FK Vojvodina – amžinas Nr. 3

Jugoslavijos čempionų taurė, kurią FK Vojvodina pirmą kartą gavo 1966

Tarp FK Vojvodinos ir mūsų Sūduvos yra šiokio tokio panašumo. Permetus akimis naujausių laikų Vojvodinos pasiekimus akis bado nuolatinė trečioji vieta, kurią, su nedidelėm išimtim, ši komanda  Serbijoje iškovoja kone kasmet. Tad panašiai kaip ir Sūduva, šis klubas ko gero gyvena su šiokiu tokiu amžino bronzininko kompleksu. Labai retai jiems pavyksta užlipti bent laipteliu aukščiau (tiesa pasakius, pavyko vieną kartą), tačiau labai retai šis klubas lieka be medalių. Tad būtų galima teigti, kad Serbijos futbolą valdo du su puse klubo. Panašiai, kaip dar neseniai buvo Škotijoje, čia yra du galingi ir bet kuriam futbolo mėgėjui Europoje žinomi klubai – Crvena Zvezda ir Partizan. Šiedu klubai praktiškai nuo pat jų įkūrimo po II pasaulinio karo yra jugoslaviško futbolo lyderiai, o kai Jugoslavija subyrėjo ir Serbijos čempionate liko tik serbų klubai, minėtos Belgrado komandos tapo apskritai nepajudinamos kovotojos dėl aukso ir sidabro.

Naujaisiais laikais (nuo 1992-93 sezono) Crvena Zvezda ir Partizanas į savo diskusiją dėl aukso trečią klubą buvo įsileidęs tik kartą – 1997-98 metų sezone auksą ėmė Arkano vadovaujamas Obilic klubas. Per šį laiką Partizan Serbijos čempionu tapo 13 kartų, o Crvena Zvezda – 6. Tuo tarpu Vojvodina 9 kartus ėmė bronzą ir vieną kartą – sidabrą. Tiesa, reikia pažymėti ir tai, kad vieną gabalą, kokius penkerius metus, Vojvodina turėjo rimtų finansinių problemų ir labiau kovojo ne dėl medalių, o dėl išlikimo stipriausiųjų lygoje. Vojvodina krūvą kartų buvo nusikapsčiusi iki Jugoslavijos, o vėliau – Serbijos taurės finalo, tačiau laimėti finale jiems nė karto nepavyko. O visi didieji šio klubo laimėjimai – senokai praeityje. Pasimokyti mūsiškiai iš serbų gali tik tiek, kad praeities pergalių pamiršti neverta, nes jos gali suteikti įkvėpimo šiandienos kovoms. Kaip ir dera klubui, lošiančiam futbolo šalyje, Vojvodinos anų laikų pergalės gausiai išguldytos knygose, albumuose ir, beje, yra visiems laisvai pasiekiamos skaitmeniniu formatu. Jo, šitą reikaliuką mūsų futbolo vadams dar teks išmokti – jei turi gražiai išguldytą ant spausdinto puslapio savo komandos istoriją – nepaversk jos bibliografine retenybe. Duok studentui knygą, nupirk skanerį ir įkrauk į savo tinklapį. Lai skaito liaudis ir nepamiršta šlovingų praeities laikų.

1977: FK Vojvodina – Mitropa taurės laimėtoja

FK Vojvodina – nuo gimimo iki mūsų dienų. Nors klubo istoriją visi gali pasiskaityt Wikipedijoje (ji – svarbiausias šaltinis apie klubus, kurie nelabai stengiasi kalbėti užsienio kalbomis), patogumo vardan trumpai ją išdėstysiu čia.

FK Vojvodina buvo įkurtas 1914 metais – praėjus maždaug 15 metų nuo tos dienos, kai futbolas apskritai atkeliavo į šią šalį. Kadangi Novi Sadas tuo metu buvo Austrijos-Vengrijos imperijos dalis, o šios valdžia draudė bet kokius organizuotus serbų jaunimo susibūrimus, klubas buvo įkurtas slapta. Klubo pradžia – gan inteligentiška, nes tarp jo pradininkų – įvairiausių specialybių studendai ir būsimieji verslininkai. Kadangi dauguma jų vėliau mokėsi Prahoje ir ten turėjo ryšių su to miesto klubu Slavia, šis Vojvodinos koncepcijai turėjo nemažos įtakos.

