Sezono memuarai. II dalis

Va štai šita foto yra mano sezono mėgstamiausias vaizdas. O kad teksto gavosi baigiai daug, tai daugiau iliustracijų nusprendžiau nekišti.

Pirmoje dalyje pasiknaisiojau po bendro pobūdžio sezono reikalus. Antroje – eisiu tiesiai prie labai konkrečių Sūduvos gyvenimo faktų. Kai ką prisiminsiu, kai ką dar kartą įvertinsiu. Trumpai tariant – Sūduvos metai po padidinamuoju stiklu.

>>>

Pasirengimas. Chaotiškas pernykščio sezono pasirengimas buvo viena iš priežasčių, lėmusių prastą vaizdą aikštėje ir lentelėje. Šiam sezonui buvo pasirengta ženkliai geriau. Nors metai prasidėjo žiniomis apie radikaliai mažėjantį biudžetą, atleidžiamus žaidėjus ir ketinimus į pagrindinę komandą perkelti dublerius, vėliau viskas susidėliojo pakankamai standartiškai. Kokia priežastis? Koregavosi ne tik Sūduvos biudžetas, bet ir lietuviško futbolo gyvenimas. Įskaitant ekonominės krizės padarinius ir tose šalyse, į kurias dažniausiai traukia lietuvių legionieriai. Paprastai tariant, sumažėjo biudžetas, tačiau sumažėjo ir žaidėjų rinkos kaina. Šią situaciją puikiai iliustruoja kad ir Tomo Mikuckio istorija. Tomas buvo vienas iš tų, su kuriais komanda sutarties nebepasirašė. Tuomet Tomas beveik pasirašė sutartį su vienu Rusijos aukščiausios lygos klubu. Beveik. Dėl tų pačių ekonominių priežasčių tas klubas legionierių atsisakė ir Tomas Mikuckis grįžo į Lietuvą. Tik ne į Sūduvą, o į Vėtrą.

Tuo tarpu Sūduvoje, greičiausiai dėl to paties, dar kartą pasirodė Mantas Samusiovas. Greičiausiai ir toks žaidėjas kaip Skroblas Sūduvą rinkose, nes klubo užsienyje rasti nepavyko. Komanda dėliojosi pakankamai optimistiškai. Netgi atsiradę jauni žaidėjai atrodė esantys tinkamas pasirinkimas. Jie buvo akivaizdžiai perspektyvūs ir tai įrodinėjo draugiškose rungtynėse. Komanda sudėliota laiku – tai leido rengti sezonui tą komplektą, kuris ir turėjo žaisti.

Šiais metais buvo įrodyta ir maniežo reikšmė. Komandoms nebegalint keliauti po šiltus kraštus, maniežas suteikė Sūduvai išskirtines sąlygas. Praktiškai visa Lietuva čia žaidė draugiškas, todėl Sūduva, niekur nevažiuodama, galėjo gauti kokius tik nori varžovus.

Pirma sezono dalis. Sūduvai sezonas aiškiai skilo į dvi dalis. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių komanda sezoną pradėjo optimalios formos. Čia gal ir gali treneriams dėti pliusą, nors situacija sudėtingesnė.

Pirmoje sezono pusėje Sūduva šlavė daugumą varžovų. Taip, komanda buvo geriau pasirengusi už kitas. Ji jau žaidė, kai dauguma ieškojo savo žaidimo. Kol kas nekalbėkim apie tai, kad komandai pritrūko kvapo antroje sezono pusėje. Pirmos pusės taškų „įdirbio“ maksimaliam rezultatui taip pat nepakako. Finalinis rezultatas yra svarbus vertinant visą sezoną, tačiau kol kas kalbam apie pradžią.

Sūduvos sėkmingam žaidimui sezono pradžioje didelės įtakos turėjo išorinės aplinkybės. Jos daug ką paaiškina. Kartu menkina trenerių nuopelnus ir atiminėja argumentus iš tų, kurie teigia, kad pirmoje sezono pusėje Sūduva rodė labai gerą žaidimą.

Niekas nežino, kaip tas geras žaidimas būtų vystęsis, jei lygoje būtų žaidę FBK, Atlantas ir normalaus stiprumo Žalgiris. Sutikite, Sūduva mindė varžovus, kurie net negalvojo apie žaidimą A lygoje. Pergalės prieš Šiaulius ar net Taurą nebuvo tokios paprastos. Jau nekalbant apie tai, kad pagrindinių varžovų – Ekrano ir Vėtros – Sūduva šiemet taip ir nesugebėjo įveikt. Tad nepaisant gerų rezultatų, net ir pirmos pusės Sūduvos žaidimą sunku vertinti vienprasmiškai. Galų gale, net ir smagiausiose rungtynėse būdavo ženklų to, kad padėtis toli gražu nėra tobula.

Antra sezono dalis buvo košmariška. Galima sakyti, kad ji prasidėjo su pralaimėjimu danams, tačiau tikrojo nuopolio pradžią žymėjo pirmasis pralaimėjimas A lygoje, Taurui, kuris, atrodė, taip ir nesugebės šiais metais Sūduvai bent kiek rimčiau pasipriešinti. Ir nors po to sekė įspūdinga pergalė prieš Šiaulius, tačiau antrojo Sūduvos pralaimėjimo A lygoje ilgai laukti nereikėjo.

Tuo tarpu serija su danais labai priminė pernykščio sezono dvigubas rungtynes su FBK. Lygiosios stadiono atidarymo proga ir nepelnytas pralaimėjimas Kaune užmušė komandą psichologiškai. Šiemet nutiko tas pats.

Iki pergalės prieš danus trūko labai nedaug. Namuose, žvėriškom sąlygom Sūduva taip plėšėsi, kad seniai su tokiu entuziazmu ir pykčiu jos žaidžiančios nebuvau matęs. Deja. Tas „truputis“, kurio Sūduvai vis pritrūksta yra jau antro sezono beviltiškas palydovas ir žudikas. Sūduva jau tapo nestabilios psichikos komanda, kuriai iki pergalės vis pritrūksta „labai nedaug“. Tačiau čia kaip loterijoje – „labai nedaug trūksta“ yra tas pats kas „visiškai nieko“. Tuo man ji šiek tiek primena Vėtrą, tik reikia turėt omeny, jog ta komanda kovoja ne tik su savimi, bet ir su išorinėm aplinkybėm, kurios Sūduvai nėra aktualios (keisti šeimininkai ir jų keisti įnoriai, nuolatiniai gandai apie finansines problemas, galų gale – visiškas gerbėjų bazės neturėjimas).

Sūduvos pirmosios dalies (I-II ratai) ir antrosios dalies (III-IV ratai) statistika daugiau nei iškalbinga. Po pirmų dviejų ratų Sūduva surinko 32 taškus (pirma vieta), laimėdama 9 rungtynės, lygiom sužaisdama 5 ir nė karto nepralaimėdama. Įmušė 31 įvartį, o praleido – tik 6. Įspūdingas rezultatas per 14 rungtynių! Pirmą įvartį Sūduva praleido tik 6-ame ture, lošdama su Ekranu. O jei dar įtrauktume keturias pergales LFF taurėje, statistika apskritai būtų čempioniška.

