31 SŪDUVA 2:0 ŽALGIRIS

Pagaliau ir į mūsų kiemą atėjo šventė! Įkvepiantis žaidimas, įvarčiai ir pergalė prieš iš tikro savęs vertą varžovą! O dabar – apie viską iš eilės.

Kad ir kaip būtų graudu, bet subyrėjusi sveikata lėmė, kad rungtynes pradedantį teisėjo švilpuką išgirdau per televizorių. Gaila, nes žaidimą tarp Sūduvos ir Žalgirio visada smagu žiūrėt gyvai, o skurdokos lietuviškos filmavimo galimybės futbolo stebėjimą paverčia ramiu netgi tokio lygio bei reikšmės rungtynėse.

Abi komandos aikštėn išlindo maksimalių sudėčių – už Sūduvą tai galim garantuot, o Žalgiris, kaip supratau, taip pat turėjo visus sezono pabaigai geriausius. Oras šiam metui taip pat buvo puikus – bent per teliką matėsi, kad Marijampolėje net saulės kraštas iš dangaus kyšojo.

Pirmas kėlinys prasidėjo ir vyko pakankamai ramiai. Jis akivaizdžiai buvo Sūduvos – ir pagal vaizdą aikštėje, ir (be ypatingai tikslios matematikos) pagal statistiką. Bent jau pagal smūgius link ir į vartus Sūduva garantuotai Žalgirį gerokai lenkė.

Spėčiau, kad Sūduva aikštėn ėjo turėdamas aiškiau suformuluotą tikslą spausti stipriau. Arba – bent jau aiškiau išreikštą norą laimėti ir spręsti tai nuo pirmų minučių. Viskas aišku, normalu ir įprasta. Taškų reikia abiems, tačiau vieni žaidžia namie, kiti – svečiuose. O va Žalgirio požiūris į pirmą kėlinį iki galo paaiškėjo tik prasidėjus antram. Nors teoriškai Žalgiriui pergalės reikėjo labiau, tačiau pirmo kėlinio jo planas akivaizdžiai buvo „pirmiausia nepraleidžiam, pataupom jėgas, kontraatakuojam, o reikalus sprendžiam antram kėliny“. Žalgirio ramybė ir akivaizdi „ginamės ir kontraatakuojam“ taktika kiek stebino, tačiau pasiteisino. Sūduva buvo stipresnė, greitesnė ir pavojingesnė, tačiau nei įvarčio įmušė, nei kokių nors super progų turėjo. Buvo malonu stebėti, jog daugelyje situacijų kamuolys atitekdavo ar likdavo Sūduva tik dėl to, kad jos žaidėjai labiau spaudė ir energingiau to kamuolio siekė. Bet kokiu atveju futbolas nors ir ramus, buvo pakankamai įdomus akiai.

O va antras kėlinys nuo pirmų minučių tapo žymiai smagesnis. Jau ne tik įdomus, bet ir įkarščio pilnas. Ir vėl čia pirmiausia reikia žiūrėti į Žalgirio taktikas ir strategijas. Poilsiavęs pirmą kėlinį ir leidęs Sūduvai palakstyti, nuo pat antro kėlinio Žalgiris jungė papildomus kuro bakus. Sūduva lošė panašiai kaip ir pirmam kėliny – į puolimą orientuotą futbolą, tačiau energetiškai savo žaidimo nepakeitė. Tad nors ir teko daugiau gintis, tačiau ir į priekį Sūduva ėjo tiek pat ryžtingai kaip ir iki pertraukos.

Tad nieko nuostabaus, kad vaizdas aikštėje gan radikaliai pasikeitė. Pirmiausia Žalgiris vietoje vieno puolėjo pirmame kėlinyje, perėjo prie dviejų, o ir vėliau aikštėn leidžia labiau puolančius žaidėjus, kol 73 minutę vietoj gynėjo Freigmano buvo išleistas atakuojantis saugas Jeršovas. Aišku, žaidimas neapsivertė aukštyn kojom iki pirmo kėlinio lygio – smagu konstatuoti, kad Sūduva šiuo metu lošia taip, kad gali komandai tik paploti už įveiktą antros sezono dalies duobę.

Sūduva gerai gynėsi ir pakankamai ryžtingai puolė ir pirmoji antro kėlinio padori proga kilo būtent prie Žalgirio vartų, kai apie 50 minutę Beniušis iš krašto labai tiksliai mestelėjo kamuolį į baudos aikštės vidurį Lukšiui, kuris atsidūrė laisvas prieš vartus tarp dviejų Žalgirio gynėjų ir mušė kamuolio nestabdydamas. Mušė nelabai nestipriai ir tiesiai į vartininką, tačiau situacija buvo daili.

