Interviu su Prezidentu

Miesto Laikraštis” šiandien paskelbė itin vertingą interviu su Sūduvos prezidentu Vidmantu Murausku. Tokiu vertingu, kad, manau, jį verta atskiru paskelbimu paskelbti. Mėginau paprašyti leidimo šį tekstą čia va štai taip paskelbti, bet jokio atsakymo nesulaukiau. Tai ryžtuosi tai padaryti be formalaus leidimo – tikiuosi, kad laikraščio leidėjai traktuos šį mano veiksmą, kaip papildomą paties laikraščio reklamą, o ne kaip intelektualinės nuosavybės vagystę. Bet kokiu atveju – jeigu būsiu paprašytas, tekstą pašalinsiu. Leidimas gautas!!!

Taigi, virtualiai dėkoju tiek laikraščiui, tiek žurnalistei Liucijai Burbienei, kuri tinkamus klausimus uždavė, o labiausiai – Vidmantui Murauskui, kuris kaip niekad atvirai ir išsamiai į tuos klausimus atsakė.  Tekstą skelbiu taip, kaip jis pasirodė “Miesto laikraštyje“.

>>>>

Sekmadienį Klaipėdoje „Sūduvos“ futbolo komanda, baigiamosiose sezono rungtynėse įveikusi Plikių „Sakuonos” vienuolikę 8:2,  pateko į šalies Futbolo federacijos taurės turnyro pusfinalį. Priminsime, marijampoliečiai iškovojo Lietuvos A lygos futbolo čempionato „bronzą“ ir teisę atstovauti šaliai viename Europos taurių turnyrų.  O geriausių pasaulio klubų reitingų „Sūduva“ yra 164 vietoje.

„Miesto laikraštis“ apie pasibaigusį sezoną,  futbolo įtaką Marijampolei, marijampoliečių siekį vadintis Lietuvos futbolo sostine kalbėjosi su futbolo klubo „Sūduva“ prezidentu Vidmantu MURAUSKU. 

– Prasidedant šių metų futbolo sezonui „Sūduvai“ klubo vadovai nekėlė komandai uždavinių tapti šalies čempione, tačiau dabar Marijampolės futbolo aistruoliai lyg ir nusivylę, kad  iškovoti tik bronzos medaliai?

– Čempionatas, iš aukščiausios lygos pasitraukus „Kauno“ ir Klaipėdos „Atlanto” ekipoms, buvo gana įdomus, nors šių komandų  trūko. Niekas dabar negali pasakyti, kokią intrigą būtų sukūrę šie klubai. „Sūduvai“ nebuvo keliami uždaviniai šalies čempionate užimti  konkrečią vietą, konkretus buvo tik vienas uždavinys –  patekti į UEFA taurės turnyrą, tačiau ir treneriai, ir futbolininkai  žinojo, kad reikia žaisti taip, kad patiktų žiūrovams –  kovoti nuo pirmos iki paskutinės susitikimų minutės.

Sezono „aritmetika“  nekelia rūpesčių: „Sūduva“ trečią kartą klubo istorijoje iškovojo šalies čempionato bronzos medalius, tapo Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyro nugalėtoja, susitikime su Lietuvos čempionatą  praėjusiais metais laimėjusia Panevėžio „Ekrano“ ekipa iškovojo  supertaurę. Tačiau įgyvendinti uždavinį žaisti gražų futbolą komandai pavykdavo retai. Prisiminkime kad ir  paskutiniąsias čempionato rungtynes su Kauno „Teledemos” komanda – „Sūduva“  gražų, azartišką futbolą žaidė iki 35 minutės, kai rezultatas tapo  3:0, o paskui žaidimo aistra išblėso, liko tik pareiga kaip nors „atidirbti“ iki finalinio švilpuko. Priešininkai tokių dalykų neatleidžia. Tokie nuosmukiai  „Sūduvą“ šį sezoną persekiojo daug kartų, ypač antrojoje čempionato pusėje.Todėl, nors bendri rezultatai lyg ir neblogi, negaliu sakyti, kad komanda įgyvendino jai  keltus uždavinius.

– Gal įtakos turėjo ir sunkmetis?

– Pradėdami sezoną, žinojome, kad klubas pinigų turės pustrečio ar tris kartus mažiau nei 2008 metais. Todėl žaidėjams negalėjome mokėti tokių atlyginimų, kokie buvo praėjusį  sezoną, jie ir patys tai suprato. Sutrumpėjo ir komandos narių sąrašas – jei ankstesniais metais jį sudarydavome iš 22-24 sportininkų, tai šiemet vertėmės  16-18 žaidėjų. Kiekviena trauma atsiliepdavo žaidimo kokybei, varžė trenerių sumanymus.