Po įkūrimo, FK Vojvodina gyvavo trumpai, nes prasidėjo I pasaulinis karas. Tad tikroji klubo istorija prasidėjo 1918 metais, kai karas pasibaigė ir Europos žemėlapis buvo iš esmės perbraižytas. Prahos Slavia klubas ir jo nariai serbai ir vėl padėjo atgaivint Novi Sado klubą. Pirmąsias rungtynes dar prieš karą Vojvodina lošė mėlyna apranga, tačiau 1920 iš Prahos buvo atvežta pirmoji raudonai balta apranga. Po poros metų būtent tokia apranga tapo Vojvodinos klubo spalvomis ir išliko iki pat mūsų dienų. Beje, šį pasirinkimą bent iš dalies lėmė noras pagerbti čekų klubą. Žiūrint į čekų klubo ženklą, buvo sukurtas ir Vojvodinos herbas – tik raudona žvaigždė virto mėlyna taip į klubo ženklą įvedant visas Serbijos vėliavos spalvas.

Iki II pasaulinio karo FK Vojvodina lošė Novi Sado regioniniame čempionate ir į pabaigą jau prisikapstė iki bendro Jugoslavijos čempionato. II pasaulinio karo metu Novi Sadą užėmė vengrų kariuomenė. Klubas iškart buvo uždarytas, jo archyvai ir laimėti trofėjai dingo. Žuvo ir didžioji buvusios komandos dalis.

Klubas buvo atkurtas dar karo metais, o iškart po karo naujoji komunistų valdžią liepė tris Novi Sado klubus (tarp jų ir Vojvodiną) sujungti į vieną ir davė naują vardą – Sloga Novi Sad. Per pora metų klubas iš Antrosios Jugoslavijos lygos persikėlė į Pirmąją (aukščiausiąją), o kadangi vietos gyventojai atkakliai priešinosi naujo vardo paskyrimui ir užsispyrę klubą tebevadino FK Vojvodina, 1950 metais valdžia nusileido ir sugrąžino senąjį vardą. Kitais metais FK Vojvodina pirmą kartą pasiekė Jugoslavijos taurės finalą ir taip įsibrovė į Jugoslavijos galingųjų ketvertuką (jį, kaip nesunku atspėti, sudarė Crvena Zvezda, Partizan, Zagrebo Dinamo ir Hajduk). Tai buvo auksinio FK Vojvodinos amžiaus pradžia.

Pirmasis didis šio klubo laimėjimas nutiko 1966 metais – aštuoniais taškais aplenkusi Zagrebo Dinamo FK Vojvodina tapo Jugoslavijos čempione. O kitais metais Europos taurėje nukeliavo iki ketvirtfinalio, kuriame pralaimėjo būsimam taurės laimėtojui Glazgo Celtic. Beje, pirmame šio turnyro etape FK Vojvodina patvarkė Vienos Admira, klubą, kuris jau greitai egzaminuos Vilniaus Žalgirį. Įdomiai vyko ir etapas, kur Vojvodinos laukė Madrido Atletico. Po dviejų rungtynių rezultatas buvo lygus, o pagal to meto taisykles tokiu atveju būdavo žaidžiamos trečios rungtynės. Atletico serbų klubui pasiūlė krūvą pinigų, kad tik tiek sutiktų šias rungtynes lošti Madride (50 000 dolerių komandai ir po 1000 dolerių kiekvienam žaidėjui). Vojvodina sutiko, pinigus pasiėmė ir antrą kartą nugalėjo Atletico jų namų aikštėje.

1989: FK Vojvodina – antrąkart Jugoslavijos čempionė

1977 metais FK Vojvodina iškovojo pirmą savo tarptautinį trofėjų – Mitropa taurę, pakeliui nugalėję Fiorentiną, Prahos Spartą ir Budapešto Vasas. Kadangi FK Vojvodinos planas, panašu, buvo „vienas didelis trofėjus per dešimt metų“, tai kitas žymus klubo pasiekimas nutiko jau kitame dešimtmetyje – 1989 metais Vojvodina antrą kartą tapo Jugoslavijos čempione. Sekantis dešimtmetis serbų futbolui buvo sudėtingas – šalis keletą metų kariavo, o kare dalyvaujančių šalių klubams nebuvo leidžiama dalyvauti Europos turnyruose. Tais laikais FK Vojvodina ėmė vieną bronzos medalį po kito ir šį tą originalesnio nuveikė tik 1998 metais, kai pagaliau gavo teisę pasirodyti Europoje, kur nukeliavo iki Intertoto taurės finalo ir pralošė Bremeno Verderiui.

