Laukiam: REO – Sūduva

Labai įdomios rungtynės laukia šį sekmadienį. Įdomios, nes į krūvą sukrenta daugybė aspektų, kurie verčia mums kelti daugybę klausimų apie šio žaidimo baigtį. Tai štai ir pamėginkim tuos klausimus apžiūrėt.

Komandų tikslai. Faktas – abi komandas šiose rungtynėse sieks maksimalių tikslų.

Sūduvos situacija visiškai aiški. Sūduva yra tokioje būklėje, kad laimėti neišvengiamai reikia visas rungtynes, o ypač – prieš komandas, kurios gyvena lentelėje po mūsų komanda. Manau, ir pati komanda suvokia, kad jokios aplinkybės, jokie niuansai, jokios sąmokslo teorijos, jokie „stengėmės, bet nesigavo“ nepadės išvengti juodo gerbėjų pasmerkimo, jeigu po šių rungtynių į komandos sąskaitą neįkris trys taškai. Kelio atgal tiesiog nėra – jei Sūduva nori bet kokios spalvos medalių, laimėti tiesiog būtina. Šiokia tokia galimybė atsiplėšti nuo Kruojos vėl atsirado, nes šie vyriokai loš su Ekranu (beje, net sunku įsivaizduot, kokia šių rungtynių baigtis Sūduvai būtų naudingiausia).

REO gi, nuo sezono pradžios svajojusi apie medalius ir tuo kėlusi visų juoką, antrame rate prie tos svajonės gerokai priartėjo. Stebint paskutiniųjų REO rungtynių rezultatus, akivaizdu, kad ši komanda garantuotai paliko autsaiderių būrelį ir persikraustė į lygos vidutiniokų klasę. Tačiau ir čia ji labiau žiūri viršun, nei dairosi apačion. Manau, galime būti tikri, kad tiek REO, tiek Šiauliai per antrąją čempionato dalį pamažu artės prie pirmaujančių klubų ketverto.

Kalbant apie REO yra labai svarbus komandos nusiteikimas ir pasitikėjimas savo jėgomis. Nusiteikimo siekti maksimalaus rezultato tai komandai niekada nestigo (čia jau įprastinis lygos naujokams maksimalizmas), tačiau dažnokai pritrūkdavo funkcinių, racionalių elementų, kad būtų pasiektas teigiamas rezultatas. Tačiau kaip rodo REO pergalė prieš Žalgirį, ši komanda dabar gali ne taip jau ir mažai. Galim kiek norim svarstyt apie tai, kad ir Žalgiris šiuo metu yra šiokioje tokioje duobėje, tačiau jų padėtis panaši į Sūduvos – jokie argumentai nepadės pasiteisinti dėl pralaimėjimo REO. Su ta pergalė REO garantuotai įgavo dar daugiau tikėjimo – tokio, kurio ir reikia teigiamam rezultatui su teoriškai galingesne komanda.

Tad pakartosiu tą patį faktą – šį sekmadienį abi komandos loš tik dėl pergalės.

Ką gali Sūduvos priešininkas? Per paskutinius kelis turus REO labai gerai visiems parodė, ką ši komanda gali ir ko ji negali. Savo minimalias galimybes REO parodė jau pirmo rato rungtynės su Sūduva. Tą patį ji maksimaliu lygiu pakartojo užpraeito turo rungtynėse su Žalgiriu. REO gali laisvai susidoroti su ramiu, poziciniu priešininko spaudimu – net jei priešininkas yra gerokai už juos stipresnis. REO gerai organizuoja masinę gynybą ir gerai kontratakuoja. Lėtas pozicinis žaidimas + kontratakos karts nuo karto yra REO arkliukas.

Tuo tarpu lošdama svečiuose su Šiauliais praeitame ture REO parodė, kad pabrėžtinai greitas ir erdvus priešininko žaidimas jiems yra visiškas peilis po kaklu. REO nėra greita komanda, akivaizdu, kad nemažai tos komandos žaidėjų turi problemų su fiziniu pasirengimu ir dideliu tempu visas rungtynes pabėgioti nepajėgia.

Vadinasi – nori laimėt prieš REO, žaisk labai greitai ir plačiai. Staigiai pereik į kontrataką, kol priešininkas nespėjo grįžt ir išsirikiuot, mėtyk kamuolius į kraštus ant išbėgimų. Smūgiai iš toli – taip pat pavojingi, nes akivaizdu, jog REO vartininkas, neblogai besidarbuojantis baudos aikštelėje, tolimus smūgius tvarko žymiai sunkiau.

