14: SŪDUVA 2:0 LKKA

1

Gal ir gerai, kad šį kartą užgaišau beveik parą prieš sėsdamas prie paskutiniųjų Sūduvos rungtynių reportažo. Jų palikti kažkokie nemalonūs jausmai aprimo ir minčių strėlės jau optimistiškai skrieja link būsimojo europinio pasirodymo.  

Keistos buvo tos rungtynės. Tik kad jų – tokių rungtynių – šiemet nemažai yra. Taip kad reikia apsiprast – toks jau šis čempionatas. Stokojantis tikros įtampos ir kartais tos įtampos desperatiškai ieškantis ten, kur jos nėra. Kai visi iki vieno stadione esantys žino, kaip rungtynės pasibaigs – neramu. Neramu ir aikštėje lankstantiems, ir į juos iš stadiono tribūnų žiūrintiems. Ir negalėčiau sakyti, kad LKKA nesistengė, kad atrodė labai blogai ar kad negalėjo įmušti. Galėjo ir ne vieną kartą. Tačiau niekas nė akimirkai nesuabejojo, kas bus šių rungtynių laimėtojas.

Bezykornovui šį kartą buvo suteikta progų ne tik porai patogių baudos smūgių, bet ir galimybė tiesiogine šio žodžio prasme apdrapstyti vieną sūduvietį purvais

Bezykornovui šį kartą buvo suteikta progų ne tik porai patogių baudos smūgių, bet ir galimybė tiesiogine šio žodžio prasme apdrapstyti vieną sūduvietį purvais

Man šios rungtynės prasidėjo gan keistu Sūduvos trenerio komentaru apie tai, kad komanda gyvena atostogų nuotaikomis, todėl ją sunku žaidimui nuteikti. Chm. Kai kurie LT klubai gal ir gali svarstyti atostogų planus, bet Sūduvai, kuri po trijų savaičių Eurotaurėj žaidžia lyg ir nepriderėtų… Bet čia jau ne mums spręsti. O kad atostogos ant Lietuvos futbolo jaučiasi – tai tiesa. Net futbolinis internetas kažkoks apmiręs.

Futbolas.lt linksmai šioms rungtynėms parengtą Sūduvos batalioną pavadinio eksperimentine sudėtimi. Anoks čia eksperimentas. Kai krūva žmonių iš pagrindo gydosi arba karceryje už korteles sėdi, laikas ne eksperimentuoti, o rimtai išmėginti tuos, kurie aikštėje retai pasirodo. Aišku, didelio išbandymo neįvyko – varžovas pernelyg nerimtas, kad egzaminą galėtum vadinti išlaikytu.

O esminiai debiutai buvo du. Gynyboje pirmą kartą šiame sezone sužaidė Gytis Urba. Centre pirmą kartą stovėjo atgal sugrįžęs Sergėjus Kozyuberda. Komandoje nelikus Gnedojaus, Urba gerokai pasislinko atsarginių suolu link pagrindinės sudėties. Ar tik netaps jis šiemet vieninteliu pernykščiu dubleriu į pagrindą persikėlusiu? Kaip bus – pamatysim, tačiau galim tik pasidžiaugt, kad Urba sužaidė gerai. Buvo keletas smulkesnių klaidų (nepataikyta į kamuolį, kamuolys iš baudos aikštelės atmuštas tiesiai priešininkui), tačiau bendrai paėmus šis jaunuolis vilčių teikia. Aikštę lyg ir jaučia, individualiose dvikovose taip pat padėtį užsiimti sugeba. Tiesa, reikėtų žiūrėti, kas Sūduvos gynyboje nesuveikdavo tuomet, kai LKKA turėjo tris-keturias labai rimtas progas. Bet sėdint stadione tokius dalykus pamatyti sunku – čia tik vaizdo įrašą žiūrėdamas gali matyti, kas, pavyzdžiui, pirmam kėlinyje pražiopsiojo Nr. 14, Grušauską, kuris galva smogė iš idealios padėties.

Štai jums ir pirmasis šiame sezone Sūduvos legionierius!!!

Štai jums ir pirmasis šiame sezone Sūduvos legionierius!!!

Kozyuberda pasirodymas dar labiau džiugino. Aišku, jam dar reikės įsitrinti į komandą – vis tik pirmos rungtynės, prieš kurias treniruočių nebuvo labai daug. Tačiau jo dalis šiose rungtynės buvo didelė ir reikšminga. Surizikuočiau ir spėčiau, kad Kozyuberda taps antrosios sezono dalies Sūduvoje žmogumi. Tiesiog dėl to, kad jis stojo ant tos skylės, kuri iki šiol Sūduvoje taip skausmingai žiojėjo. Buvo tiesiog nuostabu matyti, kad pagaliau žaidimas centre tapo panašus į žaidimą. Ir net jei varžovas nebuvo pats rimčiausias, tačiau Sūduvos žaidimo transformacijos tikrai vertos dėmesio.

