Laukiam: LFF antrasis pusfinalis

Stadionas bus atidarytas! Ir galbūt šį kartą jis atrodys taip?

Mistika. Ką nors apčiuopiamesnio prognozuot šioms rungtynėms yra visiškai neįmanoma. Abi komandos kol kas lošia banguotai ir vis dar ieško savo futbolo formulės šiam sezonui. Žalgiris pralošė Ekranui, sužaidė lygiom su Šiauliai ir vos vos laimėjo prieš REO. Sūduva sunkiai laimėjo prieš Bangą, lengvai prieš Atlantą, užtat pralošė Kruojai. Sakyčiau, Žalgiris banguoja kiek sėkmingiau, tačiau kažin ar galima jam suteikti daugiau garantijų šio trečiadienio rungtynėms. Sūduva loš namie, kur šiemet visada laimi. Žalgiris gi, savo ruožtu, gan sunkiai lošia svečiuose. O kad tai, kad žaidžiama bus Marijampolės stadione tik dar labiau apsunkina prognozių galimybę. Taigi, vaizdelis labai vienodas ir kuri komanda eis į finalą pasigalynėti su Ekranu visiškai neaišku.

Pirmąsias pusfinalio rungtynes Sūduva pralaimėjo praleidusi kvailoką įvartį pirmam kėliny, o antrame žaidimą sėkmingai persverė savo naudai. Tačiau – tik žaidimą, nes rezultato persverti ar bent išlyginti nepavyko. Kaip bebūtų – vieno įvarčio skirtumas tokiose rungtynėse nieko nereiškia.

Vilnius: veidrodėli pasakyk, kas sostinėje gražiausias? Paskutines Žalgirio rungtynes kai kas vadino „derbiu“ ir iš paskutiniųjų bandė sukelti intrigą, tiesiogiai su futbolų nelabai susijusią. Žinia, šiedu klubau bendravo teismuose, tad buvo bandoma įteigti, kad profesionalūs futbolininkai kažkaip turėtų aikštėje į tuos faktus reaguoti. Abejoju, ar tai turėjo kokios nors įtakos pačiam žaidimui. Čia greičiau stebėtojams yra įdomu tikėti, kad šiomis rungtynėmis buvo nustatinėjama futbolo hierarchija Lietuvos sostinėje.

Didžiausią juoką iškrėtė REO treneris ir sovietinių laikų Žalgirio žaidėjas Statys Baranauskas, pasakodamas apie tai, kad „šitas naujas“ Žalgiris jam nieko nereiškia, nes su ankstesniuoju neturi nieko bendra. Panašių linksmuolių ėmė rastis ir futbolo portaluose – šie bandė pasakoti apie tai, kad kažkokie mistiniai Vilniaus futbolo veteranai jau pasirinko REO, kaip futbolo tradicijų sostinėje tesėją.

Šnekos šnekomis, tačiau Baranausko šališkumas yra apgailėtinas. Kad ir kaip besuktum, vis viena yra sunku rasti bent vieną tašką, kuriame REO turi kokį nors fundamentalų ryšį su legendiniu Žalgiriu. Nekalbant jau apie tai, kad tas ryšys gali būti kaip nors stipresnis, nei dabartinio Žalgirio. Neslepiu – man Žalgiris yra viena komanda – ir šiandieninė, ir anų laikų.

Žaidėjai, kažkada sovietiniame Žalgiryje lošę ar stadionas, kuriame viena ar kita komanda lošia šiandien šiai diskusijai neturi jokios reikšmės. Tas pats Baranauskas kaip vėjas mynė iš Žalgirio ir tapo legionieriumi, kai tik tas atsisakė lošti Sovietų čempionate. Paprastai tariant, jis Žalgirio istorijoje svarbus tiek pat, kiek ir bet kuris kitas šiame klube lošęs žaidėjas. Tai yra profesionalo ir darbovietės santykis.

