LFF taurė: SŪDUVA 2:1 ŽALGIRIS

Mušiu štai ten - sako Ledesma ir muša pirmą įvartį.

Pergalė verta pralaimėjimo. Visiems aišku, ką tai reiškia. Pagaliau trečias kartas nemelavo ir Sūduva Žalgirį vis tik įveikė. Tačiau pasitenkinimas labiau idėjinis, nes galutinis rezultatas – Žalgirio naudai. Dvejos rungtynės, kurių metu Žalgiris buvo per plauką geresnis. Gerokai mažiau geresnis, nei didesnis yra Žalgirio biudžetas, tačiau pakankamai, kad galėtų ruoštis taurės finalui. Dvi rungtynės, per kurias Sūduva puolė, o Žalgiris beveik visą laiką gynėsi. Ir du kvailoki Žalgirio įvarčiai, kurie lėmė minusinį rezultatą. Tačiau Sūduva per šias dvejas rungtynes įrodė, kad gali siekti šiame sezone aukščiausių tikslų. Tik jei tokių tikslų planuoja siekti, jai reikia bent trečdaliu padidinti apsukas tokiose rungtynėse, kokiomis buvo šis dublis. Ir tų apsukų didinimas – įkvėpimo, nusiteikimo ir ryžto klausimas. Nes visi racionalūs parametrai yra tokių klubų kaip Žalgiris ar Ekranas pusėje. Kad futbole tokie dalykai yra įmanoma – taip pat visi žinome. Tačiau pasiekiami jie tik tiems, kas turi stipriausią dvasią, geležinę valią ir geriausiai įsisąmonintą pergalės viziją. Sūduva turi tam pamatą. O ar iššoks aukčiau bambos – tai jau yra pačios komandos rankose. Ir jos gerbėjų, be abejo. Kurie mažų mažiausiai ko neturėtų daryti, tai išeiti iš stadiono likus penkioms minutėms, kai rungtynės yra pasiekusios emocinį epogėjų.

Kas buvo gerai. Aprašyti rungtynes, kai nuvažiuota pustrečio šimto kilometrų, o laikrodis jau suka naują parą nėra lengva, todėl pamėginsiu duoti trumpą ir konkretų įvertinimą, be įprastinių pačios rungtynių eigos komentarų.

Pirma. Geras buvo komandos nusiteikimas. Rungtynės pradėtos be užuolankų, be žvalgybų. Įmuštas greitas įvartis – o tai panašios svarbos ir specifikos rungtynėse labai svarbu. Ypač, kai Sūduva į aikštę išėjo praktiškai be tikrų puolėjų. Tiesa, gal ir galėtum sakyt, kad įvartį sukūrė Ledesma – uždirbo pražangą geroj vietoj ir pats ją puikiai realizavo – bet rungtynių pradžią sužaidė visa komanda. Be to, po kvailai praleisto įvarčio iš niekur, komanda atsigavo gan greitai. Jei pirmose rungynėse tam reikėjo viso kėlinio, šį kartą pakako kokių 15 minučių chaoso aikštėje ir Sūduva vėl susigrąžino aikštės bei žaidimo kontrolę. Galų gale, paskutinis punktas – iš esmės spaudimo Sūduvos nesumažino iki pat finalinio švilpuko.

Antra. Šiose rungtynėse buvo labai gražių akimirkų. Tiesiog tobulų situacijų, kai žaidėjai suveikdavo kaip gerai sutepta mašina. Todėl esminis tikslas dabar yra tokių situacijų gausinimas. Beje, šių situacijų esmė labai paprasta – greitas ir tikslus žaidimas vienu lietimu. Tokiam žaidimui priešintis sunku bet kokio lygio komandoms, o Lietuvoje, kur tas lygis nėra toks jau ir aukštas, rezultatai būna tiesiog nuostabūs. Ir šį kartą lošta ne prieš kokį Atlantą ar Taurą, kur galėtum sakyt, kad gražų Sūduvos žaidimą sąlygoja silpnas priešininkas. Kad ir ataka, kurios metu vienas prieš vartininką buvo išvestas Ledesma – buvo tiesiog gražu žiūrėt, kaip per vieną sekundę visa Žalgirio gynyba liko už nugaros.