Tačiau vėliau (2001-2006) klubas išgyveno finansinę ir visokias kitokias krizes, kurios baigėsi tik 2007 metais, pasikeitus klubo vadovams. Beje, šios krizės pabaigoje aktyvių veiksmų ėmėsi ir klubo ultros, kurie, kaip supratau, norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į klubo problemas, 2005 „okupavo“ kažkokį klubo susirinkimą. Faktas įdomus, tačiau kai nemoki serbų kalbos, daugiau informacijos apie jį surasti sudėtinga. Klubui sėkmingai išlindus iš krizės nagų, gyvenimas vėl tapo įprastas. Kaip ir ikikriziniais laikais FK Vojvodina laimėdavo bronzos medalius (į Crvena Zvezda ir Partizano diskusiją įsiterpti ir sidabrą laimėti pavyko tik kartą), neblogai lošė taurės turnyre ir be didelių pasiekimų žaisdavo Europoje. Dar kartą burtai lėmė FK Vojvodinai susitikti su Madrido Atletico, tik šį kartą ypatingų šansų ispanai serbams nepaliko. O pernykštis FK Vojvodinos pasirodymas Europos lygoje apskritai nelabai protu suvokiamas – Vojvodiną išmetė Lichtenšteino FC Vaduz. Pirmas rungtynes Lichtenšteina Vojvodina laimėjo 2:0, o antrąsias, namuose sugebėjo pralošt 1:3 ir tuo pernykštis pasirodymas Europoje baigėsi.

Galbūt tokiu FK Vojvodinos pasirodymu ir nereikėtų stebėtis. Nelabai išmanau Serbijos čempionato lygį, tačiau į jo istoriją žvelgiant, jis man primena kokius škotus. Ten irgi yra (tiksliau – buvo) du galingi klubai, galintys pretenduoti į aukščiausias vietas Europoje, o visi kiti – banguojantys ir, nepaisant neblogos vadybos ir didelio gerbėjų būrio, lošiantys vidutinišką ir nenuspėjamą futbolą. Kartais galintys iššaut, o kartais – griūt nosimi į purvą. Greičiausiai, serbų futbolas yra dar sunkiau nuspėjamas – manau, Romanovo šnekos apie korupciją škotų futbole yra vaikų sapnai, palyginus su tuo, kas gali vykti buvusioje komunistinėje pietų Europos šalyje. Tad mūsų klubams yra visai neblogai burtuose gauti tokį klubą kaip FK Vojvodina. Teoriškai jis yra stipresnis, tačiau mažiau prognozuojamas, kaip stabiliai vidutinišką europinį futbolą lošiantys eiliniai skandinavų klubeliai.

Klubos spalvos – anais laikais ir šiandien

FK Vojvodina – spalvos, gerbėjai ir kitos smulkmenos. Apie klubos spalvas jau buvo kalbėta – praktiškai nuo klubo įkūrimo iki pat mūsų laikų raudona ir balta yra amžinos šio klubo spalvos, o specifiniai marškinėliai (viena pusė raudona, kita – balta) yra gan lengvai įsimenama ir identifikuojama apranga (svarbu nesupainioti su Prahos Slavia). Taigi, mūsų ir serbų klubų spalvos labai artimos. Vienintelis skirtumas, kuris ko gero labiausiai ir simbolizuoja lietuviško ir serbiško futbolo skirtumus yra tas, kad mūsiškės komandos vadai nelabai mato bėdos tame, kad Sūduvos spalvos ir jų santykis aprangoje kasmet varijuoja (matyt, priklauso nuo to, kokį modelį klubui pasiūlo gamintojai), o griežtesnio spalvų ir jų santykių apibrėžimo niekada nebuvo ir greičiausiai artimiausiais metais nebus.

FK Vojvodina lošia maždaug 20 000 žmonių talpinančiame stadione. Anksčiau Miesto ar Vojvodina vardais vadintas stadionas 2007 metais fanų pageidavimu gavo Karadjordje vardą (vieno serbų 19 a. sukilėlių vadų garbei). Stadionas – standartinio bliūdo formos, su bėgimo takais ir geru apšvietimu (visur tos lempos akcentuojamos, kaip ir faktas, jog jų gamintojas – Philips). Kaip suprantu, šiais metais jau yra patvirtintas stadiono rekonstrukcijos planas, o šios rekonstrukcijos esmė – stogas virš visų tribūnų. Beje, internete egzistuoja puiki šio stadiono panorama, kurioje jį apsukti galime visais 360 laipsniais, stovėdami maždaug aikštės viduryje. Galėtų ir mūsiškiai tokių pavaryt – darbo daug nereikia, o įspūdis – labai jau įspūdingas.

