Archyvas pagal 2010 rugsėjo

BL: FLORA 2:1 SŪDUVA

Štai ir pralaimėjom estams pirmą kartą (berods). Tik jaudulio ar gailesčio ypatingo nėra. Niekam tai nerūpi. Penalty.lt apgaulingai rašo, kad Sūduva žaidė ne stipriausios sudėties, tačiau pačios lygos tinklapyje išdėstytoje sudėtyje nėra nieko keisto ar netikėto. Vitkauskas vietoj Valinčiaus nestebina, o vienintelis garantuotas atsarginis sudėtyje yra Brokas. Nei per tą lievą televiziją, nei internetu rungtynių nežiūrėjau, todėl vienintelis stebinantis dalykas yra tai, kaip Lukšys per tris minutes sugebėjo gaut dvi geltonas korteles. Kas dar? Temperatūra Taline šiandien buvo plius dvylika, lijo lietus ir šių tarptautinių rungtynių pažiūrėti atėjo 150 žiūrovų. Chm, daugiau nei nei žiūrėjo paskutines rungtynes su Atletu, bet švytinčiame Talino stadione tie pusantro žmonių turėjo atrodyti labai keistai. Ką gi, velniop tą lygą, laukiam sekmadienio rungtynių su Banga namuose.

Reklama

BL: Flora – Sūduva

Atrodo, Floros tinklapis - tik estų kalbą. Vis šiokia tokia naujiena, nes pastaraisiais metais Sūduva dažniau žaisdavo su tokiomis latvių ir estų komandomis, kurių tinklapių pagrindinė kalba būdavo - rusų.

Informacijos kaip visada – ne pyragai, tačiau kažkokia šešta nuojauta pakuždėjo man, kad jau lyg ir laikas būtų Baltijos lygą Sūduvai pradėt. Ir – akurat. Posmelį pasiknaisiojęs beviltiškame Baltijos lygos tinklapyje, šiaip ne taip radau šių metų rungtynių tvarkaraštį. O jame – juodu ant balto parašyta, jog Sūduva loš jau šį antradienį, rugsėjo 21 dieną, 19.00 valandą Estijoje. Dar tiksliau – žais Taline su Flora. LFF tinklapis taipogi informuoja, kad būtent šias rungtynes tiesiogiai transliuos Viasat (iš LFF tinklapio linkas veda į Viasat Sport Baltic tinklapyje, kuriame vis dar tebevyksta pasaulio kašio čempionato “kovos“).

Įdomu, kokios taktikos šioms rungtynėms griebsis Donatas Vencevičius ir komandos vadovybė. Turnyro prestižas, švelniai tariant, toks pats kaip ir anksčiau – nulinis. Tad standartiškai lyg ir derėtų jėgas pataupyti vietos čempionatams, kuriuose tiek Sūduva, tiek Flora šiais metais tikrai dar turi ką veikti. Beje, Flora gan patogiai šiuo metu sėdi Estijos čempionato (kuriame paskutinę vietą užimanti komanda turi ne minus vieną, o 17 taškų) pirmoje vietoje. Ir nors nemažai pagrindinių Sūduvos žaidėjų karts nuo karto palošia ir už dublerius, taip vadinamu “ilgu suolu“ mūsų komanda šiais metais pasigirti negali. Estus Sūduva standartiškai nugali, tačiau šių rungtynių rezultatas, be abejo, priklausys nuo to, kaip nuspręs elgtis komandos aukščiausios galvos.

Beje, antrosios rungtynes Marijampolėje vyks ne spalio mėnesį, kaip buvo skelbta anksčiau, o lapkričio 9 dieną.

A. Le Coq Arena, kurioje lošia Estijos rinktinė ir Flora

Šiek tiek informacijos apie patį klubą. Jei kas netingit – galit pasiskaityt trumpą straipsniuką Vikipedijoje.  Nieko ten baisiai įspūdingo, nėra – tiesiog aišku, kad Flora – vienas stipriausių posovietinių laikų Estijos klubų. Įdomiausias man pasirodė paminėjimas apie tai, kad Flora – vienintelis valdžios remiamas futbolo klubas Estijoje. Ir jų emblema man patinka – nelabai prisimenu kodėl, tačiau nuo senų laikų aš joje vis įžvelgiu giltinę su dalgiu, nors ten pavaizduota kokia tai senovės graikų deivė, kažką neaiškaus rankoje laikanti.

Įdomiau yra pasižvalgyti po stadioną, kuriame žaidžia ir Flora, ir Estijos rinktinė. Apie tokį mes tik pasvajot galim. Deja.  Žodžiu, atidarytas jis 2001 metais, talpina virš 10 000 žiūrovų. Pats tas tokiai valstybėlei.

26: ATLETAS 1:4 SŪDUVA

Tai tiek čia tų žinių kol kas. Tiek įvarčių, kiek svajojau, Sūduva neįmušė (o dar prasčiau, kad pati praleido), nors ir turėjau fantastinių planų, iki Kauno nuvykt nepavyko. Jei būtų pavykę – oficialūs statistai būtų galėję įrašyt 101 žiūrovą Lietuvos futbolo istorijon (nors, jaučiu, ir taip iš akies skaičiuoja). Nei čia kokių analizavimų reikia, nei kokias išvadas gali daryt. Tiesiog trys taškai ir tiek. Laukiam toliau.

