Archyvas pagal 2010 liepos

18: ŠIAULIAI 0:0 SŪDUVA

Atrodo, būsiu totaliai perkaitęs. Kad ir kaip tai žiauriai skambėtų, bet sugebėjau pražiopsoti per teliką rodomas Sūduvos rungtynes. Tiksliau, sužinojau apie jas vėlų sekmadienio vakarą, atsainiai vartydamas žurnalą ir nutaręs pasidomėti, kokias vis tik varžybas rodė LR televizija. Kaip bebūtų, matosi, kad rungtynės daug džiaugsmo nesuteikė. O nutiko greičiausiai tas, kas nutinka kiekvienais metais vidury sezono. Prasideda fundamentalios sudėties korekcijos. Tuomet žaidėjai lyg ir pakyla į didžiausią sezono mūšį, tačiau vien jų entuziazmo akivaizdžiai nepakanka. O kai tas mūšis baigiasi minusu, komanda psichologiškai sėda iki pat sezono galo. Tad lygiosios su Šiauliais pernelyg stebinti neturėtų. Ir ne fiziniame nuovargyje čia esmė, sakyčiau. Bronza bus. Sunku būtų patikėti, kad gali nutikti kitaip. Gal, sakau, tos bronzos ir užtenka?

O mes gyvename toliau lygiai taip pat. Štai penalty.lt žinią apie lygiąsias ir vėl iliustravo nuotrauka iš Vilniuje vykusių Sūduvos rungtynių su Vėtra. Nuotraukoje pavaizduoti prieš baudos smūgį sienelėje stovintys Sūduvos žaidėjai (tarp jų ir Seppuya), o nuotraukos pavadinimas skelbia, kad Sūduvos puolimas strigo Šiaulių gynyboje.  Tokios tokelės. Lietuva, taip sakant.

EL: RAPID 4:2 SŪDUVA

Štai ir viskas šiems metams. Stebuklas neįvyko, viskas įvyko taip kaip dažniausiai ir nutinka – desperatiškas pralaimėjimas namuose ir šioks toks pasispardymas svečiuose, nes svečiai (tai yra šeimininkai) pradeda puse kojos ir susiima tik tuomet, kai praleidžia įvarčių. Panašus rezultatas kadaise jau yra buvęs. Gaila, pramazinau jūsų suteiktą galimybę pažiūrėti rungtynes internetu – tiesiog vakare nebeįsijungiau blogo. Gerai. Dedam į stalčių šių metų Europą ir grįžtam į Marijos Žemę. Perskaičiuojam lenteles, išmesdami Vėtros rezultatus ir viliamės, kad po rungtynių su Šiauliais neteks treneriams ir žaidėjams aiškinti, kad “dar neatsigavo” po pasivažinėjimo į Austriją.

Laukiam: Rapid – Sūduva

Gerhard Hanappi stadionas Vienoje - dar vienas Sūduvos aplankytas stadionas Europoje.

Štai ir atėjo antrųjų rungtynių laikas. Kol kas Europos lygos fronte nieko naujo – Lietuva pralaimi viską iš eilės. Natūralu, kad ir nuotaika, taip sakant, „standartinė darbinė“. Nieko kito nebelieka, kaip įprastuoju būdu kovoti „dėl garbės“.

Iš kitos pusės… Čia komandoms „nieko“ kito nebelieka. O mums – nieko kito nebelieka, kaip tikėtis stebuklo. Kai tavo komanda lošia su panašaus pajėgumo varžovu, gali modeliuoti įvairiausias situacijas. Kai varžovas per visus galus pranašesnis – belieka tikėtis stebuklo. Futbole stebuklo laukimas nėra tokia jau reta būsena. Palauksim ir šį kartą. O gal dievai mums bus palankūs.

Daugiau nėra ką ir bepasakyti. Vakaras Vienoje – ir vėl grįšime į kasdienes A lygos kovas.

EL: SŪDUVA 0:2 RAPID

Šūds ant pagaliuko. Šie metai jūsų nuolankiam metraštininkui totaliai nevykę. Iki paskutinės akimirkos sprendėsi klausimas dėl kelionės Marijampolėn ir, deja, išsisprendė taip, kad rungtynes “žiūrėjau” prie kompo kartu su oficialaus tinklapio internetine transliacija. Taigi – rezultatas aiškus, o rungtynių aprašymus, komentarus ir diskusijas palieku jums.

Laukiam: Sūduva – Rapid

Štai ir išaušo lemtinga diena, kurios laukiam pusę sezono. Rapidas atvažiavo dar sezono nepradėjęs, Sūduva – po ilgokos pertraukos ir paskutinių paraku dvelkiančių ir įkvepimo suteikiančių rungtynių. Kas bus tas bus – kelio atgal nėra.

Europos lygos rungtynės – visada ir visiems šventė. Ir žaidėjams, ir gerbėjams. O dar jei komanda padori tenka – iš vis džiugi žinia apsiniaukusiame lietuviško futbolo pasaulyje, kuriame vis dar populiarios naujienos apie bankrutuojančius ir nuo žemės paviršiaus dingstančius klubus. Tad nusiteikimas – ypatingas.

Tačiau šiemet galime kalbėti ne tik apie nusiteikimą. Ko gero galime kalbėti ir apie žymiai racionalesnį pasirengimą, nei anksčiau. Vietoje įprastinio „varžovo nepažįstame, eisime ir garbingai kovosime“, mus pasiekė žinia, kad Sūduvos treneris ne tik turėjo vaizdo įrašų, bet netgi važiavo priešininko pamatyti gyvai. Tas labai džiugina, nes viena yra rengtis „garbingai kovai“, kita – rungtynėms su konkrečiu priešininku.

