Archyvas pagal 2010 balandžio



LFF: SŪDUVA 6:8 VĖTRA

Yes. Kelias savaites planuota kelionė link Marijampolės išgaravo šiandien apie trečią valandą – darbas ir vėl nelygioj kovoj nugalėjo bendruomeninius įsipareigojimus. Taigi, beliko sėdėti ir laukti. Nieko gero sulaukti nepavyko – Sūduva ir toliau sminga žemyn. Galbūt “sminga žemyn“ yra per stipriai pasakyta – gerai – tegul bus – toliau stabiliai laikosi lygiųjų strategijos. Nepaisant to, kad pora įvarčių šiandien įmušė, tačiau juk esminis tikslas buvo tų įvarčių nepraleisti. Kol kas dar nesimato statistikos ir skaičiukų (net kas iš Sūduvos įvarčius įmušė dar nežinau), bet faktas kaip blynas – į taurės finalą važiuoja tie, kuriems to finalo labiau reikėjo.

Akivaizdu – komanda duobėj. Džiaugtis galima, kad ta duobė – pačioje sezono pradžioje. Nes pernykštis ir užpernykštis formatas yra žymiai skaudesni – kai smingama pačiame finiše, kai visi jau patikėję šviesiu rytojumi. Suprantu visus, kurie piktinasi žaidimu ir rezultatais. Kadangi kelių paskutinių rungtynių nemačiau, tiek nuoskaudų nepatyriau. Tačiau vis viena suprantu. Ir, nepaisant to, siūlau mažumėlę nuleisti garą. Sakyčiau, komanda dabar labiausiai reikia palaikymo ir tikėjimo – net jei tikėjimui nėra jokių priežasčių. Bet juk futbolas toks yra visada ir visur – čia per mažai proto ir per daug jausmų. Galų gale, kaip taisyklė, racionalių argumentų tikėjimui ir nereikia – tu arba tiki kokį dievą, arba ne. Todėl ir linkiu visiems ramybės ir šiokio tokio susitaikymo. Juk niekur mes nuo tos Sūduvos nepabėgsim – nesvarbu, gerai komanda žais ar blogai, nesvarbu, kokioj lygoj ji sėdės, kas jai vadovaus ir kas po aikštę bėgios. Mes esame pasmerkti su šita komanda gyventi iki paskutinio atodūsio. Toks jau mūsų likimas. Amen.

Kas eis į finalą?

O gal kas žinot, ar jau yra numatyta LFF finalui vieta ir laikas? Aišku, gali būti, kad šia informacija domėtis ir nebus didelio reikalo – viskas priklausys, kaip Sūduva sužais trečiadienio rungtynės. Grubiai tariant – svarbiausia, nepraleisti įvarčio. Visa kita – nesvarbu. Gali komanda žaisti lievai, neįdomiai, nuobodžiai, beviltiškai tempti laiką ir spardyti kamuolį į maniežo stogą – jei įvarčio Sūduva sugebės nepraleist – visi rungtynėmis būsime labai patenkinti. Rezultatas šį kartą yra svarbesnis už visus kitus futbolo elementus.

Faktas – rungtynės bus baisiai sunkios. Nes Vėtra vis tik turi galimybę šiemet lošti Europoje. O kad tokią galimybę gautų – pirmiausia reikia ant menčių paguldyti Sūduva. Trumpai tariant – bus įdomios rungtynės. Greičiausiai neypatingai gražios, tačiau įtemptos, grubios, su krūva kortelių – tą galima garantuoti. Sūduvai vieta Europos turnyre ir taip garantuota, todėl šį kartą bus labiau keliamas garbės ir reabilitacijos prie žiūrovus klausimas, o ne tiesioginio praktinio rezultato pasiekimo.

