Archyvas pagal 2011 spalio



30: TAURAS 0:2 SŪDUVA

Tie, kas šiandien įsirašė po įvartį. Foto ir praeitų rungtynių su Tauru.

Štai ir atsigavo A lyga. Keistoka ta dviejų savaičių pertrauka buvo pačioje sezono pabaigoje – totaliai nenaudinga, nes kai lieka iki galo keli turai, tokio ilgumo pertrauka visą entuziazmą numuša. Tiesiog pasimiršta viskas, kas buvo ir iš naujo užsivesti nėra taip lengva – ypač jei esi eilinis vaikščiotojas į stadioną. Netikrinau, bet jaučiu kad kirto toji pertrauka per ir taip menką A lygos lankomumą. Aišku, visi protingi žmonės tai nurašys atšalusiam orui. Tebūnie. O aš vis viena manau, kad pertrauką buvo galima ir trumpesnę padaryt. Na bet čia ne mūsų reikalas.

Mūsų reikalas kol kas visai neblogas. Nors galėjo būti ir dar geresnis. Taurą Sūduva sutvarkė (o nerimo prieš šias rungtynes buvo), tris taškus paėmė. O va Ekranas Šiaulių įveikti nesugebėjo ir paliko jiems tašką ten, kur jo būti neturėjo. Iš kitos pusės, fragmentais per TV mano žiūrėtos Ekrano ir Šiaulių rungtynės parodė, kad Ekrano žaidimas bent jau šiuo metu atrodo labai nečempioniškai. Ok, ir čia ne mūsų reikalas. Nors kai pažiūri į Šiaulių statistiką lošiant su pirmojo trejeto komandomis – vaizdas išties įspūdingas. Iš Ekrano, Žalgirio ir Sūduvos Šiauliai šiemet atėmė net 18 taškų. Dukart laimėjo, vieną kartą pralošė ir šešis kartus sužaidė lygiom. Įvarčių santykis – 2:1.

Mes gi galim paskaičiuot savo skaičiukus. Sūduva Šiaulius lenkia 6 taškais. Abiems komandoms liko sužaisti po tris rungtynes. Sūduva loš su Ekranu, Žalgiriu ir Atlantu. Šiauliai loš su Mažeikiais, FBK ir Dainava. Paprastai tariant, Sūduvai reikia 4 taškų, kad pati nuspręstų būti Šiauliams nebepavejama. Ir nors mes linkę trečią vietą šiemet Sūduvai užskaityti už pralaimėjimą, tačiau Šiauliams ir jos atiduoti labai nesinorėtų. Bet kokiu atveju, tokie skaičiavimai yra gana netikėti – jei gerai pamenu, panašias dilemas Sūduva sprendė dar tais laikais, kai Vėtra A lygoje lošė. Šiauliai savo sezoną gali įsivertinti gerai – kažin ar kas labai tikėjosi, kad toji komanda likus trims turams turės realių šansų iškovoti medalių.

O dabar gi mūsų laukia karšta savaitė – LFF taurės pasivaikščiojimas su Atlantu, ir savaitgalis su Vilniaus Žalgiriu.

Draugiškos: Sūduva 3:1 Daugava

Trumpas pranešimas. Vakar Sūduva lošė draugiškas su latviais iš Daugpilio miesto ir pagaliau įmušė įvarčių. Juos atliko Radžius, Urbšys ir Beniušis. Smagu ir tai, kad Liubšys išleido palakstyt ir būrelį jaunimo – žaidė Gytis Urba, Darius Isoda, Povilas Kiselevskis, Armandas Breivė, Aivaras Bieliauskas, Karolis Strolys. Gal vis tik kitam sezonui jaunimo integracijos apsukos bus padidintos? Matysim kaip čia bus. O dabar belieka pažiūrėt rinktinės finišą ir laukt savaitgalį atsigausiančių A lygos rungtynių.

Sezono geriausieji. Priminimas.

Lietuviškam futbole stojo visiškas štilis. Rungtynių nėra, visi atostogauja, o rinktinės reikalai žmonių nelabai domina, nes šiais metais rinktinės pasiekimai jau nieko nebereiškia. Kaip supratau, šį kartą į abi rinktines iš Sūduvos pateko tik Chvedukas ir Eliošius, tad visi kiti gali grožėtis lietuvišku rudeniu.

