Laukiam: Sūduva – Atlantas

Atėjo laikas teismui. Skalpuosim Darių Gvildį. Jei Liubšio lemiamos rungtynės buvo su Ekranu ir Daugava, tai, kaip nebūtų graudu ir ironiška, Gvildžio Didysis Išbandymas laukia šį antradienį lošiant su kiauru šio sezono autsaideriu Klaipėdos Atlantu. Kiauras autsaideris atsivežė autobusą labdaringai nusiteikusių futbolininkų iš mistinių valstybių ir pagaliau pradėjo rinkti taškus. Dar svarbiau – pradėjo mušti įvarčius. Galima tik pasidžiaugti, kad lygoje atsirado dar viena komanda, galinti pasikandžioti. Šiandien Atlantas turi 16 taškų, o daugiau jų paskutinę vietą lygoje užėmusi komanda buvo surinkusi tik 2006 metais (tada su 17 taškų lentelės dugne liko Nevėžis). Visais kitais metais čempionato pralaimėtojai rinkdavo nuo 0 iki 13 taškų ir labai retai perlipdavo 10 taškų ribą. Tačiau Atlantui dar liko pusantro turo ir panašu, kad su šiandienine Klaipėdos komanda teks rimtai pasigalynėti ne tik REO, bet ir Taurui su Dainava.

Jei anksčiau Atlantas taškus rinko prieš lentelės kaimynus, tai praeitame ture nugalėjo komandą, kuri kone visą čempionatą buvo laikoma realia kandidate pasiplėšyti dėl bronzos. Kad ir kokios prastos būklės šiandien būtų Pakruojo komanda, jos pralaimėjimas Atlantui yra labai pamokantis. Atlantas jau pajuto, ką reiškia priešintis teoriškai stipresniems varžovams. Todėl Sūduvai, pastaruoju metu rodančiai totaliai beviltišką futbolo versiją, toks varžovas yra pavojingas. Jis žymiai pavojingesnis už Ekraną ar Žalgirį, rungtynėms su kuriais net ir snaudžiantys Sūduvos žaidėjai sugeba maksimaliai susitelkt. O kad tą jie padarys antradienio rungtynėms su lygo autsaideriu nėra jokių šansų. Na ir kas kad treneris ir žaidėjai kaip visada prieš rungtynes šnekės apie tai, kad „visi varžovai yra stiprūs ir verti pagarbos“. Lošdama su silpnesniais varžovais Sūduva šiais metais dar nė karto neįrodė, jog aukščiau minėtus žodžius sakytų rimtai ir atsakingai. Netgi pirmo rato galinga pergalė prieš tą patį Atlantą (tuo metu lošusį visiškai beviltiškai), galinga tapo tik antrame kėlinyje. O pirmasis nieko neišmanančiam žiūrovui būtų pasirodęs kaip apylygio pajėgumo varžovų dvikova.

Ir vis tik net ir lygiosios šį antradienį su Atlantu Sūduvai būtų beviltiška tragedija. O kadangi tokia baigtis įmanoma, štai ir gaunasi, kad Dariui Gvildžiui jos tampa maksimalių išbandymų atveju. Juk Sūduvos žaidėjai pastaraisiais metais jau ne kartą įrodė, jog net ir lemiamu momentu gali būti visiškai atsipalaidavę ir abejingi rungtynių rezultatui. Šia prasme Sūduvos sanatorijos tradicijų nepavyko perlaužti nė vienam iš viso būrio komandą valdžiusių trenerių.

O mums nieko kito nelieka, kaip dar kartą grįžti prie legendinio interviu, kurį Darius Gvildys davė tik ką tapęs Sūduvos treneriu. Ir jei iki šiol tą interviu naudojau „iš atminties“, tai šį kartą keletą trenerio teiginių tiksliai pacituosiu.

Paklaustas, su kokiomis ambicijomis stoja prie Sūduvos vairo, treneris sakė: „Sudėtinga pradėti treniruoti komandą viduryje sezono, bet mano ambicijos visuomet didelės. Iš pradžių sieksiu padaryti taip, kad komanda žaistų tokį futbolą, kokio noriu aš“. O kai žurnalistas pasiteiravo apie trenerio propaguojamo futbolo stilių, atsakymas buvo štai toks: „Mano futbolas – agresyvus. Svarbu, kad futbolininkai visuomet būtų pasirengę žaisti ir kovoti iš visų jėgų“.