Trečia. Ar atkreipėt dėmesį į tai, kad šiandien, nepaisant minučių, kai atrodydavo, kad Sūduvos žaidėjai tiesiog nebežino, kaip tęsti ataką, mūsų komandos puolimas buvo kaip niekad  agresyvūs? Nežiūrėjau statistikos, tačiau spėju, kad netoli baudos aikštelės išprovokuotų pražangų ir smūgių į vartus skaičius šiose rungtynėse bus didžiausias per visą sezono pradžią. Ir vėl primenu – žaista ne su bet kuo, o su Žalgiriu. Buvo netgi nemažai tolimų smūgių. Aišku, jų galėjo būti daugiau, tačiau, kaip matėm, įvarčiai šiandien buvo mušti būtent taip – vienas iš baudos smūgio, o antras – iš toli.

Ketvirta. Galim pasidžiaugt ir tuo, kad Marijampolėje šiandien susirinko dvigubai daugiau žiūrovų, nei kitame pusfinalyje Panevėžyje. Netgi buvo per rungtynes nemažai akimirkų, kai komandą triukšmu palaikyti bandė ir centrinė tribūna. Aišku, 1500 žiūrovų tokios reikšmės ir lygio rungtynėse bent jau manęs visiškai netenkina, tačiau akmenų galima pamėtyt ir į tvarkaraščio sudarinėtojų daržą, nes jie yra tiek užrietę nosis, jog bandė iškviesti į dvikovą Čempionų lygos pusfinalį. O kas šioje nelygioje kovoje nugalėjo puikiai ir parodo niekingas žiūrovų kiekis abiejuose stadionuose.

Kas buvo blogai. Tiek buvo gėrio. Tačiau ir minusų buvo ne taip jau mažai. Belieka viltis, kad stiprinant stipriuosius parametrus, automatiškai mažės to, ką vis dar Sūduvos žaidime gali vadinti trūkumais.

Pirma. Na taip, vartininkai mūsuose yra didelė problema šiais metais. Šios rungtynės kaip niekad parodė, kas gali būti, kai turi gerą vartininką ir kas – kai vartininkas lošia prastai. Be abejo, dėl to kvailo Žalgirio įvarčio kaltas tik Matuzas. Sienelė ten ko gero buvo pastatyta labai vidutiniškai, o ir vartininkas nesugebėjo paprasčiausiai numušti šalin smūgio, kuris nebuvo nei pernelyg stiprus, nei sudėtingas. Aišku, taip imti ir kaltinti Matuzo kažin ar gali. Tai yra jaunas vartininkas, kuriam yra per sunku lošti tokio lygio rungtynėse. Kai šaltų nervų ir išminties reikia labiau nei talento. Todėl šiandien turime baksnoti pirštais ne į Matuzą, kuris stengiasi tiek, kiek leidžia jo patirtis ir lygis, o į tuos piliečius, kurie sugebėjo prieš sezoną paleisti iš komandos visus stiprius vartininkus prieš tai nepasirūpinę padoria pamaina. Štai dabar ir turime situaciją, kai klaidos šioje grandyje griauna visos komandos pastangas.

Antra. Rašiau, kad Sūduvai reikia užmesti bent trečdaliu daugiau malkų, kad būtų pasiektas rezultatas su tokiomis komandos kaip Žalgiris ar Ekranas. Tačiau kalba čia yra ne tik apie atsidavimą, žaidimo intensyvumą ir norą laimėti. Kalba čia eina ir apie tai, kad Sūduva tiesiog privalo daugelį žaidimo komponentų atlikti greičiau, nei atlieka dabar. Greičiau įvesti kamuolį į žaidimą po to, kai jį perima vartininkas. Mažiau jį beprasmiškai ir pavojingai stumdyti tarp gynėjų ir vartininko. Taip stumdydami kamuolį aplink savo baudos aikštelę Sūduvos žaidėjai šiandien beveik sukūrė Žalgiriui bent keletą progų įmušti. Sūduvos žaidėjai vis dar dažnokai perlaiko kamuolį. Beprasmiškai veda kamuolį link žaidėjo, kuriam ketina jį perduoti. Juk galima tokį perdavimą atlikti iškart, be to įžanginio tursenimo link adrsato. Vis dar labai dažnai suvėluoja permesdami kamuolį į kraštus ar ant nuošalės ribos lošiančiam kolegai. Kiek buvo šiandien situacijų, kai krašte laisvas stovintis žaidėjas beviltiškai mojuoja rankomis prašydamas kamuolio ir jo negauna arba gauna tuomet, kai jį jau apspitę priešininko gynėjai. Pirmieji perdavimai į priekį juk labai svarbūs – kelios sekundės čia lemia ar pavyksta sukurti pavojingą kontrataką, ar kamuolys bus pavėluotai metamas priekin tik tam, kad žaidėjas, jau išėjęs iš patogios padėties, tegalėtų jį atmesti atgal. O apei tai, kad Sūduva gali lošti tokį greitą ir tikslų futbolą, čia jau rašiau (žr. Antrą „Kas buvo gerai“ punktą). Labai norėtųsi, kad tokios atakos būtų norma, o ne tik kelios išimtys per rungtynes.

