Archyvas pagal 2010 rugpjūčio

24: MAŽEIKIAI 1:3 SŪDUVA

O va imsiu ir pradėsiu nuo tokio juoko. Dar nė vienais metais Sūduvos selekcijos ir komplektacijos galiūnams neteko tiek vargti ir tiek galvos sukti ieškant komandos lygį atitinkančio vartininko. Vargo vargo, prakaitą liejo, o vis tiek nerado nieko geresnio už žmogų, kuriam taip lengvai pernai “buy buy” pasakė ir kuris dabar stovi Žalgirio vartuose. Radavičiaus Ekrane, Barevičiaus Žalgiryje (jau nekalbant apie Gnedojų) negaila. Net Giedriaus Slavicko kelionė į Pakruojį atrodo pakankamai natūrali. Kad Giedriaus vieną dieną Sūduvoje neliks buvo ir taip aišku. Bet va Klevinską Žalgirio vartuose matyt yra žiauriai skaudu. Nes – žaidėjas savas, o svarbiausia – geras. Tikrai nenoriu čia pradėti šnekos apie tai, kas geriau – Klevinskas ar Valinčius. Tiesiog vis dar yra dalykų komandos gyvenime, kurie yra visiškai nesuprantami.

O va Ekranas ir vėl atrodė liūdnai. Galbūt Žalgiris nebuvo, kaip sakoma, “visa galva geresnis”, bet, panašiai, kaip ir Ekranui lošiant su Sūduva, jų priešininkai laimėti norėjo žymiai labiau. Ar tik nebus Ekrano ištikusi pastarųjų sezonų Sūduvos lemtis? Liūdnos žinios Ekrano fanams, geros – mums. Gal pagaliau ir lentelės kolegos pagelbės Sūduvai laimėti tai, ko pati niekaip neįstengdavo. Ekranas pralošė, Sūduva su Mažeikiais susitvarkė. Gal ir ne taip skambiai kaip su Klaipėda, tačiau pakankamai saugiai. Kai rašo eilutė oficialiame tinklapyje, įvarčius mušė Lukšys, Grigaitis ir tas pats Urbšys. Kuriam laikui Sūduva lipa pirmon vieton. Tačiau imti džiūgauti ir galvoti, kad aukso medaliai – ranka pasiekiami – gerokai per anksti. Šis turas susiklostė kaip niekad palankiai, tačiau iki sezono pabaigos dar daug nervų ląstelių teks išeikvoti. O dabar – pertrauka A lygoje, kuri skiriame rinktinės garbei.

LT stadionai 5: Žalgiris

Vienas iš apleistų įėjimų į rytinę tribūną. Spėju, kad paskutinį kartą šie vartai buvo atidaryt per kokias nors didesnes tarptautines rungtynes. Kai čia jos dar vykdavo.

Tikiuosi, pamenate, jog pernai buvau pradėjęs keliones po mažesniuosius Lietuvos stadionus. Šį kartą, šlovingų rungtynių sekmadienį proga, duodu vaizdų iš stadiono, kurį visi žino.  Arba beveik. Legendinis Vilniaus Žalgirio stadionas vis dar stovi, nors jo šiandieninė priklausomybė ir nėra labai aiški. Vaikštinėdamas po stadioną paskutiniųjų rungtynių tarp Žalgirio ir Sūduvos metu negalvojau apie tai, kad reikia nupaveiksluoti vaizdų istorijai. Bent jau šio stadiono paveikslų yra per akis. Įdomesnis man buvo šiandieninis stadiono stovis. Žemiau sumestas nuotraukas taip ir parinkau – jos yra apie tai, kas šiandien iš didžiausio Lietuvos stadiono yra likę.

Šiaurės tribūna. Nebeveikiantis tablo, tarybinius laikus menantys suolai ir, kaip suprantu, vejos tvarkymo įnagiai pirmam plane.

Tablo visu grožiu. Didelis ir bejėgis.