O va po penkių minučių jau Sūduvai teko traukti kamuolį iš savo vartų. Nors vaizdo įrašas šimto procentų teisybės ir vėl nepasakys, tačiau šį kartą ginčų dėl nuošalės tikrai bus mažiau nei LFF taurės tarp Žalgirio ir Šiaulių. Mano manymu nuošalė buvo, o jūs savo nuomonę galite taip pat turėti.

Kadangi Žalgiris akivaizdžiai didino apsukas, Liubšys irgi nusprendė, kad jau laikas daryti nuo trenerio priklausantį ėjimą. Nepraėjus nė trims minutėms po Maciulevičiaus smūgio iš nuošalės, aikštėn vietoj Leimono įėjo Koziuberda. Savaime suprantama, nebuvo čia taip, kaip sakė Nerijus Kesminas – kad Leimonas buvo vienas pastebimiausių pirmam kėlinį ir jo keitimas gali būti išprovokuotas tik kokios nors pražangos. Tačiau vis viena buvo gana įdomu.

Leimonas pirmam kėliny buvo pastebimas, tačiau jo žaidimas buvo pakankamai įprastai vidutiniškas. Nerijui Kesminui tai pastebėti gal ir sunkiau, tačiau mes matėme klasikinį Leimono žaidimą sau nepatogiausioje pozicijoje – atakas kuriančio vidurio saugo taške. Ir Leimonas žaidė kaip visada – perlaikydavo kamuolius, vėluodavo su pasais, netiksliai juos atlikdavo ir t.t. Tiesa, keliskart neblogai mušė link vartų.

O šio keistumo įdomumas ir buvo tame, kad teoriškai antram kėliny Leimonas gal ir galėjo būti reikalingesnis. Nes Žalgiris ėmė galingiau atakuot, o griaut priešininko puolimą Leimonas sekasi žymiai geriau, nei pulti pačiam. Gal net galime sakyti, kad bent jau pastaraisiais metais Leimonas apskritai yra geriausias Sūduvoje atakų griovikas. Tačiau Liubšys vietoj labiau gynybinio plano saugo įleido Kozyuberdą, kuris – priešingai – yra labiau puolantis, nei besiginantis žaidėjas. Dabar jau galim sakyt, kad šis keitimas buvo laiku ir visiškai pasiteisino.

Kaip pasiteisino ir kita šių rungtynių rokiruotė – Beniušis nuo pradžios, o Žigalovas vietoj jo antro kėlinio viduryje. Paprastai Beniušis aikštėn leidžiamas tuomet, kai priešininkai jau būna kiek pridusę. Tuo tarpu šį kartą pridususiems ir apie įvartį svajojantiems priešininkams teko vaikytis dvigubai už Beniušį greitesnį Žigalovą ir tą daryti sekėsi ne taip jau gerai. Tad abu Liubšio keitimai buvo akivaizdžiai orientuoti ne stiprinti gynybai (kai tuo pat metu Žalgiris stiprino puolimą), o padaryti dar greitesnį puolimą.

Ir pagaliau šioji taktika davė rezultatą. Tiesa, iš pirmo žvilgsnio galėtum sakyt, kad su jokiom taktikom tai nėra susiję, nes įvartis buvo įmuštas po kampinio, tačiau faktas, kad bendras komandos nusiteikimas, pastiprintas tai keliais keitimas, buvo labiau orientuotas į pergalę, o ne į saugaus ir Sūduvai visai priimtino nulinio rezultato išsaugojimą. Radžiaus įvartis buvo dailus ir greičiausiai išprovokuotas to, kad Žalgiris tuo metu jau aklai žiūrėjo priekin, nelabai besirūpindami tuo, kas dedasi prie jų pačių vartų. Toji situacija buvo akivaizdi Žalgirio gynybos skylė – nes kai priešininko centro gynėjas tavo baudos aikštelėje gauna vienui vienas kamuolį ir be jokių trukdžių gali mušt į vartus – gynėjams ploti nėra už ką.

Po Radžiaus įvarčio Žalgiris, sakyčiau, sulūžo ir subyrėjo. Laikui buvo likę nelabai daug, kokios 15 min, bet tokiais atvejais ko gero verta pora minučių paaukoti apsiraminimui ir naujam jėgų pergrupavimui. O Žalgiris tiesiog metėsi priekin, palikdamas Sūduvai krūvas galimybių kontraatakoms.