Stadionas – prieš kokius 15-20 metų…

…šiandien ir…

…rytoj

Na ir paskutinis punktas – klubo ultros. Teigiama, jog organizuoti FK Vojvodinos gerbėjai gali būti pirma tokia grupė visoje Jugoslavijoje. Sakoma, kad pirmųjų organizavimosi ženklų galima rasti 1931, o 1937 jau egzistuoja oficialus gerbėjų klubas. Aišku, didesnio aktyvumo klubo ultros įgavo tuomet, kai šis judėjimas suaktyvėjo visoje Europoje – 7-8 dešimtmečiais. 1989 metais mažesnės grupelės susiorganizavo į didesnį darinį, kuris iki šiol gyvuoja ir yra vadinamas Firma. Kaip suprantu, FK Vojvodinos ultros susiduria su tą pačia dilema, kuri iškyla bet kurio kito mažesnio serbų futbolo klubo gerbėjams. Crvena Zvezda ir Partizan buvo oficialiai remiamas visais laikais – todėl šiedu klubai susirenka didesnę dalį Serbijos futbolo mylėtojų ne tik Belgrade, bet ir visoje Serbijoje. Tačiau žiūrint į FK Vojvodinos rungtynių nuotraukas, žmonių kiekis Firmos tribūnoje vis viena daro įspūdį – ypač turint omeny, kad Novi Sadas, nors ir yra antrasis pagal dydį Serbijos miestas, gyventojų kiekiu greičiausiai net iki Kauno netraukia.

Nors… Pamėginęs pažiūrėt serbų čempionato lankomumą buvau du kartus mažumėlę nustebintas. Viena, nustebau supratęs, kad Serbija – nėra didelė šalis. Čia gyvena 8 milijonai, todėl nėra ko tikėtis futbolo minių, kurios į stadionus plūsta kokioj Vokietijoj ar Ispanijoj. Antras nustebimas atėjo, kai pamėginau pažiūrėt Serbijos SuperLiga lankomumą. Kai žiūri didžiųjų klubų skaičius – vaizdelis įspūdingas. Daugiausia žmonių pernykščiame sezone, be abjeo, apsilankė Crvena Zvezda ir Partizan derbyje – Crvena Zvezda stadione jų buvo virš 45 000. Crvena Zvezda namų rungtynių lankomumo rodiklis taip pat buvo geriausias lygoje – vidutiniškai į kiekvienas šio klubo namų rungtynes rinkose kiek daugiau nei 17 000 žmonių. Spėti galima, kad ir Partizano skaičiai bus panašūs. Tačiau tuomet kiek žiūrovų turėtų rinktis į kitų klubų stadionus, jei bendras sezono lankomumo vidurkis tėra 4 000? Ir tai dar neblogai – nes tai yra geriausias pasiekimas per paskutinius penkerius metus, kai vidurkis kasmet svyravo aplink 2 500 žmonių vienose rungtynėse. Taigi, čia ta pati dainelė – tiesiog dar vienas faktas, rodantis Serbijos futbolo kraštutinumus – nuo kelių europinių lygio klubų iki tokių, kurie ir Lietuvos čempionate nieko nestebintų.

Tiek žinių apie būsimą Sūduvos varžovą, o tiems, kas nori pakapstyt giliau, siūlau keletą nuorodų:

FK VOJVODINA: oficialus FK Vojvodina tinklapis, nelabai aiškios kilmės tinklapis, kuriame kartojama daug informacijos iš oficialaus, tačiau yra ir daugybė istorinių leidinių, rungtynių vaizdo įrašų, nuotraukų ir t.t., FK Vojvodina istorija ir dabartis Wikipedijoje, FK Vojvodina skirtas anglakalbis forumas (nors ir nelabai gausus diskusijų), FK Vojvodinos ultrų puslapis (jame – nemažai vaizdo medžiagos), trumpas Firma 1989 aprašymas, Firma puslapis Wikipedijoje, FK Vojvodinos ultrų žurnalas, FK Vojvodina stadionas Wikipedijoje, įspūdinga stadiono 360 laipsnių panorama, na ir šiek tiek žinių apie patį Novi Sad miestą.

SERBIJOS FUTBOLAS: trumpa Serbijos futbolo istorija iš Wikipedijos, Serbų SuperLiga Wikipedijoje, Serbijos taurė Wikipedijoje, Serbijos rinktinė Wikipedijoje ir. Serbijos futbolo federacijos svetainė.

