Po II rato: išvados

Štai ir baigėsi pusė čempionato. Šių metų sezonas prasidėjo smagiai, tačiau smagumas labai greitai išgaravo ir prasidėjo nusivylimų, klupčiojimų, vis iš kiaušinio neišsiritančių vilčių bei tikslų kaitaliojimo metas. Pradėjom nuo kalbų apie auksą, o baigėm su mintim apie tai, kad gal ir ketvirta vieta nebus taip jau blogai. Vertinant tiek Sūduvos žaidimo kreivę, tiek abiejų ratų rezultatus, tenka pripažinti, kad Sūduvos pasirodymas balansas kol kas neigiamas. Tiesa, šiuos žodžius rašyti nėra lengva, nes paskutinės rungtynės su REO eilinį kartą atgaivino viltis, kad dar ne viskas šiais metais prarasta. Kadangi šiuo metu reikalų gausybė ir trečias ratas prasideda be ypatingos pauzės, tai ir antrojo rato apžvalgą padarysi trumpą bei lengvą.

MATEMATIKA kaip visada negailestinga. Pirmo rato balansas štai toks: 6 pergalės, 1 lygiosios, 2 pralaimėjimai, įmušti 22 įvarčiai, praleista – 10, paimta 19 taškų. Antram rate pasiekimai kiek kuklesni – 5 pergalės, 2 lygiosios, 2 pralaimėjimai, įmušta 17 įvarčių, praleisti – 9, surinkta 17 taškų. Štai kodėl paskutinės rungtynės su REO buvo tokios svarbios. Daugelis mūsų jų laukė su nerimu ir jei ne toji pergalė, Sūduvos pasirodymą antrame rate būtų buvę galima įvertinti kaip tragišką. Nors… vienas jūsų sudėliojo per II ratą A lygoje surinktų taškų lentelę. Joje Sūduva yra… penkta! Per II rato Sūduva ėmė tiek pat taškų kaip ir Žalgiris, bet mažiau ne tik už Ekraną, bet ir už Kruoją su Šiauliais.

Skaičiai lieka skaičiais, o va stebint Sūduvos sėkmių ir nesėkmių kreivę galim drąsiai sakyt, jog STABILUMO mūsų komanda kol kas taip ir neatrado. Praėjo pusė čempionato, o mes vis dar negalime tvirtai pasakyti, kokia yra tikroji Sūduvos jėga ir kokios jos realios šio sezono perspektyvos. Tiesa, lyg ir galėtum spėti, kad iš giliausios duobės Sūduva vis tik išlipo. Liūdnoji čempionato dalis mums prasidėjo dar pirmajame rate, po netikėto pralaimėjimo Kruojai. Po to sekė lygiosios namuose su REO ir – jau antrojo rato pradžioje – pralaimėjimas Ekranui, labai sunki pergalė prieš Taurą namuose, beviltiškos lygiosios su Šiauliais ir jau normalios lygiosios namuose su Žalgiriu. Po to vaizdelis buvo ženkliai geresnis. Ir būtume kalbėję drąsiai apie Sūduvos atgimimą, jei ne tas antrasis beviltiškas pralaimėjimas Kruojai namuose. Emocijų buvo daug – tas Sūduvos bangavimas ko gero labiau ištampė nervus nei būtų ištasęs stabiliai beviltiškas pasirodymas. Ir štai dabar vėl – praeito sekmadienio smagumai senajame Žalgirio stadione nuotaiką pakėlė. O ar kitas sekmadienis Marijampolėje mūsų – ir vėl – nenublokš į nevilties liūną pamatysim.

Sūduvos ŽAIDIMO BŪDAS iš esmės nesikeitė. Tai, kuo Sūduva mus nustebino pirmose šio sezono rungtynėse, iki šiol išliko kažkokia Amerika, kurios taip iki galo atrasti vis nepavyksta. Dėl to, be abejo, kaltas yra žaidimo nestabilumas, apie kurį ką tik pakalbėjom. Geriausioses savo rungtynėse Sūduva rodo greitą, kombinacinį futbolą, orientuotą labiau į ataką, nei į gynybinio pobūdžio žaidimą. Kontrataka Sūduva tebėra priimtinesnis būdas įvarčiui įmušti, nei kantrus ir ilgai išvyniotas pozicinis puolimas. Šitokį Sūduvos žaidimo pobūdį lemia sudėtis – greiti ir atakuoti linkę krašto gynėjai bei jaunos pajėgos aikštės centre. Patyrusio centro saugo trūkumas vis dar kelia bėdų, kai komanda susiduria su priešininku, linkusiu masiškai gintis ir visom keturiom siekti lėto, klampaus futbolo. Tačiau čia jau minėtos paskutinės rungtynės su REO parodė, kad ir prieš tokias komandas galima lošti sėkmingai, jei išsaugai tą patį greitį ir polinkį į kombinacinį futbolą. Svarbiausias dalykas išlieka jėgų santykis aikštėje – jei Sūduva neparodo pakankamai energijos ir jėgos tam, kad priešininkui primestų sau patogų futbolo stilių, visada turi bėdų.