Įdomu, ar futbolo komandose apskritai yra vartojama tokia sąvoka kaip „reabilituotis prieš savo žiūrovus?“. Klausiu, nes įdomu. Futbolo žurnalistų ir gerbėjų rateliuose toks posakis yra gan dažnas. Va todėl ir įdomu – ar paties žaidėjas, treneriams ir kitiems komandos nariams kyla kada nors „garbės“ klausimas, ar futbolas jiems – tiesiog darbas. Toks, kokius ir mes patys dirbame kitose srityse. Klausimas retorinis, atsakymas nebūtinas.

Kaip visada nutinka šiais laikais – ypatingos informacijos apie rungtynes prieš rungtynes praktiškai nebūna. Tad apie tai, kas gyvas, kas sveikas, o kam reikia gydytis sužinosime tik tuomet, kai komanda išbėgs į aikštelę. Aišku, nebus Leimono. Ko gero nebus ir dar vieno saugo – apie rimtą traumą kalbų buvo, tačiau tikslios info lyg ir nepastebėjau. Kalbos sklido, kad tai nutiko Kozyuberdai.

O kol kas galime paskaityti trumpus interviu su Vaidu Slavicku ir Ražanausku oficialiame Sūduvos tinklapyje. Už šią iniciatyvą klubui laisvai ir nuoširdžiai galima eilinį kartą paploti.

Beje, žaidžiama bus vis dar po stogu – kitaip nei antrasis pusfinalis, kuris jau vyks gryname ore. Gal kas žinot, kaip klostosi Sūduvos stadionų reikalai? Ar jau prasidėjo naujojo stadiono remontas? Ar iš tikro artimiausiu metus bus žaidžiama senajame? Jei taip – tai suprantama, kodėl vis dar tenka lindėti po stogu. Stadione be lempų šiuo metu pusę septynių rungtynių nepradėsi.

Tiek tų naujienų. Skystos jos šiais metais – bet nieko, išgyvensim.

4: SŪDUVA 0:0 BANGA

Katastrofa ar tiesiog beviltiškas pavasaris? Deja, rungtynių nemačiau, tai autoritetingos nuomonės pareikšti taip pat negaliu. Prisimenant Sūduvos A lygos istoriją, katastrofa būtų tuomet, jei dabar Sūduva sėdėtų paskutinėje vietoje. O juk buvo metas, kai Sūduva iš paskutinių stengėsi iš paskutinės vietos išlipti ir kai italo trenerio vedama komanda šiaip ne taip aplenkė Vilnių (berods, tuomet dar Šviesa besivadinantį), mūsų širdyse buvo baisiai daug džiaugsmo.

Be abejo, viena yra kapanotis iš paskutinės lentelės vietos ir visai kas kita – jau kelintą sezoną iš eilės įrodinėti, kad Sūduva – „vienas stipriausių A lygos klubų“. Antroji misija labai neapčiuopiama ir transformuoti ją į komandą uždegančius tikslus – nėra lengva. Tiek mes, tiek aplinka dar čempionatui neprasidėjus komandai užkabinam medalius. Šnekos skamba tokios, kad, atrodo, nė žaisti neapsimoka – tiesiog pasiimi tuos medalius ir ant lentynos pasidedi. Negi kokia ten Banga ar Tauras gali mūsų „lygiui“ prilygti? Juk vienintelis mūsų vertas priešininkas tėra Ekranas…

Čia gal ir yra didžiojo pastarųjų metų Sūduvos nelaimė? Faktas, kartu su Ekranu tai yra pats stabiliausias lietuviškas klubas. Treniruotis sąlygos puikios, atlyginimai mokami stabiliai (kad ir kokie jie būtų) – žodžiu, komandos laivas plaukia ramiai ir bent kol kas užtikrintai. Kaip tik dėl to ir ima visiems vaidentis tie be ypatingų pastangų gaunami medaliai. Aš visada sakau – „nesvarbu medaliai, svarbu žaidimas ir užsidegimas“. Tačiau, atrodo, žmogaus prigimtis yra sudėtinga – kai tikslai nėra iškeliami tiesmukuoju būdu, siekti maksimalių tikslų vien dėl savęs mūsuose nėra įprasta.