Futbole taip jau yra. Ne žaidėjai, ne treneriai ir ne savininkai užtikrina komandų istorijas. Jie ateina ir išeina. Kai kurie sėda į kalėjimus. Tačiau daugumai jų komanda – tik tarpinė stotelė. Darbovietė. Verslo planas. Atėjau, padirbau ir einu toliau. Vieninteliai žmonės, kuriems klubas yra gyvenimo projektas yra gerbėjai. Kai kurie Pietų IV veikėjai su Žalgiriu yra praleidę daugiau metų nei bet koks šios komandos žaidėjas. Ir šioje srityje jokie pokyčiai nenusimato. Pietų IV ir toliau bus su Žalgiriu. Kad ir kas jame žaistų, kad ir kam ši komanda priklausytų, kad ir kokioje lygoje ji loštų. Ir patys matėme – jeigu komandai iškils grėsmė, tie patys Pietų IV vyriokai pasistengs tą grėsmę neutralizuoti.

Todėl bent jau man pasakyti, kur yra tikrasis Žalgiris nėra sunku. Žalgiris yra ta komanda, kurios rungtynėse savo giesmes gieda Pietų IV. Tai yra pats tikriausias, pats geriausias kriterijus. Šio kriterijaus nepanaikina jokie biurokratiniai niuansai, jokie teismai.

O štai REO dar teks pavargti, kol bus įrodytas šio projekto rimtumas ir ilgaamžiškumas. Matėme mes Vilniuje tų klubų. Kurie ateidavo garsiai grąsindami Čempionų lygą laimėti, o po keleto metų iškeliaudavo anapilin. Nenorėdamas sumenkinti visai smagiai šiandien lošiančios komandos žaidėjų, aš vis tik manau, kad daugiau šansų išlikti turi koks Granitas ar Polonija nei REO. Vien dėl to, kad aniedu klubai turi aiškias bendruomenes, kurių interesus futbole atstovauja. REO kol kas neatstovauja niekam.

O gal mūsų stadionas galėtų atrodyti štai taip?

Marijampolė – Suvalkijos futbolo sostinė. Ačiū dievui, mums tokios diskusijos ir tokios problemos negresia. Sūduvai nieks negrąsina atimti vardo. Ir konkurencinių komandų mieste taip pat kol kas nėra. Mes galim kalbėt apie futbolą, apie žaidėjus ir apie trenerius.

Po pralaimėjimo Kruojai ir vėl pasigirdo klasikinis choras tų, kurie norėtų „mesti lauk trenerį“. Deja, neteko matyti tokių, kurie kartu dar ir pasiūlytų kokį naują komandos vadą. Arba – bent jau šiandieninių Sūduvos problemų sprendimo būdą. O galėtų. Galėtų štai taip pasakyti: „bičiuliai, aš pažįstu tokį trenerį. Jis kaip sykis dabar treniruoja stiprią Vokietijos (ar Ispanijos, ar Anglijos, ar Prancūzijos ir t.t.) aukščiausios lygos komandą. Jis mielai mestų savo šiandieninį darbą ir persikeltų gyventi į Marijampolę“. Aišku, būtų apskritai tobula, jei tas siūlytojas dar pasisiūlytų tam garsiam treneriui ir atlyginimą sumokėti. Nes, bijau, kitaip teks išleisti visą Sūduvos biudžetą. Žodžiu, trenerio klausimą galim drąsiai palikt ramybėje. Neturi jis perspektyvos.

Pakalbėkim apie Sūduvos sezono pradžią. O tos pradžios esminė savybė ko gero ir yra ta, kad komanda lošia labai banguotai. Čia sulošia puikias rungtynes, čia atrodo kaip savo šešėlis. Kad Sūduva lošti moka ir moka žymiai geriau nei ankstesniais sezonais – akivaizdu. Visi tai matėme. Ir ne vieną kartą. Tik – va – kaip padaryti, kad puikusis žaidimas kartotųsi kiekvienose rungtynėse, o nebūtų tik Dievo įsikišimo lemtas trumpalaikis pagerėjimas?

