Archyvas pagal 2011 rugsėjo

Geriausieji. 2011

Kad ir kaip besisuktum, sezonas jau artėja prie finišo. Pats laikas atlikti tradicinę šio blogo viktoriną temą „Kas buvo geriausias Sūduvos klube šiais metais“. Tad be didelių įžangų, pakartoju šio žaidimo taisykles, nes bazinis principas, manau, visiems jums puikiai žinomas. Juk ne pirmus metus Sūduvos geriausius žaidėjus renkam.

Nors praeito sezono geriausieji buvo paskelbti ne taip ir seniai, siūlau dar kartą prisiminti paskutinių trejų metų rinkimus: 2010 rezultatai, 2009 rezultatai, 2008 rezultatai. Paskutiniais metais savo balsus man atsiuntė apie 30 Sūduvos gerbėjų – tikiuosi, kad šiemet jų bus dar daugiau, nors tris geriausius išrinkti bus ne taip jau ir lengva. Komanda pernelyg neblizga, ypatingų lyderių neturi (tai jau gana rimtas skirtumas nuo ankstesniųjų sezonų, kai bent kelis geriausius buvo galima drąsiai nuspėti kad ir sezono viduryje).

O taisyklės štai kokios. Užrašote keturis jūsų manymu geriausius šio sezono Sūduvos futbolininkus. Aiškiai nurodote, kuris iš jų pirmas, kuris – antras, trečias ir ketvirtas. Tai yra svarbu, nes pagal jūsų išdėstymą, aš žaidėjams skirsiu taškus. Už pirmą vietą duosiu 5 taškus, už antrą – 3, už trečią – 2, už ketvirtą – 1 tašką. O kai viską būsite apgalvoję ir užrašę, siųskite man adresu ponaspop@yahoo.com

Štai taip. Viskas labai paprasta ir aišku. Jūsų reitingų labai lauksiu, nes šios tradicijos numesti labai nesinorėtų.

22: SŪDUVA 0:0 EKRANAS

Visiška pagarba Sūduvai už šias rungtynes ir ypač už pirmą kėlinį. Sėdėdamas prieš kompiuterio ekraną liejau ašaras dėl to, kad šį kartą iki Marijampolės nusikapanot nepavyko. Tai, kas vyko pirmą kėlinį buvo tai, ką matyti norėtume kiekvienose rungtynėse. Sūduva metė Ekranui didžiulį tempą, tvarkingai ir gausiom pajėgom gynėsi, energingai ir staigiai atakavo, kamuoliai greitai vaikščiojo tarp žmonių ir dažniau priekin nei atgal, o atakose judėjo ne tik tas, kuris kamuolį turėdavo – kai žaidžiama taip, tai ir mintį suregzt žymiai paprasčiau, nes žaidėjas su kamuoliu turi savo veiksmams daugiau sprendimo galimybių. Smagu buvo matyt vienas kitam padedančius žaidėjus, o dar smagiau buvo matyt, kad futbolininkai tiesiog veržiasi ten, kur tuo metu yra karšta. Techninio broko kaip visada buvo, tačiau šį kartą jį nustelbė teigiami epizodai.

Buvo smagu po pirmo kėlinio pagalvot apie tai, kad minuso nedėčiau nė vienam Sūduvos žaidėjui. Kurį nors labiau išskirt man būtų sunkoka – vis tik žiūrint rungtynes internetu matosi labai mažai, todėl Futbolo.tv iniciatyva turėti rungtynių komentatorius yra labai sveikintina – tokios transliacijos metu net ir elementarus faktinis komentaras yra naudingas. Kiek galėjau suprast, kitaip nei ankstesnėse mano matytose Sūduvos rungtynėse (tiesa, jų mačiau ne tiek ir daug) išskirtinai didelės įtakos žaidimui pirmam kėliny turėjo Koziuberda ir Urbšys. Gali būti, kad jų energingas žaidimas aplink aikštės vidurį ir buvo viena iš gero komandos žaidimo priežasčių. Tad bus ypač gaila, jei Koziuberda vis tik buvo Ekrano žaidėjų buvo nokautuotas tiek, kad ir vėl turės daugiau laiko leisti gydytojų, o ne futbolininkų draugijoje.

