Austrija: milžinas virtęs nykštuku

1: Futbolas Vienoje. 1912-ieji metai.

Taip jau nutiko. Per pora metų Sūduva gavo progą išbandyti kelis stipriausius Austrijos klubus. Aišku, didžiuotis gavus poron Rapidą verta labiau Zalcburgo klubą, net jei pastarasis šiuo metu gal ir yra galingesnis. Dar daugiau – Marijampolėje matėm ir pačią Austrijos rinktinę. Tai gal, sakau, laikas bent šiek tiek žvilgtelėti į tos šalies futbolo istoriją?

Šiandien Austrija yra Europos futbolo provincija. Net jei ir ne tokia gūdi, kaip Lietuva. Net jei ir turi pakankamai finansinės įtakos, kad surengtų didelius futbolo renginius. Bet taip buvo ne visada. Buvo laikas, kai Austrija turėjo vieną galingiausių rinktinių pasaulyje. Sunku patikėti, ar ne? Juk šiandien net ir Lietuva, smarkiau pasispardžius, sugeba Austriją nugalėt. Net ir Sūduva sugeba laimėt prieš vieną stipriausių tos šalies klubų jo paties stadione. O juk kažkada futbolo pasaulis labiausiai laukė pasaulio čempionate būtent Austrijos rinktinės.

Taip, laikai buvo baisiai seni. 1934-ieji, antrasis pasaulio čempionatas Italijoje. Ten austrai pasiekė pusfinalį, kuriame pralaimėjo šeimininkams ir būsimiems čempionato nugalėtojams italams. Tai buvo aukščiausias taškas. Austrų rinktinė tapo viena tų kelių komandų per futbolo istoriją, kurios trumpam žybtelėjo, solidžiai įtakodamos paties futbolo evoliuciją, tačiau taip nieko didingo ir nepasiekusios. Tiesiog aplinkybės nebuvo tam tinkamos. Galų gale, tos pačios aplinkybės Austrijos futbolą taip sutaršė, kad jis iš esmės taip ir neatsigavo.

>>>

Pradžia. Šiuolaikinį futbolą išrado anglai. Ir kai jie patys išsiaiškino kaip futbolą reikia žaisti, futbolas pradėjo keliauti aplink pasaulį. Vežiojo jį tie patys anglai – studentai, diplomatai, britų firmų darbuotojai ir darbininkai. Vėliau – treneriai ir žaidėjai.

Austrijos sostinė Viena XIX a. pabaigoje buvo britų veiklos centras Vidurio Europoje, todėl čia buvo pilna diplomatų, veikė bankai, dirbo verslininkai. Žodžiu, britų bendruomenė buvo nemaža. Iš Vienos futbolo virusas pateko ir į kitus šio regiono centrus – Prahą bei Budapeštą. Tuo tarpu Vienoje pirmos oficialios rungtynės nutiko 1894 metų lapkritį. Vienoje pusėje – Vienos kriketo klubas. Kitoje – komanda, sudaryta iš škotų sodininkų.

Būtent Vienos kriketo klubo iniciatyva 1897 buvo sugalvotas tarptautinis turnyras – „Der Challenge Cup“, kuris buvo atviras visoms regiono komandoms, nors iš tikro žaisti sugebėjo tik klubai iš Vienos, Prahos ir Budapešto. Pusiau vokiškas, pusiau angliškas pavadinimas atitiko laiko dvasią – futbolas buvo anglų žaidimas, tad nieko nuostabaus, kad naudota anglų kalba. Daugelyje šalių, į kurias futbolas pateko ankstyviausioje stadijoje, pirmieji klubai dažniausiai turėdavo angliškų klubų vardus.

Ypatingą ankstyvojo futbolo evoliuciją Austrijoje (ir šalia esančiose šalyse) lėmė kelios  priežastys. Futbolo istorija nėra tokia aiški ir tiksliai sudėliota, todėl nemažai dalykų yra teiginiai, kurie nebūtinai yra 100 proc. garantuoti. Tačiau apie austrų futbolo fenomeną prieš Antrą pasaulinį karą daugmaž visi panašiai šneka.