Beje, visiems treneriams: vyriausiajam Gedeminui Jarmalavičiui, asistentui Donatui Vencevičiui,  vartininkų treneriui Andriui Ramonui  didelių pretenzijų neturiu. Jie dirbo nuoširdžiai, pagal savo galimybes. Galbūt kartais treneriams pritrūkdavo kvalifikacijos, ne visuomet pavykdavo komandą rungtynėms nuteikti psichologiškai. Priekaištauti treneriams norėčiau tik dėl vidaus drausmės. Kai „Sūduvą“ treniravo italai, apie tai net kalbėti netekdavo, tvarka buvo. Gaila,  tik baigiantis sezonui mane pasiekė žinios, jog kai kuriuos „Sūduvos“ futbolininkus net ir prieš  svarbias rungtynes žmonės matė  prekybos centruose perkančius alkoholinius gėrimus, žaidėjai pastebėti – net apsirengę „Sūduvos“ sportiniais kostiumais – parke ant suoliuko gurkšnojantys alų. Tai atsiliepdavo rezultatams – jeigu pirmą kėlinį toks pagiringas sportininkas dar šiaip taip atlaikydavo, tai antrame jį tarsi ištikdavo krizė. Manau, pirmiausiai tokius dalykus turėtų pastebėti ir jų  nenutylėti treneriai. Juk sportininkai visų pirma turi įsisąmoninti, kad futbolas – ne tik jų pomėgis, bet ir  profesionalus darbas, už kurį jiems mokamas atlyginimas.

O kaip galima vadinti profesionalu žaidėją, jeigu naktį buto, kuriame jis gyvena, kaimynai dėl  sportininko keliamo triukšmo priversti kviesti policiją, jeigu naktiniame bare prisigėręs žaidėjas įsivelia į muštynes ir atsibunda reanimacijos palatoje? Gaila, tačiau šį sezoną „Sūduvos“ atstovai tokių incidentų neišvengė. Todėl drausmės komandoje bus daugiau, galbūt profesionalius sportininkus kaip ir profesionalius vairuotojus prieš darbo dieną būsime priversti tikrinti alkotesteriais ar kita panašia aparatūra.

– Neminėjote  konkrečių pavardžių…

– Baigiantis sezonui komanda buvo gerokai pasikeitusi lyginant su pradėjusia čempionatą.  Prasidėjus pirmenybėms, ekipą sustiprino gynėjai Giedrius Klevinskas, Alfredas Skroblas, saugai Eivinas Zagurskas, Ernestas Biskys, Povilas Krasnovskis, puolėjo pozicijoje žaidžiantis Brunas Biskys. Manau, svarų indėlį  įnešė Mantas Samusiovas, turintis lyderio,  galinčio uždegti komandą, savybių. Tačiau jis „Sūduvoje“ žaidė neilgai, kol sulaukė pelningesnio pasiūlymo iš Ukrainos.  Mes neturėjome galimybių mokėti panašaus  atlyginimo.

Po metų pertraukos į ekipą grįžo saugas Sergejus Koziuberda, tačiau dėl traumų jis žaidė labai trumpai. Puolėjas Povilas Lukšys pareiškė norą žaisti Lenkijos klube, „Sūduva“ neprieštaravo.  Stiprindami puolimo grandį liepos pabaigoje pasirašėme sutartį su Ispanijos Saragosos „Real” klubo dublerių komandoje žaidusiu puolėju Esau Garsija Alvares, rugpjūtį komandą papildė „Kauno“ ir Slovakijos „Dunajska Streča“ komandose žaidęs puolėjas Ričardas Beniušis. Jie žaidė pagirtinai, tačiau atrodo, kad pritapti „Sūduvoje“  jiems pritrūko laiko.

Tenka apgailestauti, kad iš komandos nusprendė pasitraukti marijampoliečiai broliai Brunas ir Ernestas Biskiai. Jie  žaidė neblogai, manau, yra perspektyvūs sportininkai, jeigu tik klubai, kuriuos jie pasirinko, sudarys marijampoliečiams galimybes tobulėti. Labai nuvylė iš „Vilniaus“ klubo į „Sūduvą“ pakviesti E. Zagurskas ir P. Krasnovskis – jiems dažnai neužtekdavo ryžto ir jėgų gerai žaisti visas rungtynes.
Prognozuoti, kokia „Sūduva“ bus ateinančiais metais, dabar  sunku. Tai priklausys ne tik nuo rėmėjų galimybių, bet ir sportininkų požiūrio į savo darbą, kurį matėme šiemet.  Jau apsisprendėme, kad sutartys nebus pratęstos – klubo ar žaidėjų iniciatyva – su Irmantu Zelmiku, Povilu Krasnovskiu, Eivinu Zagursku, Marium Skinderiu, Mindaugu Gardzijausku. Tikimės, susitarti su treneriais Andrium Ramonu ir Donatu Vencevičium, žaidėjais Saulium Klevinsku, Ramūnu Radavičium, Giedriumi Slavicku, Giedriumi Klevinsku, Alfredu Skroblu.