Na o 20 minutę Radžiaus įmuštas įvartis papildys šįmetinę Ekrano ir Sūduvos sąmokslo teorijų skrynelę. Kas geriau tą situaciją matėt, be abejo, pakomentuosit, o aš ją galiu tik teoriškai interpretuoti. Radžius mušė ir pagal teisėjų sprendimą galima suprasti, kad kamuolį pataisė nuošalėje buvęs Sūduvos žaidėjas. Va čia ir kyla klausimai. Jeigu tas nuošalėje buvęs Sūduvos žaidėjas sąmoningai kamuolį spyrė – tuomet sprendimas teisingas. O jeigu kamuolys tiesiog atsimušė? Taip sakant, jei kamuolys žaidėją pats surado, jei buvo švarus rikošetas? Ar priklauso tokiu atveju skaičuot nuošalę? Aš nežinau, o kaip taisyklėse pasakyta, gal kas iš jūsų paaiškins. Bet kokiu atveju, ta situacija nebuvo lengva ir paprasta. Net ir iš šoninio teisėjo pozicijos viską gerai pamatyti turėjo būti sunku. Abiejų komandų žaidėjai greičiausiai stovėjo daugmaž vienoje linijoje, tad būti tikram, kas kur buvo smūgio metu kažin ar yra lengva. Tik patys žaidėjai gali tiksliai pasakyt, kas ten tą kamuolį lietė ir kur stovėjo, tačiau tokiais atvejais žaidėjai paprastai nėra labai kalbūs.

Tuo tarpu vienintelis įspūdingas dalykas, kurį pirmą kėlinį parodė Ekranas buvo Mantas Savėnas. Taip, matosi, kad komanda yra stipri ir galvota, tačiau per pirmą kėlinį nieko doro nenuveikė. Man visada būna graudu ir liūdna, kai Lietuvos mąstu stipri komanda (ko gero stipriausia šiuo metu) priešininko primestą energingą tempą bando griauti ne kokiais nors protingais veiksmais, o elementariu žaidimu „į kauliuką“. Ekrano žaidėjai Sūduvos futbolininkus vartė be ceremonijų, tuo tarpu teisėjas į tai žiūrėjo labai ramiai ir be didesnių emocijų. Galim tik pasidžiaugt, kad visa tai vyko jau antroje kėlinio pusėje, tad emocijos įsismarkauti nespėjo, nors vieną Sūduvos žaidėją Ekranas vis tik sugebėjo pasiųst ant suolo. Ar galima teigti, kad bent jau man negirdėtos pavardės teisėjas iš Telšių yra tinkamiausias dirbti rungtynėse, kurios garantuotai bus įtemptos ir emocingos – aš nežinau. Jei žinote jūs – patvirtinkit arba paneikit.

Antras kėlinys prasidėjo ramiau, nors komandų žaidimo stilius nelabai pasikeitė. Ekranas bandė lošt ramiau, ilgiau palaikydamas kamuolį savo aikštės pusėje ir mėtydami balionus link Sūduvos baudos aikštelės. Kai turi priekyje Veličką, gal ir yra prasmės tokius balionus svaidyt, nors Ekranui didelės naudos iš to išpešt nepavyko.

Tuo tarpu Sūduva toliau tvarkingai gynėsi, spaudė Ekraną aikštės viduryje (kas bent jau mane labai džiugino) ir kai tik gaudavo progą maksimaliai greitai keldavo reikalus į Ekrano aikštės pusę. Garantuotų progų sukurt nepavykdavo, tačiau tai, kaip atakos vyniodavosi buvo gražu pažiūrėt. Tuo tarpu Ekranas atsisakė savo įdomiausio dalyko – Mantas Savėnas gan greitai iškeliavo pailsėt. Kitas Ekrano Garsus Vardas, Velička, aikštėj taip pat užsibuvo tik šiek tiek ilgiau.