Taigi, kaip ir Lotynų Amerikoje, futbolą žaisti žmones įkvėpė dažni britų klubų vizitai. Po visą pasaulį blaškėsi ir britų treneriai – kone kiekvienam regione prie futbolo ištakų randam ir kokio angliškai kalbančio trenerio vardą. 1899 Vienoje lankėsi ir žaidė Oksfordo universiteto klubas, kitais metais – komanda iš Sautemptono. 1904 čia atvažiavo legendinis anų laikų britiškas „Corinthians“ klubas, o 1905 užsuko Evertonas ir Totenham Hotspurs. Buvo ir komanda, kurią būtų galima pavadinti Anglijos rinktine, o 1909 austrų komanda pirmą kartą nugalėjo britus. Ta garbė teko Sanderlando komandai. Dar po dviejų metų Viena jau turėjo savo lygą. Būtent Vienoje 1924 metais atsirado antroji pasaulyje profesionali futbolo lyga. Pirmieji tokią sau pasidarė, be abejo, britai. Tai tik viena priežastis. Visuotinė. Britų klubai gastroliavo po visą pasaulį, kaip suprantu, neretai iš tų gastrolių ir pragyvenimui užsidirbdami.

2: Berniukai lošia futbolą Vienos darbininkų priemiestyje, 1932 metai.

Futbolo sprogimą Vienoje lėmė ir specifiškesni dalykai. Čia gimė futbolas, paremtas kitais principais nei buvo žaidžiamas britų. Per daug nesiplėsiu ir istorijos pamokų nepasakosiu, tačiau esmė yra tame, kad Viena po Pirmo pasaulinio karo buvo ypatingas miestas. Savarankiška Austrijos valstybė buvo ką tik sukurta, o Viena tapo greitai augančiu industriniu miestu, kuris, kaip ir kiekvienas toks miestas anais laikais, iškart apaugdavo gūdžiais darbininkiškais priemiesčiais. Juose buvo pilna vietos kamuoliui paspardyt. O kai buvo įteisinta 8 valandų darbo diena (tai yra ji gerokai sutrumpėjo), darbininkams atsirado daug laisvo laiko ne tik kamuoliui spardyti, bet ir futbolui žiūrėti.

Tai, kad futbolas čia labai greitai paplito tarp darbininkų ir kitų žemesnio lygio miestelėnų, turėjo didelės įtakos austriško ir apskritai Vidurio Europos futbolo pobūdžiui. Gilintis ir vėl nėra prasmės, tačiau reikia suprasti, kad Anglijoje futbolą sugalvojo prašmatnių berniukų mokyklų mokytojai, norėdami savo aristokratiškiems mokiniams įdiegti atkaklumo ir kovinės dvasios principus. Todėl anglų futbolas baisiai ilgai turėjo didelių problemų – būtent dėl keistų aristokratiško futbolo įpročių. Pavyzdžiui, britai labai sunkiai mėgėjišką futbolą vertė profesionaliu – juk aristokratai lošia savo malonumui, jiems algų nereikia. Buvo ir kitų, šiandien jau labai netikėtų dalykų. Pavyzdžiui, pirmieji aristokratiški anglų futbolistai manė, jog perduoti kamuolį kitam komandos draugui yra gėdingas tavo paties silpnumo įrodymas. Tai ir neperduodavo – varydavo, kol prarasdavo. Tada jį pagriebdavo kitas ir vėl varydavo, kol prarasdavo.

Austrų darbininkai visų tų marazmų tiesiog nežinojo ir jiems nerūpėjo apsimetinėti aristokratais. Jie gavo gatvinį žaidimą, o ne kilmingą pramogą. Todėl ir kūrė futbolą taip, kaip jiems atrodė teisingiausia, pernelyg nepaisydami dar gana jaunų žaidimo tradicijų.

Toliau. Dar vienas keistas ir šiandien gal sunkiai suprantamas dalykas. Anglijoje futbolas gimė aristokratų mokyklose, tačiau link 1940-ųju jau tapo grynai darbininkiška pramoga. Į Vidurio Europą futbolą užvežė britų aristokratai, bet darbininkai jį perėmė žymiai greičiau. Tačiau ypatingai austrų futbolo evoliucijai svarbu buvo tai, kad darbininkų pasisavintas žaidimas sudomino to meto intelektualus.

Po Pirmo pasaulinio karo Vienoje klestėjo kavinių kultūra. Jų buvo daug ir daugybė žmonių energingai diskutuodami ten leido laiką. Ir ką tai gali turėti bendro su futbolu? Ogi tai, kad labai greitai viena iš esminių temų diskusijoms ten tapo futbolas. Paskutinės varžybos. Kylanti futbolo žvaigždė. Ar teoriniai pasvarstymai apie futbolo strategiją ir taktiką.

