Draugiškos su Ekranu ir kiti reikalai

Sūduva 1:2 Ekranas ir vartininko klausimas

Kad ir kaip svajojau apie šias rungtynes visą savaitę, jos pabaigoje vardan pašlijusios sveikatos šios kelionės snieguotais Lietuvos keliais ir poros valandų apšalusiame manieže teko atsisakyti. Gaila – vis tik sezono pirmųjų rungtynių simbolika yra labai smagi ir kraują kaitinanti.

Apie rungtynes ko gero nelabai yra ką pašnekėti – vis tik pirmas žaidimas po atostogų niekada neduoda jokios ypatingai naudingos informacijos. Rungtynės pralaimėtos, treneris liko žaidimu patenkintas, o aikštėje pasirodė krūva jaunimo – kai kurio nelabai netgi matyto.

Savaime suprantama, daugiausia šneku artimiausiu metu bus apie Sūduvos vartininkus. Kažkaip labai jau lengvai Sūduvoje jų klausimai sprendžiami. Aišku, labiausiai gaila, kad Marijampolėje užauginti perspektyvūs vartininkai tyliai iškeliauja svetur, o tada jau tenka dairytis po kitus Lietuvos miestus.

Kažkokia klaida įsivėlusi pačiame požiūryje į žaidėjų „panaudojimą“ (rašau kabutės, kad niekas neįsižeistų) komandos tikslams ir paties žaidėjo labui. Tai rašau prisimindamas Sauliaus Klevinsko istoriją. Taip, dabar sklinda kalbos, kad Sauliui puikiai lošia Maskvos Torpedo klube, tačiau kol jį pasiekė, mažumėlę pasiblaškė. Kaip ten iš tikro buvo nežinau, bet iš šalies atrodė keistai nevykęs ir nesklandus Sauliaus išėjimas po puikaus sezono į kažkokią Armenijos komandą pusmečiui. Paskui buvo ne mažiau netikėtas jo pasirodymas pusmečiui Vilniaus Žalgiryje. Ir tik tada jo karjeroje nutiko Maskvos Torpedo.

Va jei Sūduvos vadybininkai Saulių į Maskvą būtų išsiuntę be tų kvailų viražų po Jerevaną ir Vilnių – galėtum jiems paplot. O dabar atrodo lyg komandos administraciją imtų krėsti nervinis drebulys kaskart, kai tik koks žaidėjas ima turėti ambicijų, didesnių nei Lietuvos lyga. O baigiasi viskas kažkokia įtampa iš klubo pusės ir visiška tyla. Kaip ir šį sykį – naujienų portalai apie Vitkausko persikėlimą Vilniun pranešė, o Marijampolės „portalai“ – panašu, kad ir vėl nutylėjo. O linksmiausia bus, jei Vitkauskas netyčia pakartos Klevinsko viražą.

Kaip bebūtų, Vitkausko Sūduvoje jau nėra, o Valinčius, panašu, irgi A lygoje lošti nelabai pageidauja. Tad šį šeštadienį Sūduvos vartus gynė du žmonės mums mažokai žinomais vardais – Martynas Matuzas ir Paulius Pocius. Kadangi Sūduvos tinklapis tepaminėjo šių jaunų žaidėjų vardus, teko žinių apie juos paieškoti Lietuvos futbolo enciklopedijoje.

Ten paaiškėjo, kad Martynas pernai buvo pagrindinis Mažeikių vartininkas (prieš tai lošė Taure), o Paulius – lošė už Bangą (prieš žaidė Atlante ir šiek tiek Klaipėdos Glestum). Spėju, kad bent jau kol kas bus nelengva pasakyt, ar bent vienas jų yra vertas keisti Vitkauską. Faktas – jie tikrai nėra vartininkai, kurie už mūsiškį (jau buvusį) būtų galva arba bent jau pusė galvos geresni.

Daugiau kokių nors įdomybių Sūduvoje nebuvo. Užmetus akį į Sūduvos ir Ekrano sudėtis, yra akivaizdu, jog Ekranas išrodė solidžiau ir šios komandos teiginys „išsaugojom pernykštę sudėtį“ skamba kažkaip įtikinamiau, nei Sūduvos. Iš kitos pusės – tai leidžia mūsų treneriui mesti aikštėn pernykščius dublerius ir jei bent vienas kitas šiais metais persikels į pagrindinę sudėtį – bent jau aš tik plosiu už tai.

Lietuviškas futbolas po žiemos miego bunda teismuose

Lietuviškas futbolas irgi pamažu bunda iš žiemos miego – pasirodė jau ir dėmesio vertų naujienų. Iš jų įdomiausios dvi. Viena – apie galimą Atlanto „atgimimą“. Antra – apie teismus dėl Žalgirio vardo.