Kadangi veikti nelabai yra ką, tai aš norėčiau dar kartą priminti, jog jau galima balsuoti už geriausius šio sezono Sūduvos žaidėjus. Balsavimas kol kas vyksta vangokai – suprantu, kad sezonas didelės euforijos nekelia, tačiau savo pareigą mes privalome atlikti! Tad galvokit ir rašykit – visos balsavimo ir rinkimų taisyklės buvo neseniai skelbtos, kas jas praleidot – žiūrėkite štai čia.

LFF taurė: Sūduva – Atlantas

Vakar LFF labai linksmai traukė burtus – sprendžiant iš federacijos svetainėje pateiktų fotografijų lyg per kokią Oskarų ceremoniją kiekvieną komandą traukė vis kito klubo atstovas. Gerai, kad visiems buvo linksma, o mums gali būti smagu, kad Sūduvai teko nelabai galingas varžovas, kuris leis pernelyg nepervargti per rungtynes, kurios vyks tarpuose tarp reikšmingų A lygos žaidimų. Nežinau, man gal ir gaila šiek tiek, kad kai į Lietuvą ateina lietaus ir tamsos metas, tvarkaraštis liepia lošti vos ne po trejas rungtynes per savaitę. Bet tokia čia jau tvarka (apie tai, kodėl taurės turnyras vyksta dvejus metus jau nė klausti neverta – apie tai dejuota jau buvo ne kartą).

Taigi. Sūduva pasispardys kitą sekmadienį Tauragėje, o jau kitą trečiadienį namuose mėgins įmušti įvartį į ko gero vyriausio visų laikų A lygos vartininko saugumus vartus. Taip, tikrai taip – godotino Lekevičiaus pasirodymas aikštelėje ko gero yra vienas iš įdomesnių šio žaidimo akcentų. Tik nepamirškit, kad kažkada Lekevičius stovėjo Sūduvos vartuose ir netgi buvo renkamas į geriausių miesto sportininkų dešimtukus. Ir jei Sūduvai pavyks trečiadienį įmušti Atlantui daugiau, nei praleis (o gal ir vėl nepraleis???), mes iki Kalėdų gausime dar vienas papildomas rungtynes (ir tikėsimės, kad jos nevyks kur nors kitame Lietuvos pakrašty).

Tiek naujienų kol kas. Lietuvos futbolo pasaulis snūduriuoja ir laukia rinktinės rungtynių su Čekija.

29: SŪDUVA 0:0 ŠIAULIAI

Šį kartą ir vėl rungtynes vartojau virtualiai – informaciją sekiau atidžiai ir transliacijos per TV nepražiopsojau. Savaime suprantama – stadione tai daryt smagiau, tačiau kai nepavyksta – per teliką lietuvišką futbolą pažiūrėti irgi įdomu. Įprastalietuvišką futbolą žiūrėt gyvai, stadione, tad net ir nufilmuota keliomis lietuviškomis kameromis, TV transliacija atskleidžia kiek daugiau nei matosi iš tikro – pvz., taip yra geriau stebėti komandos išsidėstymą ir judėjimą aikštėje. Aišku, kai rezultatas nėra toks, kokio tikėjaisi – didelio džiaugsmo tai nesuteikia.

Šių rungtynių reikšmė visiems buvo puikiai žinoma. Komandos yra šalia, o vieno laiptelio vertė – medaliai. Komandų taktika galėjo būti keleriopa, nors variantus nuspėt nesunku. Arba viena iš komandų nusprendžia imti tris taškus ir to siekia, arba taip nusprendžia abi, arba jos nusprendžia trečios vietos klausimą spręsti vėliau (kitaip tariant, labiau ginasi nei puola). Trečiasis kelias – beprasmiškiausias, tačiau lietuviškam futbolui labai įprastas. Vis tik pas mus va bank eiti nėra mėgstama. Kažkaip visiems lengviau ir patogiau svarbius sprendimus atidėti rytojui. O kad su tokiu požiūriu tas rytojus neretai taip ir neateina – čia jau kitas klausimas.

Taigi. Pirmas kėlinys. Ir kurį gi žaidimo planą pasirinko abi komandos? Liūdna, tačiau pirmas kėlinys rodė, kad abi komandos iš esmės pasirinko tą trečiąjį žaidimo organizavimo būdą. Liūdna, nes dar prieš pora dienų Sūduva parodė, kad gali lošti ir kitaip, žymiai energingiau, ryžtingiau. Ir jei taip lošti gali prieš ženkliai galingesnį varžovą, klausimas, kodėl žaidžiant su Šiauliais buvo nuspręsta ir vėl grįžti prie šių metų klasikos. Įtariu, kad stadione visos rungtynės atrodė pakankamai įtemptos ir gražios. Tačiau kai žiūrėdamas per teliką neturi galimybės įsijausti į stadiono minios emocinį bangavimą, žaidimą vertini kiek kitaip.