Laukiam: Atletas – Sūduva

Laukiam laukiam ir gailimės, kad rungtynių laiko pokyčiai užkirto kelią jas pamatyti gyvai. Taigi. Rungtynės vyks penktadienį, penktą valandą ir ne bet kur kitur, o šlovingame Dariaus ir Girėno stadione. Nepastebėjau, ar Atletas visas rungtynes tame stadione lošia šiemet, bet rungtynių laiko nukėlimas į darbo dieną ir valandą, kai ko gero tik valstybinių kontorų tarnautojai darbą baigia, esu tikras, ne vienam potencialiam šio renginio lankytojui užkirto kelią į stadioną.

O apie pačias rungtynes sunku ką ir bepasakyti. Jo, laimėti jas būtina. Net jei tai ir neturėtų ypatingos įtakos Sūduvos vietai čempionato pabaigoje, laimėti reikia iš principo ir, pageidautina, dviženkliu rezultatu. Kitos priemonės reabilitacijai kol kas nematau. Štai toks ir palinkėjimas. Tikiuosi tie, kas sugebės iki stadiono nukakt, pamatys bent 12 įvarčių. Į Atleto vartus. Hau.

25: SŪDUVA 1:2 KRUOJA

Stebuklas įvyko. Tik juo ir vėl džiaugiamės ne mes, o Ekrano fanai, kurių komandai šiandien Sūduva padovanojo aukso medalius. Šį kartą nusprendžiau pažiūrėti žaidimą per TV, tačiau procedūra buvo gan chaotiška. Futbolas per TV su klykiančių kūdikiu ant rankų – menkas malonumas.

Tad gilios analizės nebus. Tačiau jos ir būti negali. Panašiai kaip tuomet, kai Sūduva be išlygų sumindžioja kokią Klaipėdą. Šį kartą – tas pats. Gali nagrinėti, analizuoti, gilintis, skaičiuoti priežastis ir rankioti argumentus. O paskui gali pasiimt kalkuliatorių ir ieškoti procentų, kurie dar leidžia tikėtis pirmos vietos. Deja. Tiesa yra viena. Sūduva neturėjo teisės pralaimėti šių rungtynių. Neturėjo teisęs net sužaisti lygiomis. Kad ir kas būtų nutikę. Net jei būtų tekę žaisti penkiese prieš vienuolika. Net jei teisėjas būtų paskyręs penkis nesąžiningus 11 m baudinius į Sūduvos vartus. Kaip matėme – nieko panašaus nenutiko. Sūduva tiesiog stebuklingai pralaimėjo.

Taip. Sūduva žaidė nykiai. Atrodė pavargusi, nusivylusi, neišsimiegojusi. Lyg būtų pastarąsias dvi savaites kas antrą dieną žaidusi po rungtynes. Jokio įkvėpimo, jokios improvizacijos. Tačiau reikia ploti ir Kruojos treneriui. Šį vakarą nutiko retas dalykas keistame Lietuvos čempionate – teoriškai silpnesnė komanda į aikštę išėjo turėdama racionalų ir šioje situacijoje logišką planą – pirmiausia apsiginti, o paskui, jei pavyks – kontratakuoti. Tokio vaikiško plano šiemet nematydavau Mažeikių ar Klaipėdos žaidime. O va Kruoja pamėgino – ir pavyko. Aišku, Kruojos įvarčių autorystė priklauso ne tik Eliošiui ir Žulpai, bet ir Sūduvos gynėjams.

Tai ką dabar daryti? Faktas yra vienas. Šiandien pralošė Sūduvos psichologai. Galima kaltę versti ant trenerių, kurie komandos neįkvėpė ir nepaaiškino, jog net ir su silpnesniu varžovu rungtynės šiuo metu yra lemiamos. Galima kaltinti žaidėjus – juk ne vaikai yra ir patys turėtų suvokti, kad puse kojos net Atleto nenugalėsi. Galima kaltinti komandos valdžią ir administraciją, kuri jau kelintą sezoną nesugeba savo uabo sutelkti lemiamos kovoms. Tik niekas nuo to nepasikeis. Šiandien nutiko žiaurus dalykas, kurio niekas nelaukė. Jausmas panašus, kaip po tų legendinių rungtynių Vilniuje su Vėtra, kurios buvo paskutinės Gabrio rungtynės Sūduvoje. Menu dar vieną panašų nutikimą prieš krūvą metų, kai namuose buvo 2:6 pralošta Šilutei. Tokių dalykų nutinka. Tik šio karto kainą žymiai didesnė.

Priežasčių ieškoti neverta. Ir kaltų skalpuoti nėra prasmės. Esu tikras, kad tiek žaidėjai, tiek treneriai puikiai supranta, kad šis pralaimėjimas – dar nėra čempionato pabaiga. Dar reikia žaisti. Ir žaisti reikia ne dėl antros vietos, o dėl aukso. Nesvarbu, kad vilčių mažai, tačiau stebuklas gali ir mums nutikti. Todėl stabdom keiksmažodžius ir palaikom komandą. O viščiukus skaičiuosi lapkričio mėnesį.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,184,164 hits