Archyvas pagal 2009 birželio



Laukiam: Sūduva – Vėtra

sms

Štai ir vėl atėjo laikas iš tikro padorioms A lygos rungtynėms. Du savaitgalius Sūduvos laukia žaidimas iš peties. Žaidimas, kuris ir vėl gali perstumdyti komandas lentelės viršuj. O gali ir neperstumdyt – juk pirmam rate Sūduva ramiai su abiem artimiausiais konkurentais sužaidė lygiom.

Pirmose rungtynėse Sūduva turės vieną svarbų privalumą – namų stadioną. Nors Vėtra Sūduvai visais laikais buvo sunkus varžovas, neprognozuojamas, tačiau namų rungtynes su šia komanda Sūduvai žaisti sekasi visai neblogai. Namų rungtynės su Vėtra per kelis paskutinius sezonus atnešė nemažai malonių akimirkų. Kaip dabar pamenu tą žaidimą, kai Sūduvai trūks plyš reikėjo pergalės ir ji buvo pasiekta pačios paskutinės atakos per pridėtą laiką metu. Jei neklystu, tuomet po kampinio galva įmušė Adomaitis. Jau nekalbant apie visai smagią ir netikėtą pergalę namuose praeitame sezone.

Pirmose rungtynėse šiais metais Sūduva už Vėtra atrodė geriau, tačiau ką nors daugiau nei vieną tašką ir nulines lygiąsias tą kartą išplėšti nepavyko. Nors ir įsiminė Radavičiaus baudos smūgis pačiomis pirmomis rungtynių minutėmis, kai kamuolys smagiai pabučiavo štangą. Ir Sūduvos žaidimas tą kartą nebuvo idealus, nes Vėtros gynybai pavyko daugiau mažiau uždaryti Sūduvos puolimo kraštus. O per centrą pulti Sūduva šiais metais nelabai moka.

Tačiau… Atrodo, kaip sykis su Vėtra tie kraštai gali suveikti. Labai įstrigo Liubšio sakinys po Vėtros lygiųjų su Banga. Vėtros treneris pasakė daugiau mažiau tokią tiesą – „mums šiais metais sunkiai sekasi valdyti komandas, kurios turi greitus krašto saugus ir puolėjus“. Sūduvai toks apibūdinimas puikiai tinka. Vadinasi, jei Sūduvos puolimas kraštais važiuos bent jau panašiai, kaip važiavo namuose su Tauru, galima tikėtis ne tik gražių vaizdų, bet ir rezultato.

Tuo tarpu pagrindinė naujiena Sūduvos stovykloje – Samusiovas moja mums nosinaite ir krauna lagaminus. Tiesa, ši naujiena kol kas yra visiškai neoficiali. Tačiau, kaip jau ne kartą buvo įrodyta, praktiškai visos neoficialios šio blogo naujienos pasitvirtina. Kažkaip ir buvo tikėtasi, kad Samusiovo likimas Sūduvoje toks ir bus. Tai nieko ši žinia nei per daug nustebino, nei pernelyg papiktino. Aišku, komandai būtų naudinga tokį žaidėją turėti bent jau iki sezono vidurio, tačiau ir iki to vidurio teliko kelios rungtynės. Be abejo, komandai tokį žaidėją būtų buvę labai naudinga turėti bent jau artimiausioms dviems rungtynėms… Tačiau iš paskutinių trejų rungtynių dvejas komanda ir taip žaidė be Samusiovo. Ir sužaidė. Atėjo Gnedojaus ir Giedriaus Klevinsko laikas. Tai palinkėsime jiems sėkmės ir pažiūrėsim ar po poros metų Samusiovas ir vėl į Sūduvą neužsuks.

Tiek žinių. Lauksim pilno stadiono. Juk ne šiaip sau, po velnių, tas tribūnas federacija pastatė!!!

LT stadionai: Kybartai

Gyvenimas kol kas ramus, eilinė Sūduvos pergalė kokių nors ypatingų emocijų nesukėlė, todėl, pasinaudodamas proga, užvesiu dar vieną temą. Šovė štai tokia mintis – karts nuo karto užsukti į nuošalesnius Lietuvos stadionus ir parodyti jums, kaip tie stadionai atrodo.