Faktas – toks futbolas mums patinka. Visiems smagu matyti greitai, energingai, intensyviai lošiančią komandą. Visiems smagu, kai komanda muša daug įvarčių, o Sūduva vis dar tebėra daugiausiai lygoje įvarčių pasiekiantis klubas. Tačiau laimė, taip sakant, viena nevaikšto. Sūduva ir praleidžia žiauriai daug. Lygoje kokių nors praleistų įvarčių rekordų Sūduva nėra pasiekusi, tačiau jeigu lyginsime su tuo, kiek mūsų komanda praleisdavo ankstesniais metais, galime drąsiai teigti, jog šiemet to gero bus daugiausiai per penkerius paskutinius sezonus. Šiandien vien A lygoje Sūduva jau yra praleidusi 19 įvarčių. Pernai tiek komanda praleido per visą sezoną, o per visą užpernykštį sezoną – trimis įvarčiais mažiau. Taigi, šiemet Sūduva smagiai atakuoja, tačiau labai neatidžiai ginasi. Žinau, sakysit, dėl visko kalti ne kokį žaidimą rodantys vartininkai. Tačiau futbolas – komandinis žaidimas. Todėl ant vieno žaidėjo galvos visos atsakomybės suversti nederėtų. Kaip ir visose komandinėse sporto šakose komanda tam ir yra, kad kiti vieni žmonės pasistengtų kompensuoti kitų žmonių trūkumus.

Vertinti atskirus komandos ŽAIDĖJUS po II rato yra žymiai sudėtingiau, nei tai buvo padaryti po I rato. Pirmojo čempionato ketvirčio metu gan aiškiai matėsi, kurie žaidėjai greičiau įgavo tinkamą formą, o kurie buvo akivaizdžiai sėdę. Antrajame rate, sakyčiau, sėdo visi. Didžiąją rato dalį tiesiog būdavo labai sunku kurį nors žaidėją išskirti kaip labai gerą ar ypatingai blogą. Žaidėjų pasirodyme taip pat buvo ryškus bangavimas – vienose rungtynėse sužibėjęs žmogus, galėjo beviltiškai atrodyti kitose. Todėl vietoje to, kad rašyčiau pažymius kiekvienam žmogui kaip dariau po pirmo rato, pamėginsiu tiesiog apžvelgi atskiras grandis.

Vartininkų klausimas ir toliau liko neišspręstas. Tiesa, tiek Matuzo, tiek Bartkaus žaidime atsirado šiokio tokio pasitikėjimo. O į rato pabaigą vėl į pagrindą sugrįžęs Bartkus pradėjo lošti jau visai neblogai. Bent jau baigėsi tie mūsų vidiniai drebuliai ties kiekvienu standartu prie Sūduvos vartų. Bartkus žymiai labiau įsitraukė į komandos veiksmus, pagaliau ėmė kalbėtis ir netgi mažumą reguliuoti komandos veiksmus, kas rimtam vartininkui dera. Tačiau teigti, jog vartininko problemos Sūduvos nebeliko būtų drąsu ir pernelyg anksti. Tikėkimės, kad visai neseniai pasigirdusios kalbos apie naują kandidatą į Sūduvos vartų sargo postą baigsis kontraktu, kuris į vartus pastatys daugiau patirties ir pasitikėjimo turintį futbolininką.