Deja, antroje sezono dalyje Sūduva surinko tik 21 tašką. Tik 5 kartus laimėjo, net 6 kartus sužaidė lygiom ir triskart pralošė. Įmušė 24 įvarčius, o praleido – net 17 („net“ reiškia palyginimą su tais šešiais praleistais per pirmus du ratus).

Lūžio priežastys. Apie sezono vidurio lūžio priežastis taip pat nemažai kalbėta. Tad tiesiog imkim ir pasikartoki. Kad ateities kartoms būtų lengviau susigaudyti.

Pirma, komandoje neliko Samusiovo, kuris rėmė žaidimą I ir II ratuose.

Antra, sezono viduryje prasidėjo didysis kraustymosi metas. Kai kas išėjo, kai kas atėjo, kai kam ateiti nepavyko. Kai kas atėjęs, greitai iškrito dėl traumos. Kai kas išeidinėjo pakankamai ilgai. Juk tiek Samusiovo, tiek Lukšio išėjimas užtruko bent po mėnesį, kurio metu, kaip galima suprast, vyko visokios derybos. Labai abejoju ar bet koks žaidėjas gali normaliai žaist, kai kažkur sprendžiamas jo tolesnis likimas. Faktas, kad tai išbalansuoja ir visos komandos gyvenimą. Trumpai tariant, atvirų durų dienos Sūduvoje šiais metais turėjo pragaištingos reikšmės.

Trečia, treneriai šiam kraustymosi metui buvo visiškai nepasiruošę. Vidinių resursų pakeisti išėjusius komanda nebuvo, o iš tos medžiagos, kurią turėjo treneriai, nieko doro nulipdyti nepavyko. Tikrų lyderių komandoje neatsirado per visą sezoną. Samusiovas tebuvo išimtis.

Ketvirta, komanda žlugo psichologiškai „vos vos“ nenugalėjusi Europos taurėje danų. Taip ir nebepakilo iki pat sezono pabaigos.

Žaidimo stilius ir elementai. Apie Sūduvos šiandieninį žaidimo stilių jau rašiau pirmoje šių sezono memuarų dalyje. Tiksliau – rašiau apie stiliaus nebuvimą, apie tai, kad komanda yra praradusi veidą, kad žmonės tiesiog eina į aikštę ir žaidžia futbolą – kaip moka ir kaip gaunasi. Gražių momentų ir šiais metais būta. Tačiau tuoj pat paskęsdavo į neviltį varančiame nežinojime ką daryti toliau. Žaidėjus dėl to kaltinti sunku. Kai trūksta galutinį tikslą gerai jaučiančio vado jie žaidžia taip, kaip gaunasi.

Dėl šių priežasčių sezono pradžioje Sūduvos žaidimą apibūdinti buvo nelengva. Kokią aiškesnę viziją įžvelgti buvo sunku. Nors ir sekėsi, tačiau neapleido jausmas, kad aikštėje vyksta savaiminis, nekontroliuojamas futbolas.

Tačiau jau po pirmojo rato štai kaip rašiau: „Žvelgdamas į dabartinį žaidimą, aš matau formuojamą gynybinio stiliaus komandą. Tokią, kurios pirminis ir esminis tikslas yra nepraleisti įvarčio. Tokią, kurioje gynybiniuose veiksmuose dalyvauja kone visi iki paskutinės dūšios. Galų gale, tokią, kuri kitokio puolimo be kontratakos nelabai įsivaizduoja. Tokią Sūduvą matyt yra keista. Nes ši komanda niekada nežaidė gynybinio stiliaus futbolo. Greičiau atvirkščiai – visi taip norėdavo pulti, kad savus vartus dažnokai pamiršdavo“.

Tuomet dar buvo neaišku, ar gynybinio pobūdžio žaidimas yra didesnio trenerių plano dalis. Atrodė, kad taip. Atrodė, kad komandos treneriai pasirinko patį saugiausią kelią link didžiųjų tikslų – ginamės kaip žvėrys ir tik po to galvojam apie tai, kaip įvartį įmušti. Tačiau išėjus Samusiovui to įspūdingo gynybinio stiliaus nebeliko. Sugrįžo chaosas ir savaiminis futbolas. Gal dėl to, kad Samusiovo išėjimo buvo laukiama ausis suglaudus? Gal buvo tikimasi, kad jam taip ir nepavyks rasti didesnio atlygimo, todėl Sūduva galės sezoną užbaigt taip, kaip pradėjo – į priekį stumiama geležinės gynybos.

Sunku pasakyti, kas nulėmė gynybinį futbolą sezoną pradžioje – ar to sąmoningai siekė treneriai, ar vis tik tai buvo natūrali savaiminio futbolo evoliucija turint sudėtyje tokį žmogų kaip Samusiovas. Spėlioti galime iki begalybės, tačiau aš būsiu optimistas ir tarsiu, kad taip nusprendė treneriai.

Tuomet jiems šiokį tokį pliusą dėti galima. Nes Samusiovo vedama gynyba ko gero buvo vienintelis šansas Sūduvai egzistuoti nieko radikaliai nekeičiant kitose grandyse. O juk būtent kitose grandyse ir buvo didžiausių problemų, lemtų tiek šiemetinės komplektacijos pobūdžio, tiek pernykščių atleidimų.

Jau sezono pradžioje buvo aišku, kad gynyba – stipriausia Sūduvos grandis. Stiprūs vartininkai. Stiprus gynybos centras (Samusiovas – Skinderis ir netgi Giedrius Klevinskas ar Gnedojus, kai prireikia). Labai stiprūs ir energingi gynybos kraštai (Skroblas ir Vaidas Slavickas). Gynyboje buvo tik du klaustukai. Viena, iš esmės šie žaidėjai neturėjo padorios pamainos. Iškritus vienam ar kitam, į jų vietą praktiškai tegalėjo stoti tik dubleriai. Giedrius Klevinskas žaidė neblogai, tačiau jis buvo vienintelis toks. Gnedojus ir šiemet nesugebėjo į Sūduvos žaidimą normaliai integruotis, o be šių dviejų žaidėjų tebuvo dublerinis rezervas. Šis niuansas tapo reikšmingas būtent antroje sezono pusėje, kai vis daugiau žaidėjų praleisdavo rungtynės dėl kortelių ar nedidelių traumų.

Antrasis gynybos klaustukas buvo ne mažiau reikšmingas – kur šioje sistemoje kišti Leimoną? Jaunas žaidėjas, kuris pernai padarė didžiulę pažangą, atėjus komandon Skroblui iš esmės liko be darbo.

Puolėjų problema buvo ta pati, kaip ankstesniame sezone. Jų tiesiog buvo žiauriai per mažai. Ten buvo vienintelis Lukšys ir du jo dubleriniai pagalbininkai (Brokas ir Brunas Biskys), kurie kol kas ir tegalėjo būti karts nuo karto aikštėje pasirodančiais atsarginiais. Lukšio klausimas taip pat buvo nelengvas. Pernai jis sužaidė pakankamai vidutinišką sezoną (lyginant su jo ankstiniais metais Ekrane). Ir nors šiemet Lukšys žaidė žymiai geriau ir savo pernykštį įvarčių skaičių pasiekė per pusę sezono, reikia konstatuoti, kad Sūduva jam taip ir netapo komanda, efektyviausiai galinčia atskleisti savus sugebėjimu.