Likus kokiai 20 min iki rungtynių pabaigos vaizdelis aikštėje kiek pasikeitė. Ekranas pridėjo tempo, ėmė žaist atviriau ir reikalai ėmė panašėti į pirmą kelinį – kamuolys neužtrukdavo ilgai aikštės centre, o kadangi komandos puolė didesnėm pajėgom, tai ir jų pačių aikštės pusėje atsirasdavo daugiau erdvės. Aišku, žiūrėti tokį žaidimą visada smagu – nuobodžiauti nėra kada, tačiau kai rungtynių reikšmė tokia kaip šiandien, rezultatas nulinis, o laiko lieka vis mažiau įtampa auga kaip ant mielių. Juk supranti, kad vienas vienintelis, net ir pats kvailiausias nutikimas, gali lemti nugalėtoją.

Kai liko kokios dešimt minučių, Ekranas atvirai, racionaliai ir gėdingai ėmė spaust ant lygiųjų. Vartė kamuolį savo pusėj kaip karštą bulvę ir į priekį pernelyg nesižvalgė. O Sūduva spaudė ant stebuklo. Lėkė, plėšėsi, perimdavo jau atrodo prarastus kamuolius, bandė spirt į vartus. Atvirai pasakius, nieko iš tikro pavojingo nesukūrė, tačiau iki padoraus pavojaus pritrūkdavo ne taip jau ir daug. Ir net kliurka pačioje pabaigoje (mažame internetinės transliacijos lange nelabai įžiūrėjau, kas už ją buvo atsakingas), vos vos nesibaigusi tragedija, nuotaikos pernelyg nesugadino.

Taip, šiandien stebuklo neįvyko. Tik kažin ar jo mes labai tikėjomės. Manau, dauguma mūsų šių rungtynių laukė su nerimu, nes Sūduvos pakilimas iš krizės padoriai iki šios dienos dar nebuvo patvirtintas, o priešininkas į Marijampolę važiavo toks, kuriam kiekvienas taškas yra aukso vertės. Lygiai taip pat, manau, mažai kas iš mūsų tikėjosi, kad Sūduva šiandien suloš taip smagiai. Su ugnimi, su mintimi ir su atvirai demonstruojamu noru laimėti. Po tiek beviltiškų rungtynių, matyti komandą žaidžiančią taip, kaip žaidė šiandien – yra didelis gėris. Rankomis ploti dar anksti, dramų šiame čempionate dar pakaks, tačiau šiandien Sūduva buvo stipresnė. Na ir kas kad tik de facto – įrodymo, kad ši komanda gali žaisti šiai akimirkai man yra per akis. Ačiū.

Laukiam: Sūduva – Ekranas


Akivaizdu, kad šios rungtynės turėtų vykti ne trečiadienį po darbo, o sekmadienį po mišių. Pernelyg daug argumentų už tai, kad gali nutikti vienas įdomesnių žaidimų šių metų lygoje. Visų pirma dėl to, kad abiems komandoms taškų barstyti nevalia. Ekranui pralaimėti čempionatą Žalgiriui ko gero būtų tas pats, kas Sūduvai pralošti trečią vietą Šiauliams. Antra, rungtynės tarp Sūduvos ir Ekrano visada būna super įdomios – energingos, atkaklios ir pilnos per kraštų besiliejančių emocijų. Ypač, kai jos vyksta Marijampolėje. Juolab, kad nuo to laiko, kai Sūduva įsibrovė tarp čempionato prizininkų žaidimo į vienus vartus tarp šių komandų beveik niekada nebūna. Paskutinis argumentas – pirmosios šio sezono rungtynės, kurios baigėsi nelabai aiškiomis aplinkybėmis Ekrano įmuštu įvarčiu. Iki šiol penalty.lt svetainės vitrinoje kabo Liubšio komentaras, pasakytas po ano žaidimo:  „Darbas tampa bevertis. Varžovams padėjo antgamtinės jėgos“. 