Tokių kelionių pradžia Kybartuose pasirodė visiškai natūrali. Kybartų „Sveikata“ – vienas seniausių klubų ne tik Sūduvos lygumose, bet ir Marijos Žemėje apskritai. Taip jau netyčia sutapo, kad mano kelionė į Kybartus nutiko prieš pat šiam miesteliui švenčiant savo klubo jubiliejų. Tiesiog devyniasdešimtmečio iškilmių išvakarėse.

Mėginau ir su klubu susisiekti – deja, jų tinklapyje nurodytu adresu pasiuntus laišką, šis sugrįžo atgal. Žodžiu, kontaktas nenutiko. Tad jei čia netyčia patektų kas nors iš komandos, man asmeniškai būtų labai įdomu sužinoti apie galimybę įsigyti knygutę, kuri šiam klubui buvo paskirta ir jubiliejaus proga išleista. Kaip bebūtų, Kybartus aplankiau, fotoaparatą išsitraukia ir štai, kas gavosi.

Kaip visada – daugiau foto rasite Flickr’e.

Važiuojant nuo Marijampolės ar Vilkaviškio stadionas Kybartuose yra pačiame miestelio pakraštyje, lengvai matomas nuo kelio. Įėjimą žymi didokas ir visai naujas skydas, kuriame, kaip matote, yra komandos herbas ir komandos rėmėjo, UAB Aitra logotipas. Šis logotipas yra bent keturiskart didesnis už komandos ženklą - bet nieko jau čia nepadarysi. Toks gyvenimas. Bet kokiu atveju galima tik džiaugtis, kad apskritai tokio miestelio komanda rėmėjų turi.

Važiuojant nuo Marijampolės ar Vilkaviškio stadionas Kybartuose yra pačiame miestelio pakraštyje, lengvai matomas nuo kelio. Įėjimą žymi didokas ir visai naujas skydas, kuriame, kaip matote, yra komandos herbas ir komandos rėmėjo, UAB Aitra logotipas. Šis logotipas yra bent keturiskart didesnis už komandos ženklą - bet nieko jau čia nepadarysi. Toks gyvenimas. Bet kokiu atveju galima tik džiaugtis, kad apskritai tokio miestelio komanda rėmėjų turi.

Komandos reikšmę miestelio gyvenime, manau, puikiai įrodo šis vaizdelis - padėvėtų rūbų parduotuvėje kybantis komandos vimpilas

Komandos reikšmę miestelio gyvenime, manau, puikiai įrodo šis vaizdelis - padėvėtų rūbų parduotuvėje kybantis komandos vimpilas

Pro tvorą - tuoj lįsiu į stadiono teritoriją

Pro tvorą - tuoj lįsiu į stadiono teritoriją

Link tribūnos. Priekyje - alternatyvios vietos. Žiūrėjimo taškas žemas, už tai pavėsis natūralus - sėdi sau po medžiais ir futbolu džiaugiesi.

Link tribūnos. Priekyje - alternatyvios vietos. Žiūrėjimo taškas žemas, už tai pavėsis natūralus - sėdi sau po medžiais ir futbolu džiaugiesi.

O štai ir Kybartų stadiono pasididžiavimas. Prieš ją - darbininkai rengia vėliavų stovus. Fotografijoms jie neprieštaravo. Nors ir sutinku, kad tribūna be sunkvežimio priešais ir galėjo atrodyti romantiškiau.

O štai ir Kybartų stadiono pasididžiavimas. Prieš ją - darbininkai rengia vėliavų stovus. Fotografijoms jie neprieštaravo. Nors ir sutinku, kad tribūna be sunkvežimio priešais ir galėjo atrodyti romantiškiau.

 

Vaizdelis iš viršutinių eilių. Atkreipkite dėmesį į stogo konstrukciją - jis padarytas tradiciniu būdu iš medžio rastų.

Vaizdelis iš viršutinių eilių. Atkreipkite dėmesį į stogo konstrukciją - jis padarytas tradiciniu būdu iš medžio rastų.

Tribūna iš kitos pusės. Prieš ją, kairėj, nedidelė dirbtinės dangos aikštė.

Tribūna iš kitos pusės. Prieš ją, kairėj, nedidelė dirbtinės dangos aikštė.