Štai tokia yra šiandien Sūduvos trenerių ir žaidėjų misija. Sustyguoti sudėtį, suderinti žaidėjų veiksmus, atrasti daugiau lyderių, kad neturint įkvėpimo vienam, čia pat atsirastų ir kitas. Lygiai taip pat svarbu, kad komanda visada rastų savyje jėgų pakilti, jeigu rungtynių metu nutinka koks nors neplanuotas trikdis – raudona kortelė, trauma ar nelauktas įvartis.

Nors prieš šį sezoną Sūduvoje neatsirado būrio naujų žaidėjų, tačiau naujokų įtaka bendram žaidimo planui pernelyg didelė, kad būtų lengva sukurti šio sezono komandos modelį. Štai turime vartininkus, kuriems dar reikia įrodyti savo sugebėjimus lošti medalių siekiančioje komandoje. O kad vartininkas nėra šimtaprocentinis, kiečiau turi lošti gynyba. Ledesma komandoje atsirado labai vėlai ir nepakankamai sezonui pasirengęs, tačiau šis brazilas yra tokio lygio žaidėjas, kad – nori nenori – žaidimą teko perkonstruoti taip, kad jis suktųsi aplink jį.

Štai tokia padėtis mūsų komandoje. Panikuoti dar tikrai nėra reikalo, tačiau pamažu sezonas artėja link tos stadijos, kai bus vis daugiau lemiamų rungtynių. Šio trečiadienio žaidimas su Žalgiriu – pirmasis toks atvejis. Šį kartą trauktis jau nebėra kur – nesvarbu kaip, nesvarbu gražiai ar nuobodžiai žaidžiant, bet laimėti šį kartą privaloma.

Trečiadienio trileris: Misija įmanoma. Kitas pusfinalis yra aiškus. REO turi dviejų įvarčių minusą ir, turint omeny, įtemptą pastarųjų savaičių grafiką, kažin ar eikvos maksimaliai jėgas tam, kad pramuštų galva sieną. Nepaisant to, kad būtent REO yra tas vienintelis klubas, kuriam į finalą prasibrauti yra naudingiausia visom prasmėm. Tačiau turėtų įvykti stebuklas, kad Ekranas namuose sugebėtų sužaisti taip, kad praloštų naujam Vilniaus klubui 2-3 įvarčių skirtumu.

Tad visų akys kryps į Marijampolę, kurioje ir vyks ko gero įdomiausia sezono pradžios dvikova. Ir čia nebus minčių apie jėgų taupymą. Tiesiog stiprieji lygos klubai jau turi savo dvikovų istoriją, savas sąskaitas ir ambicijas. Esu tikras, kad abi komandos eis į aikštę galvodamos tik apie pergalę ir jos sieks negailėdami nei jėgų, nei priešininkų. Tai yra vienas iš tų ne tokių dažnų atvejų mūsų futbole, kai žaidėjai pamiršta esą profesionalai, dirbantys savo darbą. Dėl to tokiose rungtynėse visada būna aistrų, pasistumdymų ir tikro futbolo, kuris lošiamas ne dėl pinigų ar grožio, o dėl pergalės ir garbės.

Koks galėtų būti Sūduvos planas šioms rungtynėms? Turint omeny abiejų komandų pastarųjų savaičių bangas – gal ir nelengva būtų atsakyt. Ko gero abi komandos sprendžia daug vidinės sveikatos klausimų ir šios rungtynės taps egzaminu, kuris parodys ką gero joms pavyko nuveikt per kelias dienas. Tačiau, nepaisant dilemų, kurios Sūduvą užgriuvo po beviltiško pralaimėjimo prieš Kruoją, trečiadienio rungtynių planas, sakyčiau, yra gana aiškus.

Paklauskime. O kokį gi futbolą šiais metais lošia Žalgiris? Jų treneris prieš sezoną pasakojo apie tai (jei teisingai pamenu), kad planuoja komandai greitą, atakuojantį žaidimą. Sakyčiau – kaip tarė, taip ir padarė. Žalgiris šiemet mėgsta žaisti greitai ir labai mėgsta pulti. Kitas klausimas. O koks priešininko žaidimas patinka Žalgiriui? Šį kartą atsakymas paradoksalus, tačiau teisingas. Žalgiris labai mėgsta, kai ir priešininkas puola. Taigi, peršasi labai logiška išvada. Labiausiai šiais metais Žalgiris nemyli kietai ir gausiai besiginančių komandų.