Apie šio sezono Sūduvos trūkumus Darius Gvildys štai taip kalbėjo: „Sūduva“ žaidė akademinį futbolą. Aš manau, kad būtent agresyvumo Marijampolės komandai ir trūko. Agresyvumas prasideda nuo charakterio ir ambicijų. Komanda pirmą ratą pradėjo labai gerai, vėliau galbūt atsipalaidavo, galbūt per anksti patikėjo, kad rezultatas jau pasiektas. Antras ratas parodė, kad dar yra ką veikti“ ir kiek vėliau pridūrė: „Šiame sezone prarasta nemažai taškų rungtynėse, kuriose nebuvo galima jų prarasti. Atsipalaidavimas, koncentracijos stoka buvo pagrindinės „Sūduvos“ problemos šiais metais. Marijampolės komandos žaidimas nebuvo blogas, bet trūko azarto, energijos, agresijos, noro. Bandysime sugrąžinti šiuos būtinus dalykus. Svarbiausia ištaisyti tai, tuomet matysime komandos galimybes“.

Tiesiog aukso žodžiai. Viskas suguldyta tiesiai, šviesiai ir suprantamai. Dauguma mūsų, manau, po tokiais žodžiais pasirašytų. Atvirai pasakius, tie žodžiai netgi skambėjo optimistiškai. Juk iš jų galėjo pasirodyti, kad naujasis treneris neketina keisti esminių žaidimo schemų, o tiesiog suteikti jam tai, ko labiausiai ir trūko – agresyvumo. Tame žodyje tilpo kone visi priekaištai, kurių komanda sulaukė iš mūsų pastaraisiais metais. Jame yra ir tokie žodžiai kaip „ambicijos“, „charakteris“, „energija“, „azartas“, „noras“, „kova iš visų jėgų“, tačiau čia slepiasi ir „atsipalaidavimas“, „koncentracijos stoka“ ir kiti panašūs reikalai. Smagu buvo šiuos žodžius skaityti,  o trenerio griežtas pareiškimas apie tai, kad komanda turės žaisti tokį futbolą, kurio nori jis netgi suteikė vilties, kad minėti žodžiai virs realybe.

Deja. Po paskutinių rungtynių su Banga galima konstatuoti tik vieną dalyką. Darius Gvildys tapo dar viena auka, palaužta demonų, kurie šlaistosi po Marijampolės futbolo kompleksą jau keletą metų. Panašu, kad demonams nugalėti reikės ne naujo trenerio, o cielo Švento Jurgio (gal Marijampolės meras galėtų paleisti tą šventąjį iš miesto cherbo ir pasiųsti bent poros savaičių stažuotei į Sūduvos futbolo klubą?).

Kad komanda Dariaus Gvildžio neklauso ir negerbia mes jau turėjom pakankamai laiko įsitikinti. Aišku, ir pats treneris prie tokios apverktinos reikalų būklės prisidėjo, kai vietoj žadėjų agresyvumo žadinimo, pradėjo radikalius jų stumdymo po aikštę darbus. Tuomi jis galutinai sunaikino likučius protingo futbolo, kurią Sūduvoje pusantro sezono mėgino diegti Liubšys. Anam treneriui, sakyčiau, pritrūko ryžto pasiraitoti rankoves ir sulošti va bank pasiunčiant pusę pagrindinės sudėties pailsėti dublerių komandoje. O gal tokių radikalių reformų, kokias Sūduvoje ištaisė dar kojų neapšilęs Darius Gvildys, Liubšiui atlikti tiesiog niekas neleido? Gal baudas žaidėjams išrašinėti yra draudžiama vien dėl to, kad tokie veiksmai mestų šešėlį ant komandos komplektuotojų darbo kokybės? Sunku pasakyti – į tokius klausimus atsakymų kaip visada nėra ir nebus. Belieka analizuoti tai, ką plika akimi matome po Lietuvos stadionus besiblaškančios Sūduvos žaidime.

