Rapid! Rapid! Rapid!

“Nepasiduok gundymams!“ – berods taip skelbia wallpaperis, kuriuo Rapido oficialus tinklapis siūlo pasipuošti savo kompų desktopus. Pats laikas būtų taip ir padaryti!

Kad ir kaip vertintume austrų futbolo lygį šiandien, šį ketvirtadienį į Marijampolę atvažiuoja Europos futbolo legenda. Vienos Rapidą galima drąsiai vadinti vienu iš pirmųjų Europos klubų, tuo pačiu pavadinimu egzistuojančių iki mūsų dienų – aišku, jei pamiršime britų salas, kur futbolo klubai dygo gerokai anksčiau.

Gilias šio klubo šaknis rodo pats pavadinimas. Nors austrų klubas „Rapid“ vardą pasiskolino iš vieno Berlyno klubo, tačiau angliška vardo kilmė liudija tuos laikus, kai visame pasaulyje klubams buvo ieškoma angliškų pavadinimų vien dėl to, kad pats žaidimas buvo anglų išradimas. Pavyzdžiui, Ciuricho Grasshoppers arba brazilų San Paulo Corinthians klubų vardai sugalvoti tokiu pat principu.

>>>

Kadangi vokiškai aš nė bū, nė mė, tai oficialaus klubo tinklapio labai giliai patyrinėti nepavyko. O kai taisyklė, angliškoji tokių tinklapių dalis būna skurdoka ir gerokai pasenusi. Atvirai pasakius, nieko labai įstabaus ir įdomaus bei sukrečiančio apie Rapidą aptikti nepavyko, išskyrus vieną legendinį faktą, kuris garantavo šiam klubui garbingą vietą smagioje knygiūkštėje „The Rough Guide to Cult Football“.

Beje, spėju, kad jau Marijampolėje galėsime patikrinti, ar toji legenda iš tikro gyva ne tik ant popierius. O istorija štai kokia. Jau daugybę metų (niekas tiksliai neprisimena kiek, bet kalba eina apie laikus prieš Antrą pasaulinį karą) šio klubo gerbėjai, tiek namų rungtynėse, tiek svečiuose, likus iki žaidimo galo penkiolikai minučių pradeda beprotiškai ploti, taip skatindami savo mylimą klubą su papildoma energija užbaigti rungtynes. Legenda byloja, kad pirmą kartą šis dalykas nutiko Rapidui smarkiai pralošinėjant (anot vienų 1:5, anot kitų – 1:4). Sakoma, kad netyčia kilę ovacijos paskatino klubą lošti taip energingai, kad rungtynes jie baigė lygiosiomis. Tokia štai legenda. Matysim, ar ji vis dar gyvybinga.

>>>

O dabar – keletas klubo istorijos slenksčių.

Pirmo klubo fotografija. Vyrukai buvo rimti – ne tik futbolo klubą įkūrė, bet ir fotografą nusisamdė. Spėju, tuomet antroji misija buvo netgi sudėtingesnė už pirmąją!

Vienos Rapidas buvo įkurtas 1898 metais – tik pirmasis pavadinimas buvo kitas. Kadangi klubas atstovavo austrų darbininkų interesus futbole, tai ir vadinosi Arbeiter FC. Sakoma, kad klubo įkūrėjai – skrybėlių fabriko darbininkai. Tačiau jau po metų klubas gavo vardą, kuriuo žinomas iki mūsų dienų. Pirmojo klubo spalvos buvo raudona ir mėlyna. Sakoma, kad kartais tokią aprangą klubas vis dar naudoja išvykose (patvirtinti to negaliu, tačiau gal Rapidas ir pats tą padarys Marijampolėje). Kaip bebūtų, nuo 1904 metų Rapidas puošiasi žaliai balta apranga – būtent taip jį ir žino viso pasaulio futbolo žmonės.

Šiandien mums ko gero mažai ką reiškia tas faktas, kad prieš daugiau nei šimtą metų futbolo klubą įkūrė darbininkai. Tačiau tų laikų Vienoje klasiniai ir politiniai pasidalijimai buvo jaučiami net futbolo aikštėje. Po Pirmojo Pasaulinio karto Vienos socdemų partija mėgino sukurti alternatyvią „raudonojo“ futbolo kultūrą. Jie netgi buvo įkūrę Darbininkų futbolo federaciją. Aišku, nieko doro pasiekti jiems nepavyko. Futbolas yra masinis sportas. Ir masių nelabai domino politiškai angažuoti futbolo klubai. Daugeliu atvejų, būtent turtingi „buržuaziniai“ klubai žaidė tokį futbolą, kurį visi troško matyti stadionuose.

Kaip suprantu, Vienos Rapidas bus ko gero vienintelis iš didžiųjų Austrijos klubų, kuris savo darbininką kilmę ir šiokią tokią ideologiją išsaugojo iki mūsų dienų. Jau tais senais laikais apie Rapidą buvo kalbama kaip apie komandą, kuri niekada nenuleidžia rankų ir niekada nepasiduoda. Komandą, kuri kovoja iki paskutinio švilpuko. Aukščiau aprašyta plojimų atakos legenda kaip sykis ir liudija, kad Rapidas yra nuostabus pavyzdys to, kaip futbole galima išsaugoti ir gerbti tradicijas. Vienžo, mums tikrai yra ko pasimokyti. Manau, pamenate, kokias pamokas – visiškai priešingas – galėjome išmokti tuomet, kai Sūduva lošė su Zalcburgo klubu. Apie tai, kas nutinka, kai seną istoriją turintį klubą jo naujieji savininkai pamėgina sukurti tą istoriją nubraukę. Rapidas bus totaliai priešingos laikysenos pavyzdys. Sekasi jiems.