Nieko nuostabaus. Žalgirio puolimas pagrįstas greitu ir tolimu kamuolio vaikščiojimu iš krašto į kraštą ir iš centro į puolimą. Komanda stengiasi kamuolio centre neužlaikyti, nebaksnoti, o kuo greičiau jį permesti krašte puolantiems saugams. Tie, lygiai taip pat greitai, maitina iš kraštų kamuoliais į baudos aikštelę lekiančius kolegas. Kitas dažnas Žalgirio fintas – gan erdvių sienelių sistema, kai po kelių perdavimų vienas iš žaidėjų įvedamas į baudos aikštelę ir jau tada arba muša, arba meta kamuolį link vartininko aikštelės.

Iš principo, Žalgirio puolimas nors ir galingas, tačiau paprastas, pagrįstas klasikiniais šiuolaikinio futbolo elementas. Ir esmė čia – greitis bei individualūs kai kurių personų pranašumai prieš tipiškus A lygos gynėjus (lėtokai judančius ir lėtokai galvojančius). Tačiau fundamentaliausia Žalgirio puolimo sąlyga – suveikti taip greitai, kad priešininkas nespėtų gynybon sugrįžti ir kad jo baudos aikštelėje būtų kuo daugiau erdvės.

Štai čia galim grįžti prie aukščiau minėto paradokso. Tokios sąlygos randasi tik tuomet, kai ir priešininkas bando žaist panašų futbolą – drąsiai ir gausiom pajėgom lenda į puolimą, manydamas, kad nuo Žalgirio apsigins taip, kaip ginasi nuo kitų A lygos komandų. Deja, sugaudyti Žalgirio puolėjus yra sudėtinga – juk toks Eliottas gali ir apeiti, ir aplenkti, ir pasistumdyti, mušti ir galva, ir efektyviai smūgiuoti iš toliau.

Sakyčiau, kad A lygos rungtynėse Sūduva ir pasimovė ant šio iešmo. Nieko nuostabaus – juk Sūduva iš esmės bando lošti panašų futbolą. Gal kiek labiau rafinuotą, kombinacinį, ne tokį greitą – tačiau tokį, kuriame puolimas yra „geriausia gynyba“. Atrosios rungynėse (LFF taurės) jau klostėsi pagal kitą scenarijų. Ten pirmam kėlinyje Sūduva dar leido Žalgiriui žaisti savo futbolą, o antrame kėlinyje – gerokai jį prispaudė.

Taigi, planas štai koks. Pirmiausia – gynyba, o tik tada – puolimas. Ir tuo reikia užsiimt nuo pirmų rungtynių minučių. Nes paskutinį kartą Sūduva iššvaistė pirmą kėlinį, o antrame tiesiog pritrūko laiko rezultatui pasiekti.

Gynybinio futbolo prieš Žalgirį nereikia bijoti. Nes tai yra priemonė, kuri gali išmušti tą komandą iš sau įprasto žaidimo ritmo. Kadangi jų žaidimas smarkiai priklauso nuo perdavimų iš aikštės centro – reikia maksimaliai spausti būtent čia. Neleisti centro žaidėjams kvėpuoti, laisviems priimti kamuolį ir perdavinėti jį gerai matant situaciją aikštėje. Čia netgi pateisinamos švelnios pražangos, kurios ataką stabdo, tačiau link geltonos kortelės netraukia (juk aikštės vidurys, galų gale). Tos kelios sekundės leidžia visiems parbėgti į gynybą. Tuo pačiu gynėjai privalo žaisti protingai ir daugiau stebėti, nei lakstyti. Mat kamuoliai priekin dažnai metama ne į kojas, o „į plotą“ – tad jei teisingai puolėjo judėjimą nuspėsi, kamuolį perimsi lengvai ir nepervargdamas. Tuo tarpu savo baudos aikštelėje, ypač po kampinių ir baudos smūgių, būtina lošti agresyviai ir energingai – tam, kad galva gerai lošiantys Žalgirio žaidėjai arba galimybės smūgiui negautų ar muštų iš nepatogių padėčių (kas yra praktiškai tas pats). Iš esmės Sūduva visa tai darė per pirmųjų taurės rungtynių antrą kėlinį ir Žalgiris buvo užrakintas savo aikštės pusėje.