Lygiosioms su Banga galima surasti krūvas pasiteisinimų. „Ant bangos“ esanti pati Banga. Sintetinė Gargždų stadiono danga. Kai kurių žaidėjų nuovargos po kelionių su rinktinėmis. Mes net bandėme prastą Sūduvos išvaizdą teisinti Chveduko trūkumu (kurio priežasčių mums kaip visada niekas nepaaiškino). Tačiau juk Chvedukas niekada ir nebuvo žaidimo organizatorius, todėl sunku patikėti, kad jo nebuvimas galėjo taip lengvai „gerą“ komandą paversti iracionaliai po aikštę besiblaškančių jaunuolių būreliu.

Nereikia ieškoti specifinių priežasčių. Jų nėra. Tiksliau – jos visada yra. Jos būna kiekvienose rungtynėse, nes kiekvienos rungtynės – ypatingos, vienintelės. Todėl ir kiekvienų rungtynių bendras fonas yra kaskart skirtingas. Tačiau tam ir lošiamas ilgas čempionatas, kad būtų galima išvesti bendrą tokių fonų ir aplinkybių rodiklį, o aukso medalius laimi ta komanda, kuri geriausiai sugeba minėtas aplinkybes nugalėti arba panaudoti savo naudai.

Ypatingų priežasčių ieškoti neverta ir dėl to, kad tokią Sūduvą mes jau ne kartą esame matę. Kiekviename sezone pastaraisiais metais mes ją tokią pamatyti turime galimybių. O panašiausia ji yra į Jarmalavičiaus ar Vencevičiaus laikų Sūduvą – panašiausia į tą Sūduvą, kurią valdė ypatingos patirties ir autoriteto dar neturintys treneriai. Kad ir kiek velnių mes galim sukabint ant Gabrio, Pankratjevo ar Liubšio, tačiau jų vadovaujamos Sūduvos rodydavo pakankamai aiškaus stiliaus futbolą, kurį žiūrint būdavo galima nuspėt, ką iš tikro treneris nori iš komandos nulipdyti.

Be abejo, šie lipdymo darbai yra sudėtingi, nes mūsų komandų finansinės galimybės ribotos, todėl treneriams tenka savo puodus lipdyti iš tokio molio, kurį tam sezonui komandos vadovai būdavo nupirkę. Kartais jis būdavo akivaizdžiai nekokybiškas, kartais – labei keistos ir lietuviškoms sąlygoms nepritaikytos kilmės, o kartais jo elementariausiai trūkdavo. Tačiau niekada nebūdavo taip, kad treneriui būtų suteikta laisvė surinkti komandą pagal jo įsivaizduojamo žaidimo planą. Treneriams tekdavo pasitenkinti tuo, kas yra duoda ir mėginti iš turimos medžiagos išlaužti rezultatą, maksimaliai artimą vizijoms.

Tuo tarpu „mažieji“ Sūduvos treneriai teorijų nevyniojo ir dėl sudėties trūkumų niekada neburbėjo. Esmė ta, kad jų pačių karjeros būdavo tokios, kad apsimokėjo tapti Sūduvos vadais netgi tuo atveju, jeigu būdavo pakankamai akivaizdu, kad komandai keliamų tikslų pasiekti bus neįmanoma. O gal nutiks stebuklas? O gal pavyks iš Sūduvos padaryti laimėtojų būrį? „Mažiesiems“ treneriams rizikuoti apsimokėjo, nes kvietimas treniruoti Sūduvą jų karjeroje būdavo akivaizdus laiptelis aukštyn. Tad prarasti jie neturėdavo ko, o šį bei tą laimėti šansų visada yra – net jei reikia tikėtis stebuklo.

Štai ir Gvildys, žadėjęs agresyvumą ir kovą iš visų jėgų, kol kas demonstruoja tik neviltį. Pirmą kėlinį su Žalgiriu trečiame rate galim drąsiai mest į Liubšio krepšį, nes tą kėlinį Sūduva lošė Liubšio futbolą – geriausią jo versiją, kurią vieną kartą šiame sezone jau matėme. Pirmose rungtynėse su Ekranu. Komanda sulošia tada, kai pati to nori. Kai reikia gelbėti elementarią reputaciją (antrosios rungtynės su Daugava) ar su klasikiniais galingaisiais (žaidimas Vilniuje su Žalgiriu). O su tokiomis komandomis kaip Banga Sūduva paprasčiausiai nenori žaisti. Ir nežaidžia. Ir kol kas tegalime konstatuoti, jog komandoje per paskutinius 4-5 metus neatsirado žmogaus, kuris sugebėtų tokią nuostatą perlaužti.