Laimė puolėjams gerai talkino saugai. Sezono pradžioje daug mušė Gardzijauskas (tiesa, jo įvarčiai sezono viduryje ir baigėsi). Daug visą sezoną mušė Radavičius ir Urbšys. Tačiau saugai turėjo kitą bedą, kuri žiauriai atsiliepė ir bendram komandos vaizdui aikštelėje. Komandoje nebeliko nei Kozyuberdos, nei Maciulevičiaus, nei Božinovskio. Pastarieji du pernai dalinosi aikštės centrą ir tai darė pakankamai sėkmingai. Ukrainietis tą būtų galėjęs daryti – ką ir įrodė per trumpą pasirodymą šiemetinėje Sūduvoje. Viskas.

Kas bus komandos variklis? Kas tvarkys perdavimus aikštės viduryje? Kas bus jungiamoji grandis tarp gynybos ir puolėjų?  Šie klausimai buvo keliami dar ikisezoninio pasirengimo metu. Jie buvo keliami ir per visą sezoną – iki pat paskutinių rungtynių. O keliami jie buvo dėl to, kad treneriams iš vidinių resursų taip ir nepavyko rasti šios problemos sprendimo. Žaidėjas, galintis tapti stipriu komandos strategu aikštėje neatsirado. Daug tikėtasi ir Gardzijausko. Buvo galima galvoti apie Urbšį. Aš net Vaidą Slavicką siūliau perkvalifikuoti į centro saugą, nes buvo akivaizdu, kad šis žaidėjas turi tam duomenų.

O treneriai išmėgino vieną vienintelį variantą (neskaitant tų kelių rungtynių nuo Kozuyberdos pasirodymo ir iki jo traumos). Centro saugu nutarė paversi Povilą Leimoną. Drąsus, tačiau tuo pat metu ir žiaurus sprendimas. Jaunam žaidėjui, kuris ką tik pramoko efektyviai griauti priešininkų atakas, tokia misija tiesiog buvo pernelyg sudėtinga. Nes čia reikėjo ne tik persikvalifikuoti, bet ir savyje atverti visiškai kitas savybes. Tas, kurių iki šiol jam nereikėjo. Greičiausiai dėl to, kad šis projektas nepavyko, Leimonas buvo atitrauktas atgal link gynėjų ir užėmė atraminio saugo vietą. Ir ačiū dievui. Nes čia jis apsiprato ir galų gale vėl tapo realiausiu kandidatu į „Didžiausios metų pažangos“ apdovanojimą. Leimono evoliucija galime visi pasidžiaugti, tačiau aikštės centro problemų Leimonas neišsprendė. Pačioje sezono pabaigoje šį darbą iš esmės dirbo Urbšys. Kartais geriau, kartais prasčiau, bet buvo akivaizdu, kad ir jam būti komandos centriniu varikliu baisiai nelengva.

Taigi, turint didžiulę skylę aikštės centre, lyg ir buvo natūralu pereiti prie žaidimo, kuriam būdinga sutelkta ir akcentuota gynyba. O aikštės centras ir puolimas buvo palikti savieigai. Puolam tik kraštais, ataką gali pradėti bet kas (tai yra tie, kurie leisdavo sau drįsti tokios misijos imtis), o toli priekyje esantis vienišas centro puolėjas apskritai buvo paliktas likimo valiai. Tarsi komandos žaidimo schemose jo net nebūtų. Kartais reikia net stebėtis, kaip Lukšys apskritai bent dešimt įvarčių sugebėjo įmušt. Juk į žaidimo schemas jis visiškai nebuvo traukiamas.

O tada jau nutiko tai, kas ir turėjo nutikt. Jei pradžioje Sūduvos mašina veikė visai neblogai (ypač lošiant su šviežiais A lygos debiutantais), tai vėliau net ir silpniausi varžovai sugebėjo perprasti visą Sūduvos triukų arsenalą. Vėtra ir Ekranas, turėję padoresnius trenerius, tai padarė dar anksčiau. Šiems net ir pirmo rato rungtynėse su Sūduva pakakdavo skirti daugiau dėmesio Sūduvos krašto saugams ir mūsų komandos žaidimas puolime tapdavo bedantis.

Tačiau daugiau lyg ir nieko pasiūlyta nebuvo. Sūduva sezono pabaigoje žaidė lygiai tokį pat žaidimą, kaip ir pradžioje. Tik aplinkybės buvo sudėtingesnės, todėl ir rezultatai – prastesni. Viena, varžovai perprato Sūduvos bėdas ir trūkumus. Antra, nebeliko Samusiovo, o su juo ir geležinės gynybos. Trečia, komandoje taip ir neatsirado Kapitono iš didžiosios raidės, kuris sugebėtų rungtynių metu ir reikalui esant komandą sutelkti konkrečiam tikslui pasiekti.

Štai taip. Pabaigai galime prisiminti Sūduvos žaidimo viražus per dvejus pastaruosius sezonus. Taip bus lengviau pamatyti, kokie kataklizmai dėjosi komandoje. Ir galbūt bus lengviau suprasti, kodėl jau antrą sezoną netenkina nei žaidimas, nei rezultatai.

Pradėkime nuo gražiojo, techniško ir į puolimą linkusio Gabrio Sūduvos stiliaus. Juo pradėjome pernykštį sezoną. Deja, dėl nepaaiškinamų priežasčių (turiu omeny, kad jos normaliai taip ir nebuvo paaiškintos), praeito sezono pradžioje matėme tik šio stiliaus nevykusias liekanas. Chaosas aikštėje, nežinantys kur pasidėti žaidėjai – gal dėl to žaidėjai dažniausiai ir nuspręsdavo lėkti į puolimą? Kas matė, dar ilgai prisimins lemiamas Gabrio rungtynes – su Vėtra Vilniuje, kuriose komanda buvo visiškai pakrikusi. Tuomet pasirodė Pankratjevas ir smūginiu-taraniniu būdu pamėgino komandą paversti totalinio futbolo mašina. O šiemet staiga Sūduva transformavosi į gynybinio futbolo bastioną, kuris priešų atakas atlaikė lygiai pusę sezono.

Tai ar gali pykt, kad šitaip mėtoma ir vėtoma komanda nepajėgia laimėti aukso medalių? Būtų keista ir stebuklinga, jei sugebėtų. Nes kliūčių žiauriai daug, o padorių pagalbininkų – nė vieno.

>>>

Žaidėjai. Kai kurie iš jūsų pamenate, kad pernai kruopščiai, sąžiningai ir smulkmeniškai tiksliai pamėginau įvertinti kiekvieną Sūduvos žaidėją, naudodamas penkiabalę vertinimo skalę. Šiemet taip pat norisi vertinti, tačiau tokio pažymių tikslumo nebesilaikysiu. Gerai. Patenkinamai. Blogai. Tokie šiemet bus pažymiai.

Tų, kas sužaidė GERAI yra ne taip jau ir daug. Juolab, kad šių metų sistemoje „gerai“ yra taip pat ir „labai gerai“

Nieko nuostabaus, taip visada būna. Pirmiausia – Mantas Samusiovas. Bet apie jį čia jau tiek prikalbėta, kad daugiau burnos aušinti neverta. Viskas su juo aišku.

Saulius Klevinskas sužaidė pavyzdinį sezoną. Ramiai, užtikrintai ir be klaidų. Lyg pernai nebūtų visą sezoną prasėdėjęs ant suolo. Sūduva turi gerų vartininkų (Lietuvoje jų apskritai yra nemažai). O Klevinskas šiemet buvo ta grandis, kuri dirbo šimtui procentų.