Visi kalbėjom, kad labai vidutiniškas gynybos grandies pasirodymas buvo didelia dalimi lemtas silpnų vartininkų. Gal šiuose žodžiuose ir yra tiesos, tačiau tai, kas nutiko II rato pradžioje Šiauliuose, pakankamai patyrusiems Sūduvos gynėjams garbės tikrai nedaro. Nepaisant to, kad Sūduvos gynyboje lošia lyg ir puikūs žaidėjai, koordinacijos jų bendriems veiksmams labai trūksta. Ir labiausiai tai rodo tos kvailos situacijos, kurių nutinka kone kiekvienose rungtynėse – kai kamuolys taip ilgai ir  pavojingai zulinamas savo aikštės pusėje, kad viskas baigiasi pavojingomis situacijomis prie savų vartų, nes arba kamuolį perima aktyvesni priešininkai, arba padaroma kokia kvaila klaida, kuri baigiasi tuo pačiu – pavojumi saviems vartams. Manau, visi dar pamename, kad II rato rungtynėse su Kruoja būtent po tokios nesąmonės Pakruojo komanda mušė vienintelį tų rungtynių įvartį. Stabilumo, pasitikėjimo, agresyvumo – štai ko labiausiai trūksta Sūduvos gynėjams. O kad gali lošti patikimai, Sūduvos gynėjai šiais metais taip pat ne vieną kartą įrodė.

Ir jei gynybos bangavimas Sūduvai kainavo ne vieną įvartį, tai tokie patys formos netolygumai tarp saugų ko gero labiausiai lėmė bendrą komandos išvaizdą. Stabiliau lošė vienintelis Šoblinskas, o Leimonas, Chvedukas, Urbšys ir Eliošius bangavo lyg kokie berželiai. Puikius pasirodymus keisdavo labai liūdni, o kadangi treneris šiuos žmones pakeisti nelabai turėjo kuo, tai ir komandai tekdavo su šiuo faktoriumi gyventi.

Atskiro paminėjimo čia verti du žmonės – Sūduvos škotas ir brazilas. Thomson‘as pamažu, tačiau stabiliai gerino savo formą, kol į II rato pabaigą tapo vienu pastebimiausių komandos žaidėjų. Tuo galim tik pasidžiaugt – lemiamos sezono kovos neišvengiamai artėja, todėl turėti komandoje tokį kietą ir tikslų žaidėją yra kaip niekad naudinga. Džiugino ir škoto stabilumas tose keliose pozicijose, kuriose jam teko Sūduvoje lošti – gerai jis atrodė ir saugų teritorijoje, puikiai sužaidė rungtynes su REO ir gynybos grandyje.

O va Ledesma tos žadėtos formos taip ir neįgavo. Jis ir toliau išliko štai tokia „prabangos preke“, kurią lyg kokį deimantą Sūduvos treneris meta aikštėn antroje rungtynių pusėje. Pirmame rate Ledesmos įtaka Sūduvos žaidimui buvo ženkliai ryškesnė – net jei ir buvo kalbama, kad jis vis dar nėra optimalios formos. Antrame gi rate brazilas tapo garantuotu atsarginiu ir daugiau laiko praleido ant suolo, nei aikštėje.

Kablys yra tame, kad net ir su tokiu aikštėje praleistų minučių skaičiumi Ledesma ir toliau dalijasi rezultatyviausio komandos žaidėjo sostu su Lukšiu, o rezultatyvių perdavimų kategorijoje jam vis dar niekas neprilygsta. Taip kad brazilo reikšmę Sūduvos rezultatams įvertinkite patys, o aš ir toliau laikysiuos nuomonės, jog Ledesma Sūduvai yra naudingas ir reikalingas – netgi žaisdamas taip, kaip žaidžia dabar.

Liko puolėjai, apie kuriuos daug šnekėt nėra ką. Nepaisant nuolatinės kritikos, Lukšys vis tik atsigavo. Antrame rate jis sulošė netgi keletą puikių rungtynių, o įvarčius ir toliau muša mums jau įprastu režimu. Esu tikras, kad jis lengvai pasieks sau įprastą 12-15 įvarčių per sezoną kiekį. O kad puolėjui svarbiausia yra mušti įvarčius, tai Lukšio futbolą II rato metu aš vertinu teigiamai. Deja, to negali pasakyt apie kitą Sūduvos puolimo veteraną – Ričardą Beniušį. Prieš sezoną Liubšys Beniušį išskyrė kaip vieną iš žaidėjų, esančių puikios formos. Ir iš pradžių Beniušis iš tikro atrodė visai neblogai. Tačiau vėliau sėdo ir kol kas taip ir neišlindo iš tos apatijos. Beniušis, panašiai, kaip Ledesma tapo visišku atsarginiu. Skirtumas nuo brazilo čia yra tik tame, kad per tas minutes, kurių jis gauna kone kiekvienose rungtynėse, šis puolėjas nei įvarčių muša, nei rezultatyvių perdavimų atlieka, nei žaidžia taip, kad komanda iš jo kokios nors ypatingos naudos turėtų. Apie Broką vis dar nėra ką kalbėti – jis aikštėje pasirodo pernelyg retai ir trumpai. Kaip ir gynėjas Urba ar dar vienas kitas dublerių komandos atstovas pagrindinėje Sūduvoje.