O štai tokį vaizdelį mato vartuose stovintis vartininkas. Nėra ko norėti - pačios aikštės kokybė simbolinė. Mane tik nustebino tai, kad aikštėje nematyt jokių linijų - įdomu, kaip daroma - ar lošiama taip, "iš akies" ar linijos subraižomos kiekvienoms rungtynėms? Žodžiu, tai buvo vienintelis klausimas, į kurį neradau jokio logiško atsakymo.

O štai tokį vaizdelį mato vartuose stovintis vartininkas. Nėra ko norėti - aikštės kokybė simbolinė. Mane nustebino tai, kad aikštėje nematyt jokių linijų - įdomu, kaip daroma - ar lošiama taip, "iš akies" ar linijos subraižomos kiekvienoms rungtynėms? Žodžiu, tai buvo vienintelis klausimas, į kurį neradau jokio logiško atsakymo.

Na o pabaigai, pagalvojau, vis tik suteiksiu nemokamo reklaminio ploto tiems, kas turi įkvėpimo remti antros lygos komandą.

Na o pabaigai, pagalvojau, vis tik suteiksiu nemokamo reklaminio ploto tiems, kas turi įkvėpimo remti antros lygos komandą.

10: Kruoja 0:1 Sūduva

Pastarųjų dviejų turų Sūduvos herojus

Pastarųjų dviejų turų Sūduvos herojus

Sulaukėm. Sulaukėm kuklios ir ramios pergalės bei antro iš eilės Krasnovskio įvarčio. Nors ir tikėtis buvo galima, tačiau daugiau įvarčių nepasiekta. Ar tik nebus Sūduvos šįmetinio puolimo stiliaus perpratę ne tik Ekranas su Vėtra? Kaip bebūtų, trys taškai įrašyti, įvarčio ir vėl nepraleista, situacija lentelėje nesikeičia. Tiesa, kiek buvo galima iš komentarų suprast, ir vėl gauta bereikalinga geltona kortelė. Belieka laukti savaitgalio. Žiūrėsim, kas bus.

Laukėm. Tai laukiam tos Kruojos. Nors iš tikro visi žymiai labiau laukiame sekančių dviejų savaitgalių ir sekančių dviejų turų – vieno Marijampolėje su Vėtra, o kito – Panevėžyje su Ekranu. Tose rungtynėse greičiausiai spręsis, kas bus pirmas čempionato viduryje. O iš šio trečiadienio žaidimo galima tikėtis tik vieno – trijų taškų.

Aišku, Kruoja šiemet vieną stebuklą jau padarė, sužaisdama lygiom su Ekranu ir įmušdama įvartį, kurį būtų galima parodyti per kokį sporto kanalą laidoje pavadinimu „Futbolo kuriozai“. Oras mūsų taip pat nelepina, o stiprus lietus ir prastoka bei šlapia aikštė visų pirma kenks ne Kruojai, o Sūduvai. Nieko, manau, išgyvensim.

Įdomu, ką šioms rungtynėms bus suplanavęs treneris? Vis tik Sūduvos laukia du reikšmingi žaidimai, o pastaruoju metu vyksta šioks toks mini-maratonas – per dvi savaites bus sužaistos ketverios rungtynės. Nemažai. Ypač turint omeny sąlygas, kurios buvo šį savaitgalį Šiauliuose. O Sūduva, kaip visi puikiai žinome, turi labai jau menką atsarginių pasirinkimą. Galbūt su Kruoja verta leist pailsėt vienam kitam veteranui, o vietoje jų į startinę sudėtį galima įmesti ir kokį jaunuolį.

Štai Krasnovskiui savaitgalį įmuštas lemiamas įvartis turėtų suteikti sparnus. Jaunam žaidėjui tai yra puikus šansas ir sau, ir treneriams, ir žiūrovams įrodyti, jog jis yra vertas startinės sudėties. Nors, įtariu, treneriai nerizikuos. Leis aikštėn tą patį jau klasika tapusį vienuoliktuką. O kaip bus iš tikro – pamatysim. Laukti liko visai nedaug.