Ekranas šiemet yra gerokai stipresnis ir tai aiškiai rodo, jo vieta lentelėje. O jei kam dar kyla klausimų, galima apžiūrėt Ekrano sudėtį ir jo pranašumas prieš Sūduva bus visiškai aiškus. Ekrano treneriai visose grandyse turi iš ko rinktis. Ir nors, kaip sakoma, žaidžia žmonės, o ne statistika, toji statistika ypač tampa svarbi į sezono pabaigą, kai kariuomenės jau pavargę ir neretai laimi tas, kas yra gudresnis.

Tiesa, pastaruoju metu neblizga ne tik Sūduva, bet ir Ekranas. Ir tai mums suteikia šiokių tokių vilčių, kad mūsų komandai pavyks pasiekti teigiamo rezultato. Čia ko gero viskas ir priklausys nuo nusiteikimo, pasiryžimo ir noro laimėti.

Yra šansų Marijampolėje pamatyti žmonių, kurie jau senokai čia nesilankė (Tomo Stasevičiaus foto pasiskolinau iš Ekrano svetainės)

Trumpai tariant, visi kas gali į stadioną! Nes ir pažiūrėti bus į ką, o ir savai komandai rimtesnio palaikymo per tokius žaidimus visada reikia. Aišku, jei vadovautumėmės Futbolo enciklopedijos pateikiamais šio sezono skaičiais, būtų galima prognozuoti lygiąsias – Sūduva vidutiniškai namuose muša po 2,23 įvarčio per rungtynes, o Ekranas svečiuose – 2,27 įvarčio. Bet ir dėl to pergyvent nereikia – tarp šių komandų net ir lygiosios dažniausiai būna atkaklaus žaidimo rezultatas. Nekantriai lauksim kuo viskas pasibaigs.

Šneka su Murausku

Dėkoju Varvalui už pasidalintą nuorodą į “Miesto laikraštį”, kuriame prieš keturias dienas buvo paskelbtas pokalbis su Vidmantu Murausku. Iškart metu tą pokalbį į blogą (tam, kad istorijai išliktų, taip sakant) ir viliuosi, kad Miesto laikraštis už tai man per nagus neduos. Bet kokiu atveju čia jį perskaitys daugiau žmonių ir tie, kam labiausiai reikia (po Miesto laikraščio tekstu yra parašyta, kad tekstas peržiūrėtas 36 kartus – mažoka kaip per keturias dienas).

Pokalbiai su Sūduvos prezidentu jau yra tapę vienu iš įdomiausių dalykų, kurie į viešumą išeina iš komandos. Kažkaip lyg ir lauki tų interviu, paskui skaitai po penkis kartus mėgindamas suprasti ne tik tai, kas pasakyta, bet ir tai, kas liko už kadro ar tarp eilučių. Bent jau man toks jausmas, kad ir pats Murauskas kaskart pasako vis mažiau bendrų frazių ir vis daugiau to, kas mums padeda suvokti komandos judėjimo kryptį ir tam tikrą filosofiją, kuria grindžiamas jos egzistavimas. Sakykit ką norit, bet dabartinė taisyklė “geriau mažiau, bet be skolų” yra principas, už kurį galima tik paploti. Galbūt vieną dieną šis principas reikš ne tik biudžeto valdymo principą, bet ir komandą, kuri visų pirma remiasi savo teritorijoje išaugintais futbolininkais.

Galima ir dar daugiau visokių dalykų išvesti iš to, ką kalbėjo Murauskas, tačiau čia ir sustosiu, nes kol kas svarbu ne interpretacijos, o gyvi duomenys, kurių ir taip nedaug tegauname.

>>>

GERIAU TRUPUTĮ ŽEMIAU, BET BE SKOLŲ (paskelbta Miesto laikraštyje, 2011 09 23 dieną). 

Nors „Sūduvos“ komanda   Lietuvos A lygos futbolo čempionate užima trečiąją vietą, tiek vienuolikės žaidimas, tiek rezultatai netenkina Marijampolės aistruolių. Apie tai „Miesto laikraštis“ kalbasi su „Sūduvos“ futbolo klubo prezidentu Vidmantu Murausku.

– Kodėl komanda jau kuris laikas  barsto taškus net rungtyniaudama su gerokai žemesnę vietą turnyro lentelėje užimančiomis ekipomis?