Laukinio kapitalizmo natūralioji atranka - vieni pūva, kiti kvatoja. Suprantu, kad žmogui, kuriam šis stadionas nieko nereiškia (tai yra, tarybiniais laikais čia nebuvusiam nevilniečiui), šiandieninė jo būklė gali kelti tik ironišką šypseną. "Štai kaip Vilnius žiūri į futbolą" - sakys toks žmogus. O kad aš esu jį matęs pilnutėlį ir nenutriušusį, kiekvienas apsilankymas šiuose griuvėsiuose kelia nostalgišką liūdesį. Nesijauti čia nei svetimas, nei patekęs į landynę - jausmas panašus, kai užsukį į namus, kuriuose gyvenai prieš 25 metus ir randi juos apšnerkštus ir apgriuvusius. Graudu ir visai nejuokinga.

Naujosios stadiono sėdynės - jos taip pat jau spėjo supūti.

Einam toliau - žvilgsnis į šiaurę iš vakarinės tribūnos.

O čia - pietų tribūnos centras. Ir kodėl nutriušę ir tuščios stadiono tribūnos kelia tokį stiprų apleistos vietos jausmą? Gal dėl to, kad taip lengva jį įsivaizduoti pilną žmonių ir energijos?

Pietų tribūna iš arčiau ir tos sovietinių dekoracijų liekanos, kurių čia dar liko.

Iš vakarų - link pietų.

O čia nelabai ką ir bepridurti yra. Visagalės žolės viską paslėps.

Dar vienas graudus vaizdelis. Ir sena, ir nauja - viskas čia jau apsamanoję. Ir, nepaisant visko, nėra nieko natūralesnio, kaip matyti čia žaidžiantį Vilniaus Žalgirį.

Svarbiausioji, vipinė rytų tribūna, į kurią anais laikais bilietų nelabai buvo įmanoma gauti. Jei tiksliai prisimenu - ir brangiausi jie ten būdavo.

Dešinysis rytų tribūnos kraštas. Pakeliui stadiono architektūrinė vienovė suiro - vienos detalės buvo nukapotos, kitos chaotiškai atsirado apie bendrą vaizdą nė negalvojant. Kaip bebūtų, toji špokinyčia - iš anų laikų betono nudrėbta.

Saugom saugom. Iš dviejų pusių. Ką saugom? Velnias žino. Gal kadaise čia emocijas liejusių žmonių dvasias.

Laukiam: Mažeikiai – Sūduva

Tai čia viskas aišku. Trys taškai ir jokių kitų minčių. Paskutinės sezono rungtynės su Ekranu ir Žalgiriu daug ką lems, tačiau iki tų dienų šios trys komandos neišvengiamai lenktyniaus apie tai, kas praras mažiau netikėtų taškų su žemiau esančiom komandom. Sūduva Tauro slenkstį vieną kartą jau perlipo. Šio sekmadienio užduotis lengvesnė, bet… Visko būna. Ypač, kai lietuviškos rungtynės per savaitę sulošia trejas rungtynės. Kaip bebūtų, rungtynės vyksta sekmadienį, 17 valandą, Mažeikiuose.

O šiek tiek vėliau Vilniuje vyks kitos rungtynės, kurių rezultatas mus domins labiausiai. Ten kaposis Ekranas su Žalgiriu ir mums, aišku, norėtųsi, kad laimėtų šeimininkai. Matematika čia paprasta ir ją lemia optimizmas bei tikslai. Jei einam iki galo ir norim pirmos vietos – laukiam Žalgirio pergalės. Jei geriau žvirblis rankoj – tuomet tegul laimi Ekranas. Bet kokiu atveju šias rungtynes bus įdomu pažiūrėti – ar gyvai, ar per teliką. Jei planuosit gyvai – žinokit, kad rungtynės nemokamos. Tik, atrodo, reikia atlikti keistą operaciją – atsispausdinti Žalgirio svetainėje skelbiamą bilietą. Nelabai suprantu kam – gal kad žiūrovus skaičiuoti lengviau būtų? Kaip bebūtų, Žalgirio šeimininkai siekia šio stadiono lankomumo A lygoje rekordo (na toks nelengvas rekordo apibūdinimas). Kad ir kaip keistai beskambėtų, tačiau daugiausiai žmonių šiame stadione (A lygos rungtynėse) buvo kone prieš 20 metų ir jų tada buvo tik 2500. Et, vis viena smagūs man tokie Žalgirio veiksmai – vis šiokio tokio gyvumo čempionatui suteikia.