Viena nutiko jau po šešių minučių – kai Žigalovas elegantiškai aplenkė ir pranerė pro gynėją bei įlindo pro kraštą į baudos aikštelę. Bent jau man Žigalovo judėjimas ir tas vos pastebimas posūkis + spurtas, po kurio Žalgirio gynėjas netikėtai liko jam už nugaros paliko labai gerą jausmą. Gaila, toliau jis nieko doro nesugalvojo. Na o paskui nutiko paskutinis dūris į Žalgirio vartus – ir vėl labai smagus ir dailus Eliošiaus reidas per pusę aikštės, pro du Žalgirio gynėjus ir labai elegantiškai tikslus smūgis.

Rungtynių žmonės. Galit ginčytis, bet rungtynių geriausių žaidėjų prizuas aš atiduočiau Matulevičiui ir Eliošiui. Pirmam už kovą be kompromisų ir už mėginimus įmušti priešininkui bet kokia kaina. Taip, 11 m baudinio situacija iš tikro buvo verta kortelės, tačiau juk toks puolėjo darbas – gauti savo komandai rezultatą bet kokiom aplinkybėm. Net ir jo geltona kortelė, virtusi raudona, bent jau iš mano pusės nusipelno aplodismetų, nes rodo žmogaus begalinį, protą atimantį norą gauti pergalę. Suprantu, kad visi sakys „va, jaunas, nepatyręs, nesusivaldė“, tačiau kažin ar toji raudona korta turėjo didesnės įtakos galutiniam rezultatui. O tokių jaunų ir nesivaldančių lietuviškam futbole labai trūksta. Palinkėčiau, daugiau jų mums visiems.

Eliošius šiandien buvo ko gero antras pagal ryškumą personažas aikštėje. Taip, visiškai sutinku, kad šis žaidėjas dabar nėra aukštumoje, kad jo forma labai jau vidutiniška. Tačiau kiek potencialo! Kiek kartų jis buvo atsidūręs pavojingose situacijose priekyje! Vien ko vertas tolimas Radžiaus perdavimas kone į baudos aikštelę, kai Eliošius… eilinį kartą nepataikė į kamuolį! Tikrai taip – jis šiandien ko gero sumušė visų laikų griuvimo lygioj vietoj rekordą. Eliošius krito ir krito, slidinėjo kaip ant ledo. Bet kėlėsi ir vėl lėkė. Ir vėl viskas kartojosi iš naujo. Sakykit, ką norit, bet man daro įspūdį tai, kaip Eliošius elgiasi su kamuoliu – kai jis lenda į kokių trijų gynėjų kamštį, kažkaip apima reta Lietuvos futbole ramybė, kad to kamuolio jis nepaterios. Šiandien pateriodavo dėl to, kad griūdavo jų taip ir nepribėgęs. Tačiau jo tolimas smūgis pirmo kėlinio pabaigoje buvo iš tikro įspūdingas – visai netikėtai tai tapo ta vieta, kurioje Sūduva pirmame kėlinyje buvo arčiausiai įvarčio.

Eliošiaus įmuštas įvartis irgi buvo įspūdingas. Jei teisingai prisimenu, kamuolį jis paėmė dar savo aikštės pusėj. Tada nuvarė kartu su Žigalovu priekin. Gynėjų taip pat buvo du. O tada Eliošius, sakyčiau, priėmė įdomų ir nestandartinį sprendimą, kurio Žalgirio gynėjai ko gero net nesitikėjo. Vietoje natūralaus perdavimo Žigalvui, arba judėjimo į šoną, kur daugiau vietos, Eliošius nusprendė praslįsti tarp dviejų gynėjų. Logiškai mąstant, jis jokiais būdais ten praslįsti negalėjo, nes jį kirsti Žalgirio gynėjai galėjo iš abiejų pusių. Bet futbolas tuo ir gražus, kad ne viską logika ir racionalus protas nulemia. Trumpai tariant, juokingas buvo tas amžinas Eliošiaus griuvinėjimas, tačiau rezutatų pagaliau davęs atkaklumas – vertas pagarbos.

O kai matai po įmušto įvarčio žaidėją besidžiaugiantį taip, kaip džiaugė Eliošius, apskritai euforija apima. Lygiai kaip ir po Beniušio geltonos kortos, gautos jau sėdint ant atsarginių suolo.