Juokai juokais, tačiau kone kiekvienas padoresnis Vienos klubas turėjo savo kavinę, kurioje rinkdavosi ir žaidėjai, ir treneriai, ir gerbėjai, ir futbolo teorijas vyniojantys intelektualai. Greičiausiai tai ir turėjo įtakos tam faktui, kad buvo ne tik perimtas žaidimas, bet ir kuriamos teorijos apie tai, kaip tas žaidimas turi būti žaidžiamas.

O skaičiai – labai paprasti. 1914 metais Austrų futbolo asociacija turėjo 14 000 oficialiai registruotų futbolo žaidėjų. 1921 metais jų buvo jau 37 000. Tad nieko nuostabaus, kad jau tada į rungtynes Vienoje rinkdavosi po 40-50 000 žiūrovų, o didelis darbininkų kiekis tarp jų jau tada kėlė šiokių tokių neramumų.

Aukščiau  minėtas Vienos kriketo klubas 1911 virto Wiener Amateure (taip įprasmindamas mėgėjišką ankstyvojo futbolo ideologiją). Šiandien šis klubas vadinasi FK Austria Wien. Nuo pat pradžių pradžios, Vienos Austria atstovavo miesto turtinguosius ir prašmatniuosius ir intelektualiuosius

O va šiemetinis Sūduvos priešininkas – Vienos Rapidas – kitas reikalas. Šis klubas buvo FK Austria Wien priešininkas ne tik futbolo aikštėje. Jis žaidė už darbininkiją – atitinkamai ir jų gerbėjų sudėtis buvo labiau darbininkiška.

3: Hakoah Niujorke, 1926 metai.

Tačiau, kai 1925 metais Vienoje buvo surengtas pirmasis profesionalios lygos čempionatas, jį laimėjo ne FK Austria ar Rapidas. Jį laimėjo Hakoah Wien, to miesto žydų klubas. Ir vėl – nėra prasmės per daug gilintis į šio klubo egzistencijos priežastis. Pakaks pasakyti, kad jis atstovavo radikalesnę žydų bendruomenės dalį, o futbolą žaidė taip gerai, kad 1923 metais užsukę trumpo vizito į Londoną, rezultatu 5:1 patvarkė West Ham United. Tik baigėsi šio klubo pakilimas labai staigiai. 1925 metų vasarą šis klubas išlėkė gastrolių į Ameriką, kur Niujorke jų žaidimo pažiūrėt susirinkimo rekordinis žiūrovų skaičius – apie 45 000. Tačiau po šių gastrolių daugumą žaidėjų išgraibstė profesionalūs Niujorko futbolo klubai ir namo mažai kas begrįžo.

>>>

Hugo Meisl ir austrų Wunderteam. Be austrų futbolo pionieriaus Hugo Meisl ir Wunderteam vadintos austrų rinktinės nebūna jokios padoresnės futbolo taktikos ar futbolo apskritai istorijos. Tai buvo komanda apie kurią prieš Antrą pasaulinį karą kalbėjo visi, kam futbolas buvo brangus. Hugo Meisl šiek tiek žaidė už Vienos kriketo klubą. Tėvų verčiamas jis tapo bankininku, tačiau tuo pat metu pradėjo dirbti ir Austrijos futbolo federacijoje. Kadangi futbolas jam rūpėjo labiau, greitai jis tapo Federacijos vadovu. Bet jis buvo ne tik administratorius. 1912 metais austrų rinktinė sužaidė lygiom su vengrais. Rezultatu nepatenkintas Hugo užspaudė į kampą rungtynėms teisėjavusį britą ir ėmė jį kvosti, ką reikia daryti, kad komanda žaistų geriau. Tas pasakė tiesiai šviesiai – „jums reikia trenerio“ ir pasiūlė savo seną draugą Jimmy Hoganą, kuris ir tapo pirmuoju treneriu, oficialiai padėjusiu ir geriausiems tos šalies klubams ir Austrijos rinktinei.

4: Hugo Meisl (kairėje) ir Hugo su Jimmu Hoganu (dešinėje).