– Ar sunkmetis nepraretino rėmėjų gretų?

– Pagrindinis klubo rėmėjas jau ne vienerius metus yra mano vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė „Sumeda“. Jaunystėje žaidžiau futbolą, labai domiuosi šiuo sportu. Ir nebijau prisipažinti, kad man ne vis tiek, kaip atrodys ir bus vertinamas Marijampolės futbolas. Todėl su kitais rėmėjais stengiausi pastatyti  stadioną ir dengtą maniežą. „Sūduvos“ komanda  yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Lėšų futbolo klubui skiria Marijampolės  savivaldybė. Šiemet jos indėlis  – apie ketvirtadalis  biudžeto. Komandą rėmė  bendrovės „Statybos ritmas”, „Garfus”, Mavista”, „Budsavos baldai”,  transporto paslaugas ekipai nemokamai teikė bendrovės „Hertransus”, „Viliaus transportas”.

– Jūs esate ir „Sūduvos“ futbolo klubo prezidentas, ir bendrovės „Sumeda“ generalinis direktorius. Kodėl Pasaulio pirmenybių atrankos turnyro rungtynes su Rumunijos komanda Lietuvos reprezentacinei ekipai teko žaisti baloje?

– Stadionas atiduotas eksploatuoti  pernai. 2008 metais  didelių liūčių per varžybas nebuvo, todėl neišryškėjo, kad stadiono veja nesugeba sugerti vandens pertekliaus. Šiemet trijose rungtynėse  sportininkai murkdėsi vandens balose. Aš, kaip vienos stadiono veją įrengusios  bendrovės „Sumeda”  generalinis direktorius,  viešai pripažinau, kad darbai atlikti blogai, „broką“ reikia ištaisyti. Pažadu, iki kito  sezono pradžios „Sumedos“ bendrovė savo lėšomis išspręs visas iškilusias problemas.

– Marijampolė turi naują futbolo kompleksą, miesto ekipa iškovojo šalies čempionato bronzos medalius. Ar turime teisę pretenduoti į šalies futbolo sostinės vardą?

– Mačiau, kad į stadiono atidarymą susirinko apie 6 tūkstančiai marijampoliečių.

Nuo vieno iki dviejų  tūkstančių žiūrovų stebi kiekvienas rungtynes.  Jeigu kas dešimtam ar dvidešimtam miesto gyventojui rūpi futbolas,  miesto komanda neturėtų apvilti jų lūkesčių.

Gal kol kas Marijampolė, palyginti nedidelis šalies miestas, nėra  svarbiausia Lietuvos futbolo žemėlapio vieta, bet futbolas yra labiausiai marijampoliečių lankomas, stebimas ir komentuojamas sportas.

Reklama

28 Responses to “Interviu su Prezidentu”


  1. 1 Anonimas 2009-11-10 19:40

    neradau šiame interviu nieko naujo. kaip visada diplomatiškai, tiesiai ir kiek patriotiškai, bet naujo nieko. man keista kad jie kritikuoja kažką tai visi, jei giria – taip pat :)

  2. 2 griezhtas 2009-11-10 21:41

    na jei didziausias sefas mato pagrindines problemas, tai turetu atsirasti sprendimai del ju pasalinimo.
    Zodziu viskas tik i gera.

  3. 3 ponas pop 2009-11-10 22:20

    pritariu griežtam. dėl to ir ploju už šį intervą. prisiminkit kaip buvo kalbama ankstesniais metais, tokių posezoninių pokalbių metu. va tais laikais tai iš tikro dalykai būdavo pasakomi taip, kad požiūris taip ir likdavo neaiškus.

    sutinku, kad nieko labai naujo neišgirdome. nors bent jau man tos istorijos apie futbolininkų girtuoklystes buvo pakankamai naujos. esmė yra ta, kad tam tikros tai šen tai ten išsakytos mintys buvo patvirtintos. kitais atvejais, buvo nebijoma pripažinti akivaizdžios tiesios – kad ir toji interviu dalis apie stadiono problemas.

    trumpai tariant, man šis pokalbis pasirodė itin šviesus ir leidžiantis tikėtis jei ne permainų, tai bent jau tikslingesnio darbo, nukreipto į ateitį.

    žinau, kad dažniau komandos vadovybę kritikuoju nei giriu, tačiau nematau reikalo vynioti į vatą pagyrų, jeigu manau, kad jos yra vertos.

  4. 4 ponas pop 2009-11-11 09:50

    citata iš vieno blogo:

    Kaip jau pastebėjo futbolas.lt, V.Liubšio sutartis su “Vėtra” baigiasi 2010 01 09.