10: ŠAULIAI 0:1 SŪDUVA

Nors tai darau labai retai, tačiau šį kartą tiesiog negalėjau nepasiskolinti E. Černiausko foto iš futbolas.lt. Šie purve sugriuvę žmonės, besidžiaugiantys ką tik įmuštu įvarčiu, akivaizdžiai rodo šių metų Sūduvos nuotaikas ir bendrą komandinę dvasią.

Nors tai darau labai retai, tačiau šį kartą negalėjau nepasiskolinti E. Černiausko foto iš futbolas.lt. Šie purve sugriuvę žmonės, besidžiaugiantys ką tik įmuštu įvarčiu, akivaizdžiai rodo šių metų Sūduvos nuotaikas ir bendrą komandinę dvasią.

Sūduva ir iš Šiaulių parsivežė eilinę pergalę. Šiauliai šiemet Sūduvai tikrai nėra lengvas varžovas – pergalės prieš šią komandą kol kas pareikalauja daugiausiai vargo. Sprendžiant iš interneto transliacijos, Sūduva vis tik buvo pavojingesnė komanda. Ypač man patiko visa krūva Samusiovo smūgių iš toli (įskaitant ir baudos smūgius), po kurių bent dukart buvo aprašytas smūgio ir vartų konstrukcijos pasimatymas.

Kažkaip laikas labai greitai eina. Nespėjom nė normaliai apsidairyt – o jau tuoj bus A lygos čempionato vidurys. Ech… įdomu, ar ateis kada laikas, kai Lietuvos čempionate loš bent 12 komandų…

9: SŪDUVA 3:0 TAURAS

Likimas taip susiklostė (be abejo, aš tiems likimo vingias turėjau nemažai įtakos), kad leido man vakarykščias rungtynes pamatyti. Kadangi Marijampolėje negyvenu, tai darbo dieną į stadioną užsukti man – visada ypatingas įvykis. Juolab, kad liūdna stadione tikrai nebuvo.

Sūduva šį kartą parodė du dalykus. Sakyčiau, esminius šiais metais žaidimo elementus. Pirmame kėlinyje parodė, kad gali žaisti tobulai. Antrame kėlinyje parodė, kad gali ir apskritai nežaisti. Tokiam skirtingam dviejų kėlinių vaizdui yra objektyvių priežasčių, tačiau netgi ir jas įskaičiuojant, maksimalaus pažymio už šias rungtynes rašyti neišeina.

Iš kitos pusės, galiu pasidžiaugti, kad iki mano ekstrasensinių sugebėjimų įrodymo pritrūko labai nedaug. Povilas Lukšys įmušė du įvarčius ir iki trečio trūko velniškai nedaug. Antram kėliny jis turėjo dvi idealias progas. Turiu tokį jausmą, kad pirmoji jų buvo būtent skirta mano mistinės teorijos įrodymui – kai Giedrius Slavickas, ir pats būdamas idealioje padėtyje, numetė kamuolį Povilui, kad tas savo trečią bankę įkalt galėtų. Et, nesvarbu. Svarbu, kad laimėta. O Povilo Lukšio vertinimuose aš matau nemažai neteisybės ir jau imu suprasti, kokios tos neteisybės priežastys. Tačiau čia apie tai nesiplėsiu – artimiausiu metu dedikuosiu šiam Sūduvos puolėjui atskirą tekstą – ten viską ir išdėstysiu.

Pirmas kėlinys buvo tiesiog tobulas. Aišku, Tauras smarkiai padėjo tokio vaizdo pasiekti. Toks jausmas, kad nuo tų metų pradžios draugiškų varžybų Marijampolės manieže, šios komandos išvaizda tik prastėja. Taurui labai trūksta komandinės minties. O esminės problemų šaknys yra panašios į tas, su kuriomis šiemet mėgina susitvarkyti ir Sūduva. Tauro centre nėra žmogaus, kuris darytų žaidimą. Manyčiau, šį kartą klydo ir naujasis Tauro treneris Poderį palikdamas antram kėliniui. Kai aikštėje yra Poderis, Tauras atrodo kitaip, žymiai geriau. Tačiau kai į aikštę išėjo Poderis, Sūduvos traukinys jau buvo nuvažiavęs ir, reikia sąžiningai pripažinti, Tauras turėjo šansų nebent įmušti paguodos įvartį.