>>>

Nepaisant tam tikrų diskusijų, Vienos Rapidas yra daugiausiai apdovanojimų pelnęs Austrijos klubas. Austrijos čempionatą Rapidas laimėjo 32 kartus (nors kone pusė jų buvo iki Antro pasaulinio karo – dėl to čia ir diskutuojama, nes iki karo tai formaliai buvo ne Austrijos, o Vienos lyga). Paskutinį kartą aukso medalius Rapidas laimėjo 2007-08 metų čempionate. 14 kartų Rapidas laimėjo Austrijos taurę (paskutinį kartą – 1995).

Beje, Rapidas laimėjo pirmąjį Vienos lygos (tuomet dar neprofesionalios) čempionatą 1911 metais ir pirmąją Austrijos taurę (1918 / 1919).

Stadioninės choreografijos vaizdelis iš oficialaus Rapido tinklapio

Keliskart Rapidas laimėjo Intertoto turnyrą, o senais laikais dukart – Mitropa taurę (1930 ir 1951). Mitropa taurė – arba Vidurio Europos taurė – iš esmės buvo pirmas rimtas tarptautinis klubų turnyras Europoje (pakeitęs Der Challenge Cup, kurią jau minėjau tekste apie austrų futbolą). Ši taurė pradėta lošti 1927 metais, o baigta – 1992. Faktas, kad kuo arčiau mūsų dienų, tuo keistesni klubai ją laimėdavo (paskutinis buvo jugoslavų Borac Banja Luka klubas), tačiau iš pradžių, ypač iki Antro pasaulinio karo, ją laimėdavo padorios Vidurio Europos komandos. Trumpai tariant, išeitų, kad geriausi Rapido pasiekimai tarptautiniuose reikaluose yra du pralaimėti Taurių laimėtojų taurės finalai – 1985 ir 1996. Tačiau paskutinioji sėkmė ko gero neturėtų būti labai rimtai priimta, nes tai įvyko prieš pat šią taurę nustojant lošti – vis populiarėjanti Čempionų lyga tiesiog nukirto Taurių laimėtojų taurės prestižą.

Pernai Europos lygoje Rapidas prašoko tris etapus ir pateko į grupių turnyrą. Pirmam ir antram etapuose buvo nugalėtos Sūduvos lygio komandos, tačiau trečiame varžovas buvo ženkliai padoresnis – britų Aston Villa. Grupėje sužaidė, sakyčiau, ne taip jau ir prastai, nors ten jų pasirodymas ir baigėsi. Smagiai laimėjo ir pralaimėjo Hamburgui, dukart labai smagiai pralaimėjo Tel Avivo Hapoeliui ir dukart sužaidė lygiom su Celticu.

Austrijos čempionate Rapidas laimėjo bronzos medalius, priekin šiek tiek praleisdamas Zalcburgą ir amžiną priešą Austriją bei pats smarkiai už nugaros palikdamas Graco Sturm. Užtat įvarčių Rapias įmušė daugiausiai lygoje – net 80!

Kas dar? Kas mane nustebino – aišku, jei tik teisingai supratau vokišką informaciją – klubas turi ir mėgėjų komandą. Kiek keistokas dalykas, tačiau žinant Rapido istoriją – man tai nuskambėjo, kaip dar vienas pagarbos nusilenkimas klubo idėjai, kuri saugoma iki mūsų dienų. Vienoje Rapidas žaidžia stadione, kuriame telpa 17 500 žiūrovų (panašiai tilpdavo Vilniaus Žalgirio stadione tarybiniais laikais), iš kurių maždaug 10 000 turi sezoninius abonementus – neblogas skaičius, sakyčiau. Taip pat turi 126 oficialius fanų klubus. Čia, be abejo, kalba eina ne apie ultras – tačiau akivaizdu, kad su fanais energingai dirbama. Kiek jų ketvirtadienį pasirodys Marijampolėje – matysime. Jau net ir Sūduvos treneris kalba apie didoką austrijokų kiekį ir kviečia Marijampolę nepatingėti iki stadiono tą vakarą pasivaikščioti.

>>>

Rapido ultros šian bei ten. Ketvirtadienį bent dalis vakaros Marijampolėje.

Žinių kol kas tiek. Gal ir nelabai daug, tačiau mums jų baisiai daug ir nereikia. Labiausiai šį kartą mane nudžiugino, kad Sūduvos treneris skrido pasižiūrėt, kaip Rapidas gyvai atrodo draugiškose rungtynėse su Anderlecht. Nors informacijos kitokiom nei vokiečių kalbom nėra gausu, tačiau visur, kur apie Rapidą berašytų – visur mini ypatinga kovos „iki paskutinio atodūsio“ savybę, tradiciškai priskiriamą šiam klubui. Kiek tame tiesos yra šiandien – sunku pasakyt. Vis tik kapitalistinis futbolas nelabai toleruoja klubus, kurie mėgina savo egzistenciją grįsti gražiomis idėjomis, o ne griežtais verslo planais. Tačiau minėtoji tradicija ko gero yra viena įspūdingiausių, kokią tik gali futbolo klubas turėti. Kaip suprantu, iki pat mūsų dienų Austrijoje yra klubai-turtuoliai, naudojantys „nusipirksiu geriausius žaidėjus ir laimėsiu“ strategiją – Vienos Austrija ir ne taip senai šion greton stojęs Zalcburgas. O Rapidas, tiek pinigų neturėdamas, vis dar labiau remiasi minėta idėja ir jaunų talentų atradimais. Sakykit ką norit – bet man bus ypatingai smagu šią komandą išvysti Marijampolėje. Trumpai tariant – Sūduvai šiemet su burtais labai nuskilo!

Reklama

Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,184,594 hits