  5. 5 griezhtas 2009-11-11 15:08

    mums reikia naujo vado!

    jamam liubsi

  6. 6 Varvalas 2009-11-11 16:16

    tai kad Liubsys nesinaudoja mobiliaku

  7. 7 griezhtas 2009-11-11 17:14

    bet uztat kaip velniu duot moka

    ne taip kaip vienas treneris, kuris tik karta i metus sugeba velniu atrasyt

  8. 8 Anonimas 2009-11-11 20:06

    tai gal Liušys naudoja facebook’ą?

    pilnai pakaktų. aš su savo pastabom sutelpu į septynis sakinius

  9. 9 Anonimas 2009-11-11 20:19

    nesužavėjo interviu, nes jame nėra jokios sūduvos vizijos t.y. idėjos. to, kad buvo prieš 5 metus ir pan. kai buvo komandos dvasia..

    kalbos apie darbą, profesionalumus, atsakomybes, tegul ir tai (svarbu), bet tik dar labiau primena tą seną UAB sąmokslo teoriją.

    aukštesnių vietų lyg ir nesiekia, tiksliai migloti, nes už lango sunkmetis, komandą komplektuojama pagal pasibaigusius kontraktus į laisvas vietas, treneris pagal kainą (o galima lygiai taip augintis-rizikuoti “niekuo”). tikras sagų fabrikėlis, čia mikroklimatas nereikalingas. žodžiu jus sužavėjo atvirumas. o aš manau, kad ir pats klubo vadovas kolkas neturi tikslų susijusių su klubu. o baisiausia yra žaisti tam, kad žaisti. kaip kokie Šiauliai, nei jie kokį žaidėją užaugina, nei ką laimi, nei kas juos remia.

  10. 10 ponas pop 2009-11-12 09:30

    yra tiesos.

    tačiau yra tiesos ir tame, kad šiandien daug kam ateitį planuot yra žiauriai sudėtinga. daug kas gyvena tikėdamasis, kad gal “dievai susimylės ir kažkaip išsisuksim”. taip kad dažniausiai planai yra tokie labai jau migloti.

    kitas dalykas, kurį tokiom sąlygom galėtum planuot – yra savų jaunų žaidėjų auginimo politika. Tačiau kažin ar galėjom tikėtis kad prezidentas ims ir nuspręs eiti būtent šiuo keliu. Apie tai yra kalbama jau seniai, o ypač kalbų padaugėjo krizei ištikus. Tačiau tam reikia kitokios krypties iš pagrindų.

    Kadangi nemanau, jog prezidentas tokiu keliu tiki, tai ir laukti, jog jis ims ir nukreips juo komanda būtų naivu.

    Manau, kad jo vizijoje – šiuolaikiška futbolo bendrovė, į kurią, pagal galimybes, susamdomi geriausi darbuotojai nepriklausomai nei nuo jų kilmės, nei nuo mokyklos. Todėl netgi šiandienos sąlygomis labiau dairomasi atpigusių profų, kad ir pusei sezono, nei investuojama į savą žalią jaunimą.

    Su tuo yra susijusi ir žaidimo, kurį propaguotų komanda, vizija, kuri kol kas taip pat labai miglota. Tačiau čia jau ne prezidento darbo baras. Ši reikalą formuoja treneris. Tačiau ir jam nėra lengva galvoti apie konkretų žaidimo stilių, kai tenka versti su tais žaidėjais, kurie yra šią akimirką pasiekiami, nepriklausomai nuo jų žaidimo stiliaus.

  11. 11 Anonimas 2009-11-12 09:53

    galima eiti jaunimo auginimo keliu ir pvz planuoti taures po 5metų, šlifuoti komandą, kaupti patirtį ir žaidimo schemų arsenalą.

    galima jauminą kamšyti patyrusiais žaidėjais (galima bet kokiais), bet tada negali tikėtis pergalių nei po 5 metų, nei po 2. panašiai ir buvo šį sezoną, kai neapsisrendė ar nori jaunimo, ar pakovoti dėl pirmos, todėl gavo lengvą bronzą.

    galima turint tokią bazę auginti tą jaunimą. tam reikia pritraukti ne žaidėjus bet stiprius “padagogus” (pigiau). galbūt net ne iš LT; nes pas mus čia grandinė nutrūkusi (nėra tos kartos). galbūt prie visų stadionų pasistatyti ir kokią proto mokyklą su bendrabučiu, kur suvažiuotu Jurbarkas su Šakiais, bei koks dzūkas nepasididžiuotų. ilgalaikis projektas

    bet kokiu atveju daryti tai, kuo tiki ir daryti iki galo (lėšos ne visada daugiausia lemia)

  12. 12 Anonimas 2009-11-12 09:55

    pedagogai turėjau minty treneriai, fizrukai ir co..