Prisimenant rungtynes su Banga, galima spėti, kad Darius Gvildys nebando išsaugoti to, ką sukūrė Liubšys. O „savo futbolo“ komandai perduoti treneriui greičiausiai trūksta raumenų. Taip Sūduva pavirsta beprasmiškai po aikštę lakstančių vyriokų šaika. Taktine prasme komanda su Banga lošė nulinį futbolą. Ten nebuvo jokios taktikos, jokios strategijos, jokios minties. Nieko, ką komanda galėtų priešpastatyti pergalingo entuziazmo apimtiems priešininkams. Kaip ir ankstesniais sezonais prie „mažųjų“ trenerių, Sūduva apskritai nustoja lošti komandinį futbolą. Gvildžio minėto agresyvumo taip pat nėra nė kvapo. Jo rungtynėse su Banga netgi buvo mažiau nei Liubšio laikais, kai agresyvumas net nebuvo akcentuojamas. Vieninteliai agresyvumo blykstelėjimai pasireiškia grubiomis pražangomis pralaimėjus eilinę dvikovą. Geltonos kortelės lygio grubumo bukumą ir beprasmybę rodo tai, kad dažniausiai tokios pražangos atliekamos aikštės viduryje, kai ypatingo pavojaus nėra nė kvapo.

Štai dėl šių priežasčių antradienio rungtynės su Atlantu staiga tampa išskirtinėmis ir labai svarbiomis. Visi puikiai supranta, kad jei ir šį kartą nebus pergalės, tuomet ir vėl galėsime kalbėti apie gilią ir juodą duobę, kurioje komanda ir vėl atsidūrė. Juk ne tam komandos vadai keitė trenerius, kad Sūduva nesugebėtų įveikti Atlanto. Net jei Atlantas ir yra smarkiai stipresnis, nei buvo pirmame ar antrame ratuose. Tuomet trenerio keitimas kone finalinėje čempionato stadijoje apskritai tampa absurdiškas – juk neverta keisti trenerio, jei komanda yra priversta traktuoti Atlantą kaip pavojingą varžovą. Jei tik tokios yra komandos vadovų ambicijos, tai jas buvo galima įgyvendinti ir su senuoju treneriu. Arba su antruoju treneriu. Arba iš viso be trenerio. Trumpai tariant, Sūduvai nereikia trenerio, jei tokios komandos kaip Atlantas tampa mūsų komandai rimtu iššūkiu.

Va tokios liūdonos mintys mane aplankė prieš rungtynes su čempionato autsaideriu. Nors ir nelengva, tačiau iš paskutiniųjų mėginu save įveikti ir užsikurti tikėjimą tuo, jog šios mintys buvo klaidingos. Bandau įtikinti save, kad Sūduvai Atlantas – ne tas varžovas, kurio reikėtų bijoti. Mėginu tikėti, kad Sūduva dar turi savigarbos ir ambicijų. Ir noro žaisti futbolą, kuris teiktų malonumą ir žiūrovams, ir patiems žaidėjams.

Reklama

19 Responses to “Laukiam: Sūduva – Atlantas”


  1. 1 jo 2012-08-20 00:26

    Eilinis pavyzdys kaip del trumpalaikes perspektyvos gadinama ilgalaike. Liubsio atleidimas padejo pereit Europos lygoje Daugava ir laimet Serbijoj, bet tuo viskas ir baigesi.

    Siaip Gvildzio itaka is zaideju puses matoma – pradejo zaist jo pazystami Ledesma, Beniusis, tas pats jo pakviestas Freidgeimas du uzdejo Dainavai. Bet pagal taktinius sprendimus tai arba Gvildys kol kas netraukia iki vyr. trenerio, arba aplinka kalta kad kazkieno ranka per daug siekia. Pagal tai kiek (kitur gerai padirbejusiu) treneriu Suduvoj “sudege“ galima sprest kad pastaras variantas.