Trečia. Ši priežastis – iš objektyviųjų sąrašą. Sūduva tiesiog turi per mažai žaidėjų, kad treneris galėtų rimčiau varijuoti sudėtimi. Juk yra visiškai natūralu, kad kartais vienas kitas žaidėjas būna ne formoje ir neretai tai paaiškėja tik rungtynėms prasidėjus. Deja, mūsų treneris nelabai turi iš ko rinktis. Tokiais atvejais tenka aikštėn leisti kitos pozicijos futbolininką ir tikėtis, kad komanda tinkamai prisitaikytų prie naujo žaidimo modelio. Pavyzdžiui, šiandien, sakyčiau vienas prastesnių rungtynių šiais metais sužaidė Leimonas. Deja, Liubšys antro Leimono neturi, todėl tenka vietoje jo leisti aikštėn, pavyzdžiui, Beniušį.

Ketvirta. Jei pirmoji priežastis – objektyvi, prikalausanti nuo tokių sausų dalykų, kaip komandos biudžetas, tai komandos aštrumas pačiame atakos smaigalyje priklauso nuo konkrečių puolėjų veiksmų. O mūsų puolėjai vis tik yra tokie, kurie patys savarankiškai atakoje mažai ką gali nuveikt. Reikia rimto visos komandos asistavimo, kad tokie puolėjai, kaip Beniušis ar Lukšys taptų iš tikro pavojingi. Šiandien, pavyzdžiui, Beniušis gavo bent pusę kėlinio, tačiau nieko rimtesnio sukurti pats jis taip ir nesugebėjo. O kai taip yra, priešininko gynėjai gali skirti daugiau dėmesio kitiems pavojų keliantiems faktoriams – pavyzdžiui, centro saugams ar krašto puolėjams. Antras dalykas, dažnai žudęs Sūduvos atakas buvo mums iki skausmo pažįstamas žioplinėjimas. Žaidėjas atiduoda kamuolį kolegai ir toliau stovi lyg įbestas, vietoje to, kad išlėktų į laisvą plotą ir iš to paties kolegos gautų kamuolį atgal. Beviltiškos situacijos, nes tam kolegai arba reikia beprasmiškai bandyt apeit 2-3 priešininkus arba atmest kamuolį atgal. Abiem atvejais ataka tuo ir užsibaigia.

Išvados: imti, kas yra geriausio ir atsikratyti to, kad trukdo komandos evoliucijai. Išvados paprastos. Čempionatas dar tik prasidėjo ir sutvarkyt žaidimą dar yra įmanoma. Sūduvos žaidime tikrai yra gražių akimirkų, įkvepiančių situacijos sprendimų ir nemažai talentingų futbolininkų. Mažų mažiausiai ko reikia – kad komanda ir su tokiom komandom kaip Kruoja loštų taip, kaip buvo lošiama šiandien. Energingai, agresyviai ir greitai. Tuomet tų gražių situacijų skaičius per rungtynes išaugs dvigubai ar trigubai. Tuomet tos situacijos taps norma, o ne atsitiktine sėkme.

Taurės batalijos mums jau baigėsi. Dabar vėl reikia skubiai grįžti į A lygą ir pergalių siekti ten. Artimiausios rungtynės – jau už poros dienų.

Reklama

14 Responses to “LFF taurė: SŪDUVA 2:1 ŽALGIRIS”


  1. 1 suris 2012-04-26 02:56

    Matuzas jauciu praras vieta vartuose ilgam

  2. 2 diletantas 2012-04-26 06:43

    del praleisto ivarcio dar reiketu atkreipti demesi ir i sieneleje stovejusi urbsi.paziurekit pakartojima.