Jiems sunkiai sekėsi tvarkytis aikštės centre, o savo baudos aikštelėje Sūduvos žaidėjų visada buvo daugiau ir jie buvo greitesni. Štai tuomet Žalgiris ima nervintis ir klysti. Jam nelabai sekasi „deginti“ laiką spardant kamuolį savo aikštės pusėje, o ir gynyboje ši komanda taip pat lošia toli gražu ne taip efektyviai kaip puolime. Užtenka pažiūrėt paskutinių Žalgirio rungtynių su REO santrauką, kad pamatytum, kiek Žalgirio gynėjai klydo ir nespėjo paskui lygos debiutantų puolimą. Aš nebijočiau net jei Žalgiris šiam trečiadieniui pats paruoštų gynybinio stiliaus futbolą ir bandytų saugoti turimą persvarą, o ne dar labiau ją padidinti. Toks žaidimas tiesiog prieštarauja šių metų Žalgirio įpročiams, todėl būtų sunku tikėtis, kad racionalų gynybinį futbolą jie turėtų kantrybės atlikti taip, kaip tai daro kad ir ta pati Kruoja.

Taip jis tikrai atrodys - rungtynės baigsis visiškoje tamsoje.

Gyvenimas kviečia teoriją į dvikovą ir ją laimi. Visa tai yra šnekos. Tokie teoriniai pasvarstymai, kurie dėstomi lyg kokiame astrologijos seanse. Įdomu būtų užsukti į kiekvienos komandos susibūrimus ir bent puse ausies paklausyti, ką žaidėjams porina treneriai. Tačiau mes tokios privilegijos neturime. O visi teoriniai pasvarstymai tokie ir yra – jie numato tam tikras galimybes, tačiau negarantuoja, kad realus gyvenimas būtent taip ir klostysis. Ir gerai. Jei būtų kitaip – būtų neįdomu eiti į stadionus.

Reklama

29 Responses to “Laukiam: LFF antrasis pusfinalis”


  1. 1 carlos 2012-04-24 08:36

    pora pastabų: na bent jau žalgirio profesionalūs futbolininkai į rungtynes su REO žiūrėjo tikrai kitaip negu į paprastas rungtynes, čia plika akimi matėsi. Antras dalykas Žalgirio ginybos pagrindinė problema, akd prieš sąlyginai silpnesnes komandas aka Šiauliai ar REO ji stovi labai aukštai, ir laiks nuo laiko prasileidžia kontras, nes nėra tokie jau pasaulinio lygio žvagždūnai, ko tais abejoju kad su sudūva Peričius čiut ne saugu loš, kaip atsitiko su REO. Trečias dalykas nelabai sutikčiau, kad žalgiris kraštais labaiu žaidžia, kaip tik bando centru kapotis (aišku kontratakos atveju nori ne nori siunčiama į kraštą), bet va kaip Naga, Kuklys ir Grga (komolovas) iš lovos tą dieną išlipa toks žaidimas ir būna, nes kraštai tikrai nėra stipriausia pusė… Ir šiaip ko žalgiriui konkrečiai trūksta, mano nuomone, tai mažiau akademiškumo puolime, žaidėjai kaip ir neblogi, bet kažkokio originalaus sprendimo retai pateikia, o ten kilnojant kamuolį elliotui jeigu ginyba padori iškart sunkumai atsiranda, šiaip komolovas kaip ir akivaizdi įšeitis, bet oi kaip ne formoje jaunuolis ir kažkodėl dar pamėgo jį krašte statyt (na gal čia ryšium su krašto saugų traumomis)