Šis faktas džiugina, tačiau kasdieniai reikalai nėra tokie jau geri. Kaip žinia traumuotas svarbus pagrindinės sudėties žmogus – vidurio gynėjas Nerijus Radžius. Sutikime Radžius šiais metais nebuvo tokios svarbos žaidėjas, kaip Samsuviovas ar netgi Skinderis su Zelmiku. Sunku pasakyti kodėl – pamenu, sezono pradžioje jis dar gainiodavo saviškius ir organizuodavo gynybą, tačiau pastaruoju metu tiesiog, taip sakant, dirbo savo darbą. Galbūt taip atrodo ir dėl to, kad gynyboje šiais metais akivaizdžiai trūksta darnos. Lyg ir viskas neblogai, tačiau kvailokų klaidų kiekis mažumėlę viršija „taisyklę patvirtinančios išimties“ procentą. Tačiau. Tačiau tokios rungtynėse, kokias Sūduva žais ketvirtadienį, Radžiaus patirtis būtų buvusi baisiai reikalinga. Nieko nebus – treneriams teks ieškoti kitų būtų gynybai stiprinti.

Startinės sudėties planai apskritai yra įdomiausias artėjančių rungtynių aspektas. Sunku pasakyti, kam bus lemta eiti į stadioną ir stoti prieš žaliai baltus iš Austrijos. Labai daug klaustukų. Eina kalbos, kad Radžių pakeis Leimonas. Tai dar būtų nieko, tačiau turint omeny, kiek mažai šiemet Leimonas žaidė, ramybės šis priverstinis keitimas suteikia mažai. Bet dėtis nėra kur – Leimonas centro gynėjo pozicijoje yra ko gero vienintelė galima išeitis. Taigi, tikri gynėjai – Skrobas, Leimonas, Valaitis, Slavickas.

Tiesa, pamiršom vartininką. Čia irgi situacija kelia drebulį. Viens traumuotas, kits – jau Šiauliuose, o trečiasis, nors ir kilęs iš Kalvarijos, tačiau dar visai neseniai gyveno Vilniuje. Neduok Dieve – nesakau, kad Valinčius blogas vartininkas. Klausimas tik ar savaitė treniruočių su komanda gali garantuoti darnų vartininko ir kitų komandos grandžių darbą.

Saugai. Na jei Leimonui nereikėtų eit į gynybą, jis natūraliai stotų į atsitraukusio, gynėjams padedančio ir priešininkų atakas griaunančio saugo vietą. O kad taip nėra, saugų išsidėstymą nuspėti nėra lengva. Ir Grande, ir Kozyuberda, ir Chvedukas yra labiau puolantys ir kuriantys, nei besiginantys ir griaunantys. Urbšys? Esau – jei tik liko komandoje? Kažin. Iš Vėtros ką tik atkeliavęs Gogberašvilis, jei teisingai pamenu, labiau žaidė atakuojančiu krašto saugu, nei trynėsi centre. Konkurencijos jis greičiausiai gali daugiausiai sudaryti Grigaičiui, nes Liu Chao ko gero vis viena žais.

Liko du puolėjai. Jeigu juos leisti abu – ok. Bet jeigu bus leidžiamas vienas – duodu ranką nukirst – žais ne Lukšys, o Beniušis. Ir ne tik dėl to, kad du įvarčius Ventspilsui įmušė. Akivaizdu, kad tokiose rungtynėse,  kur į puolimą greičiausiai nebus metamos ypač didelės pajėgos, Beniušis bus efektyvesnis už Lukšį.

Štai tokie sudėties reikalai – daugiau praktiškai net minėti nėra ką. Sūduvos šiandieninę padėtį galima įvardinti paprastai – komanda, stokojanti gynybinio potencialo. Tiesiog nėra kietai gynybai tinkamų žmonių. Tai ką daryt? Gal reik spjaut į gynybą, leist į aikštę du puolėjus ir spaust Rapidą iš paskutiniųjų? Juokauju. Nemanau, kad taip bus.

Padėtis, reikia pripažint, nėra paprasta. Yra naujų žmonių, tačiau su komanda jie praktiškai nėra žaidę. Manau, daugelis mūsų prisimena Gnedojaus debiutą Sūduvoje Pankratjevo laikais lošiant su Zalcburgu ir kuo visa tai baigėsi. Ir Sūduvai, ir Gnedojui. Yra žaidimo bėdų, kurios taip neišsisprendė bei kurios turėtų būti dar ūmesnės lošiant su tokiu stipriu varžovu.

Be abejo, vieną pliusą turim. Kaip visada, varžovas tikrai į Sūduvą nežiūrės labai rimtai. Juk ir mes į Velso bei Šiaurės Airijos komandas rimtai nežiūrim. Garantuoju – būtent tai ir lėmė, kad prieš pora metų Zalcburgas Marijampolėje pirmasis praleido įvartį. Sūduvos problema tą kartą buvo elementari – plano kaip elgtis nutikus situacijai „mes įmušam pirmi“ nebuvo. Niekas to nesitikėjo. Todėl vietoj ramaus rezultato išsaugojimo, buvo toliau žaidžiamas pakankamai atviras futbolas, kas ir lėmė keturis įvarčius į Sūduvos vartus.

O toliau viską lems nusiteikimas. Gerai pasistengus, Sūduva tikrai gali nugalėti tokio lygio atostogaujančią komandą. Taip, tai būtų stebuklas. Taip apie tokį rezultatą rašytų laikraščiai. Tačiau šiam stebuklui įvykt yra racionalaus pagrindo. Svarbu, kad būtų tinkamas nusiteikimas ir kuo pilnesnės tribūnos.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

281

280

279

278

277

Daugiau nuotraukų

Statistika

  • 1,183,311 hits