Tuo tarpu kalbą apie Sūduvos žaidimą reikia pradėti nuo elemento, kuris bent jau mane žiauriai džiugina. Šį elementą savo žaidime Sūduva taikydavo ir anksčiau – ypač jo matėsi pernai. Jei neklystu, jis ryškiau ėmė rodytis kartu su Pankratjevu – nors atmintis gali ir meluoti, jeigu ką – pataisykit.

Pirmas kėlinys man priminė šeštadienio rinktinių rungtynes, kur Sūduva atliko rumunų vaidmenį, o Tauras – lietuvių. Sūduva spaudė, žiauriai spaudė Taurą jo aikštės pusėje. Tas spaudimas visiškai išderino Tauro veiksmus, gynyboje įnešė daug chaoso ir iš esmės užkirto galimybę bet kokiems puolamiesiems veiksmams. Per visas rungtynes Tauras praktiškai sužaidė tik pačią pirmą ataką ir dar vieną antram kėliny, kur nuo Poderio įvarčio išgelbėjo tik teisinga Klevinsko pozicija ir gera reakcija.

Už tokį žaidimo principą, kuris pamažu Sūduvoje tampa sąmoninga ir įprastine taktika, dedu komandos treneriams riebų pliusą. Štai jums ir pirmasis trenerių darbo pagyrimas iš mano lūpų!!! Yra kelios svarbios priežastys, dėl ko galime tuo džiaugtis.

Pirma – tokio žaidimo efektyvumas buvo labai sėkmingai vakar įrodytas. Silpnesnės komandos spaudimo apskritai iš vėžių yra išmušamos, o stipresnių veiksmai tampa smarkiai apriboti. Galvojant apie Sūduvos pasirodymus Eurotaurėse, toks žaidimo stilius yra ko gero tinkamiausias – netgi geresnis už akcentuotą gynybinį futbolą, nes sukuria daugiau šansų įvarčiui įmušti.

Antra, toks žaidimas ko gero yra tinkamas šiemetiniai Sūduvos sudėčiau, nes kuria daugiau galimybių kontratakoms, o ne poziciniam puolimui.

Trečia, komandai suteikia psichologinės jėgos, o žiūrovams – daugiau malonumo. Su psichologija yra paprasta. Toks žaidimas reikalauja iš kiekvieno žaidėjo eiti į aikštę nusiteikus itin intensyviam dalyvavimui. Nuolat juda praktiškai visa komanda ir galimybių žaisti puse kojos nelabai lieka.

Taigi, Sūduva užspaudė Taurą ir kūrė vieną progą po kitos. Šį kartą net ir atakose praktiškai viskas pavykdavo tobulai. Abu pirmieji įvarčiai buvo tiesiog idealūs. Pirmu atveju, Gardzijauskas iš centro gudriai išvedė į kraštą Leimoną, šis atliko gerą pasą, o Lukšys susitvarkė su šalia buvusiu gynėju. Viskas padaryta greitai, tiksliai, vienu lietimu. Antrasis įvartis buvo labai panašus – tik nepamenu, kuris žmogus į kraštą išvedė Giedrių Slavicką. Ir vėl sekė tikslus perdavimas ir Lukšio smūgis, kuris gal ir nebuvo toks sėkmingas, bet tikslą pasiekė. Panašių schemų aikštėje buvo ir daugiau. Pavyzdžiui, po vienos jų Lukšys buvo nugriautas ant pačios baudos aikštelės ribos. Ta pražanga buvo verta, nes prieš tai Lukšiui ėjęs perdavimas kokius tris Tauro gynėjus paliko Lukšiui už nugaros ir jis jau buvo likęs vienas prieš vartininką.

Na o Vaido Slavicko įvartis buvo toks, kokius paskui daug kartų kartoja per žinių laidas. Tik visiškai atsitiktiniu ir laimės dalyku aš jo nevadinčiau. Nes smūgis, nors ir labai tolimas, nors ir vartininkas nepatogiai iš vartų išbėgęs buvo – taigi, smūgis buvo superinis – stiprus ir tikslus.

Antras kėlinys prasidėjo ramiai ir tęsėsi dar ramiau. Nepaisant to, kad buvo bent dvi šimtaprocentinės progas, vaizdelis aikštėje atrodė žiauriai nykus. Situaciją gelbėjo tik rezultatas – kadangi jo visiškai pakako, tai ir erzelio tarp žiūrovų nebuvo.