Naujokas Alfredas Skroblas man labai patiko. Dedu jam riebų pliusą. Energingas, dinamiškas, spėjantis ir gintis, ir puolime sudalyvaut. Patikimas ir galvojantis žaidėjas. Bus džiugu, jei jį pavyks išsaugoti ir kitiems metams.

Ramūnas Radavičius čia taip pat turi savo vietą. Ne šiaip sau jį geriausiu išrinko ir šio blogo skaitytojai, o ir didžiuosiuose rinkimuose jis užėmė neprastą vietą. Tai buvo vienas iš nedaugelio, kurį šiaip ne taip galėtume vadinti lyderiu. Ir nors Radavičius žaidė banguotai, tačiau bendram vaizdui aikštelėje ir rezultatui jis tikrai turėjo nemažos įtakos.

Čia aš matau ir Povilą Leimoną. Šis žaidėjas vertas atskiros šnekos – galbūt kada taip ir padarysiu. Džiugu, kad Leimonas yra progresuojantis žaidėjas, kasmet žaidžiantis vis geriau. Šiemet jam tikrai buvo nelengvas sezonas – juk persikvalifikuoti jaunam žaidėjui tikrai turėtų būti nelengva. Kaip bebūtų, Leimonas sužaidė ir jau garantuotai tapo pagrindinės sudėties žmogumi. Jeigu jis į priekį ir toliau judės tokiais tempais, iki rinktinės jam netoli šaukia.

Į šią gretą aš ramiai traukiu ir Ričardą Beniušį. Iš esmės jis yra antrosios sezono dalies Sūduvos herojus. Buvo matomas, mušė daug ir apskritai pasirodė, kaip puolėjas, žymiai geriau pritampantis prie Sūduvos žaidimo, nei Lukšys. Įdomu tai, kad Beniušis ne tik naudojosi kitų komandos draugų sukurtomis progomis, bet ir pats kūrė. Dažnai mažumėlę atsitraukdavo, palaikydavo kamuolį, kai to reikėdavo (taip, Beniušis yra iš tų, iš kurių kamuolį iškrapštyti labai sunku) ir karts nuo karto padarydavo gerą pasą krašto puolėjams, pavyzdžiui, Giedriui Slavickui.

PATENKINAMAI sužaidusių – didžiausias būrys. Taip būna visada.

Šios grupės priekyje stovi Vaidas Slavickas. Sakysite klystu? Juk ir žaidė patikimai, ir į rinktinę buvo kviečiamas, ir geriausio rinkimuose buvo gerai įvertintas (turiu omeny futbolas.lt rengtus rinkimus). Tačiau jei Leimono progresu galime džiaugtis, Vaido Slavicko evoliucija pasiekė kritinę ribą ir sustojo. Tai yra geras ir stiprus žaidėjas, kuriam lietuviško čempionato rėmai jau yra per siauri. Taigi, tobulėti nebėra kur. Manau, Vaidas Slavickas yra tas, kuriam reikia ūmiai galvoti apie išvažiavimą į padoresnį čempionatą. Dabar pats laikas. A lygos limitai išsemti, o per ilgai užsivėdėti ir tapti amžinu LT čempionatų dalyviu pavojus yra gana didelis. Kad paskui nenutiktų, kaip kokiam Radzinevičui, kuris išvažiavo tuomet, kai jau buvo vėlu. Mažumėlę liūdna galvoti apie tai, kad žaidėjas subrendo palikti Sūduvą. Tačiau svarbu juk ne tik komandos, bet ir jos narių ateitis bei gerovė.

Marius Skinderis. Didžiąją sezono dalį žaidė gerai ir stabiliai, tačiau į pabaigą toks tikslus nebebuvo. Samusiovo išėjimas čia greičiausiai turėjo įtakos, o gal ir mintys apie tai, kad Sūduvoje žaidžia paskutinį sezoną. Čempionato pradžioje dažnokai ant suolo pasėdėdavo, vėliau buvo stabilus pagrindo žaidėjas, o į pabaigą – ir vėl trenerių dažnai ant suolo buvo paliekamas. Skinderį apskritai nelengva vertinti. Kaip ir keistą trenerių nemeilę jam. Kažkuriame taške rašiau apie tai, kad Skinderis yra labai geras pagalbininkas, nudirbantis daug juodo darbo. Tačiau būti gynybos lyderiu jam yra per sunku. Gal ir amžius jau nebeleidžia. Štai kodėl Samusiovo išėjimas greičiausiai buvo svarbus ir Skinderio išvaizdai aikštėje.

Irmantas Zelmikas atėjo sezonui įpusėjus ir turėjo pakeisti Samusiovą. Sužaidė normaliai, esminės įtakos žaidimui kažin ar turėjo – tiesiog atliko darbą ir atsigavo po traumos. Kažin ar galėjai tikėtis maksimalistinio žaidimo iš žmogaus, kuris ką tik pradėjo sportuoti po traumos ir kuris kažin ar turėjo kokių nors ilgalaikių planų, susijusių su Sūduva. Žodžiu, Zelmikas labiau buvo vardas, nei tas Zelmikas, kuris pernai lošė už FBK ir Lietuvos rinktinę. Ir neišvengiamai kyla pasirinkimo klausimas. Kas geriau – Zelmikas pusei sezono ir sąlyginis stabilumas ar rizika į jo vietą statant kokį Urbą. Bronzos medalių laimėjimui Zelmikas didesnės įtakos tikrai neturėjo. O rimtai apšaudyti neblogą dublerį tikrai būtų buvę naudinga galvojant apie ateinantį sezoną. Ir vėl galima prisiminti Leimoną, kuris pernai į pagrindą buvo perkeltas dėl to, kad nebuvo ką statyti į gynybos kraštą. Pradžia buvo žiauriai sunki, užtat pažiūrėkite, kaip Leimonas žaidžia šiandien.

Čia galima įrašyti ir Giedrių Klevinską. Žinomas veidas, kuris taip pat stebuklų neprikretė – tiesiog buvo pakankamai geru ir pakankamai patikimu atsarginiu.

Bendrai imant, Giedrius Slavickas tikrai sužaidė geresnį sezoną, nei buvo pernykštis. Kaip visada, priekaištų jam daug kas turėjo, tačiau reikia pripažinti, kad buvo rungtynių, kai Giedrius iš tikro žibėdavo. Faktas yra vienas – šis žmogus kiekvienose rungtynėse atiduoda maksimumą. Belieka patikslinti perdavimus iš kraštų link vartų ir įgauti daugiau ryžto mušti pačiam situacijose, kai mušti mažų mažiausiai verta. Galbūt Slavickas atsigauna? Būtų smagu. Labai to norėčiau.