  13. 13 ponas pop 2009-11-12 11:49

    dėl viso to – visiškai pritariu. bent jau aš tokios pozicijos linkęs laikytis. ir, manau, bent dalis visų sūduvos gerbėjų. jei tiksliai prisimenu, praeitą žiemą kai dėliojau galimus sūduvos ateities kelius, netgi teigiau, kad vietinių žaidėjų auginimas – vienintelis padorus kelias regioninei-bendruomeninei komandai, esančiai šalyje, kurioje futbolas apleistas. sakiau, kad tik taip įmanoma išlaikyti tvirtus ryšius tarp klubo ir bendruomenės.

    tačiau kiek kartų panaši diskusija šiame bloge kildavo, tiek kartų žmonės pasiskirstydavo per pusę. vieni pasisakydavo už savą komandą, auginamą ir užaugintą vietoje ir žiūrinčią į perspektyvą. šis kelias ilgas ir nelengvas, nes, bent jau vertinant dabartinę sūduvos padėtį, akivaizdu, kad padoresnių rezultatų galima tikėtis tikrai ne iš karto.

    kiti sakydavo tiesiai šviesiai: “pofig, kad sudaro komandą. svarbu, kad ji yra konkurencinga ir jau dabar galinti siekti aukštų rezultatų”. toks kelias yra visiškai įprastinis ir labai lengvai įgyvendinamas. tereikia vienos menkos smulkmenos – pinigų.

    štai tokios dvi pozicijos. abi jos įmanomos, tačiau, manau, akivaizdu, kad pastaraisiais metais komandos vadovai eina tik antruoju keliu.

  14. 14 Anonimas 2009-11-12 12:41

    renkantis jaunimo ugdymo kelią, be internato su stipriais treneriais reiktų galvoti ir apie antrą futbolo komandą Marijampolėje. pvz pirmojoje lygoje. tarp A lygos ir dublerių didžiulis lygių skirtumas ir paties formato. be to, viename klube nepasieksi masiškumo atrankai

  15. 15 ponas pop 2009-11-12 13:08

    gal ir taip – čia jau mano kompetencija baigiasi:) bet kokiu atveju, fbk būtent taip ir egzistavo – turiu omeny, shilutę alygoj ir, jei neklystu, jau dabar isnykusius jegerius pirmoj.

  16. 16 Varvalas 2009-11-12 14:35

    Galima prigalvoti dešimtis strateginių planelių, bet idėjas reikia paremti pinigais. Kol kas pagrindine “strategija” yra IŠLIKTI. Ir nieko dėl to nekaltinu.
    Būtų gerai, kad koks Simas ar Maksimas Marijampolės apskrityje gyvuojančiai komandai keltų didesnius sportinius tikslus. Sakykime, puoselėtų Kazlų Rūdos (puiki geografinė padėtis, gera salės futbolo komanda, normali aikštė) ar Kybartų Sveikatos (gilios tradicijos ir neprastos ambicijos) kilimą.
    Į tokią Kazlų Rūdą, galbūt, sutiktų važinėti žaisti ir vienas kitas Kauno ar Marijampolės veteranas. Prie patyrusių futbolininkų “klijuočiau” vietos jaunimą. Na, variantų galima prigalvoti ir daugiau.
    Provincijoje ir žiūrovų būtų (jei būtų nors minimalūs rezultatai). Nebūtinai ta Sūduva susijusi komanda turi egzistuoti Marijampolėje, nors joje ir yra geriausia treniruočių ir žaidimo bazė.
    Trumpiau – reikia Šilutės Prostitutės, kuri žaistų žemesnėje lygoje ir augintų žaidėjus. Žaidėjus skatinti perėjimu į sutenerio klubą.

  17. 17 Anonimas 2009-11-12 16:00

    geresnės progos nei strateguoti IŠLIKIMO laikotarpiu nėbūna. pradžiai ir pinigų nereikia, pakanka pakelti telefoną ir skambinti į Kazlus, Kybartus. galima ir nuvažiuoti. žodžiu, pirma reikia turėti viziją, tada žinosi kur eini

    stiprią komandą LAIMIM ŠIANDIEN jau matėm (pernai), jaunimo ir stiprių senių kolektyvą matėm prieš kokius 5 metus. tai kodėl nepabandžius tokio ilgalaikio projekto “auginamės”. juo labiau sąlygos yra (sako geriausios ant Lietuvos)

    šilutės pvz čia netinka, yapč tada kai naudojamas su statusu :)

  18. 18 Remis 2009-11-12 17:36

    variantas “auginamės savo jaunimą” investicijų prasme yra kur kas brangesnis. gi galima atlikti “minties eksperimentą” ir suskaičiuoti, kiek kainuotų gero “futbolo fabriko” išlaikymas. tai ne vien bendrabutis ir vienas geras treneris. tai ir medikai, ir vitaminai, ir visavertis maistas, ir testavimo įranga, ir visas trenerių korpusas (gi ne vieną grupę augintum). ir visa tai su labai abejotina atsipirkimo tikimybe ateityje. taip, jei pavyktų parduoti bent vieną-du talentus į Vakarų Europą (arba bent Rusiją), “fabrikėlis” galbūt atsipirktų. bet jei nepavyktų? galime prisiminti A.Breikšto “projektą”. taigi vaikus surinko po visą Lietuvą važinėdamas – buvo ten ir marijampoliečių, ir klaipėdiečių, ir netgi gargždiškis :) o ką dabar turi A.Breikštas? pusantro perspektyvaus jaunuolio. ir tai jaunimo rinktinės sąrašuose su užrašu “be klubo”.
    tad šiandien tie žmonės, kurie kiša pinigus į futbolą ir renkasi tą “trumpasnį” kelią, daro tai ne tiek dėl pelno, kiek dėl to, kad myli savo miestą ir nori ten matyti žaidžiant futbolą. dar galbūt šiek tiek dėl garbės ir prestižo (tipo klubo savininkas :)).