Sūduva žaidė taip, kaip įpratusi žaisti prieš silpnesnes A lygos komandas. Ramiai, neskubėdama, poziciškai. Bet kadangi poziciškai žaisti Sūduvai labai gerai nesiseka, tai toks ramus žaidimo formatas priešininko komandai suteikia visai neblogus šansus apginti savo vartus.

Taip, galėtum sakyt, kad tokią Sūduvos taktiką nulėmė Šiaulių žaidimo būdas. Šiauliai aiškiai žaidė „gynyba + kontratakos“ stiliumi. Nes kai komanda mažai ir nedidelėm pajėgom puola, primesti jai didesnį tempą nėra lengva. Tačiau Sūduva to daryti nelabai ir stengėsi. Šiauliečių su kamuoliu nespaudė ir negainiojo, kaip darydavo rungtynėse su Ekranu. O kai kamuolys Sūduvai atitekdavo, atakavo solidžiai ir ramiai. Pernelyg ramiai. Negali sakyt, progų buvo, tačiau spaudimą padidinus, jų galėjo būti žymiai daugiau. Ir čia jau prasideda elementari matematika – kadangi progas išnaudot Sūduvai šiuo metu nėra lengva, tad kuo daugiau progų, tuo daugiau šansų įmušti įvartį.

Šiauliai per visą pirmą kėlinį turėjo vieną situaciją, kurią būtų galima pavadint pusproge. Apie 30 minutę Sūduva aikštės viduryje padarė žiaurią klaidą (labai nevykęs perdavimas) ir, berods, Rimkevičius galėjo iššokt vienas prieš vieną. Keista tik, kad jis nusprendė mušti maždaug nuo baudos aikštelės linijos, o ne veržtis pro vienintelį likusį gynėją.

Sūduvos matematika buvo žymiai geresnė. Apie 15 minutę Lukšys vos vos neiššoko vienas prieš vartininką. Dideliu pavojumi iš pradžių ten lyg ir nekvepėjo, tačiau buvo gražu pažiūrėt, kaip Lukšys mikroniniais judesiai sugebėjo persikelti iš už gynėjo nugaros į tarpą tarp jo ir vartininko. Ir jei vartininkas būtų sudelsęs išbėgt, galėjo Šiauliams būt ir blogiau.

Apie 25-27 minutės Sūduva prie Šiaulių vartų kėlė seriją visai neblogų kampinių, kurie visų pirma parodė, kad kol komandoje yra Urbšys, nėra prasmės samdyti kinus kampiniams kelti. O kampiniai Sūduvai gaudavosi neblogai greičiausiai ir dėl to, kad Šiaulių vartininkas su aukštais kamuoliais akivaizdžiai jaučiasi labai nepatogiai – dauguma pavojų prie Šiaulių vartų po kampinių kildavo dėl nekokybiško vartininko žaidimo. Šioje serijoje įvartį mušti turėjo Žigalovas – buvo jis per pora metrų nuo vartų ir link laisvo kamuolio judėjo kartu su gynėju. Tokiais atvejais puolėjas tiesiog privalo būti puse sekundės ir pora centimetrų greitesnis už gynėją (panašiai kaip kiek anksčiau padarė Lukšys). O šį kartą gavosi atvirkščiai, todėl situacija baigėsi ne įvarčiu, o dar vienu kampiniu. Buvo čia dar ir pusėtinas Leimono smūgis galva. Pusėtinas, nes į vartus pataikė, tačiau pateikė tiesiai į centrą, kur ir stovėjo Šiaulių vartininkas.

Žymiai geriau smūgis galva gavosi 44 minutę, kai po Urbšio kampinio į skersinį pataikė Radžius. Ten geras buvo ir smūgis (nuo žemės) ir tai, kaip Radžius ėjo link smūgio – jis mušė galva, o Šiaulių vartininkas tuo pat metu kamuolį mėgino imti rankomis. Visi pliusai eina Radžiui, visi minusai – vartininkui. Bet kadangi įvartis nenutiko, tai visi minusai ir pliusai keliauja į šiukšlių dėžę. Iki kėlinio pabaigos geltoną dar spėjo gauti Eliošius (už pernelyg didelį norą perimti kamuolį, todėl dėl to ant jo nepyksim), o Urbšys – gauti puikią progą smūgiui. Chvedukas iš kairės paleido perdavimą link baudos aikštelės, Žigalovas ir Šiaulių gynėjas jo nepasiekė (visų dėmesys į tą būrelį ir buvo nukreiptas), o dešiniame krašte tuo tarpu kaip sykis pasirdė Urbšys, kuris iš karto, nestabdydamas kamuolio paleido kamuolį per kokį pusmetrį nuo štangos.