Sūduva 3:1 Tauras

Ką gi – rungtynės turėjo būti smagios. Anais sezonais Sūduva vis pralinksmindavo mus pirma praleisdama, o paskui – laimėdama. Šiemet tai, berods, nutiko pirmą kartą. O stadionan susirinkusiems nuo to – tik linksmiau. Įvartį ir vėl įmušė Urbšys, o šiemet labai mažai bežaidžiantis Brokas įmušė antrą (pernai jo sąskaitoje – 3 įvarčiai). Iš komentarų galima buvo suprast, kad vieną įsimušė pats Tauras, tačiau tam reikės sulaukt oficialaus statistikos departamento pranešimo. Taigi, plojam komandai, kuri bent jau laikinai per milimetrą priartėjo prie Ekrano, per milimetrą nutolo nuo Žalgirio ir, bent jau kuriam laikui, tapo ne tik mažiausiai įvarčių praleidusia komanda lygoje, bet ir daugiausiai įmušusia. Valio! Galim ramiai gyventi iki sekmadienio.

Laukiam: Sūduva – Tauras

Taip. Šiandien tvarkaraštyje – rezervinė dieną ir Sūduva loš kažkelinto turo rungtynes su Tauru. Vieną kartą Tauragėj jau laimėjo, o be šių rungtynių abiems komandoms dar liks vienos tarpusavio rungtynės spalio pradžioje. Tiems, kas eis rungtynių žiūrėt gyvai – iškart rekomenduoju penkiskart pasitikslinti rungtynių laiką. Įtariu, geriausiai tai būtų daryti skambinant tiesiai į stadioną. Kol kas informacijos vis dar varijuoja – kai kur vis dar yra rašoma, jog rungtynės prasidės 18 valandą. Žodžiu, lietuviškas futbolas bent jau šioje srityje yra stabilus ir nekintantis – rungtynių laikas vis dar tebėra paties žiūrovo reikalas.

Kaip ir kiekvieno sezono pabaigoje – Sūduva pralaimėti neturi jokios teisės, o kaip jau šį kartą nutiks – matysime. Tauras yra ne Klaipėda ir ne Mažeikiai. Iš kitos pusės – ir ne Sūduva, Ekranas ar Žalgiris. Klausimas esminis – kokios taktikos laikysis Tauragės komanda. Mane visą laiką linksmina tokios varžybos, kokias matėme sekmadienį – kai atvažiuoja ženkliai silpnesnė komanda, tačiau jos treneriai net nesvarsto normalios tokiai situacijai strategijos – sulįsti visiems į gynybą ir tikėtis kontratakos. Klaipėda ėmėsi lošti “normalų” futbolą ir gavo septynias bankes. Taurui tokio žaidimo nebūtina laikytis – turi jie padorių žaidėjų, atlikusių nuo Vėtros. Įdomu bus pamatyt, kokios įtakos bendram vaizdui tie žmonės turi, nes, teoriškai svarstant, jie lyg ir turėtų tapti komandos lyderiais. Ir jei Tauras nori šiais metais daugiau, nei ketvirtos vietos – pergalė prieš Sūduva jam ne mažiau reikšminga, kaip ir mūsų komandai. Spėju, bus visai linksma.

Kadangi Tauro tinklapis yra “remontuojamas” (dar viena lietuviška keistenybė – taisyti tinklapy vidury sezono), tai šiokios tokios info galima gauti Sūduvoje – paskaityti pokalbį su Vaidu Slavicku ir godotinu Jarmalavičiumi.

PATAISYMAS: Tauro tinklapis veikia – spauskite čia.

>>>

DĖMESIO!!!!! Tiesioginė rungtynių video transliacija internetu. Ieškoti čia. Dar kartą dėkoju Broniui už priminimą.  PATIKSLINIMAS:  Vienžo, linksmai čia viskas klostosi – dabar jau atrodo, kad rungtynės transliuojamos nebus.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

281

280

279

278

277

Daugiau nuotraukų

Statistika

  • 1,182,860 hits