Meislas ir Hoganas greitai sutarė dėl to, kokį futbolą žaisti reikia Austrijoje. Savo vizijose jie matė įprastinę XX a. pradžiai komandos išdėstymo taktiką – 2-3-5. Taip, taip – schemoje buvo numatyti penki puolėjai. Tačiau baisiai stebėtis neverta, nes XIX a. pabaigoje nieko Anglijoje nestebindavo schema, kurioje būdavo vartininkas, vienas gynėjas, du saugai, o visi likusieji – puolėjai. Svarbiau buvo tai, kad jie abu galvojo, jog žaisti reikia kiek kitaip, nei įprasta Anglijoje. Jie manė, kad žaidimas turi būti pagrįstas perdavimais, o ne individualiais mėginimais pramušti sieną. Manė, kad žaidėjų techniką reikia lavinti ne tam, kad jis galėtų apeiti priešininką, o tam, kad galėtų atiduoti tikslų pasą. Kad ir kaip tai šiandien keistai skambėtų, tačiau toks požiūris anais laikais buvo progresyvus – perdavimais grįstas futbolas apskritai buvo būdingesnis škotų, o ne anglų žaidimo stiliui.

Hoganas turėjo parengti Austrijos rinktinę 1916 metų Olimpiadai, tačiau viską aukštyn kojom apvertė Pirmas pasaulinis karas. Hoganas išvažiavo į Vengriją ir didžiąją karo dalį praleido treniruodamas Budapešto MTK klubą. O Austrijoj reikalus tvarkyti ėmėsi pats Hugo Meisl, kuris ir pratęsė darbą, pradėtą kartu su Hoganu. Apie jo sukurtos komandos žaidimą žymus britų futbolo žurnalistas Brian Glaville kalbėjo maždaug taip: „Jų futbolas primena baletą, kurį stebint atrodo, kad įvarčiai yra tik priežastis, leidžianti aikštėje pinti elegantiškai perdavimais pagrįstus ornamentus“.

1931 metų gegužės viduryje visiems tapo aišku, kad Europos futbole įvyko didingų pokyčių. Tuomet, su kelių dienų tarpu, Austrijos rinktinė sumindė škotus rezultatu 5:0, o prancūzai patvarkė anglus rezultatu 5:2. Austrijos rinktinė per kitas vienuolika tarptautinių rungtynių, devynis kartus laimėjo, dukart sužaidė lygiom ir įmušė 44 įvarčius. 1932 austrai laimėjo Vidurio Europos tarptautinę taurę (šis turnyras buvo Europos čempionato protėvis).

5: Wunderteam 1934 metų Pasaulio čempionate

1934 Italijoje surengtame čempionate Autrijos rinktinė buvo laikoma pagrindine kandidate laimėti auksą. Deja, pusfinaliui jie gavo italus ir jiems pralošė. Pralošė, nes fašisto Musolinio vadovaujami čempionato šeimininkai maksimaliai spaudė visus, siekdami pergalės čempionate. Valstybei to reikėjo. Be to, prieš pusfinalio rungtynes su italais lijo toks stiprus lietus, kad klampi ir šlapia aikštė tapo visiškai netinkama subtiliam ir tiksliais perdavimais pagrįstam austrų futbolui (ir kur mums tai matyta, ar ne?). Austrai pralošė, paskui pralošė vokiečiams ir rungtynes dėl trečios vietos. Ir nors jie laimėjo sidabro medalius 1936 metų Olimpiadoje, tai jau buvo pabaigos pradžia. O visiškai pabaiga ištiko 1937 metais, kai mirė Hugo Meisl ir 1938 metais, kai Hitlerio Vokietija okupavo Austriją. Nors austrai buvo iškovoję teisę žaisti 1938 metų Pasaulio čempionate, tačiau kaip neliko šalies, taip neliko ir šalies futbolo rinktinės.

Pabaiga. Po karo austrai dar buvo pakilę į vieną viršukalnę – 1954 metų Pasaulio čempionate užėmė trečią vietą. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo šio regiono futbolo lyderiais tapo kitos šalys – Čekoslovakija ir ypač Vengrija. O mūsų laikais Austrijos rinktinės istorija labiau nuspalvinta gėdingų pralaimėjimų, nei šlovingų pergalių. Lietuviams labai ašaroti nederėtų, nes austrai Farerų salų rinktinei pralošė dar 1992 metais. O 1999 metais ispanams sugebėjo pralaimėti net 0:9.

6: Matthias Sindelar, austrų Wunderteam žvaigždė, vadintas “Futbolo Mocartu“. Taip pat vadintas Popieriaus lapu ir Vafliu – dėl savo sugebėjimo vikriai aikštėje suktis ir prasmukti pro siauriausius tarpelius.