Visokias SUDĖTIES bėdas ir trūkumus visi puikiai žinome. Nors komandos prezidentas prieš čempionatą kalbėjo apie kaip niekad išbaigtą ir subalansuotą komandos vaizdą, gyvenimas parodė, kad nieko labai naujo komplektacijos baruose nenutiko. Komanda kol kas lošia be patikimo vartininko, gynėjų nelabai yra kuo pakeisti, tarp saugų nėra gerai išreikšto atakų organizatoriaus, o tarp puolėjų – jauno ir energingo veikėjo, kuris savo veiksmas nuolat keltų grėsmę priešo vartams bei pats sugebėtų susikurti progas. Paskutinis punktas – iš dublerių būrelio komanda taip pat nepasipildė. Kaip suprantu iš kelių komentarų, kuriuos paliko dublerių žaidimą matę žmonės, tai tiems dubleriams dar labai toli net iki A lygos futbolo. Tad čia ir vėl gaunasi šioks toks nesutapimas tarp to, ką kalba komandos prezidentas (o jis kalba apie dublerių integravimo į pagrindinę komandą būtinybę) ir to, ką daro treneris, kuriam neišvengiamai keliamas tikslas laimėti rungtynes.

Tačiau didžiausia sudėties dilema šiais metais, sakyčiau, yra LYDERIŲ trūkumas. Komandoje nėra žmonių, kurie, reikalus iškilus, savo asmeniniu pavyzdžių bei autoritetu galėtu pakelti ir vesti kitus pergalės keliu. Mano manymu, tai yra viena iš esminių priežasčių, lėmusių banguotą Sūduvos žaidimą. Paprasčiausiai treneris neturi aikštėje žmonių, kurie galėtų keisti komandos būseną įvairiose rungtynių situacijose. Įlieti energijos, kai komanda apsnūsta, atgaivinti ją, kai ją pribloškia koks netikėtas priešininkų pasiekimas, pakeisti žaidimo stilių tuomet, kai jis netinka priešininkų pasiūlytam futbolui. Šiais metais Sūduvai labai dažnai reikėdavo sulaukti pertraukos, kad rūbinėje pats treneris galėtų pergrupuoti jėgas ir pakeisti komandos nusiteikimą.

Šių metų Sūduvoje neatsirado natūralių lyderių, o komandos kapitonu paskirtas ar išrinktas Slavickas, deja, neturi savybių, kurios reikalingos žaidėjui, kad jis galėtų imtis atsakomybės už visą komandą. Galbūt tokiu žmogumi galėjo tapti Ledesma, tačiau, matosi, jis šio vargo ant savo galvos tiesiog nenori. Tačiau kad ir kaip mūsų komandai lyderio truktų, matyt šiais metais turėsime taip išgyventi. Tiesiog tai bus dar vienu galvos skausmu treneriui, kuriam prieš kiekvienas rungtynes ko gero reikia numatyti bent keletą komandos elgesio modelių ir juos tvirtai įdiegti į žaidėjų galvas, kad, reikalus iškilus, pati komanda galėtų keisti žaidimo stilių.