  2. 2 Actas 2012-04-24 09:46

    Marijampolė – Suvalkijos futbolo sostinė. Skamba išdidžiai, bet norėčiau prisikabinti prie žodžio Suvalkija. Tai kaip gi yra iš tikrųjų su tuo pavadinimu ar visas kraštas vadinasi Suvalkija ar Sūduva?? Suvalkietis, tai suprask Suvalkų miesto gyventojas. Kiek skaičiau, tai tas pavadinimas likęs nuo Rusijos imperijos laikų, kai čia buvo Suvalkų gubernija ir jos gyventojus vadindavo suvalkiečiais. Bet gi nuo seno čia gyveno sūduviai, net komandos pavadinimas jūsų Sūduva. Įneškit prašau aiškumo į šitą painiavą.

  3. 3 ponas pop 2012-04-24 09:49

    Dėkavoju už patikslinimus. Rašydamas apie Žalgirį aš labiausiai rėmiausi tomis dvejomis rungtynėmis su Sūduva, kurias pats nuo pradžios iki pabaigos mačiau. Ir bent jau Sūduvai vis tik buvo sudėtingiausia Žalgirio puolimą kraštais suvaldyt. Iš kitos pusės – Sūduvai šiais metais apskritai kraštus suvaldyt yra sunkiausia – dauguma įvarčių krenta iš kraštų.

    Gal nelabai tiksliai išsireiškiau, bet man pasirodė, kad dažniausios jungtys Žalgirio atakose yra centras-kraštai-centras. Tai yra iš vidurio kamuolys metamas kraštan, o paskui grąžinamas į centrą link baudos aikštelės.

  4. 4 ponas pop 2012-04-24 09:54

    Ponas Acte, siūlyčiau šiuo klausimu kreiptis į Basanavičių:) Aš nesu toks didelis pavadinimų kilmės žinovas, kad galėčiau kompetetingai į jūsų pastabą sureaguoti. Užtat kadaise gyveno toks tūlas Jonas Totoraitis, kuris yra surašęs storiausią knygą, skirtą šio regiono istorijai. Tai toji knyga, kuri kol kas ir yra pagrindinis šaltinis besidomintiems šiomis žemėmis, vadinasi štai taip: “Sūduvos Suvalkijos istorija”.

  5. 5 carlos 2012-04-24 10:04

    nu čia biški lingvistika, tai jei jau kamuolys kažkokiu būdu atsiranda krašte tai taip ar taip anksčiau ar vėliau jį į centrą kažkas stumia, tik klausimas kokioje atakos stadijoje, iki baudos aikštelės ribų žalgiris dažnai pereina ir centru, kas ant Lietuvos nėra labai įprasta, aišku kontratakų metu žaidžiant 4-3-3 tai ir tų variantų nelabai yra arba elliotui arba per kraštą, na tiesa čia nežinau ar dėl trenerio nurodymų ar taip natūraliai gaunas, kad į rungtynių pabaiga kuklys iš atraminio dažnai pereina į tokį labiau atakuojančia poziciją, tai tada va dar viena opcija atsiranda :)

  6. 6 pašalinis 2012-04-24 11:40

    Pagaliau lauke prasideda, nes toj būdoj tai baisiai šalta pastoviai būdavo. Kojas tik užgeldavau ir viskas. O stadione daugiau nei 1500 žmonių neverta tikėtis. Būtų už dyką, ir tai pilno stadiono nei per kur nesurinktų. O kas apie futbolą, tai reikia tikėtis tik pergalės ir neprasileist įvarčio.