  19. 19 Anonimas 2009-11-12 18:23

    Būtent, Breikštas darė ir jei ne kantrybės stoka, būtų “padaręs”. net į Sūduvą tų žaidėjų pakliuvo (nekalbant apie iš pačios Marijampolės išvažiavusius Biskius). bet jis ėmė jau su pagrindais, ir po dviejų metų tikėjosi aukso puodo. čia avantiūra bet ne jaunimo rengimas

    o jei netiki, kad tą 1-2 parduosi tai žinoma, negalima imtis tokios veiklos :)

    beja, sporto mokyklos ale Marčiulioniukai, Saboniukai ir Co yra mokamos. ir dažnai labai nepigios. pigiau auginami tik super deimantai iš kaimų, kur turi duomenis, bet neturi stiprių tėtukų.

  20. 20 Varvalas 2009-11-12 19:51

    1.Pigiausias ir greičiausiai rezultatus parodantis (na, tik ne materialiai) yra tas tarpinis variantas: keletas jaunuolių + dukart daugiau geresnių vidutiniokų.

    2.Brangesnis ir sunkiai prognozuojmas variantas: geri vidutiniokai + vienas kitas vietinis; a la Sūduva 2008.

    3.Brangus, sunkiai prognozuotinas ir greitų rezultatų neduodantis variantas: jaunimėlis + vienas kitas vietinis vyresnis “labdaringas” futbolininkas.

    Tai, daugiau uždaro plėtojimosi strateginiai matmenys. Galima įtaką daryti ir per išorinius veiksnius, faktorius: giminingi klubai, lobistinė veikla, net įstatymais draudžiama veikla.

  21. 21 Remis 2009-11-12 19:58

    tai, kad kažkas patenka į Lietuvos lygio klubus, negarantuoja investicijų atsipirkimo. ir, beje, negalima viso reikalo grįsti tikėjimu :) reikia daryti tokią sistemą, kad žinotum, jog tie 1-2 talentai bus parduoti. o tai kainuoja ne tiek, kiek pakratė A.Breikštas.
    lyginti su krepšiniu apskritai bergždžias reikalas. bet kuri krepšinio mokykla gali pasakyti: štai mūsų auklėtinių darančių karjerą ir gyvenančių vien iš krepšinio sąrašas, norit atsidurti tame sąraše – mokėkit pinigėlius. ką šioje vietoje gali pasakyti lietuviško futbolo mokyklos, kad tėvai pultų mokėti pinigėlį?

  22. 22 ponas pop 2009-11-13 11:45

    aišku, jūs, bičiuliai, esat profai ir išmanot šiuos reikalus žymiai geriau, nei aš, visiškas mėgėjas. esu tikras – esate teisūs.

    aš tik galvoju, kad du keliai. vienas – išikelt sau maximalų tikslą tapti jaunų futbolistų kalve.

    nežinau, ar breikštas yra tinkamas pavyzdys tokio mėginimo. manau, kad šis verslininkas idealiai atitinka post-komunistinio verslininko tipą – gretai įmetu krūvą pinigų ir tikiuosi, kad po metų jie man sugrįš trigubai. taip, jis rinko jaunuolius. tačiau lygiai taip pat komandoje turėjo ko gero daugiausia ant lietuvos legionierių. ir svaičiojo apie čempionų lygos grupių turnyrą po dviejų metų. manau, būtent pastaroji idėja aiškiai rodo, kad jis labiau galvojo apie greitą pelną, nei apie jaunimo kalvę.

    tačiau yra ir kitas kelias. tarpinis. manau, kad sūduvoje ir marijampolėje apskritai jaunų futbolininkų rengime trūksta elementaraus sisteminio požiūrio. suprantu, kad aš vidaus nežinau ir žiūriu tik iš šalies, tačiau net ir taip matosi, kad sistemoje trūksta kelių esminių grandžių.

    mes daug girdime apie marijampolės vaikų laimėjimus ir pasiekimus. vadinasi – šiokios tokios medžiagos yra. tačiau jie baigiasi, einant link aštuoniolikos metų. o kai jauni žmonės patenka pas sūduvos dublerius – jie apskritai išnykta. jų evoliucija sustoja ir į komandą šiaip ne taip per metus prasimuša vienas, geriausiu atveju, du žmonės (jei klubas daugiau pinigų turėtų, tai nei tiems dviems šansų greičiausiai nebūtų).