Didelių pokyčių neverta tikėtis ir TRANSFERŲ laikotarpiu. Nepanašu, kad komandos vadai planuotų kokį nors ypatingesnį apsipirkimą. Vienintelė išimtis – vartininkas, kurio paieškos, kaip galima suprast, jau kurį laiką vyko. Daug šnekų buvo ir apie tai, ar reikalingas komandoje Ledesma. Čia man belieka pasikartoti – spręskit patys, o mano kuklia nuomone, šis žaidėjas komandai yra naudingas. Bėda ta, kad niekieno vietos jis aikštėje neužima – kažko jauno ir perspektyvaus Ledesmos atliekamam vaidmeniui Sūduvoje nėra. Aišku, tiesa ir ta, kad netekus Ledesmos, kuo nors fundamentaliai Sūduvos žaidimas taip pat nepasikeistų. Tiesiog šis žmogus praverčia tuomet, kai verkiant reikia įvarčio, o komandos veiksmai šia kryptimi dėl kokių nors priežasčių beviltiškai stringa. Tuomet leidi aikštėn Ledesma ir kokiais trim kartais iš penkių gali tikėtis, kad jo veiksmai baigsis arba rezultatyviu perdavimu arba jo paties įmuštu įvarčiu. Dar karta pakartosiu – nepaisant kuklaus minučių kiekio, Ledesma vis dar yra daugiausiai mušantis (kartu su Lukšiu) ir daugiausiai rezultatyvių perdavimų atliekantis Sūduvos žaidėjas. Kaip bebūtų, bet Ledesma tiesiogiai yra prisidėjęs prie 15 įvarčių iš 41, kuriuos šiemet Sūduva jau yra įmušusi. Rezultatas ne toks jau ir blogas.

Apie šio sezono TIKSLUS daug kalbėti prasmės nėra. Jokių fundamentalių korekcijų juose nėra. Tikslas buvo lygos auksas ir geras pasirodymas Europoje. Ir nors vienu metu atrodė, kad auskas jau beviltiškai nuplaukė kartu su Ekrano laivu, tačiau dabar kyla vis daugiau įtarimų ar Ekrano laivo vardas nebus „Titanikas“. Bet kokiu atveju stabtelėjo ir Ekranas, ir Žalgiris, kas Sūduvai leido nuo jų pernelyg nenutolti. Tad auksas kažkur tolumoj ir vėl sužibo. Europa – taip pat ant nosies ir jau greit pamatysim, ar čia Sūduva sugebės nuveikti ką nors daugiau, nei sugeba kiekvienais metais.

Tiek žinių ir apibendrinimų. Ilgoms diskusijoms laiko tiesiog nėra – per artimiausią savaitę mūsų laukia dvi labai svarbios ir įspūdingos rungtynės. Tad belieka palinkėti komandai gero pasirengimo ir sėkmės – futbolo dievų pagalbos šiose rungtynėse labai reikės.

Reklama

15 Responses to “Po II rato: išvados”


  1. 1 voleur 2012-06-28 00:58

    Gražiai žiūrisi tie dūmai :)) na o iš sūduvos bent prieš ekraną tikiuosi 1 rato scenarijaus ir 3 taškų, ir žiūrint į lentelę matomi kad kiek nedaug reikia norint sėdėti pirmoje vietoje, viso labo vieną kitą kartą geriau sužaisti. Nes faktas kaip blynas ekranas tikrai ne fbk, ir jį nustumt tikrai nereikia nėi baisių žvaigždžių, nėi galybės milijonų :)

  2. 2 Juozas 2012-06-28 01:22

    Nebarstyt kvailai tasku ir tiek. Zalgiris su ekranu patys prabarstys, o dar jei ir pries juos laimes suduva karta kita galima pirma vieta imti. beet, zinant kad suduva nevisada susikoncetruoja, tai atrodo kaip svajone tolima:)

  3. 3 griezhtas 2012-06-28 07:41

    Kiek pamenu interviu su Thomsonu, tai jis minejo, kad su suduva kontrakta turi iki liepos menesio…
    O del Ledesmos… tai jis kaip ir nemaiso del egzotikos ir tu golu sukurimo, bet zinant, kad uz jo alga iseitu ir geras vartininkas ir energingas puolejas, o gal dar ir geras vidurio saugas, tai manau, kad suduvai jo vistik nereikia. Mano nuomone, ledesma ne tik lyderiu tingi buti, bet savo poziuriu i darba demoralizuoja ir sodina visa komanda, be to jam bunant aiksteje to graziojo greitojo suduvos futbolo nebelieka…

  4. 4 p.o.p. 2012-06-28 08:08

    jo, apie Thomsono kontraktą iki liepos ir aš pamenu. jau greitai pamatysim, koks sprendimas dėl jo bus. manyčiau, būtų visiškai nelogiška jo atsisakyt. o va kas liečia Ledesmą, čia reikaliukas ženkliai rimtesnis.