Komandai jau kelintą sezoną keliamas tikslas „pasirodyti gerai“. Šis teiginys iš esmės reiškia, kad tikimasi bet kokios spalvos medalių, laimėti LFF taurę (ką padaryti nėra taip jau ir sunku) ir „garbingai“ pasirodyti Europos taurėje – laimėti prieš silpną varžovą ir nepralošti dideliu skirtumu stipriam. Va taip ir miegam. Kai nėra atspirties taško (aiškių komandai keliamų tikslų), mes čia beviltiškai ginčijamės dėl sudėties (nes skirtingiems tikslams pasiekti reikalingos skirtingos sudėtys), dėl to, kas svarbiau – žaidimo grožis ar rezultatas ir t.t. ir panašiai. O paskui – stebimės ir piktinamės arba plojam ir pritariam, kai nei iš šio nei iš to nulekia trenerio galva. Kai galutinis tikslas miglotas, labai sunku suvokti iš šalies žvelgiant radikalių permainų būtinybę.

Juodų vėliavų kelti tikrai dar nereikia. Ketvirtos lygiosios iš eilės su vienu įmuštu įvarčiu? Na ir kas. Iš Bangos pateikto, o futbolas.lt nukopijuoto rungtynių aprašymo atrodo, kad čia Sūduva labiau lygiosiomis turėtų džiaugtis, nei Banga. Atvirai pasakius, man net norisi, kad Sūduva smuktelėtų žemyn. Kad būtų užgautos visų pirma pačių žaidėjų ambicijos. Kad į Sūduvos sanatorijas įsimestų bent mažytis nerimo virusas. Ir juo ankstesniame sezono etape tai nutiks – juo daugiau vilčių bus išplaukti. Kai komanda ima smukti čempionato pabaigoje (o taip ir buvo kelis paskutinius sezonus), laiko prisikelti paprastai nebelieka.

Šiemet oficialių rungtynių Sūduva dar nepralaimėjo. Gal jau laikas?

BL: Sūduva 0:0 Levadia

Kaip suprantu iš komentarų, visi, kas matė rungtynes, jas įvertintų taip, kaip Vencevičius – rezultatas yra netinkamas, žaidimas buvo geras.  Rezultatas ypač nėra geras, nes, atrodo, varžovas buvo gerokai silpnesnis. O tai, gali būti, paaiškina ir antrąją įvertinimo dalį – gerą žaidimą. Faktas  kaip blynas – su silpnesnėm komandom Sūduva lošia geriau ir įdomiau. Dabar svarbu, kad trečiose rungtynėse iš eilės nemušami įvarčiai netaptų blogu įpročiu. Beje, šiandien ir vėl buvo sudėties eksperimentų. Nežaidė Radžius, užtat lošė Klevinskas. Aikštėje nebuvo nei kino, nei kanadiečio. O Vaidas Slavickas buvo nustumtas į priekį. Pastaroji transformacija – labai įdomi. Matysim, kiek šis eksperimentas bus tęsiamas. Tiek žinių – kas matėt komentuokit plačiau. O aš kol kas – Juozo Raškausko įspūdžiai.

>>>

Juozas Raškauskas: Futbolo pavasaris prasidėjo, bet tikrasis pavasaris vėluoja.Trečiadienio vakare į futbolo maniežą susirinko apie tūkstantį marijampoliečių. Rungtynes transliavo palydovinė televizija ir pirmą kartą filmavimo kameros rodė pagrindinės tribūnos vaizdą. Sugrojus Baltijos lygos himną, rungtynės prasidėjo.