  3. 3 vakar 2012-04-26 07:47

    labai gerai kad užkabinai Urbšį. Kažkaip nepamenu kad būtų kada nors bloge kilusi diskusija apie jį, anei iš geros anei iš blogos pusės. Kažkoks pilkas kardinolas, būtų įdomu išgirst nuomonę apie jį ir jo žaidimą, bei naudą ar žalą komandai. O šiaip urbšys jau anrą kartą išsigąsta kamuolio, antras žalgirio golas pralaimėtose lygos varžybose tam pačiam žalgiriui irgi buvo urbšio pažiūrėkit kartojimą, po to dar matosi kaip Bartkus pyzdi atlaužia jam o jis tik pečiais gūžčioja. Mano nuomone reikia duot jam pailsėt kokį mėnesį. Reiktų Urbšiui pasižiūrėt 2010m. WC Uruguay – Ghana kaip reikia stovėt ant vartų linijos.

  4. 4 ponas pop 2012-04-26 08:00

    netiesa, apie urbšį nemažai kalbėta ankstesniais metais, kai jis buvo visiškai pametęs žaidimo ritmą. pastaruosius keletą sezonų jis lošia ne taip jau ir prastai, nors ir labai banguotai. tiesa, ir rungtynių, kai jį galėtum rinkt geriausiu žaidėjų būna labai retai.

    o kas liečia vakarykštį žalgirio įvartį, tai į urbšį ten net nėra ko labai žiūrėt. esmė ta, kad sienelė apskritai iširo. pajudėjo urbšys, pajudėjo kiti žaidėjai ir atsirado puiki skylė. vytis dešinėn judančios žalgiriečius nebuvo jokios prasmės. tačiau iš kitos pusės – smūgis tikrai nebuvo ypatingas. tiek ledesmos įvartis, tiek slavickos vienas baudos smūgis antram kėliny, kurį traukė rapalis buvo žymiai sudėtingesni.

    apibendrinant, pasakyčiau taip. pralaimėjimų serija žalgiriui buvo nutraukta, dabar jau reikėtų lošiant su ta komanda nustot praleidinėt kvailus įvarčius.

    o kas stovės Sūduvos rungtynėse su REO – bus nelengva pasakyt. esminis klausimas – ar nuo to kas nors fundamentaliai pasikeis?

  5. 5 Varvalas 2012-04-26 09:11

    Ponas Pop teisingai pastebėjo apie kamuolio užlaikymą nesudėtingose situacijose. Suprasčiau, jei greičiau skirstyti kamuolį reikėtų didesnio mokėjimo ar gebėjimų, tačiau šiek tiek „paminti ant pedalo“ pakanka ir sąmoningumo, ir gebėjimų. Nepakanka tik įpročio tai daryti. O to įpročio ir neatsiras, jei nebūsi atitinkamai užsuktas ir per treniruotes. Šitoje vietoje mano „analizus“ būtų galima ir baigti: jei kamuoliai būtų skirstomi nors šiek tiek greičiau, tai to ir pakaktų lipti per ekranus ir žalgirius. Net savo vartuose stovint ne dabartiniams „sargams“, o apsauginiams, stovintiems prie įėjimo į stadioną vartų.
    Smagu, kad šiose rungtynėse jau sumažėjo „balionėlių“ pūtimo skaičius. Suprantama, turint Beniušį ir Lukšį, tų balionėlių reikia, bet reikia ir kitokių sprendimų atiduodant kamuolį į atakos baigiamąją fazę. Dabar nereikia net Varvalu būti, kad atspėtum, jog sūduvinis, turintis kamuolį aikštės kampe, kels (9 iš 10 atvejų), balionėlį tupdys ant vartininko aikštelės linijos. Na, sakykime, kad besileidžiantis balionėlis ras „teisingą“ galvą, tačiau iš 10 – 15 metrų įdurti nėra jau taip paprasta. Kiek tokių atakų gali baigtis rezultatyviai? Manau, kad ne daugiau kaip viena iš dešimties. Tai ar verta to vieno įvarčio šitaip tikėtis?
    Reikėtų įvairesnių sprendimų, kamuolį siunčiant į (link) baudos aikštelę. O kodėl nepasielgti „barciškai“ ir kamuoliuką elegantiškai perkelti per į aikštės kampą atbėgusį gynėją ar jų porą, t.y. permesti per juos 5 – 9 metrų „balionėlį“ įbėgančiam sūduviniui? Sakote, nėra tokių atlikėjų? O kas aiškinosi, ar jų nėra?
    Antrasis pasiūlymas – daugiau balionų kelti ant baudos linijos ar jos prieigų taip, kad sūduviniai galva atmestų kamuolį atgal saviems patrankoms, pvz. Slavickui, Radžiui ar Tomsonui. Galva yra skirta ne tik kamuoliams nukreipinėti į vartų pusę, bet ir smegenėles šildyti.
    Kai komanda ims praktikuoti šiuos du pamokymus, tai paminėsiu dar pora naujesnių. Negaliu taip paprastai visą labdarą „iššvaistyti“.
    Paįvairinus „balionėlių“ leidimo pratybas ir jas perkėlus į oficialias rungtynes, Sūduvos puolimas taptų sunkiau skaitomas. To ir linkiu.