Skaičiuojam viščiukus. Taip, teisingai Kesminas sakė – šitas turas sunaikino didžiąją paskutinių turų intrigą. Viskas daugiau mažiau tapo aišku. Bet mums šios bėdos nerūpi. Sakyčiau, kad šiandien Žalgiris pasirinko netinkamą žaidimo taktiką. Tokią, kokią mes labiau esam įpratę matyti naudojant Sūduvą per pastaruosius kelerius metus. Kai pusė rungtynių lošiama atsargiai, o paskui bandoma per paskutines penkiolika minučių atlikti visus susikaupusius darbus. Kai rungtynių reikšmė tokia, kokia buvo šiandien ir kai lošia daugmaž vienodo lygio komandos, tokia taktika yra baisiai rizikinga – nes net ir labiausiai besaugodamas savo vartus, gali netyčiom gaut bankę, o tada perlaužt savo žaidimo stilių ir atsiimt tai, kas prarasta – tampa žiauriai sudėtinga. Juk visi žinom – tokiose rungtynėse jau geriau praleist per pirmas penkiolika minučių, nei per paskutines. Nes kai praleidi per paskutines, išgelbėt gali tik stebuklas. Žalgiriui koją pakišo ypatingai ramus ir gynybinis pirmasis kėlinys.

O va už Sūduvą norisi pasidžiaugt. Net ne dėl to, kad tie bronzos medaliai jau beveik kišenėje. Labiau dėl to, kad jau devynias rungtynes iš eilės Sūduva nepraleidžia įvarčio. Dėl to, kad komanda išlipo iš duobės, tuo pakeisdama įprastinį pastarųjų sezonų scenarijų. Nes žiūrėdamas į šiandien su Žalgiriu lošiančią Sūduvą aš jau galvojau apie kitą sezoną. Ir tos mintys toli gražu nebuvo pesimistinės. Ploju treneriui ir ploju komandai. Ačiū už optimistinę sezono pabaigą!

17 Responses to “31 SŪDUVA 2:0 ŽALGIRIS”


  1. 1 griezhtas 2011-10-23 21:12

    Na Eliosius super talentingas vaikis, jei dar jo poziuris i darba butu kaip Chveduko, turetume viena geriausiu LT zaideju, bet deja puse sio sezono jis pratinginiavo…
    O siaip zaidima jau galima pavadint sustygavusiu, atsirado braizas ir stabilumas, islaikius panasia sudeti kitam sezonui, butu galima eiti ziemos atostogu optimistinemis nuotaikomis

  2. 2 vietinis 2011-10-24 07:05

    Leimonas zaide su tarpsonkauliniu lasteliu uzdegimu, jei gerai paziuresi vaizdo irasa pamatysi per koki skausma zaidzia, kai begdamas negali nei rankos kaires judinti.

  3. 3 ponas pop 2011-10-24 08:31

    oho, tada rimas reikalas. kadangi esu tokį dalyką pats turėjęs, atvirai pasakius, apskritai nelabai įsivaizduoju, kaip jis po aikštę palakstyt galėjo. stipru. bet kokiu atveju – kad ir kokios būtų tų keitimų priežastys, šį kartą viskas išėjo tik į gerą.

  4. 4 ponas pop 2011-10-24 08:33

    turėjau omeny – rimtas reikalas.

  5. 5 suvalk. 2011-10-24 10:13

    na, Suduvoj jau keletą paskutiniųjų rungtynių Beniušis pradeda starto sudėty, po to jį keičia Žigalov, tai teigiamą rezultatą davė ir rungtynėse Tauragėje. Šios rungtynės davė tvirtą pagrindą džiaugtis savo komanda ir jos žaidimu, nes anksčiau daugeliui dar vis buvo tik spėlionės, ar tikrai jau vėl esame ne prastesni už aukščiau stovinčius. Tribūnose (išskyrus SS, kur tai savaime suprantama) keliskart nugriaudėjo senokai primirštos komandos vardo skanduotės, žiūrovai atsistoję plojimais išlydėjo komandą, žaidėjai taip pat atsidėkodami paplojo tribūnoms. Žodžiu, į Marijampolę vėl gryžo geras futbolas, kartu ir savitarpio supratimas bei deramas palaikymas:) ir nesvarbu, kad ne auksas bus, taip žaidžiant ir bronza gražiai žėri. Be abejo pagarba treneriui Liubšiui, sugebėjusiam suderinti, kaip atrodė, jau šiemet vėl galutinai išsiderinusį mechanizmą.
    patiko tikrai profesionalus, principingas ir nešališkas Mažeikos teisėjavimas, pasirodo tikrai jau turime vertų žmonių ir Londono stadione su švilpuku palakstyti, teisėjų atžvilgiu šykart nebuvo girdėti “paburnojimų“ ir iš tribūnų, kas dažnai yprasta, ypač kai baudžiamas kas iš savų, ar “ne į tą pusę“ baudos smūgis skiriamas.
    nepatiko tik “Žalgirio“ fanai, buvo sudarinėjama daug geresnė nuomonė apie juos, o įvykiai po rugtynių parodė, kad dauguma iš jų, vakar buvusių stadione, tik lenkiško lygio chuliganėliai, o gal tik stengiasi mėgdžioti anuos.