Beviltiško antro kėlinio priežastys greičiausiai irgi buvo trys.

Pirma, visas darbas jau buvo padarytas pirmam kėliny, Tauras antro kėlinio pradžioje nieko radikalaus nepasiūlė, todėl plėšytis pirmo kėlinio stiliumi greičiausiai buvo psichologiškai sunkoka.  

Antra, toks įspūdis susidarė, kad atvaryt pirmo kėlinio tempu visas rungtynes komandai trūksta fizinio pasirengimo. Gali būti, kad prie to prisidėjo ir tas faktas, kad bent trys iš svarbių pirmo kėlinio žmonių apskritai šiandien žaisti neturėjo. Bent jau tokias išvadas buvo galima pasidaryti pagal prieš rungtynes ėjusias kalbas apie jų sveikatos būkle. Turiu omeny, Gardzijauską, Radavičių ir Giedrių Slavicką. Nenuostabu, kad visi trys buvo pakeisti.

Trečia… deja deja… Anų žmonių pakaitalas buvo tik fizinis. Nei Krasnovskis, nei Zagurskas ir juo labiau Brokas netapo efektyvia pamaina. O kadangi buvo pakeisti kertiniai atakoms žmonės, tai žaidimas ir subyrėjo. Žiauru, bet toks mūsų gyvenimas šiais metais. Jei gynyboje pamainos padoresnės yra (sutikite, Gnedojui šiose rungtynėse nėra jokių priekaištų), tai visos kitos grandys iš esmės remiasi tais pačiais 11 startinių žaidėjų.

Įdomiai šiame kontekste apie Gardzijauską pagalvojau. Jau kelintas rungtynes mėginu atidžiaus stebėti šį žaidėją, tačiau toks jausmas, kad jis iš prigimties yra nematomas. Paviršutiniškai žvelgiant Gardzijausko labai nesimato. Tačiau užteko jį pasodinti ant suolo, ir žaidimas centre subiro, o netikslių perdavimų į priekį procentas akivaizdžiai paaugo. Būtų labai įdomi ir jūsų nuomonė, nes bent jau aš pamažu artėju prie išvados, kad nors Gardzijausko taip smarkiai aikštėje ir nematai, nors jis ir neatlieka super efektingų, Macolos stiliaus pasų, tačiau jo reikšmė komandos sveikatai yra didžiulė.

O jaunimui vių pirma trūksta operatyvinės atminties – gavę kamuolį labai jau ilgai jie galvoja ką čia su tuo kamuoliu daryti, o kai nusprendžia – akimirka geram pasui ar gerai atakai jau būna prarasta. Apie techninį broką jau net nekalbu – nors žmonės yra labai jauni, tačiau lyg ir turėtų būti įvaldę elementariuosius technikos elementus. O tai dabar ir valdymo kamuolio trūksta, ir pozicinio mąstymo – nuolat atsistojama į tokią vietą, kurioje dvikovą laimėti yra beviltiška. Bent jau man asmeniškai įdomiausiai šį kartą atrodė Krasnovskis – jis bent jau kamuolio neužlaikydavo.

Ką padarysi. Yra kaip yra. Reikia tikėtis, kad žmonės kažkokiu būdu ims ir progresuos. Nes dabar tokia padėtis be išeities gaunasi. Kol sveiki pagrindiniai, jaunimą nuo pradžios leisti lyg ir pavojinga. Tačiau kai tai daryti priverčia gyvenimas, jie aikštėje pasirodo nepasirengę. Ai, viskas bus gerai.

Tai tiek žinių. Pergalė yra. Faktas, kad lygiosios su Banga buvo greičiau atsitiktinumas ir Bangos kylančio žaidimo (ką parodė jų vakarykštis rezultatas) padarinys, nei ryškesnė tendencija. Komandos žaidime jau smarkiai ryškėja tam tikras stilius ir mąstymas – trenerių darbas akivaizdus. Matėme, kad komanda gali žaisti ir efektingai, ir efektyviai. Galėjome pasidžiaugti komandiniu žaidimu apskritai – nes šį kartą girti norisi būtent komandą, o ne atskirus žaidėjus.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1 189 167 hits