Objektyvios aplinkybės. Jei pasaulyje būtų viskas tobula, šioje vietoje rašinėlis galėtų ir baigtis. Deja, taip nėra. Pasaulis nėra tobulas. Ir kai atrodo, jog tau paskirta misija ir taip nėra lengva, pons dievs drėbteli dar daugiau.

Akivaizdu, jog REO atsilaikyti prieš greitą futbolą yra sunku. Tačiau akivaizdus ir kitas dalykas. Žaisti greitą, technišką, perdavimais grįstą futbolą Vilniaus Žalgirio stadione yra praktiškai neįmanoma. Gyvai aš jo šiemet nemačiau, tačiau pasižiūrėjus bet kurių rungtynių jame įrašą iškart matosi, kokia bloga yra stadiono veja.

Vieni kupstai ir grumstai. Kamuolys čia rieda labai lėtai ir pasišokinėdamas. Jis gali labai netikėtai atšokti. Jis gali sulėtėti ar net sustoti tuomet, kai, vadovaujantis futbolo logika, turėtų lėkti ir nulėkti. Štai taip ir gaunasi – žaisti greitą futbolą čia nepaprastai sunku.

Čia apskritai sunku žaisti technišką, kombinacinį futbolą. Nėra prasmės pasuoti kamuolius pažeme ir labai neapsimoka žaisti trumpų pasų kvadratus nedideliuose aikštės plotuose. Trumpai tariant, visiškai neapsimoka žaisti tą futbolo rūšį, kurią taip mėgsta žaisti Sūduva.

O kad šiuose žodžiuose yra tiesos, užtenka pažiūrėti į REO pasiekimus Žalgirio stadione. Čia REO sulošė keturias rungtynes. Tris iš jų laimėjo (beje, įmušdamas 5 įvarčius ir nepraleisdama nė vieno) ir vienas sužaidė lygiomis. Lygiosios buvo su Kruoja ir tose rungtynėse labai aiškiai matėsi, kokį šoką pirmam kėliny patyrė Pakruojo komanda ant vilnietiškos vejos. Ji ten beviltiškai bandė lošti futbolą, kurio žaisti ant tokios žolės nevertėjo. Gali sakyt, kad REO mušė kiek atstiktinius įvarčius, tačiau Kruoja atsigavo tik antrame kėlinyje.

Ką daryti Sūduvai? Dar vienas faktas – šioms rungtynėms reikia specialaus plano.  Į ją nevalia važiuoti kaip į eilinę A lygos kovą. Ypač dėl to, kad Sūduvos žaidimo stiliui tiek REO požiūris į futbolą, tiek stadionas yra visiškai nepalankūs.

Greičio čia vis viena reikės. Kitaip su REO nesusidorosi. Greičio reikės nuo pat pradžių ir patartina jo nemažinti visas rungtynes. Kad ir kaip bežiūrėtum, Sūduva yra geriau fiziškai pasirengusi komanda ir įgauti persvaros šiame parametre tikrai gali.

Tačiau lygiai taip pat reikia keisti perdavimų stilių – kuo aukščiau, tuo geriau. Kuo ilgesnis perdavimas – tuo daugiau šansų priešininko žaidėjus aplenkti. Kuo daugiau perdavimų ne į kojas, o į tuščius plotus – tuo daugiau galimybių Sūduvos žaidėjams tokius kamuolius susirinkti. Čia neverta rodyt personalinės technikos stebuklų ir mėgint apeit po du-tris priešininkus, nes tokiose dvikovose gynėjas visada turės pranašumą. Juk puolėjui reikės „apžaisti“ ne tik jį, bet ir vejos kupstus.

Kitas dalykėlis ginantis yra pagaliau įgyvendinti Liubšio amžiną pasiūlymą „arčiau, arčiau“. Negalima leist REO žaidėjams smūgiuot iš toli. Viena, kaip rodo pastarųjų turų patirtis, REO turi žmonių, kurie gali labai smagiai tokius smūgius atlikt. Antra – vartininkui juos gaudyt ar atmušt labai sunku, ypač, jei kamuolys, prieš pasiekdamas vartininką atsimuša į žemę. Mat kai žemė kupstuota, atšokti kamuolys gali labai netikėtai. REO rungtynių su Kruoja vaizdo įrašė sunkiai matėse, kas ten nutiko, tačiau tai, kas atrodo žiauri vartininko klaida, visai galėjo būti vartininko ir vejos dvikova, kurią pirmasis beviltiškai pralaimėjo.