    • 6 Anonimas 2011-10-24 11:15

      Nelygink su lenkais, ne ta situacija. Įtemptos rugtynės, daug emocijų, paburnojimas tarp centrinės tribūnos ir svečių Vilniaus krašto tautiškumo tema, perdėta drąsa (o gal kvailumas) praskiesta alumi, jaunatviškas karštas kraujas, prastas apsaugos reagavimas – ir viskas susidėjo į tokią situaciją, kuri nelabai verta diskusijos, ir tuo labiau straipsnio pavadinimo viename naujienų portale.

  6. 7 vietinis 2011-10-24 11:08

    beje turiu klausima, gal kas nors turi rungtyniu irasa? :) noreciau tureti :) ir dar karta paziureti :)

  7. 8 UCCM 2011-10-24 11:19

    Negali sakyti, kad vakar buvome šaunūs… Tai nebuvo Mažeikių situacija ir to kas buvo, nereikėjo…

  8. 9 ponas pop 2011-10-24 11:46

    rungtynių įrašai paprastai po kelių dienų pasirodo futbolo.tv.

    o apie pietų IV kovas, manau, kalbos neverta pradėt – nemačiau, nežinau kas buvo, bet lygiai taip pat nemanau, kad tai yra kas nors labai ypatingo – ultros yra futbolo dalis su visa kuo kas jiems būdinga ir konfliktai su apsauga yra integrali bei tradicinė jų gyvenimo dalis. geriau galvokim ne apie tai, o apie tai, kad A lygos rungtynes su gerą ultrų palaikymą turinčiomis komandomis visada būna smagesnės, nes jie užtikrinta bent šiokį tokį garsinį foną.

    beje, dėkoju suvalkui už priminimą apie puikų teisėjavimą – džiaugiausi teisėjų darbu, bet užmiršau juos pagirt. O derėtų!

  9. 10 vietinis 2011-10-24 12:03

    nepasakyciau jog cia buvo konfliktas su apsauga, cia jie labiau kesinosi i paprastus, mylincius futbola ir atejusius pasiziureti jo, nei i apsauga :) kad irasas buna tai taip, bet noreciau tureti savo videotekoj :)

    • 11 Kuzma 2011-10-25 07:40

      OT: vietini – dėl tų “nekaltų paprastų žiūrovų“ truputį noriu pasiginčyti. Deja, bet tie du rubuiliai patyr provokavo ir veržėsi pas svečius pamokyt jų. Juk ne vėjas, ne šventa dvasia ir tikrai ne Pietų4 juos nunešė nuo alaus kioskelio iki vartų.
      Aišku, tas garbės P4 jaunimui irgi nedaro. Gulinčio net chuligano paprastai nemušama, o čia du senius apspardė…

      • 12 vietinis 2011-10-25 10:45

        taip jie isbego i aikstele, bet idomu kuo butu pasibaige, jei jie ten nebutu sustabde visos P4?

      • 13 Kuzma 2011-10-25 12:51

        Vietini, sakyčiau, kad nieko ir nebūt daugiau nutikę. Kad ir kaip karštakošiškai reagavo P4 jaunimas, nemanau, kad būtų apskritai bėgę į aikštelę su kažkuo kapotis jei ne tie du. Hoolsų politika tikrai nėra muštis su centrinės tribūnos alchašiais.
        Nebent dar atsirastų įgėrusių drąsuolių iš Marės, tai tebūtų kiek daugiau sukruvintų nosių abejose pusėse

  10. 14 ponas pop 2011-10-24 14:09

    tai tą įrašą internetinį galima nusikraut sau į kompą:) tą ir turėjau omeny. bent jau aš darau pačiu primityviausiu būdu – paleidžiu jį suktis per explorerį, o tada kai visas užsikrauna – einį į tools/internet options/settings/view files – ir ten paprastai guli visas tas įrašas. tada imi ir persikopijuoja pas save į kompą.

  11. 16 Anonimas 2011-10-24 20:28

    Oj gražių epizodų, ypač tas puikiai Eliošiaus užtaikytas tolimas balionas. O ir prasiveržimas po kurio pelnė įvartį tikrai klasiškas :)
    http://www.zalgiris-vilnius.lt/video

  12. 17 UCCM 2011-10-25 14:15

    Nieks ten nieko nesustabdė. Kam kumščiai niežėjo, tie nubėgo pasikasyt jų.


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1 189 173 hits