  7. 7 voleur 2012-04-24 18:23

    Užtikau straipsniuką apie FBK, labai sveikintinas ir geras sakyčiau dalykas kad stengiasi išsaugoti klubo vardą, palinkėčiau tik sėkmės.

    http://sportas.delfi.lt/abroad/aistruoliu-gelbejamas-fbk-kauno-klubas-zais-lietuvos-iii-lygoje.d?id=58471890

  8. 8 voleur 2012-04-24 18:25

    apie fbk yra staripsniukas delfi, kad stengiasi išlaikyti klubo vardą ir startuos klubas 3 lygoje, deja linko neina čia įdėti :)

  9. 9 ponas pop 2012-04-24 19:41

    Matyt sistema uzlaike kaip spama:) taip buna kartais kai linka bandai postint . Sutvarkysiu veliau. SDV facebook’o profilyje esu numetes linka i to klubo profili – panashu kad ten kauno ultru iniciatyva

  10. 10 Juozas 2012-04-24 23:34

    Saunuoliai, bet kazkaip noretus kitu vardu futbolo klubo nei FBK Kaunas. Kazkaip man jis asocijuojasi su korupcija, netvarka, pinigu svaistymu, buratinu, teiseju pirkimais, sutartom varzybom. Daug negatyvumo. Bet aisku pagarba siektiek del rangers :) sekmes ultroms statant nauja kluba.

  11. 11 ponas pop 2012-04-25 09:10

    na ne buratinas tą klubą sukūrė. jis tik vienas iš personažų klubo istorijoj. todėl bent jau aš nematau bėdos to paties vardo naudojime.

  12. 12 Triofky 2012-04-25 10:33

    FBK Kaunas ir kitaip negali vadintis, nes Kauno Ultroms tai būtų nepriimtina. Vienas gyvenimas- viena komanda. Ultros naudojasi šiuo teiginiu. Tai kad apie kažkokį kitą pavadinimą išvis net kalbos negali būti.

  13. 13 Kuzma SS 2012-04-25 12:24

    FBK: dėl vardo, tai gal mums ir neitin patinka vienas ar kitas pavadinimas. Bet tikriems ultroms tokie svarstymai nesuvokiami. Vienas gyvenimas, viena motina, viena komanda. Be kita ko, šį kart FBK šifruosis kitaip – bus Futbolo Bendruomenės Klubas Kaunas.
    Bet kuriuo atveju KU vyrams sėkmės ir kantrybės tikrai sunkiame kelyje!

    Apie atsakomąjį pusfinalį – mūsų fksuduva.lt puslapyje yra straipsniukas apie kitų komandų trenerių ir žaidėjų prognozes. Panašu, kad visi tiki Sūduvos pergale. Labai tikiuosiu kad ir Marijampolė tiki, ir stadionas bus pilnas tų tikinčiųjų :)

  14. 14 Actas 2012-04-25 12:40

    atsivežt namo 0-1 manau pats sunkiausias variantas treneriui, į puolimą aklai varyti negali, bet pulti reikia, praleisi vieną įvartį – jau reiks trijų, šioje vietoje sakyčiau matau Žalgirio privalumą, kuriam užduotis aiškesnė – stovi gynyboje, o esant progai varom į kontrą arba lauki standarto, vis tik žalgiriečiai turi šiokį tokį pranašumą antrame aukšte

  15. 15 ponas pop 2012-04-25 13:41

    svarbu, kad komanda tikėtų. o kai visi pradeda aplink šnekėti apie tai, kad pergalė jau beveik kišenėje, tai tik blogiau paskui nutinka. nelabai tikiu, kad žalgiris loš griežtą gynybinį futbolą, skirtą laikui tempt. vis tik komandų lygiai panašūs, todėl užsidarinėti gynyboje yra ir beprasmiška, ir pavojinga.

    o įdomu, koks marijampolėj oras? ar nelyja?