– „Sūduva“ tai daro jau antrą  ratą  ir gana „sėkmingai“. Krizė prasidėjo iš karto po Europos lygos rungtynių su švedų futbolininkais. Kalbu ne tik apie  prarandamus taškus, bet ir žaidimo kokybę. Paskutinės rungtynės, kurias mūsų vienuolikė sužaidė labai gerai, vyko Marijampolėje. Tada kovota  su jau minėta Švedijos  „Elfsborg“  komanda. Mano nuomone, ji stipresnė už „Sūduvą“, bet tada matėsi, kad susikaupus galima sėkmingai priešintis ir tokiai ekipai.

Sunku vienu sakiniu pasakyti, kodėl komanda pateko į krizę.  Sezono viduryje „Sūduvoje“ įvyko nemažai permainų, buvo atleisti trys žaidėjai, dar vieno netekome dėl tam tikrų aplinkybių, kurios buvo aprašytos spaudoje.

Tie trys žaidėjai atleisti mano iniciatyva, per trumpą laiką nepavyko rasti jiems pamainos. Tai, aišku, turėjo įtakos žaidimui, bet aš dėl šio žingsnio nesigailiu. Komandą sudaro ne du ar trys žaidėjai, bet visi,   kurie yra „Sūduvoje“.

Sezono viduryje pakvietėme keturis naujus futbolininkus. Ukrainiečiai Sergejus Žigalovas ir Sergejus Loginovas žaidžia gerai, nors dar reikėtų  pagalvoti,  ar mes visiškai  išnaudojame jų, ypač S. Žigalovo, galimybes. Legionieriai iš Kinijos buvo pakviesti rekomendavus šios šalies specialistams. Rungtynėse su „Elfsborgu“ Gu Bin po vartininko buvo geriausias komandoje. Tai ne mano ar vyriausiojo „Sūduvos“  trenerio Virginijaus Lubšio nuomonė, taip šio kino žaidimą įvertino specialistai iš Rusijos.

Tačiau vėliau Gu Bin žaidimas dėl man nesuprantamų priežasčių prastėjo.  Wang Yang, kuriam nebuvo suteikta galimybė rungtyniauti,  palūžo psichologiškai. Dabar jis žaidžia mažai ir labai prastai. Galima manyti, kad šis futbolininkas yra iš tų žmonių, kurie negali gyventi užsienyje. Prie viso to pridėjus mano ir trenerių padarytas klaidas turime tai, ką turime.

– Kas laukia „Sūduvos“ šiame čempionate?

– Matau tam tikrus pragiedrulius. Vertinu gerai net paskutines rungtynes, kuriose „Sūduva“ sužaidė lygiosiomis su Pakruojo „Kruoja“. Jeigu ir kituose susitikimuose bus sukurta  tiek progų, mūsų puolėjai tikrai pelnys įvarčių.  Gal mače su pakruojiečiais pritrūko sportinės laimės. Svarbu, kad šiose rungtynėse jau žaidė bent devyni žaidėjai, jų akyse matėsi ugnelė. Negaliu sakyti, kad nesistengė ir kiti – tiesiog visi vienu metu negali būti  vienodos sportinės formos.

Manau, komanda turi potencialo. Koks jis, parodys per artimiausias dešimt dienų vyksiantys svarbūs susitikimai su  Gargždų „Banga“ išvykoje ir namų rungtynės, kuriose „Sūduvos“ varžovai bus  Panevėžio „Ekranas“ ir „Šiauliai“. Kalbėjausi su žaidėjais, jie tiki, kad pavyks išsaugoti trečiąją vietą turnyro lentelėje. Tada sezoną būtų galima vertinti pusėtinai.

– Sirgaliai labiau linkę kritikuoti komandos žaidimo kokybę nei užimamą vietą?

– Norint A lygos čempionate būti pirmais arba antrais, reikia žaisti brandžiau. Tenka sutikti, kad aikštėje komanda mažai kuria. Tuo pasižymėjo Tomas Ražanauskas, bet jo  nebėra. Neišvengta komplektavimo klaidos – reikėjo bent dviejų žaidimą organizuojančių centro saugų. Kitų šios pozicijos futbolininkų žaidimas gerokai suprastėjęs, o jie dažnai  lemia visos vienuolikės pasirodymą.