Tikėti mistinėmis kalbomis apie Atlanto atgimimą kažin ar verta. Dauguma leidinių kol kas tik skleidžia gandus apie paslaptingus investuotojus, kurie tuoj tuoj pasirodys ir apie tai, kad Vacys Lekevičius yra pasiryžęs lipti nuo klubos prezidento sosto. O kaip ir dera išsamiausiai Klaipėdos futbolo padėtį apžvelgęs „Vakarų ekspresas“ didelių vilčių nesuteikia. Nieko nuostabaus – kai jau lyg ir būtų laikas rinkti komandą, klubas dar tik renka prezidentą ir žiūri, kaip eina klubo bankroto darbai.

Miesto valdžia liūdi dėl to, kad ilgai jų skatintas Klaipėdos ir Atlanto susijungimas nepavyko ir pasakoja apie svajones įkurti Klaipėdoje dar vieną klubą – Granito pavadinimu. Labai įdomios svajonės, turint omeny, kai du egzistuojantys klubai sėdi visiškam minuse. Mat Klaipėdos šnekos tiesiai veda link klubo uždarymo (bet kokiu atveju, jis loštų pirmoje lygoje). Ten pat gali atsidurti ir Atlantas – jei netyčia bus nuspręsta mažinti A lygos komandų skaičių. Apibendrinant – prie jūros apie futbolą yra daugiau klaustukų, nei normalių atsakymų. Prisiminkime – iki planuojamos čempionato pradžios liko maždaug du mėnesiai.

Tuo tarpu Žalgirio istorija dar įdomesnė. Gal net painesnė – tačiau man ji visiškai aiški. Iš to, ką mačiau žiniasklaidoje, padoriausias man pasirodo Lietryčio reportažas. Lygiai taip pat panašu, kad, pavyzdžiui, alfa.lt portaliukas bus Kastujevo Žalgirio pusėje, nes savo pranešime kitai pusei žodžio suteikti nesiteikė.

Aišku, Lietuva – teisinių stebuklų kraštas, todėl čia gali nutikti patys keisčiausi dalykai. Akivaizdu, kad VMFD Žalgirį šiandien apspitę šeškai pagadins komandos administracijai nervų. Būtent dėl to, kad Lietuva – teisinių stebuklų kraštas, būtų naudinga jau dabar pakrutinti visuomenės nuomonę, kad šioji neleistų pavogti Žalgirio iš tikrųjų jos savininkų, net jei bus atrastas koks nors teisinis pretekstas sugrąžinti šį vardą kitose šalyse teistiems reketininkams ir su jais reikalų nesibodinčiais turėti Lietuvos ex-milicininkams bei Seimo nariams.

Atvirai pasakius, šitos istorijos finalas jau dabar yra aiškus – nepaisant to, kurion pusėn gali būti pasukta jos tarpiniuose taškuose. Gal ir įmanoma VMFD Žalgiriui teisiškai uždrausti naudoti Žalgirio vardą, tačiau, deja, niekas neuždraus Pietų IV naudoti žaliai baltas spalvas ir skanduoti Žalgirio vardą net jei jų palaikomas klubas bus priverstas vadintis kaip nors kitaip. Ir jei netyčia toks scenarijus nutiktų, naujasis Žalgiris ant viso pasaulio apsigaidintų labiau nei koks nors Zalcburgo Red Bulis.

Toks tarpinis taškas įmanomas. Tačiau pabaigoje vis viena viskas bus taip, kaip yra šiandien. Nes Pietų IV išliks amžinai, o tokie veikėjai, kurie šiandien bando gvieštis to, kas jiems pagal Dievo valią nepriklauso, paprastai po kelių metų prapuola istorijos šiūkšlyne. Nes jiems ši kova – tik akimirkos užgaida arba kokių nors laikinų politinių/verslo tikslų įrankis. Lietuvos futbole tokių veikėjų buvo ne vienas ir jų vardus visi puikiai žinome.

Tiek žinių kol kas. Panašu, kad Lietuvos futbolo čempionatas vis dar negali prasidėti ramiai ir be skandalų.

Reklama

5 Responses to “Draugiškos su Ekranu ir kiti reikalai”


  1. 1 rimvill 2012-01-16 20:57

    Ei kas žinot, kaip su draugiškom rungtynėm šį savaitgalį? Sūduva buvo skelbusi, kad 21d. žais su Daugava. Dabar Žalgiris rašo, kad 21d. irgi žais su Daugava Vilniuje. Tai su kuo ištikrūjų žaisime?

  2. 2 ponas pop 2012-01-17 09:19

    jo, šitą dalyką ir aš pastebėjau, bet nutariau palaukt oficialaus sūduvos pranešimo.

  3. 4 Niekas 2012-01-17 13:59

    Suduvos puslapyje raso, kad komanda zais su Wigry.

  4. 5 Remis 2012-01-18 11:02

    Iš gandų srities: teko girdėti, kad tiek Atlantas, tiek REO kalbasi su krūva žaidėjų, bet nei vienam dar nepasiūlė pasirašyti sutarties. Tai kai kurie laisvi žaidėjai jau pradėjo skambinti į ankstesnius klubus ir siekti žvirblio rankoj, nei vaikytis jautį (mistinių investuotojų pavidalu) lankoj.


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,184,473 hits