Kitaip nei bet kada iki šiol, kamuolys pagaliau ėmė užsilaikyti aikštės viduryje. O tai iš karto keičia pozicinio puolimo galimybes. Nebebadė akių anksčiau tokie dažni perdavimai atgal – nuo puolimo tiesiai į gynybą. Nebebadė akių ir tie beviltiški balionai iš gynybos į tolimąsias puolimo zonas. Ir jei žiūrovai kartais murmėdavo nekantraudami, kai Sūduva pradėdavo begalines trumpų pasų serijas, aš jomis be galo džiaugiausi. Tiesiog matėsi, kad atsiradus Kozyuberdai, dauguma puolančiųjų ėmė lengviau kvėpuoti ir laisviau jaustis.

Labiausiai tas atsipalaidavimas jautėsi Gardzijausko žaidime. Nebelikus jam kamuolių skirstytojo prievolės (arba bent jau sąžinės graužimo, kad privalo tą darbą atlikti), šis žaidėjas laigė kaip ant sparnų ir nieko nuostabaus, kad bankę įkalė. Urbšiui gyvenimas taip pat tapo lengvesnis – tai yra akivaizdu. Man rods, Sūduvos žaidime artimiausiu metu gali nusipiešti visai įdomus trikampis – Kozyuberda šiek tiek atsitraukęs link centro, o Gardzijauskas su Urbšiu šiek tiek priekyje ir judantys kone per visą aikštės plotį. Įdomu. Įdomu, kaip čia bus. Nepraeis nė trys savaitės ir pamatysim.

Žmogus, kurio nuotraukos džiugina oficialiame Sūduvos tinklapyje. Tik jo, spėju, dar niekas nėra fotografavęs. Nutariau šią klaidą ištaisyti.

Žmogus, kurio nuotraukos džiugina oficialiame Sūduvos tinklapyje. Tik jo, spėju, dar niekas nėra fotografavęs. Nutariau šią klaidą ištaisyti.

Kas dar? Giedrius Klevinskas pasirodo gerai. Bent jau mano akimis žvelgiant, jis tikrai yra įdomesnis, patikimesnis ir įvairesnis žaidėjas nei Gnedojus. Brokas pagaliau gavo visas rungtynes sulošt ir sulošė, sakyčiau, visai neblogai. Taip, praganė šimtaprocentinę progą (vienas prieš vieną), tačiau tą patį juk padarė kad ir Radavičius su Urbšiu. Biskys su Zagursku žaidimo taip pat negadino.

Pastariesiems, kaip ir Povilui Krasnovskiui, gyvenimas taps sunkesnis į komandą sugrįžus Kozyuberdai. Juk jei ne ukrainietis, tai kažkuriam iš jų greičiausiai būtų tekę sulošt nuo pradžios iki galo – panašiai kaip Brokui ar Urbai.

Gytis Urba - dar vienas šio sezono oficialus debiutas.

Gytis Urba - dar vienas šio sezono oficialus debiutas.

Įdomu man, ar bus kas iš jų? Fundamentalų čia aš klausimą iškėliau. Gal ir ne vietoje. Tačiau būtent šios rungtynės apie tai mąstyti paskatino (nes daugiau nebuvo apie ką). Sakome – „jauni žaidėjai, daug kas jiems atleistina, jiems dar viskas priešaky“. Tai va – man ir įdomu, ar suvokia jie kokį tobulą šansą jiems suteikė tą prakeikta ekonominė krizė? Juk jei ne ji, velniai žino kur jie dabar būtų. Geriausiu atveju už dublerius loštų. O dabar – gauna žaisti ir treniruotis taip, kaip Lietuvoje geriau neįmanoma.

Ar suvokia tie labai jauni žmonės, kad būtent šiandien jie turi treniruotis ir lošti taip, kad net ir sugrįžus į komandą Kozyuberdai, treneriui nesinorėtų jų ant suolo sodinti? Treniruotis trigubai daugiau, nei normaliai derėtų. Ir aikštėje plėšyti taip, kaip joks normalus žaidėjas nesiplėšytų. Nes dabar jei turi galimybę, kuri nebūtinai bus atnešta ant lėkštutės ir kitame sezone. Ar suvokia šie žaidėjai, kad šiemetinis jų persikėlimas į dėl aukso kovojančios komandos pagrindinę sudėtį dar nieko nereiškia? Kad tas persikėlimas įvyko ne tiek dėl jų ligšiolinių pasiekimų, o dėl išorinių aplinkybių? Už gražias akis, taip sakant.

Sakysit, kad neaiškiai aš čia kalbu? Bet juk pernai matėme vieną žmogų Sūduvoje, kuris padarė tai, apie ką aš čia rašau. Vitkauskas. Jis gavo šansą ir žaidė taip, kad vėliau nė vienam iš Sūduvos trenerių nekilo noras jį sodinti ant suolo. Na ir kas kad šiemet jis ir vėl sėdi – tiesiog vartininkų situacija yra šiek tiek kitokia. Jau pernai jis visiems įrodė, kad yra aukščiausio lygio žaidėjas. Kol kas nė viena iš šių metų debiutantų nežaidžia taip, kaip pernai žaidė Vitkauskas. Už tai čia aš ir keliu tuos klausimus. Pusė sezono jau praėjo ir laiko galutinai „atsiskleisti“ lieka vis mažiau.