Be abejo, spręsti sudėties klausimus teks treneriui, tačiau aš šiose rungtynėse nuo pat pradžios mesčiau į aikštę Beniušį ir kurį nors greitą atakuojantį žaidėją šalia jo. Galbūt Lukšį, prisimenant jo du įvarčius į Bangos vartos. O gal dar įdomiau būtų šalia Beniušio į puolimo centrą statyti Eliošių. Beniušis bus naudingas peradresuojant aukštus perdavimus, o Eliošius bus pavojingas dviem aspektais. Viena, jis gali smagiai kalti iš toli. Antra, jis turi technikos sugebėjimų uždirbt baudos smūgį ar pendelį. Beje, klaidos baudos aikštelėje, pasibaigiančios pendeliais – dar viena silpnoji REO vieta, kurią greičiausiai lemia ir gynėjų patirties stoka, ir fizinės kondicijos problemos. Greitų atakų metu REO gynėjai dažnokai nesugaudo po baudos aikštelę nardančių priešininkų, o juo praleidę – dažnokai nesėkmingai mėgina išspręst kilusias problemas.

Išvados. Štai tokia toji daug klausimų kelianti padėtis. Sugrįžti į Žalgirio stadioną bet kokiu atveju bus smagu – net jei to sugrįžimo partneriu bus ne Žalgiris. Beje, kaip matėsi paskutiniųjų namie loštų rungtynių įrašai, REO taip pat turiu kokius šešis jaunuolius, mojuojančius vėliavomis ir kažką ten skanduojančius. Vienžo, bus šį sekmadienį Vilniue karšta ir įdomu. Viliuosi, kad šios įdomybės mums baigsis sėkmingai ir pagaliau iš sostinės Sūduva išsiveš tris taškus.

Reklama

7 Responses to “Laukiam: REO – Sūduva”


  1. 1 Anonsas 2012-06-22 11:39

    Sekmadienį dėl kortelių neturėsim Slavicko ir Šoblinsko. O Ekranas prieš Kruoją neturės Radavičiaus, Kučio + Savėnas lyg ir išvažiavęs į kitą klubą.

  2. 2 p.o.p. 2012-06-22 12:02

    o lialia – čia tai įdomus pastebėjimas. Šoblinskas labai naudingas būtų, o vietoj Slavicko, aišku, kad Thomsonas stovės, vadinasi, priekyje jo mažiau turėsim. Įdomu, įdomu. Tas pats ir Ekrano stovykloje – fundamentalūs žaidėjai išgriuvę.

  3. 4 p.o.p. 2012-06-22 19:20

    Liudnos zinios Ekranui, neblogos mums. Nors toli siekianciu isvadu nedaryciau – speciau, kad ten ir sanderis toks buvo – pusei sezono

  4. 5 pupo 2012-06-23 23:04

    Na abejoju ar cia toks sanderis pusei sezono, nes jau praeitam sezone jis sugryzo i ekrana. cia dar biski tesiant ekrano tema :) http://www.futbolas.lt/naujiena/aveli-ka-neatsimenu-koki-komand-i-vyko-msav-nas

  5. 6 p.o.p. 2012-06-24 09:38

    Na cia tai parasyta klasikiniu futbolas.lt stiliumi, kuris dirba geltonosios ziniasklaidos rezimu. Musu bloge pasirodes pries pora savaiciu anoniminis gandas informacijos turejo lygiai tiek pat. Galetum pasidziaugt kad artejancioms rungtynems su Suduva Ekranas nukraujuos, nors as mieliau rinkciaus savo komandos pralaimejima, nei dar viena klubinio futbolo bankrota

  6. 7 pupo 2012-06-24 19:16

    Jei ka tai as ir pasirinkciau toki pat varianta :) Visiems norisi priesininko nukraujavimo, bet tik ne mirties. Beja pagal Ekrano pranesimus Saveno kontraktas buvo iki 2012 m. pabaigos, Velickos iki 2013 m. pabaigos. Taip kad pagyvensim ir pamatysim :)


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,183,744 hits