪDUVA 6:0 KRUOJA

Dar viena Sūduvos pergalė, kurios šiemet nesugebėjau pamatyt! Kažkaip tvarkaraščiai juodai nesutampa. Akivaizdu, kad ir šį kartą nenutiko nieko ypatingai netikėto. Primušta įvarčių, pasiimti taškai. Nieko kito nebelieka, kaip laukti padoresnių varžovų, kad jie galėtų iš tikro parodyti, ko Sūduva šiemet verta. Daugiau nelabai ką ir beturiu pridurti. Nebent pamojuoti atsisveikindamas Vencevičiui. Tikiuosi, tamstos daugiau papasakosit. Kažkoks keistas jausmas – atrodo, kad čempionate įtampos jau dabar nebeliko…

Laukiam: Sūduva – Kruoja

Artėja dar vienas A lygos rungtynės. Prieš sezoną tiek triukšmo visokio buvo, o dabar viskas aprimo, atvėso, čempionatas prasidėjo ir jau įsibėgėja. Taip ilgu buvo laukt, o kai startinis švilpukas pasigirdo – nespėjai nė apsidaryt – o jau ketvirtas turas. Jei pridėsim dar dvi LFF rungtynes, tai ir visai neblogas tas įsibėgėjimas ima rodytis.

Beje, kažkaip tylomis tylomis buvo numarintas didysis Baltijos lygos projektas. Ne dėl to čia aš apie, kad labai būčiau pasiilgęs ar laukčiau. Tačiau greičiausiai vis tik buvo susiprotėta, kad šiais laikais komandas verst važinėtis po visas tris valstybes dėl rungtynių, kuriose pasirodo antros sudėtys yra mažumėlę absurdiška. O gal net ir su komandomis buvo apsitarta ir pamatyta, kad nelabai kas pageidautų apskritai ten šiemet lošt.

Gerai, palikime tą sunkiai virškinamą lygą ateičiai. Dabar mūsų laukia dar vienas siurprizinis A lygos debiutantas iš tokio miesto, vardu Pakruojis. O kadangi tokia įvykių eiga siurprizas buvo ir šioms A lygos debiutantėms, tai kol kas joms einasi sunkokai. Vis tik lygiai tarp mūsų lygų gerokai skiriasi. Juolab, kad čempionatų  pokyčiai šias komandas užklupo pačiame pasirengimo naujam sezonui įkarštyje – tad teko paskubomis užbaigti reikaliukus ir varyt į A lygos stadionus (kai tuo tarpu tokia Kruoja A lygos net ir artimiausiuose planuose nematė). O juk vis viena smagu, kad žmonės tokiai avantiūrai ryžosi!  

Apie Pakruojo komandą daug informacijos rasti nepavyko. Oficialiai sakoma, kad klubas įkurtas 2001 metais. Bet praktiškai visur, kur tik rodomi komandos pasiekimai, sakoma, kad buvo žaidžiama jau 1990-91 metais. Va ir suprask, kad nori. Greičiausiai 2001 metais klubas buvo ne tiek „įkurtas”, kiek „perkurtas”. 2005 m. Kruoja išlipo į pirmą lygą ir užėmė 10 vietą. Sekančius du sezonus ji buvo ketvirta (!!!), aplenkdamas visas šiandienines A lygos debiutantes. Tačiau pernai vėl grįžta prie ištakų ir užimta 10 vieta. Šiokios tokios info galima gauti komandos tinklapyje, Vikipedijoje ar futbolas.lt komandoms skirtoje skiltyje. Žaidėjai bent jau man nėra žinomi, išskyrus tik anksčiau Šiauliuose girdėtą Raskovą.

Apie Sūduvos tikslus šį savaitgalį ir klaust neverta. Sezono pradžioje, kol dar komandos nėra apsipratę su naujom sudėtim ir naujais varžovais, taškus barstyti lengva, todėl – pavojinga. Ir nors sunku patikėti, kad Sūduvai toks likimas šį sekmadienį gresia, tačiau juk Ekranas jau pametė taškų su LKKA!

Štai tokia, mažumėlę tuštoka ir beprasmė įžanga. Chm…. Toks jausmas, kad į Lietuvos futbolo padangę kažkoks štilis atėjo po visų žiemos audrų. Tiesiog nėra apie ką rašyt. Gal laikas naujam skandalui? Nors ne. Geriau jau nuobodus blogas, nei dar kokia nors nesąmonė. Palinkėsiu visiems gero savaitgalio. Bent tiek prasmės iš šito rašto bus.