Antram kėliny tribūnose vis nuskambėdavo lūpinė armonikėlė - kaip ženklas to, kad adrenalino aikštėje trūko. Prieš pat pabaigą šiam liaudies balsui buvo suteiktas mikrofonas - tada jau jį išgirdo ir gaisrininkai kitoje aikštės pusėje.

Antram kėliny tribūnose vis nuskambėdavo lūpinė armonikėlė - kaip ženklas to, kad adrenalino aikštėje trūko. Prieš pat pabaigą šiam liaudies balsui buvo suteiktas mikrofonas - tada jau jį išgirdo ir gaisrininkai kitoje aikštės pusėje.

Tiek apie žaidimą. Tiksliau – apie mintis, kurios ėjo šalia žaidimo. Nes pačių rungtynių labai nagrinėti net nesinori. Pasriūbauti nebent galėtume dėl eilinių geltonų kortelių. Šitoje srityje Sūduvos žaidime – jokių pokyčių ir jokių prošvaisčių. Pirmą, Urbšio, kortelę pražiopsojau. Antroji – Skinderio – ir vėl gauta už šnekas. Už šnekas, kurios keltos dėl akivaizdžios pražangos. Šoninis teisėjas buvo čia pat, o net ir iš tribūnos matėsi, kad už marškinėlių varžovą Skinderis patampė. Slavicko korta – irgi lygioj vietoj. Už aikštės vidury, negresiant jokiam pavojui, iš už nugaros atliktą „patkatą“. Juk ši operacija visada yra velniškai rizikinga, nes visuomet judama tiesiomis kojomis link priešininko kojų. Užtenka kelių sekundės dalių ar kelių centimetrų, kad iš plojimų susilaukiančio švaraus kamuolio išmušimo visa tai pavirstų žiaurių pjovimų priešininkui per kojas. Ši operacija apskritai ko gero yra vienas dažniausių veiksmų, po kurio rodomos kortelės. Ir velniam šią operaciją atlikinėti aikštės viduryje, kai priešininkas net link tavo vartų nejuda?

Beje, paskutiniais kartais vis užsimindavau apie teisėjus. Ir šį kartą teisėjas susilaukė didelio tribūnų nepasitenkinimo. Tik, teisybės dėlei, pasakysiu, kad tribūnos šurmuliavo daugiau iš įpročio ir noro bent truputį intrigos į žaidimą įmest, o ne dėl objektyvių priežasčių. Gerai šį kartą buvo teisėjauta. Reikia tiesiog pripažinti, kad turint omeny rungtynių lygį ir išankstinį įtampos nebuvimą, Sūduva darė nemotyvuotai daug pražangų ir prisirinko visiškai beprasmiškų kortelių. Eilinį kartą.

Štai taip atrodė Sakalų kuopelė po rungtynių

Štai taip atrodė Sakalų kuopelė po rungtynių

O paskui buvo Tautinės giesmės giedojimas. Toks lietuviškai graudus. Su mielos moteriškaitės pagraudenimais per garsiakalbius apie tai, kad „neišeikite gerbiami žiūrovai…“ ir maldavimais visiems persikelti į tribūnos centrą, nes juk „per teliką rodys“. Tas bardakėlis buvo visiškai logiška keistos dienos pabaiga. Tačiau nepaisant organizacinio chaoso, nepaisant to, kad giedoti „reikėjo“ ne dėl savęs ir ne sau, o kameroms, pats veiksmas buvo smagus ir vieną kitą stygą suvirpino. Nes išėjo tik koks trečdalis, o tie kas liko jautėsi mažumėlę pakylėti ir visai neblogai pavarė.

Advertisements

4 Responses to “14: SŪDUVA 2:0 LKKA”


  1. 1 kampinio_veliavele 2009-07-06 23:53

    p.s. dubleriai patyre pirma pralaimejima 1:0

  2. 2 ponas pop 2009-07-07 00:28

    nu va:) beje, oficialiam tinklapy yr paaiškinimas, kodėl tokia keista sūduvos apranga buvo:)

  3. 3 laurenz 2009-07-07 13:18

    Gražus buvo giedojimas, bet prastai suorganizuotas, kai ateit į centrą paprašo likus 2min iki pradžios, sustot per naują ir pakelt banerį laiko nepakanka, buvo galima ir prieš mačą paprašyt, kad persikeltum į centrą, velniop tas kameras giedama ne dėl jų….

  4. 4 kampinio_veliavele 2009-07-08 12:16

    kaip smagu kad Radze vel gaus palosht, px kad lenkuos :) ir arciau marijampoles bus :)


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

281

280

279

278

277

Daugiau nuotraukų

Statistika

  • 1,183,320 hits