3 minutę Esau pavojinga ataka, tačiau estų vartininkas gaudo kamuolį.12 minutę priešininkai patikrina A. Vitkausko budrumą. Iki 22 minutės žaidimas tampa tipiškai estiškas, o tada Esau skersuoja kamuolį į baudos aikštelę ir P. Lukšys smūgiuoja gal va šalia vartų. 30 minutę estų futbolininkai užspaudžia sūduviečius ir 34 minutę nuo įvarčio gelbsti E. Grigaitis, išmušęs kamuolį nuo vartų linijos. Pirmasis kėlinys baigiassi rezultatu 0-0. Visi keikdamiesi eina rūkyti, o kas nerūko dūmais pakvėpuoti.

Antrojo kėlinio pradžia gražesnio žaidimo nežada ir tik 56 minutę Esau smūgiuoja šalia priešininkų vartų virpsto. 62 minutę vėl tas pats Esau išeina vienas prieš vartininką, deja viena realiausių progų pelnyti įvartį lieka neišnaudota. 70 minutę E. Grigaitį keičia A. Urbšys. 78 rungtynių minutę žiūrovus žadina V. Ivanov smūgiavęs iš baudos smūgio, laimė A. Vitkauskas kamuolį pagauna. 81 minutę Esau keičia A. Brokas.

84 minutę  kiek netikėtai žaidimas iš estiško tempo pereina į normalų. S. Kozyuberda įsiveržia į baudos aikštelę ir smūgiuoja, deja estų vartininkas gelbsti savo vartus. Tuoj pat pakėlus kampinį sumaištyje prie vartų smūgiuoja į vartus keli žaidėjai ir kaip paskelbė rungtynių pranešėjas, paskutinis smūgiavo E.Valaitis. Deja, įvarčio nėra. 90 minutė ir S.Kozyuberda spiria, tačiau kamuolys praskrenda gal penkiasdešimt centimetrų šalia virpsto. Latvių teisėjas prideda dvi minutes, bet tai mūsų neišgelbsti … 0-0.

Pastebėjimai: iš komandos galima išskirti Esau už norą žaisti, A.Skroblą už žaidimą, G.Klevinską už tai, kad netekęs kantrybės įsijungė į puolimą ir K.Chveduką už veržlumą. Keistai atrodė kad estai atsargoje turėjo tik vartininką ir vieną žaidėją. Rungtynes stebėjo Liu, tačiau koja buvo įtvare. Grande nebuvo registruotas, bet sveikas. Beje, V.Slavickas žaidė lyg ir saugu. O įvarčio neįmušame 180 minučių.

Laukiam: Sūduva – Levadia

Šiandien. 19 valandą – nors tai ir taip visi žinot. Keistoji Baltijos lyga ir Levadina, kuri, kaip sako treneris, ketina “to make history“ ir pirmą kartą šitos lygos istorijoje išvesti estų klubą į pusfinalį. Ko tai tingisi, atvirai pasakius, giliau domėtis šiuo klubu ir jo šiandieniniu pajėgumu. Juolab, kad ir pati komanda ypatingų pastangų pastudijuoti varžovą nerodo. Bent jau tiek galima spręsti iš trumpu interviu, esančių oficialiame tinklapyje. Šiek tiek daugiau informacijos yra Baltijos lygos tinklapio žinutėje. Pamatysim šiandien, kaip ta komanda atrodo – pasakysiu kartu su Povilu Lukšiu. Vienintelė įdomesnė, tačiau nepatikrinta žinia, kad šia rungtynes tiesiogiai transliuos tas lievas kanalas, kuris iš krepšiasvydžio gerbėjų eurolygą atėmė. Nei oficialiame Sūduvos tinklapyje, nei Baltijos lygos svetainėje apie tai nėra kalbama, o pačiam ieškoti savigarba neleidžia. Juolab, kad paspaudus ant linko Baltijos lygos svetainėje, atidaro tinklapį kokia tai nesuprantama skandinavų kalba. Trumpai tariant, kas turit galimybę tą televiziją matyti – turėkit omeny. Aš lyg ir puse ausies reklamą per teliką girdėjau, tačiau tiksliai visko suprasti nespėjau.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1 189 167 hits