Andriaus Urbšio žaidimą įvertinti žiauriai sunku. Kažkaip nemažai šiais metais tokių žaidėjų komandoje buvo. Iš esmės Urbšys žaidė po ilgos pertraukos – praeitas sezonas jam buvo visiškai tuščias. Jis darė žiauriai daug klaidų, kartais lemiamų. Tačiau, man rods, Urbšys taip pat sugrįžta į savo žaidimą. Antroje sezono pusėje jis dažnokai darbuodavosi centre – sudėtingiausioje pozicijoje – ir į pabaigą matėsi, kad šioje vietoje žaisti pamažu apsipranta. Kaip niekad daug įmuštų įvarčių šį žaidėją ir leido vertinti teigiamai. Jei kitame sezone centro problema nebus sprendžiama nusamdant tam tinkamą žmogų, Urbšys manau, galėtų čia tvarkytis. Esminis dalykas, kurį jis turėtų pagerinti – sprendimo priėmimo greitį. Šiuo metu akivaizdžiai matėsi, kad jis yra linkęs uždelsti ir pavėluoti su perdavimu. Dėl to ir kilo netikslių perdavimų procentas – tiesiog kai mintis gera, tačiau pavėluota, kamuolys kolegą pasiekia tuomet, kai aikštėje situacija jau būna pasikeitusi.

Pirmasis ispanas A lygoje. Esau, pasirodęs Sūduvoje, keletą rungtynių tiesiog siautėjo aikštėje, keldamas mums ir džiaugsmą, ir susižavėjimą. Netgi būdamas akivaizdžiai fiziškai per silpnas šiaurietiškam futbolui. Tačiau mes jį gyrėme. Dėl kitokio žaidimo suvokimo. Dėl sugebėjimo numatyt kelis žingsnius į priekį ir būtent ten atiduoti kamuolį. Dėl smūgių, kurie dažniau būdavo labiau gudrūs, nei galingi. Matėsi, kad ir pati komanda mažumėlę atsigavo – tiesiog ir Esau kolegoms žaisti tapo šiek tiek įdomiau, kai aikštėje atsirado nelietuviškai mąstantis žaidėjas ir mums dar nematyta futbolo mokykla. Deja, vėliau Esau aprimo. Nežinau tikrųjų priežasčių, tačiau manyčiau, kad didžiausios įtakos tam turėjo būtent fizinių pajėgumų trūkumas ir pasikeitusios žaidimo sąlygos. Lietuviškas ruduo futbolą padaro tokiu, kokio ispanams retai kada tenka žaisti. Paskutinėse sezono rungtynėse Esau atrodė beveik apgailėtinai – pavargęs, miegantis, žiauriai vėluojantis su perdavimais, kvailai klystantis. Tačiau kad ir kokia buvo jo sezono pabaiga, komandai jis tikrai gali duoti naudos. Ypač jei kitam sezonui geriau būtų parengtas fiziškai.

Karolis Chvedukas. Sakyčiau, kad Karolis buvo geriausias iš viso jaunimo, kuris Sūduvoje šiais metais pasirodė. Žaidė jis nedaug. Žymiai mažiau, nei Brokas, Zagurskas ir Krasnovskis. Tačiau tie keli kartai, kai jį mačiau, parodė, jog Chvedukas – akivaizdus pagrindinės sudėties kandidatas. Atsidavimas ir maksimali energija su kuria žaidė Chvedukas yra lyg ir privalomos jauno žaidėjo savybės. Tačiau bent jau man pasirodė, kad Chvedukas yra galvojantis ir visai neblogai taktiškai parengtas jaunas žaidėjas. O taip man atrodė žiūrint, kaip jis pasirenka pozicijas dvikovoms su priešininku. Juk nuo to dažnai priklauso, kas tokią dvikovą laimi. Labiau prityrusiems priešininkams Chvedukas čia ne taip jau smarkiai ir nusileisdavo. Ploju Chvedukui ir su nekantrumu laukiu jo pasirodymų kitame sezone.

O štai dar vienas veikėjas, kurio žaidimą Sūduvoje vertinti baisiai sunku. Povilas Krasnovskis. Tarp visų šio sezono jaunųjų naujokų ir visų į pagrindą pretenduojančių Sūduvos dublerių šis žaidėjas atrodo įspūdingiausiai. Bent jau taip buvo galima nuspręsti žiūrint jo pasirodymus aikštėje sezono pirmoje pusėje. Krasnovskis atrodė mąstantis, inteligentiškas, gerai aikštę matantis, aštrus žaidėjas. Jis netgi sužaidė keletą rungtynių, kai jo mušti įvarčiai nulemdavo baigtį. Tuomet atrodė, kad Krasnovskis aukštai šoks. Kad taps sezono atradimu. Todėl buvo nelabai suprantamas trenerio sprendimas visų likusių rungtynių metu labiau pasitikėti taip ir neišsipildžiusiu Zagursku, o ne Krasnovskiu. Dabar tingiu skaičiuoti, tačiau susidarė įspūdis, kad visų pirma aikštėje pasirodo Zagurskas, o tik po – Krasnovskis. Nieko nuostabaus, kad jam teko ir mažiau laiko, ir mažiau rungtynių. Nežinau to priežasčių. Tai ir vertinti tokio trenerių sprendimo nesiimsiu. Be abejo, jie mato geriau.

Tuo tarpu Povilas Lukšys tikrai sužaidė geresnį sezoną (tiksliau – pusę sezono) nei pernai. Manau, dar pamenate, kad aname sezone, nepaisant to, kad buvo rezultatyviausias, vis viena realiausiai pretendavo į „Neišnaudotų progų karaliaus titulą“. Šiemet Lukšys buvo žymiai efektyvesnis ir tą patį įvarčių kiekį sumušė per pusę sezoną. Jei būtų likęs – galėjo realiai dar kartą tapti rezultatyviausiu sezono žaidėju. Iš kitos pusės – esminės su šiuo žaidėju susijusios problemos išliko. Tik jos priklausė ne nuo jo, o nuo aplinkos. Netinkama tai buvo komanda Lukšiui. Jis yra puolėjas, kuris turi velniškai gerą uoslę – atsidurti ten, kur reikia. Tik progų tiems atsidūrimams jam buvo labai mažai. O vienam kovoti su trimis gynėjais dėl aukštų balionų, siunčiamų iš savo aikštės pusės, Lukšiui paprasčiausiai trūksta fizikos. Todėl Beniušis ir atrodė žymiai stipriau, efektyviau ir patikimiau. Trumpai tariant, noriu Lukšį pagirt, kad apskritai tiek įvarčių sumušė ir dar kartą pabrėžt, kad į Sūduvą jis pateko netinkamu laiku.

Dauguma pašalinių specialistų ir Sūduvos generalinis treneris Audrių Broką įvardijo kaip geriausią jauną Sūduvos futbolininką šiame sezone. Aš toks drąsus nebūčiau. Yra įtarimo, kad dauguma pašalinių specialistų Broko žaidimą vertino pagal jo pasirodymą paskutinėse rungtynėse su Ekranu, kurias per TV rodė. Jose jis iš tikro buvo ryškiausias žaidėjas. Bent jau iki traumos. Tačiau jo pasirodymas šiose rungtynėse daug ką pasako. Sakyčiau, kad Brokas akivaizdžiai progresavo. Štai ką reiškia, kai jaunas žaidėjas gauna pakankamai laiko aikštėje. Juk Brokas patenka tarp tų 9 Sūduvos žaidėjų, kurie šiame sezone spėjo pasirodyti net 31-ose rungtynėse. Ir jei Brokas, pasveikęs po visų traumų, kitais metais pradės lošti nuo to taško, kurį pasiekė žaisdamas su Ekranu, tai apie jo ankstesniuosius šio sezono pasirodymus nereikės nė kalbėti.