    Manau, yra akivaizdu, kad dublerių lygis kažkodėl yra žvėriškai žemas – kai matai kurį nors lakstantį už pagrindinę komandą, suvoki, kad jam dažnai trūksta elementarios futbolo abėcėlės išmanyno. taip neturi būti. vis tik 18-metis privalo mokėt bent jau kamuolį techniškai susistabdyt.

    Ko gero visa tai reiškia, kad būtent sūduvos požiūryje į savo dublerius ir yra didžiausios problemos. juos treniruoja bet kas ir jie akivaizdžiai nėra rengiami didžiajam futbolui. tiesiog žaidžia ir tiek. galbūt situacija keičiasi – šiemet, kaip suprantu, su dubleriais vencevičius dirbo.

    Tai gal pradžiai pakanka vien šią grandį sutvarkyt? aiškiai suvokt, kad sūduvos dubleriai yra geriausia vieta, kur galima palyginus nebrangiai gauti progresyvių žaidėjų pagrindinei komandai? Tuomet gal ir nereikės internato kurt, šimto trenerių samdyt ir t.t. Pakaktų vieno rimto trenerio ir jam keliamo aiškaus tikslo per sezoną bent tris-keturis žmonės integruot į pagrindinę komandą. Normaliai integruot, debiutu neskaitant žmogaus pasirodymo rungtynėse su Plikių Sakuona.

  23. 23 ponas pop 2009-11-13 11:55

    Taip pat nesutinku su Remiu dėl to, kad krepšinis vaikams ir jų tėvams atrodo perspektyvesnis, nei futbolas.

    Netikiu, kad didžioji dauguma tėvų vaikus leidžia į sporto treniruotes jau dabar galvodami apie tai, kad tie taps profesionaliais sportininkams. Tėvų prioritetai šiek tiek kiti. Ir jei vaikas pasakys, kad jis nori eiti į žolės riedulio treniruotes, o ne į krepšinio, tai tėvai ir leis jį į tą riedulį. Nes daugumai tėvų šiame etape labiau rūpi, kad vaikas fiziškai stiprėtų ir po pamokų būtų užimtas.

    Jei kalbam apie visą Lietuvą – krepšinis, be abejo, yra pirmas. Tačiau kai kalbam apie tokį miestą kaip Marijampolė (ir Gargždai, esu tikras, yra toks pats pavyzdys), aš labai gerai pagalvočiau prieš pasakydamas, kas tėvams ir vaikams atrodo krūčiau – krepšinio ar futbolo treniruotės.

    Vis tik Sūduvos futbolo klubas Marijampolėje atlieka didžiulę bendruomeninę misiją ir turi superinį įvaizdį. Nes vaikai mato futbolistus savo mokyklose. O paskui mato juos aikštėje. Esu tikras, kad marijampoliečiui berniukui žymiai įspūdingiau ir realistiškiau atrodo galimybė patekti į futbolo klubą, nei svajonė apie mokslą amerikoje ir žaidimą kokioje nors koledžo komandoje.

    Šis mąstymas Marijampolėje yra toks stiprus, kad, mano manymu, dažnai pakiša koją neretam jaunam futbolininkui. Jam patekimas į Sūduvos komandą yra tokio tikslo išsipildymas, kad, atrodo, sužaidęs pusę rungtynių draugiškose už pagrindinę komandą jis pamano viską pasiekęs ir sustoja.

  24. 24 jotvingis 2009-11-13 15:11

    Palauk Anonimai, kol tapsiu milijardieriumi..:)) Vos ne mano mintis (svajones) atpasakojai. Padarysim Kybartų Sveikatą dukterine komanda (amžina pirmos lygos dalyve, kad neturėtų Šilutės statuso), kad pigesnė būtų pasiūlysim Vilkaviškio miestui su vietiniais verslininkais prisidėt ir iš vieno miesto komandos Sveikata taps dviejų – Vilkaviškio-Kybartų “Sveikata” kas antras namų varžybas žaisdama tai Vilkavišky, tai Kybartuose. Taip pat dar bus arba Kazlų arba Kalvarijos komanda bei Prienų – pastarosios žais II lygoj, dar bus dabartinė dublerių – jaunimo komanda, padarysim kažką panašaus į “Romkos piramidę”.