Antras kėlinys pratęsė tai, kuo baigėsi pirmasis. Sūduva toliau puolė, Šiauliai toliau gynėsi. Po poros minučių Žigalovas gavo kortelę už vaidybą po kritimo baudos aikštelėje. Nežinau, ar buvo ta situacija verta geltonos kortelės – tačiau ko gero kito kelio tokiais atvejais teisėjas tiesiog neturi. Arba duodi 11 m baudinį arba rodai geltoną puolėjui. Nes kontaktinė situacija buvo, vienas kišo koją, kitas griuvo ir tik teisėjas sprendžia, kiek tame griuvime yra gynėjo klaidos, o kiek puolėjo pastangos. Tai priklauso ir nuo aktorinių abiejų žaidėjų sugebėjimų. Šį kartą Žigalovas Oskaro negavo.

O va po poros minučių prie Šiaulių vartų nutiko futboliškesnis atvejis – Chvedukas (ir vėl jis!) metė kamuolį kairėn Eliošiui, tas dailiai apėjo Šiaulių gynėją ir staigiai (iškart, nedelsdamas) spriegė į vartus. Ir vėl kamuolys ėjo per metrą nuo štangos. Vėliau Sūduva turėjo dar krūvą progų ir pusprogių – jų buvo tiek daug ir taip dažnai, kad nustojau skaičiuoti ir registruoti. Kelias progas turėjo Urbšys, bent vieną padorią – Lukšys. Mušama buvo maždaug nuo vartininko aikštelės linijos ir kamuolys vis eidavo šalia štangos, tik vieną kartą po Urbšio smūgio dirbo Šiaulių vartininkas.

Žaidimas antram kėliny buvo greitesnis, energingesnis – apie vidury ir Šiauliai pradėjo labiau domėtis puolimu, o tai savo ruožtu daugiau erdvės atsivėrė ir Sūduvai. Daugiau progų turėjo Sūduva, bet ir Šiaulių progos buvo kaip reikiant. Ypač juoda buvo pačioje pabaigoje, likus kokioms penkioms minutėms, kai jau atrodė, kad tragedijos Sūduvai nepavyks išvengti, bet stebuklas nutiko ir kamuolys labai patogiai atsimušė į štangą.

Šia Šiaulių proga labai stebėtis nederėtų ir kalbėti tema „komandos veiksmai davė rezultatą“ prasmės tikrai nėra. Žaidimas tuo metu jau buvo pavirtęs į chaosą – vieni bet kokiom pastangoms bandė įmušti, kiti – taip pat desperatiškai gynėsi. Tad sėkminga kontraataka – pakankamai dažnas tokio žaidimo rezultatas. Futbole taip būna – čia nuobodulį nuo tragedijos ar euforijos teskiria vienas vienintelis įvartis. Šiauliams vos vos nepasisekė – nepelnytai, ne pagal žaidimo logiką. Tad šiomis lygiosiomis gali pasidžiaugti ne tik šiauliečiai, bet ir Sūduva. Nes dabar kalbam tik apie beviltišką progų neišnaudojimą.

Gerai. Skaičiuojam viščiukus.

Trečios-ketvirtos vietų reikaluose niekas nepasikeitė. Faktas, tuo labiau džiaugtis gali Šiauliai. Šiandien Sūduva iš esmės galėjo šį klausimą išspręsti savo naudai ir niekas dėl to Šiaulių nebūtų kritikavęs. Šiose lenktynėse dėl trečios vietos Sūduva yra Galiotas, o Šiauliai – Dovydas. Jei kam graikų mitologija nėra žinomi, paaiškinsiu paprastai – tai, kad Sūduva neturi jokių šansų pakovoti dėl 1-2 vietų šiai komandai jau yra šioks toks pralaimėjimas. Trečia vieta – mažiausiai, kas jai buvo planuota prieš sezoną. Tuo tarpu Šiaulių galimybėmis šiemet gauti medalius tikėjo ir, ko gero, tebetiki tik Šiaulių gerbėjai.