Chm. Ogi dabar žiūriu, kad iš tikro BLOGAI sužaidusius ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti.

Pirmiausia čia reikia paminėti Mindaugą Gardzijauską, nes jis čia minimas su išlygom ir stovi ant ribos tarp patenkinamo ir blogo žaidimo. Nesuprantu aš šio žaidėjo ir jo gyvenimo Sūduvoje. Pernai atrodė, kad jis tiesiog neturėjo galimybės atsiskleist, nes komanda turėjo akivaizdų saugų perteklių. Šiemet jis turėjo visas galimybes tapti komandos lyderiu. Bent jau aikštėje. Netapo. Ok, gali būti, kad jam tiesiog neskirta būti vadų. Tam reikia tam tikrų savybių ir nusiteikimo. Nieko baisaus ar blogo, kad ne visi žmonės turi įgimtą lyderio gyslelę. Tačiau jo indelis į šiemetį žaidimą tikrai turėjo būti didesnis. Vien dėl jo patirties ir teorinių sugebėjimų, kurie Sūduvoje taip ir nesužydėjo. Pirmoje sezono pusėje jis žaidė daug ir mušė daug. Buvo tarp rezultatyviausių visą laiką. Antroje sezono pusėje Gardzijausko komandoje praktiškai neliko. Kodėl? Nežinau, nes niekas to taip ir nepaaiškino. Gal kas žinot?

Kazimieras Gnedojus – dar vienas žaidėjas, kuris taip ir neišsipildė. Po jam labai nesėkmingo sezono aš vis dar tikėjau, kad jis sužais šiemet. Deja. Taip neįvyko ir nieko nenustebino komandos vadovų sprendimas su šiuo žaidėju atsisveikint. Jis išvažiavo į Estiją ir, kaip suprantu, sužaidė visai padorų sezono galą.

Broliukai Biskiai – dar viena neišsipildžiusi sezono pradžios viltis. Ypač daug vilčių kėlė Brunas – dėl to, kad per draugiškas gerai atrodė ir dėl to, kad buvo akivaizdus žmonių trūkumas puolimo grandyje. Ir vėl – nelabai žinau kodėl, tačiau kone kiekvienose draugiškose lošę braliukai čempionatui prasidėjus, aikštėje beveik nepasirydavo ir lygiai taip pat iš komandos buvo paleisti.

Čion patenka ir vienintelis žaidėjas, kuris stabiliai aikštėje pasirodydavo visus metus, nors ir retai sužaisdavo ilgiau kėlinį. Eivinas Zagurskas prieš sezoną taip pat pusėtinai atrodė. Ir nors traumą baigęs gydytis Krasnovskis atrodė geriau, tačiau treneriai nuolat pirmenybę teikdavo būtent Zagurskui. Deja. Visi matėme, kad šis jaunas žmogus atrodė beviltiškai. Jam tiesiog trūko pačių elementariausių padoraus žaidimo elementų. O kai treneris per paskutines A lygos rungtynes jį dar mėgino mokyti to, kad kartais galima patogesnėje padėty esančiam kolegai pasą atiduot – atrodė iš tikro apgailėtina.

Kas liko NEĮVERTINTAS? Tie, kuriuos įvertinti yra sunku dėl labai fragmentiško pasirodymo aikštėje.

Sargey Kozyuberda. Ukrainietis, ačiū dievui, į Sūduvą sugrįžo antroje sezono pusėje. Deja, sužaisti jis spėjo šešias rungtynes. Penkias iki traumos ir dar vienas tuomet, kai trauma atrodė išsigydyta. Matyt, išsigydyta nebuvo. Kozyuberdos sugrįžimas buvo žiauriai optimistinis – jis buvo tas žmogus, kurio komandai reikėjo nuo pat draugiškų ikisezoninių. O turint omeny energiją ir atsidavimą, nuolatiniais jo žaidimo palydovais, galima drąsiai daryti prielaidą, kad su Kozyuberda Sūduvos rezultatai galėjo būti kiti. Deja.

Armantas Vitkauskas. Viso už pagrindinę komandą sužaidė keturias rungtynes, praleido vieną įvartį. Kiek jį teko matyti – žaidė puikiai. Patikimai ir ramiai. Žodžiu, viskas tvarkoj su Sūduvos vartininkais. Labai tvarkoj. Taip tvarkoj, kad vis dar kirba mintis apie tai, kad vienas jų tikrai galėtų išvažiuoti į kokį padoresnį klubą. Ne dėl to, kad nereikalingas, o dėl to, kad gaila žiūrėti, kaip ant suolo sėdi talentingas žaidėjas. Nesvarbu, kuris iš jų sėdi – Vitkauskas ar Klevinskas.

Gynėjas Gytis Urba sužaidė vienas pilnas rungtynes. Patirties stoka jautėsi, jautėsi ir fizinės jėgos trūkumas. Tačiau sužaidė jis tas rungtynes tikrai neblogai. Gaila, kad daugiau progų jam taip ir nepasitaikė.

Likusieji dubleriai. Kliučinykas. Bagdonavičius. Lasevičius. Plikaitis. Doreika. Žaidė ne daugiau kėlinio. Todėl tiesiog nėra ką apie juos pasakyti. Lauksim kito sezono.

Na ir paskutinis sąraše – latvis Kazura. Žaidė vieną kartą, jei neklystu Gargžduose su Banga ir išvažiavo namo. Daugiau ką pridurti neturiu. Treneris tuomet aiškiai pasakė – šis žaidėjas gali būti kada nors naudingas, tačiau reikia, kad efektas būtų tuoj pat. Dėl to komandoje atsirado Zelmikas.

Štai ir visa šių metų Sūduva. Viso – 31 žmogus. Tačiau daugiau nei 10 rungtynių spėjo sužaist tik 18 jų. O turint omeny, kad net penki žaidė tik pusė sezono, pagrindinių vežikų lieka ne tiek jau ir daug.

Tiek žinių. Dabar sezoną jau iš tikro skelbiu užbaigtą.

Reklama

48 Responses to “Sezono memuarai. II dalis”


  1. 1 Remis 2009-11-19 15:28

    Man kažkaip neapsiverstų liežuvis sakyti, kad R.Beniušis “mušė daug“, kai tas daug yra 7 įvarčiai į “Teledemos“ vartus (kad tai nėra didelis stebuklas dar pirmame rate įrodė ta pati “Sūduva“) ir dar vienas 11 metrų baudinys į “Bangos“ vartus. Lieka vargani 3 įvarčiai.

  2. 2 ponas pop 2009-11-19 15:41

    remi, man tai biš pabodo šio fakto vartymas – nori nenori, bet pastaruosius penkerius metus visada nemaža dalis įvarčių A lygoje yra sumušama silpniems varžovams. ir kasmet sūduvos puolėjai ūdijami dėl to, kad bent pusę savo įvarčių būtent tokioms komandoms muša. ir ką?

    ką dabar puolėjui daryt, jeigu gauna galimybę tik po dukart su ekranu ir vėtra sužaist? ir tai per tas keturias rungtynes du įvarčius įkalė.

    iš kitos pusės – su ta pačia lkka žaidžia visi iki vieno A lygos puolėjai, tačiau tikrai ne kiekvienas muša jiems po 4 ar 3 įvarčius.