Reklama

13 Responses to “FK Vojvodina – amžinas Nr. 3”


  1. 1 Anonimas 2012-07-16 01:20

    Ačiū už straipsnį. Kaip suprantu jų čempionatas dar neprasidėjęs, tai irgi galėtų būti pliusas mums. Sakau galėtų, nes mūsų komandoje panašu vis dar ilgalaikis priešsezonis.

  2. 2 p.o.p. 2012-07-16 01:30

    yep, čempionatas neprasidėjęs, Vojvodinai bus pirmos oficialios rungtynės

  3. 3 tobex 2012-07-16 09:37

    dar viena, kad ir smulkia, bet vistiek sasaja tarp suduvos ir vojvodinos ponas p.o.p pamirso. o ta sasija buves togo rinktines puolejas Eugene Sseppuya. zaides epizotiskai tiek vojvodinoj tiek suduvoj
    http://en.wikipedia.org/wiki/Eugene_Sseppuya

  4. 4 Varvalas 2012-07-16 09:47

    o kodėl Togo rinktinės? Turėtų būti Ugandos …

  5. 5 p.o.p. 2012-07-16 10:10

    nu jūs čia ir varot:) labai išsami ir detali diskusija:) dar galima pridėt, kad paskutinės šio jaunuolio rungtynės Sūduvoje sutapo su žaidimu Vilniuje su Vėtra, po kurių buvo atleistas Gabrys:)

  6. 6 Remis 2012-07-16 10:12

    Lankomumo detalius rodiklius galima pasižiūrėti čia – http://www.european-football-statistics.co.uk/attn.htm
    Lyginant su mūsų tėvyne vis vien įspūdinga. Ta pati Vojvodina vidutiniškai praėjusiame sezone rinko 3667. Bendra vidurkį greičiausiai muša visiška smulkmė, kuri renka po 500-1000 žmonių.

  7. 7 p.o.p. 2012-07-16 10:46

    ačiū, buvo visai įdomu pažiūrėt. matosi, kad klaidų gali būt, bet esmė aiški. o lietuvai tai ten apskritai nelabai yra su kuo lygintis:)

  8. 8 Kuzma SS 2012-07-16 10:58

    Tas tiesa, Lietuvoje yra tiesiog “ne lygis“ eit į futbolą… O jei dar ir tarp fanų esi, tai apskritai nuostaba yra pati nekalčiausia reakcija. Bet siūlau mažiau skųstis, o geriau bent jau savo draugus pakalbint ateit bent pažiūrėt į stadioną. Ne žodžiais, o darbais reikia Tėvynę mylėt. Tas pats galioja ir Sūduvai :)

  9. 9 Sargėnas 2012-07-16 11:46

    Prisiminiau, kad dar prie anų rusų, kai lietuviai važiuodavo daryti biznį, Novi sadas buvo pirmas miestas, t.y vartai į Jūgus. Ten yra jų degtinėlės varykla. Firminis produktas Slivovica.Linkiu Sūduvos sakalams jos paragauti. Geriausiai būtų jei gertume už pergalę, o ne todėl, kad sušvelninti rezultatą…

    • 10 Kuzma SS 2012-07-16 15:47

      Novi Sade gyveno keli lietuviai, kuriuos pažįstu. Pas juos vietinė samanė yra legalu. Beveik kiekvienoj sodyboj yra nuosavas “Slivovicos“ bravorėlis. Prastesnės kokybės “slivovicą“ jie net vietoj automobilių stiklų ploviklio naudoja, nes vis tiek nemokamai. Kai perki, svarbiausia pirkti pas patikimus, nes tada gausi pirmo varymo/filtravimo. Jei kur nors turguj ieškosi – gausi tą stiklų ploviklio lygio antro arba trečio filtravimo…
      Bet kur kas įdomiau ten futbolo palaikymo lygis. Tikrai daug ko galima pasimokyt kiekvienam mūsų

  10. 11 voleur 2012-07-16 13:59

    kaip visada smagu įdomu ir naudinga paskaitinėti :)

  11. 12 Lukas 2012-07-16 14:57

    Beje, čia kažkas minėjo dėl vizų serbams – serbams jų jau nebereikia, jau kokius 3 metus. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, jie su pasu gali būti iki 90 dienų.

  12. 13 niekas 2012-07-16 17:42

    Vizų serbam nereikia tik turintiems naujus pasus su taip vadinamais čipais.


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,184,489 hits