    Nežinau, kokia yra jo alga, bet jeigu yra iš tikro taip, kaip sakai – tuomet tikrai yra geriau brazilą iškeist į patikimą vartininką ir jauną, agresyvų puolėją. Pakaktų šitų dviejų – be saugo, manau, tikrai išgyventume. Kad ir kaip man asmeniškai smagu tikėtis ir laukti, kol Ledesma iš tikro ims žibėti kaip FBK laikais, tenka pripažint, kad jo atliekamas vaidmuo komandoje nuvylė. Nepaisant tų įvarčių ir perdavimų.

    Tiesiog iš jo visi tikėjomės žymiai daugiau – ir net ne to, kuo jis šiandien komandai yra naudingas. Manau, laukėm ne tiek įvarčių ir perdavimų (arba ne tik, ne jų pirmiausia), o to, kad šis žaidėjas taps ryškių komandos ir A lygos lyderių. Manau, galvojom, kad šis žaidėjas laisvai ir vėl taps geriausių lietuviško čempionato metų žaidėjų, o dabar iki to Ledesmai yra žiauriai toli.

  5. 5 p.o.p. 2012-06-28 08:13

    http://www.futbolas.lt/naujiena/skolose-sk-stantis-ekranas-situacij-gelb-s-parduodamas-aid-jus

    futbolas.lt savo stiliumi apie ekrano reikalus – lietryčio pirmo puslapio verta antraštė, kurios teiginiai subliūkšta tekste. niekaip nepatvirtintos šnekos apie tai, kad Ekrano geriausieji planuoja išvažiuoti ir trumpas pokalbis su viską neigiančiu komandos atstovu.

    chm, įdomu įdomu. nors tiesa paaiškės jau greitai – ko gero pradės ji skleistis jau per sekmadienio rungtynes, o galutinai viskas susidėlios kitą savaitę.

  6. 6 Varvalas 2012-06-28 08:27

    O tai su Baltika tas latviu rusas stovejo vartuose? Skaiciau rungtyniu aprasyma, kuriame anas neminimas, bet … Buciau ant majamio zemes, tai mikliai issiaiskinciau. Itariu, kad jis jau varto popierius

  7. 7 carlos 2012-06-28 08:32

    futbolas.lt stiliukas :)

  8. 8 Remis 2012-06-28 08:47

    Yra vienas dalykas, kurį šiandien galime pasakyti tiksliai – žaidžia Ekranas pastaruoju metu prastai, gal netgi labai prastai. Ir jei Sūduva nepaims visų trijų taškų šį sekmadienį, tai neverta ji būti čempione.

  9. 9 p.o.p. 2012-06-28 09:10

    Po to vartininko pasirodymo dublerių rungtynėse belieka spėlioti, kurio maikę per rungtynes su baltika jis vilkėjo – bartkaus ar matuzo:)

  10. 10 p.o.p. 2012-06-28 09:16

    p.s. Varvalai – gal jau užteks su tuo Europos čempionatu bovytis? Ten jau gi nieko įdomaus nebeliko – juk čempionatas pasiekė klasikinę nulinių lygiųjų stadiją. Vienžo, daugiau įvarčių ten tikrai nebus:) Važiuok namo, sekmadienio rungtynės vis viena bus įdomesnės už Euro finalą:)

  11. 11 suvalk. 2012-06-28 09:30

    pirmam kėliny stovėjo Bartkus, antram Matuzas. Jokiu latvių nei apie suolely nei tribūnose nesimatė.

  12. 12 Varvalas 2012-06-28 09:51

    juokingiausia, kad sekmadieni busiu ties Panaeveziu, bet tikiuosi speti i rungtynes Majamyje. Del tu europietisku rungtyniu turinio nesiginciju – mane domina dalykai uz stadiono ribu. Misliju, kur lenkai des tokias milzinisko kamuolio dydzio siukslines. Gal sakau ridenti ant Lietuvos, o ka ten krauti tai jau rasime.
    Popai, girdejau, kad kazkuriame marijampoles laikrastyje buvo idetas interviu su Tamsta – gal imesk ji cia, ba as likau neskaites.

  13. 13 p.o.p. 2012-06-28 10:16

    tai, kad ir aš dar neskaitęs:) matyt, ant popieriaus kol kas dar tik pasirodė, kai bus elektronė versija – pasidalinsiu.

  14. 15 hmz 2012-06-28 16:52

    thomsono kontraktas iki rugpjučio ;)o vartininką greičiausiai jau isvysime 7-dienį vartuose stovintį


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,183,744 hits