    žodžiu, situacija paprasta. sąlygas visi turi vienodas, tik vieni muša daugiau, kiti – mažiau. apie tai beniušio įvertinimas ir buvo.

  3. 3 ponas pop 2009-11-19 15:43

    post scriptum:

    beniušį vertinu ne tik dėl įmuštų įvarčių.

  4. 4 Remis 2009-11-19 15:53

    ponas pop, dar įdomu būtų sužinoti iš kelių matytų rungtynių tiek R.Beniušio, tiek kitų įvertinimą padarei? :)

  5. 5 ponas pop 2009-11-19 16:50

    ai remi, remi – nu ką tu čia dabar kabinėjies lygioj vietoj:)) aš juk ne dievas tėvas ir viskas ką parašau – parašau be jokių pretenzijų į amžinas tiesas. tai viena. o antra – kaip taisyklė, visada čia apsilanko žmonių, kurie mano teiginius gali patikslinti.

  6. 6 goal 2009-11-19 17:08

    Remi, neretai žmones ima nervinti tavo teisuoliškos manieros tiek čia, tiek futbolas.lt, tiek fkbanga.lt komentaruose.

  7. 7 Varvalas 2009-11-19 17:16

    Dar spėsiu pakomentuoti. Noriu akcentuoti, kad šioje išsamioje apžvalgoje taip ir buvo nepastebėta pagrindinė Sūduvos nesėkmės priežastis. Tai, va. Nežinau, ar verta tai viešai atskleisti? Ar leidžiate?
    Kreipčiausi raštiško leidimo, bet tai moku rašyti tik … skundus. Komandai nesisekė, nes egzistavo šis blog’as. Tikrai mačiau, kaip Liubšys jį nuolat konspektuodavo. Tik nežinau, kas tam Latvijos rusui (iš Tauro) konspektus darė. O labiausiai nustebino tai danai, pasamdę visą vertėjų company. Na, bet jie turtingi.
    Kitu atveju Sūduva būtų “perėjusi“ Europą, o turtingiausi klubai peštųsi dėl kepurės su snapu.

  8. 8 Deimas 2009-11-19 18:28

    Tokiu atveju Ponas Pop turiu pasiulyma, sita bloga padaryk mokamu ir parduok tik Suduvos atstovams ir gerbejams, tada nenukentes nei Suduva, nei jos gerbejai, del kuriu manau ir rasai si bloga, juk netik tau jis reikalingas :)

  9. 9 Deimas 2009-11-19 18:30

    Beje gal kas girdeti del Suduvos treneriu ateities?

  10. 10 viedras 2009-11-19 18:38

    Pono pop blogas manau padėjo tik danams. Lietuvių komandos ir taip buvo perpratę Sūduvos žaidimą, nes jis buvo per daug paprastas ir visiem suprantamas. O kadangi danai tiesiog apie tokią Sūduvą nieko nežinojo, tai iš šio blogo sužinojo labai daug, tiek apie žaidimą, tiek apie patį klubą.
    Pati Sūduvos administracija ir treneriai turėtų paskaitinėt šiame bloge, tada gal būt ir problemų klube būtų žymiai mažiau.

  11. 11 ponas pop 2009-11-19 18:52

    nu jo, niekaip mums čia nesiseka apie futbolą šiais metais pašnekėt:) vis apie pašalinius dalykus:)

  12. 12 Deimas 2009-11-19 19:31

    O ka ten kalbet apie zaidima, manau dauguma nera patenkinta zaidimu, net klubo prezidentas tai patvirtino, o priezasciu del to yra nemazai treneris, zaidejai tokie kaip Radavicius jis niekada nedirbo ir nedirbs visas rungtynes, epizodinis zaidejas, G.Slavickas jau nera pajegus visas rungtynes atlakstyti ir nebus, P.Leimonas zaides sauguose yra grynai griovejas o ne organizatorius zaidimo, o A.Urbsys nera pajegus buti kureju ir vadovauti saugu linijai ir is to susideda, kad komanda zaidzia akiai nepatrauklu futbola, norint zaisti grazu futbola reikia komandai nauju zmoniu, tokiu kaip ispanas, bet pajegtu zaisti visas rungtynes, o ne viena kelini

  13. 13 Varvalas 2009-11-19 19:50

    Tuos danų vertėjus – aš sugalvojau. Kad linksmiau būtų :)

    Matyt, jau nesulauksiu tų laikų, kai informaciją apie Lietuvos klubus pirks užsieniečiai.

    Popai, pamiršai įvertinti dar tris žmones, sėdėjusius ant suolelio. Vienas iš jų, matyt, kažką smarkiai prisidirbęs, nes po kepure slepiasi.

  14. 14 axsel 2009-11-19 20:24

    pritariu deimui

  15. 15 Deimas 2009-11-19 20:25

    Dar neivertintas komandos gydytojas, kuris siemet daznai buvo minimas, jis turejo ir matuoti, kiek kas isgere svaigiuju gerimu :)

  16. 16 Deimas 2009-11-19 20:31

    Varvale, sulauksi kad uzsienieciai pirktu informacija apie Suduva: kita sezona turesim superini treneri, Murauskas pazadejo sutvarkyti stadiona, kad galetu zaisti futbola, o zaidejai prades lakstyti fantastiniais greiciais ir tada musu niekas nesustabdys net Europoj, tada ir uzsienieciai pirks informacija :) :) :)

  17. 17 axsel 2009-11-19 20:39

    Deimai kad tavo zodziai tiesei dievui Murauskui y asy

  18. 18 Deimas 2009-11-19 20:41

    O Suduvos sakalu dainos skambes visoje Europoje :)

  19. 19 axsel 2009-11-19 21:51

    y ausy

  20. 21 keikunas 2009-11-20 06:39

    tu deimas kiba girtas rasai? kad nusisneki :DDDDDDDDD issipagiriok :D

  21. 22 ponas pop 2009-11-20 09:35

    Varvalai – kad apie tuos tris žmones visą sezoną tik ir kalbam:)) beje, bent jau apie du iš jų visai gerai atsiliepiau pirmoje memuarų dalyje.

  22. 23 axsel 2009-11-21 20:02

    http://www.futbolas.lt/lt/naujienos/,nid.4508 paciu laiku jy pardave ir ispaude maksimuma. Geriausias praejusio sezono sprendimas.

  23. 24 bitas 2009-11-21 21:32

    nieko gero

  24. 25 Varvalas 2009-11-21 21:51

    ir prametė didelius pinigus – galėjo lenkams už bulvių maišą prakalti tą vyryką žydromis basanoškėmis. Su visais kailiukais iš balkono.

  25. 26 restart 2009-11-21 22:07

    prisimenu, kaip suduvos valdzia didziavosi sudarius kontrakta su Luksiu, pries kontraktavima zadejo sencacija -didziausia paslaptis buvo…is tiesu luksys prie suduvos stiliaus visai netiko…gdraudziausiai atrodydavo bandymai mesti aukstus kamuolius link Luksio

  26. 27 axsel 2009-11-21 22:33

    TAI KAD LENKAM SAVU ZYDRU IR SU ZYDROMIS BASANOSKEMIS PAKANKA

  27. 28 jotvingis 2009-11-21 23:45

    Jau pradedat biškį atsibost su žydromis basanoškėmis ir snapeliu visą sezoną… kiek gi galima tas pats per ta patį.