Tad Sūduvos laukia sunki sezono pabaiga. Labai sunki. Nes šią komandą slėgs atsakomybė. Šiauliai į tokias lenktynes keliauja atsipalaidavę – nieks nenustebs, jei jie liks ketvirti. O jei vis tik Šiauliai paims bronzą – visi kalbės apie nutikusį stebuklą.

Žiūrit iš šios perspektyvos, Šiaulių gynybinė taktika šiandien buvo racionalus ir logiškas sprendimas. Jiems svarbu, kad Sūduva neatitrūktų. Ypač žaisdama su Šiauliais. Pralaimėjimas Šiauliams šiandien būtų reiškę žymiai daugiau nei pergalė. Tiksliau – pralaimėjimo žąla yra tokia didelė, kad nevertėjo rizikuoti siekiant pergalės. Suprantu, kad tokia logika – gynybiškai mąstančio lietuviško futbolo klasika, tačiau kiekvienas sukasi taip, kaip išmano.

O matematika paprasta. Sūduvos sezono pabaigoje laukia žiauriai sunkios rungtynės. Ant geros bangos plaukiantis Tauras, kuris vis dar šneka apie ketvirtą vietą. Žalgiris ir Ekranas – dvi komandos, kurioms kiekvienas taškas – aukso vertės. Ir tik vienos garantuotos rungtynės su Atlantu. Tuo tarpu Šiauliai žais su Ekranu, Dainava, FBK ir Mažeikiais. Stebint dabartinį Sūduvos žaidimą, galima visai racionaliai tikėtis, kad Šiauliams bus lengviau surinkti 9 taškus, nei Sūduvai – daugiau nei keturis.

Sūduvai pergalė šiose rungtynės buvo reikalinga kaip vandens kibiras dykumoje pasiklydusiam keliauninkui. Beje, komanda šiandien lošė visai neblogai. Lyginant su tuo, kai Sūduva atrodydavo dar neseniai ir pamiršus klasikinį kiekį netikslių paskutinių perdavimų bei keletą žiaurių klaidų gynyboje. Tarp jų įterpčiau ne tik tuos atvejus, kai Šiauliai eidavo vienas prieš vieną su mūsų vartininku, bet ir tą kartą, kai antram kėlinyje po kampinio visiškai laisvas galva mušė Rimavičius. Mušė baisiai netaikliai, tačiau jis stovėjo kokie trys metrai prieš vartus, tarp jo ir tinklo nebuvo nieko, o artimiausi Sūduvos gynėjai stovėjo per kokį metrą.

Pamiršus tai, galima teigti, kad visos grandys sužaidė pakenčiamai. Valinčius tuos kelis kartus kai reikėjo sulošė protingai ir patikimai. Ir vėl gerai atrodė Urbšys su Chveduku. Net ir visų mūsų pastaruoju metu nuolat keiksnojamas Eliošius šiandien mano manymu sužaidė visai neblogai. Nors man labiausiai norisi pasidžiaugti ir pagirti Urbšį – jau kelintose rungtynėse jis tampa panašus į komandos lyderį. Labai nudžiugino ir tie keli Urbšio šios dienos smūgiai – iškart, kamuolio nestabdant ir jo nevoliojant tol, kol po kojomis sugriūva pusė priešininko gynėjų. Smūgiai nestabdant kamuolio – retas svečias Lietuvos futbole, o Sūduvos žaidime jis visada būdavo dar retesnis.

Deja, milijonas progų nieko nereiškia. Nes kai čempionato praktiškai nebeliko, pernelyg džiaugtis gerėjančiu komandos žaidimu nėra ko. Reikia ne „gerėjimo“, o rezultato – pasiekto bet kokiom priemonėm. Daug puikių progų ir nė vieno įvarčio šiandien yra tas pats kas „vos vos“ nelaimėti aukso puodo. Vos vos nesiskaito. Tad šiandien Sūduva savo loteriją pralošė ir toliau turės kartoti „dabar viskas priklauso nuo mūsų“. Šiauliai lošė racionaliai, neįdomiai ir savo šansą išsaugojo. Dabar bus poros savaitėlių pertrauka. Pailsėsim, atsipūsim ir pradėsim finišuot. Galim džiaugtis bent tuo, kad čempionato pabaiga kaip niekad bus įtempta, emocinga ir nenuspėjama.

>

Sūduvoje šiandien žaidė:  Valinčius, Borovskis, Radžius, Loginov, Slavickas, Urbšys, Chvedukas, Leimonas, Eliošius (73: Gu Bin), Lukšys, Žigalov (64: Beniušis). Geltonas kortas gavo Eliošius, Žigalov ir Lukšys.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1 189 159 hits