Nors visi futbolo istorijai skirti veikalai mini prieškarinę austrų rinktinę, dėl futbolo išprotėjusį Vienos miestą ir keletą žymių personažų, nustatyti tikrą Vienos mokyklos įtaką futbolo evoliucijai nėra lengva. Tiesiog dėl to, kad tais laikais per teliką rungtynių nieks nerodė (nes ir teliko dar nebuvo), o mačiusių Wunderteam gyvai taip pat nebuvo labai daug. Akivaizdu, kad toji komanda žaidė trumpais, tiksliais perdavimais grįstą kombinacinį futbolą, kuris tais laikais skambėjo ypatingai progresyviai. Akivaizdu, kad žaidimo grožis tiems žmonėms buvo ne mažiau svarbus, nei rezultatas. Sakoma, kad jų žaidimas buvo olandiškojo Totalinio futbolo protėvis.

Taip. Greitai Marijampolėje pamatysime tos didingos istorijos liudininką bei atstovą.

>>

Naudotasi šiomis knygomis: David Goldblatt „The Ball is Round: A Global History of Football“, Jonathan Wilson „Inverting The Pyramid: The History of Football Tactics“ ir Brian Glanville „The Story of the World Cup“.

Naudotų nuotraukų šaltiniai: Pirma, Antra, Trečia, Ketvirta – I ir Ketvirta II, Penkta, Šešta I, Šešta II, Šešta III, Šešta IV, Šešta V, ŠeštaVI.

Reklama

11 Responses to “Austrija: milžinas virtęs nykštuku”


  1. 1 livaras 2010-07-12 21:11

    Klausykit, girdejau kad is vienos bus apie 400 fanu,o musu sakaliuku tik grupele,tai gal bukim tikrais FK Suduvos fanais ir nusipirkim vuvuzelas ir palaikykim Suduva. P.S. Vuvuzelu galima nusipirkt maximoj ,kainuoja nedaug- suma ,man atrodo, vienzenklis skaicius.

  2. 2 MindeSS 2010-07-12 21:16

    o nuo kada fanai naudoja vuvuzelas?nu nx to betruko kad dar sugebetu save fanu vadint ir vuvuzela i varzybas nestis…

  3. 3 axsel 2010-07-12 22:23

    livaras ar nebusi maksimos vadybinykas, nes to sudo niekas neprka tai nori prastumt

  4. 4 ............. 2010-07-12 22:41

    Ekrana rodys per lryto tv, Siaulius per sport1, Taura per ltv2, kazin kaip su Suduva? :)

  5. 5 ponas pop 2010-07-12 22:45

    apie vadybininką net ir man patiko:))) visiška tiesa – pasaulio čempionatas baigėsi, o prekėmis atsikratyt tai reikia:)))

    dėl tiekos žmonių iš vienos ko tai abejočiau – nors kai kažkas buvo įmetęs rapido kelionės pasiūlymą savo gerbėjams, tai kaina net ir lietuviui buvo visiškai padori, ką jau bekalbėt apie pasiturinti europos sąjungos pilietį.

  6. 6 ............. 2010-07-12 22:56

    Kad tos maximines net netikros vuvuzelos siaip.. nuo originalo tikrai skiriasi.. Neveltui ir kainos toks skirtumas..

  7. 7 griezhtas 2010-07-13 05:45

    Nu jau tik nereikia vuvuzelu, ten afrikos futbolo kulturos dalis tegul jos ten ir pasilieka, turim ir geresniu europiniu palaikymo pavyzdziu.

  8. 8 puodas 2010-07-13 10:50

    salin maxima!

  9. 9 griezhtas 2010-07-13 12:24

    na ziuriu varzyboms zada lietu, tai kazin ar ruosia donce kokia spec lietaus strategija, ar zais “gerai“ kaip visada….

  10. 10 Kuzma 2010-07-13 12:32

    Siūlau ne tik nepirkt tų suknistų vuvuzelų, bet ir kaimynui jau turinčiam kažką panašaus pasakyt, kad daugiau nepūstų. Nei pačiam žiūrovui/sirgaliui malonu, nei žaidėją užveda. Greičiau priešingai – tik erzina

  11. 11 ponas pop 2010-07-13 13:43

    tikėkimės jau visi per pasaulio čempionatą dūdelių atsiklausė. bėda ta, kad ir tarp tų sūduvos oficialiųjų suvenyrų yra kelių rūšių dūdų pirkt – ir jei neklystu – per žaidimą su ventspilsu jau buvo šio žanro suvenyrų įsigijusių


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,184,489 hits