Macola, aūūūūū!!!

mac

Štai ėmiau ir pagalvojau. Buvo toks Sūduvos žaidėjas Darius Maciulevičius. Ane? Visi žinot?

Jei neklystu, Macola Sūduvoje žaidė ketverius sezonus – nuo 2005-ųjų, bronzinių, metų. Žaidė – čia švelniai pasakyta. Visus tuos metus jis buvo akivaizdus komandos vadas. Apie jo talentą futbolui, akivaizdžią ir labai apčiuopiamą naudą aikštelėje, įtaką komandos žaidimo efektyvumui bei grožiui nebesikartosiu. Jau daug kartų apie tai buvo pasakyta. Čia verta prisiminti dar kartą tik tai, kad ne vienas Sūduvos žaidėjas, paklaustas apie Sūduvoje gautas futbolo pamokas dažniausiai minėdavo ne trenerio, o būtent Macolos vardą.

Štai taip. Paskui buvo ano sezono pabaiga ir pasibaigusios sutartys. Nė viena iš jų nebuvo pratęsta, tarp jų ir su Macola. Atrodė – natūralu. Komandos laukia finansinis sunkmetis, todėl paprasčiausias būdas sutaupyti – atsisakyti tų brangiųjų žaidėjų, kuriems ir išeitinių mokėti nereikia. Gerai. Buvo gaila, bet ką padarysi. Toks gyvenimas. Paliūdėjom ir toliau žiūrėjom.

Po to buvo formuojama nauja komanda. Iš tikro buvo formuojama. Ir visai neblogai. Tarpuose pasigirsdavo žinių apie tai, kaip sekasi naujų klubų ieškotis kai kuriems iš tų, su kuriais sutartys nebuvo pratęstos. Bet Macola nė karto tada nebuvo paminėtas. Visiška tyla. Komanda buvo suformuota. Ir visai pakenčiamai. Joje atsirado netgi tokių žmonių, kurių, remiantis finansinėmis prognozėmis, lyg ir neturėjo atsirasti. Pirmiausia, aišku, kalbu apie Samusiovą ir Skroblą. Nes jie nėra tie žaidėjai, kurie žaistų už simbolinį atlygį. Bent jau taip turėtų būti. Nebent Samusiovas ir vėl užsuko pusmečiui, iki sekančio transferų sezono.

Labiausiai trūko komandoje žaidėjo, į kurio vietą Macola būtų tiesiog idealiai tikęs. Ir dėl to, kad toje vietoje žaidžia, ir dėl to, kad komandą žino. Bet ir tuomet apie Macolą kažkaip tyla tyla tyla spengė. Tik kažkoks pusiau gandas apie tai, kad galbūt yra šansų bei tam tikra nedidelė tikimybė, kad Maciulevičių šiais metas ir vėl Sūduvoje pamatysime.

O štai visai neseniai pasirodo žinia, kad Macola kalbasi su Kėdainių Nevėžiu. Gal taip ir neapčiuopiamai kalbasi, nes dar kalbasi su kažkokiu užsienio klubu. Labiau kalbasi. Bet kalbasi ir su Nevėžiu. Ar Nevėžis gali mokėti daugiau nei Sūduva? Sunku gerai į šį klausimą atsakyti, bet abejoti būtų logiška.

Tai štai ir galvoju, kaip čia gavosi, kad žaidėjas, vedęs komanda keturis sezonus ir neradęs naujo klubo, kalbasi su I lygos klubu, bet lyg ir nesikalba su klubu, kuriame ką tik žaidė? Tikrai nenoriu kažkokių čia sąmokslų išradinėt. Tiesiog įdomu. Nejaugi čia bus kokia negera katė kelią perbėgus? Ar dar kokios nors ten netikėtos priežastys? Juk Macola tam straipsnyje aiškiai pasakė – karjeros baigti dar neketinu, žaisti noriu. Tai kodėl jam tenka kalbėtis su Nevėžiu? Ir ar nepradės po šio straipsnio kalbėtis ir su kitais A lygos klubais?

Neabejoju, kad yra žinančių daugiau už mane. Gal apšviesit?


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

281

280

279

278

277

Daugiau nuotraukų

Statistika

  • 1,183,311 hits