    Nors dar anksti apie tai kalbėti, bet mane neramina kitas sezonas. Statybos su visa langų pramone tikrai kad neatsigaus Lietuvoje, gal net smuks dar labiau, miesto savivaldybė irgi atsargiau biudžeto pinigus skirstys, nenorėdami tokių siurprizų koki buvo šiemet. Konkurencija dėl futbolininkų Lietuvoje padidės padidinus komandų skaičių A lygoje iki 10. Spėju, Alytus turės didesnių užmojų pasistatę (renovavę) stadioną, gal elgsis kaip kad mes 2008 metų sezone formuodami komandą. Klubo pajamos nedidės (kad bent jau nesumažėtų) o išlaidos augt turėtų, juk prizininkai (nu ir kas kad šiemetiniai) brangiau kainuos.. Kažin kiek tų prizininkų sutartis kitiems metams turi?..

    Čia kažkas kalbėjo kad geriau silpnesnė komanda ir kovojanti dėl 5-7 vietų, bet nuo dūšios. Spėju, norai tokie gali išsipildyti, bent jau dėl komandos lygio. Įsivaizduoju kitą sezoną komandoj turėsime nemažai čempionų. Kaip “gerai“, kad jiems šiais metais “buvo duota proga“ įgyti daugiau patirties aukštesniu lygiu. Gerai būtų, kad jiems bent jau čempionas vadovautų.

    P.S. Gal aš ir klystu, čia tik mano asmeninė nuomonė (teoriniai pasvaičiojimai, deja pesimistiniai(?) ).

  28. 29 Bonas 2009-11-22 13:45

    Bus tu pinigu, jai krepsiniui yra, tai atsiras ir musu megstamui futbolui :)

  29. 30 Varvalas 2009-11-22 14:52

    Bus gerai – i desimtuka tikrai pateks. O jei zais tik trys komandos, tai taps ir prizininkais.

  30. 31 prima 2009-11-23 21:18

    Kažkaip iš visu tu ilgu ir dideliu diskusiju niekas (tame tarpe ir ponas pop) neatsake i klausima: ar galima iš lietuviško futbolo padaryti bizni. Girdime: savivaldybe parems, remejai duos, ir taip metu metais. O kur paciu klubu pastangos uzsidirbti pinigus? Kad parduosda zaideja- gerai. Kad is UEFO gauna uz dalyvavima turnyre- gerai. O kur kiti marketinginiai elementai kurie galetu duoti nemazas pajamas? Kai stadione sedi apie 2000 ziurovu galima daryti interpoliacija, kad situo dalyku apibreztoj teritorijoj domisi 7 kartus daugiau zmoniu. Ir jie nebutinai eina i stadiona, bet yra veikia bendros futbolo atmosferos kuri tvyro toj teritorijoj. Jie skaito spauda, ziuri tv, varto interneta. Ir jiems prie sirdie jo miesto kaomandos rezultatai. Paprasta aritmetika:7*2000 lygu 14000. Tai jau susidomejusiu vartotoju armija, kuriai reikia atributikos, alaus svenciu, atrakcijonu susijusiu su futbolu ir t.t. Ir tai yra pinigai kurie patenka i klubo saskaita. Niekas, niekkada (gal but epizodiškai kažkas) bande tai daryti.

  31. 33 nagerai 2009-11-23 23:54

    dėkui Pone Pop už tą nuotrauką, ji taip pat yra mėgstamiausia mano nuotrauka šį sezoną :)

    nagerai – modelis :D

  32. 34 ponas pop 2009-11-24 09:49

    Prima – esi neatidus skaitytojas. Šia tema yra kalbama nuolatos ir ji nuolatos atsinaujina. Į tavo klausimą atsakymo, be abejo, negali būti – bent jau ne bloguose ir interneto tinklapiuose – tačiau šia tema netgi šio sezono pabaigoje daug diskutuota. Pažiūrėk ankstesnių postų komentarus – prie šios temos buvo grįžtama ir grįžtama. Bėda tik ta, kad nuo mūsų diskusijų niekas nesikeičia. Absoliučiai niekas.

    Priminsiu, kad prieš sezoną buvo čia kilęs vajus siūlyti klubui paskelbti sąskaitą, kad žmonės savo du procentus mokesčių pervesti galėtų – tačiau, jei teisingai pamenu, ta sąskaita taip ir nebuvo paskelbta. Elementarus žingsnis, kuris ir klubo biudžetą gali šiek tiek papildyti, ir fanams suteikti malonų jausmą, kad jie prie klubo išgyvenimo prisideda…

    O sezono pabaigos diskusijos šia tema jau sukosi tiek numintais takais, kad net nelabai įdomu buvo. daugiau mažiau viskas jau po dešimt kartų pasakyta.

  33. 35 bitas 2009-11-25 17:03

    nagerai-ne modelis, o klounas

  34. 36 Kapsas 2009-11-25 19:31

    bitas,stapdyk bazara,cia ne ta vieta.

  35. 37 Varvalas 2009-11-26 13:22

    Pakankamai geras Europos klubas nusiziurejo Sauliu Klevinska. Dabar reikalai labiau priklauso ne nuo to klubo, žaidėjo (net gali buti, kad sis visai nieko nezino) ar jo agento, bet nuo dar kito klubo interesu.
    Tik neklausinekite apie koki kluba kalbama – vis tiek niekas neskelbs, kol nebus faktų.

  36. 38 ponas pop 2009-11-26 14:47

    įdomu įdomu – lauksim naujienų ir palinkėsim, kad sauliui klevinskui pavyktų į platesnius vandenis išplaukt. super duper

  37. 39 kampinio_veliavele 2009-11-26 17:53

    ir svarbiausia kad isplaukus gautu zaisti o ne ant suolo sedetu. laukiam ziniu :)

  38. 40 Bonas 2009-11-26 18:19

    Jai Sauliui pavyktu patekt i gera kluba ir iskart butu pagrindines Lietuvos rinktines vartininkas, nes pas mus pagal tokia sistema renkami zmones uz Lietuva zaist.

  39. 41 Varvalas 2009-11-26 18:26

    taip nebus, jei Arlauskis isitaisys Ispanijoje

  40. 42 axsel 2009-11-26 18:27

    nepamirsk arlauskio

  41. 43 :) 2009-11-26 18:55

    tai kad dar jis niekur nevziuoja ir nieko nezino apie joki kluba :) pats as su juo kalbejau :) maziau gandu

  42. 44 Varvalas 2009-11-26 19:20

    :) o kas rase, kad jis zino ir kazkur vaziuoja?

  43. 45 :) 2009-11-26 19:48

    nu tai tada tyliu, gal duos dievas ir isvaziuos is cia :)

  44. 46 Saulius Klevinskas 2009-11-27 13:08

    Gavau pasiulyma atstovaut estu klubui Narva Trans :D Pasiulyma svarstau su giminemis…isvykstu keleriom dienom :D va jums ir naujienos :D dabar galit diskutuot

  45. 47 axsel 2009-11-27 18:24

    geras pasiulymas , estija gi skandinavija

  46. 48 xzxzx 2009-12-25 11:11

    Tos languotos raudonai baltos vėliavos jau tikrai neduosim,pernai sudraskėt ją,šiemet negausit,nė negalvokit!.Ji ne jums priklausė,o elgėtės kaip su savo….


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,184,149 hits