– Solidus futbolo specialistas privačiame pokalbyje teigė, kad šis A lygos čempionatas žemiausio lygio iš visų iki šiol vykusių. Ar sutinkate su tokia nuomone?

– Negalima lyginti, sakykime, 2000-ųjų metų komandos su žaidžiančia  2010 metais. Taip pat skiriasi ir pirmenybės.  Tačiau iš esmės sutinku,  kad ankstesni, ypač 2006–ųjų ir 2007–ųjų metų čempionatai, buvo stipriausi. Tada buvo daugiau gerų žaidėjų, ekipos turėjo daugiau pinigų nei dabar, pavyzdžiui, mūsų klubui priklausė net dvidešimt šeši  profesionalai.

Dabar suprantame, kad netaupyti pinigų buvo klaida.

Anuomet laimėtos antroji ir trečioji vieta kėlė sirgaliams džiaugsmą, o dabar trečioji ar ketvirtoji lyg ir nedžiugintų. Tačiau aš teigiu, kad geriau tvarkant biudžetą aukštesnių rezultatų gali  pasiekti dabartinės sudėties komanda. Kalbu ir apie save. Šiame sezone padaryta klaidų. Klydo ne tik vyriausiasis treneris, komplektuodamas komandą, bet ir aš, jam pritaręs.

Mano įsitikinimu, kurio neketinu keisti, svarbiausia yra atsiskaityti su žaidėjais. Futbolas yra jų darbas,  už kurį jie privalo gauti atlyginimą.  Geriau jau „Sūduva“ bus truputį žemiau turnyro lentelėje, bet be skolų. Jos garbės niekam nedaro, neprisideda prie futbolo plėtros.

Kalbėjosi Juozas RAŠKAUSKAS

28: BANGA 0:2 SŪDUVA

Nors priešpaskutinių rungtynių su Kruoja vaizdo įrašas rodė, kad Sūduva lošia neefektyviai, tačiau visai neblogai, laukti žaidimo su Banga nebuvo ramu. Ypač neramu tapo, kad pasirodė pranešimas apie tai, kad Šiauliai visai netikėtai nugalėjo Žalgirį. Dabar galim paplot ir pasidžiaugt, kad lenktynėse dėl trečios vietos buvo išsaugota ta pati padėtis, kokia buvo prieš savaitę. Atsiplėšt nuo Šiaulių norisi, tačiau gerai ir tai, ką turime dabar. Banga nėra lengvas varžovas, tačiau šiuo metu, panašu, Banga nėra ant bangos. Jei kas rungtynes matėt – papasakokit kaip ten viskas buvo, nes bent jau man nepavyko rast jokios www transliacijos.

O va kita savaitė – bus baisiai įdomi. Pirmiausia, trečiadienį, Sūduva priims garbingą svečią – atidėtų rungtynių atvažiuos lošt Ekranas. Taip sužaistų rungtynių su Šiauliais skaičius susilygins. O va sekmadienį Sūduvai nutiks vienas iš lemiamų šio sezono žaidimų – į Marijampolę atkeliaus Šiauliai. Matysim, kaip čia bus, o dabar jus paliksiu su Bangai vieną iš įvarčių įmušusio Žigalovo citata iš jo interviu oficialiai Sūduvos svetainei. Paklaustas apie treniruočių sąlygas Mažeikiuose ir Marijampolėje, Žigalovas atsakė štai kaipTų sąlygų negalima lyginti, nes Mažeikiuose išvis nėra jokių sąlygų, o Marijampolėje jos puikios. Lietuvoje geriau niekur nėra. Futbolininkams Marijampolėje reikia tik stengtis gerai žaisti. Kažkur girdėta, ar ne? Visi, kas į Marijampolę atvažiuoja kalba tą patį. Tai gal iš tikro pagaliau reikia pasistengt gerai žaist?


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

281

280

279

278

277

Daugiau nuotraukų

Statistika

  • 1,183,331 hits