  16. 16 Actas 2012-04-25 13:57

    meteo.lt prognozuoja be lietaus, o dėl Žalgirio stovėjimo gynyboje sakyčiau bus taip kaip nuspręs treneris, lieps stovėti – žaidėjai stovės ir visi į priekį nebėgs, manau trenerio autoritetas komandoje jaučiamas ir sakyčiau pats yra labiau konservatyvus, todėl gali šiom rungtynėm pasirinkti klasikinę gynybinę taktiką

  17. 17 carlos 2012-04-25 13:57

    žinant Lietuvą tai koks dabar ora nebūtinai toks ir 8tą bus :) nors šlapia aikštė aišku savo korekcijų duotų

  18. 18 ponas pop 2012-04-25 14:09

    dėl Žalgirio gynybinio futbolo turėjau omeny tik tiek, kad per pirmąsias pusfinalio rungtynes Žalgiris kartais mėgindavo patampyt laiką spardydami kamuolį savo aikštės pusėj, tačiau ir norėjau pasakyt, kad jiems tai daryt nelabai sekėsi. Ir kantrybės trūko, ir atidumo.

  19. 19 carlos 2012-04-25 14:44

    patampymas aikštėje kamuolio nemanau, kad yra ginybinis futbolas na bent aš ginybinį futbolą kažkaip ne taip įsivaizduoju :)

  20. 20 voleur 2012-04-25 17:05

    Ateina tamsus debesiukas žiūrint pro langą :)

  21. 21 Lukas 2012-04-25 18:46

    Kaip suprantu, tiesiogiai vaizdo internetu niekas netransliuos

  22. 22 voleur 2012-04-25 19:04

    futbolo.tv rodo

  23. 23 hmm 2012-04-25 19:42

    man vienam per futbolo tv ziauriai lagina vaizdas?

  24. 24 hmm 2012-04-25 20:52

    Ledesma i dublerius? nera motyvacijos pas zmogu lakstyt. Zaidimas be jo daug aktyvesnis tampa. Zaidzia kaip senukas, tegul pamato kaip vaikai laksto ir kiek jegu atiduoda

  25. 25 Varvalas 2012-04-25 21:04

    tai kad brazilas ir nelakstydamas daugiau naudos duoda už visus lakstančius kartu sudėjus (kalbu tik apie visas tris Sūduvos – Žalgirio rungtynes). Negali jis daug lakstyti ir dėl mini traumos, ir dėl negalėjimo pasiruošti sezonui.

  26. 26 Anonsas 2012-04-25 21:34

    Imsim Žalgirį po poros savaičių lygoj, šiandien vos išnešė kailį :)

  27. 27 Juozas 2012-04-25 21:49

    Nors nežaidėm gerai ir neišnaudojom poros šimtaprocentinių progų, bet žaidėm geriau už žalgirį, kurie prie mūsų vartų apskritai jokios progos neturėjo (įvartis praleistas mūsų Matuzo ne žalgirio nuopelnas deja).

    O kalbant apie sezoną, tai jau dabar aiškėja, kad su Matuzu ir Bartkum dėl pirmos vietos A lygoje kovot negalim, šitoj vietoj būtinai reikia rimto pastiprinimo.

  28. 28 Pašalinis 2012-04-25 23:55

    Laimėtos rungtynės, bet galutinis rezultatas netenkina. Pirmi įmušėm, o tas prasileistas, tai trūksta žodžių. Vartininkas turi tokius pasiimti kamuolius, nes ir I ar II lygoj tokius ima vartininkai. Kažkaip atrodo, jog Bartkus geriau atrodė vartuose, negu Matuzas. O šiaip klaidą padarė Armantas Vitkauskas, jog paliko komandą po pernai sezono. Taip, žmogus jau buvo nusivylęs ir padarė taip kaip jam atrodė geriau. Dabar jeigu būtų jis, tai 100% garantija, jog jis būtų pagrindinis vartų sargybinis.
    Galbūt verta bandyti Dovydą Lastauską ? Kodėl gi ne?

  29. 29 hmm 2012-04-26 00:52

    Gi akivaizdziai mates zaidimo pagyvejimas kai ledesma iseme. Nuo pat pirmos minutes. Siendien jis nesuzaide gerai, na tik ivartis jo is standartines padeties krito geras, bravo jam del to, bet aiksteje prastai atrode vyrukas. Reik forma igauti, ir kaip liubinskas sako, nustot judet kaip veteranui


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,183,744 hits