  6. 6 carlos 2012-04-26 09:12

    su tokiu žaidimu grynai ant rezultato galim ir prisižaist, ypač kai rapalis pašposyt buvo nusiteikęs:) o šiaip jau kažkokia negera tendencija darosi, kiekvienose rungtynėse po peričiaus kliurka, kam jis ten tą ranką kišo, kai jau ladesma kamuolį praradęs buvo tai velnias žino, gal jau laikas pagalvot apie jankauskas-skerla pora…. na tikėkimės šios rungtynės (nepaisant gero rezultato) labiau išimtis nei bendras komandos lygis..

  7. 7 ponas pop 2012-04-26 09:20

    Varvalai, spėju, REO bus pats tas varžovas, kur visa tai bus galima pamėgint, nes tie irgi ginasi dideliu būriu. Ir su balionais tvarkosi savo baudos aikštelėje puikiai.

    Carlos – manau, šios rungtynės nėra eilinės. Kad ir kaip besuktum – čia yra svarbiausias rezultatas ir Žalgiris jį gavo. O Sūduva gali sukt galvą kaip įjungt šiokį tokį fast forward režimą ir išnaudot bent pusę progų, kurias susikuria.

    Manyčiau, kad į padorų lygį Žalgirio-Sūduvos santykių pasiaiškinimas pereis antro rato pradžioje, kai bus sužaistos A lygos tarpusavio rungtynės. Ten situacija bus kita, nes kalba eis ne apie dviejų rungtynių santykį, o apie taškus. Kol kas yra 3:0 Žalgirio naudai ir liko dar trys rungtynės.

  8. 8 carlos 2012-04-26 09:59

    tai rungtynės, kad neeilinės nereiškia, kad tiek brokuot žaidime galima labai, labai nėjo pozicinis žaidimas, kiek čia pliuso sūduvai galima duot, kiek minuso saugams, nžn bet tikiuosi tas nepasikartos, nes bene prasčiausios sezono rungtynės, ten su ekranu kažkaip pozytiviau atrodė…

  9. 9 sss 2012-04-26 10:34

    Kodel pas jus stadione kedes sone ismontuotos?

  10. 10 ponas pop 2012-04-26 10:49

    kai rašiau, kad rungtynės neeilinės, turėjau omeny, kad biš kitaip dėliojasi tokių rungtynių tikslai. akivaizdu, kad įmušęs įvartį žalgiris lošė ant to rezultato išlaikymo – ir to pasiekė. todėl natūralu – kad psichologiškai tokiu atveju puolimas yra “iš reikalo”. man rods ten bėda buvo net ne centro žaidėjuose, o puolėjuose, kurie net nebandė kaip nors atsidenginėt kontratakoms. galų gale ir Žalgirio trenerio keitimai buvo labai kryptingi ir nukreipti į gynybos stiprinimą.

  11. 11 griezhtas 2012-04-26 13:18

    to sss
    Tam kampe atnaujina hidroizoliacija, todel ir ismontuotos kedes

  12. 12 Juozas 2012-04-26 14:09

    FBK-Kaunas facebook paskyros profilio nuotraukoje komentaras: “FBK-Kaunas: Dėkui. Kitą mėnesį Rimkevičių su Bartkum susigrąžinsim ir viskas bus ok:)”
    įdomu kiek procentų humoro čia yra

  13. 13 sss 2012-04-26 16:51

    Dekui griezhtas.

    Juozas, ne vieno :)

  14. 14 sss 2012-04-26 16:51

    Tfu, ne taip parasiau, humoro cia 100 proc :)


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,183,739 hits