    Visoms komandoms žaidėjus augins Sūduvos futbolo akademija – internatas, geriausia (pradžiai) Pabaltyje futbolininkų kalvė, kurioje mokysis perspektyviausi (pradžiai) Lietuvos jaunieji futbolininkai. Bus įkurtos kituose miestuose (Alytuje, Kaune) futbolo mokyklos, priklausančios tai pačiai Sūduvos futbolo akademijai, bei filialai mažesniuose miestuose (Vilkaviškis, Kybartai, Prienai, Kalvarija, Jurbarkas, Šakiai), nu vienu žodžiu, čia ir bus “piramidė”:)))

    Geriausi futbolininkai žais FK Sūduvoj, prastesni FK Sveikatoj ir t.t. turėdami galimybę ateityje pereiti į aukštesnį lygį arba nusileisti į žemesnį. Taip pat bus auginami treneriai, skiriamos stipendijos mokslui užsienyje, siunčiami į stažuotes, įpareigojant keletą metų dirbti Sūduvos akademijoje ar klube. Pradžiai dirbs svarbiausiose komandose dirbs treneriais užsieniečiai, kurių asistentai bus jauni perspektyvūs lietuviai, kurie ateity pirmuosius pakeis… Vėliau Vasiukuose organizuosim tarpgalaktinį šachmatų turnyrą…

    Problema viso šito tik viena, man iki milijardieriaus dar toli, aš kol kas bedarbis… :))))

  25. 25 Remis 2009-11-13 15:17

    ponas pop, jei kalbam apie rimtą sportavimą, o ne popamokinę veiklą “for fun” (kur mes visi tikriausiai esam bent kelias sporto šakas perėję be didelių pretenzijų į sporto aukštumas), tai atsiranda ir perspektyvos matymo faktorius. kaži, koks vaikų Marijampolėje lankančių futbolą ir krepšinį santykis? visgi Marijampolė turi ir krepšinio komandą, ir, jei neklįstu, tokį sektiną pavyzdį kaip Darius Songaila. čia ne Gargždai su pusantro krepšininko LKLe, tyliai skendinčio A.Narbekovo šlovės šešelyje :)

    dėl jaunimo – tai sisteminis požiūris ir reikštų rimtas investicijas. dabartinė sistema gali išauginti tik geriausius Lietuvoje – tai yra baloje, kuri gali iš savo bendraamžių Europoje aplošti kokius estus ir žvejų palikuonis iš Farerų. be to, yra tiesos ir tame, dėl ko L.Varanavičius uoliai kritikuoja iš sovietmečio paveldėtą sporto mokyklų sistemą. treneriui svarbiausia, kad jo komanda laimėtų čia ir dabar, o ne kad iš jos išaugtų kažkas, kuris po dviejų ar trijų metų žibėtų A lygoje ir pretenduotų kilti aukščiau. nuo to jam nei šilta, nei šalta. pinigučiai byra už tai, kad dabar sugebėjei aplošti kokį Kauną ar Panevėžį. nesvarbu, ar meistriškai valdydamas kamuolį, ar su keturiais medkirčiais gynyboje :)

  26. 26 Anonimas 2009-11-13 17:51

    jotvingis, nesvaik. Marijampolėje ir taip vaikus tėvai į futbolą noriai stumia, o dėl pastarųjų penkų metų pakilimo norinčių žaisti tik padaugėjo. forsuoti nieko čia nereikia, kaip ir kvailai juokauti

    tiesiog skirti dėmesį jaunimui arba ne. per vidurį nebūna.

    dėl trenerių, tai tarp Liubinsko ir Želkevičiaus yra juoda skylė. toliau eina Ivanauskas, Narbekovas, Vensevičius, Pankretjevas ir pan. maždaug 30 metų tarpas. jaunimo ruošimo sistemos iš viso nėra

    ir dėl litų niekaip nepriimu argumentų. vienas Maciulevičius kainavo kaip 10 Brokų. arba 25 Biskiai

    bet pas mus viskas prasideda nuo ašarų pakalnių ir nuo negalėjimų lyginti su krepšiniu ar pan.

    aišku, Varvalo 1.2.3. punktais pilnai tikiu, bičas čia geriau susigaudo. bet tai nereiškia, kad klubas negali viešai deklaruoti, kurioj puzicijoj kursą laiko

  27. 27 Varvalas 2009-11-13 21:02

    Gal kas gali geriau apibūdinti dabartinę futbolo padėtį Kazlų Rūdoje? Ar daug kauniečių žaidžia dabartinėje salės futbolo komandoje?
    Man prieš metus ar dvejus perspektyviu atrodė futbolininkas (bent perku – parduodu požiūriu), kuris šįmet žaidė už LKKA-Teledemą. Kas ten blogesnio ar geresnio yra?

  28. 28 Valdas K. 2009-11-13 22:15

    Ponui Varvalui: dabartinėje jums rūpimos komandos sudėtyje visais smuikais (žinoma ir pirmaisiais) griežia būtent kauniečiai. Reikia pavardžių? Prašau: tėvas su dviem sūnumis (Juozaičiai), Artūras Rimkevičius,Audrius Markevičius, Nerijus Mačiulis, Darius Maciulevičius, Tadas Straleckas, Deividas Bučinskas, Dainius Dobilas ir … nusibodo vardinti. Kai kuriuos jų vienija ne tik futbolas.


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,183,739 hits