    Kita vertus idomu kiek tas pats truks Zalgiry, o Kruoja isvis nusirito ir ten permainos irgi gresia. Taip kad liks pirmas penketas isskyrus Ekrana pakeites trenerius :)

  2. 2 p.o.p. 2012-08-20 01:00

    na trenerių keitimas – ko gero vienas ryškiausių šių metų A lygos bruožų. Ir iš esmės jis byloja apie vieną dalyką – treneriai imami pernelyg nesigilinant į jų sugebėjimus ir tinkamumą dirbti su konkrečioje situacijoje esančia komanda, o juos paėmus – keliami tikslai, gerokai viršijantys realias komandos galimybes.

    kitaip tariant, iš tikro rimtiems treneriams A lygos klubai arba neturi pinigų, arba jų tiesiog gaili, o komandoms kelia tikslus iš lempos, kurie mažai ką bendro turi su realiu komandos pajėgumu ar jos evoliucija. Kruojos atvejis, sakyčiau, klasikinis – surinkus teoriškai neblogą komandą, ji pusė čempionato puikiai sugrojo. Tačiau tai yra žalia komanda – sumesta krūvon ir neturėjusi laiko padoriai susižaist. Nieko nuostabaus, kad nepavyksta viso sezono atgrot “ant sparnų“ – tačiau pirmai duobei pasitaikius puolama į totalinę paniką, nuo ko duobė dar labiau gilėja, kol galų gale “ant nervų“ griebiamasi paprasčiausio sprendimo – keisti trenerį.

    Bent jau man asmeniškai nesuvokiamas tas komandos savininkų naivus tikėjimas, kad pirmas po ranka pasitaikęs treneris galėtų išspręsti žaidimo problemas. nors tu ką – niekaip nesuprantu, ko, pavyzdžiui, Sūduvos vadovai tikėjosi samdydami Darių Gvildį? Nors, aišku, pernelyg aš čia komplikuoju. Aišku ko tikėjosi – tikėjosi, kad nutiks stebuklas ir Sūduva laimės aukso medalius. Sunkiau suprast iš kur toks neprofesionalus tikėjimas gali rastis – juk jei komandai imi jauną, nepatyrusį, tačiau ambicingą trenerį, tai turėtum kitaip kalbėti – “va, palauksim metelius kitus, gal trejus, o tada jau sieksim rimtesnių tikslų“.

  3. 3 Remis 2012-08-20 09:11

    “Kruojos“ problemos kur kas žemiškesnės nei susižaidimo stoka. Jei ukrainiečio vairininko iš tikro neliks, kaip kad rašo futbolas.lt, tai bus žingsnis į priekį.

  4. 4 Varvalas 2012-08-20 09:21

    Gvildžiui “vilko bilietas“ negresia, nes taip įvykus atsinuogintų klubo vadovų nekompetetingumas. Jei nuo Atlanto gaus 2 – 4, tai niekas “kadruose“ daug nesikeis; gal kokį vaikiną iš sanatorijos išrašys … Taigi, Gvildys yra pasmerktas sezoną baigti čia.

  5. 5 niekas 2012-08-20 11:27

    Dėl Chveduko, tai po jaunimo rungtynių su suomiais buvo rašyta , kad traumuotas, tik neaišku kas per trauma ir kada ją gavo.

  6. 6 Varvalas 2012-08-20 12:31

    ir niekaip nepatikėsiu, kad Gvildys (ar kitas vietoj Liubšio būtų atsiradęs treneris) savo noru sugalvotų sukeisti daugiau kaip pusės komandos žaidėjų pozicijas aikštelėje. Vieną, du pakeisti galima ir net kartais yra būtina, bet ne … Ale, ir taip viskas toje “keitimų“ politikoje paaiškėjo po paskutinių europinių rungtynių. Taip ir buvau prognozavęs. O juk galėjo Ledesma pastovėti vartuose – gal taip nenuvargtų.

  7. 7 na 2012-08-20 12:51

    jei Ledesma dar vartuos stovėtų, tai išvis nieko nebbūtų šiemet iš Sūduvos, tas ir bevaikščiodamas sugeba kažką sukurti, skirtingai nei dauguma kitų

  8. 8 suduvietis 2012-08-20 15:09

    Po rungytniu su serbais, berods, gvildys pasake, kad Leimona mato tik vidurio gyneju, tai leiskit man paklaust, kokioje pozicijoje jis mato Urba? Rungtynes su banga parode, kad jam ta pozicija yra tamsus miskas. Bangai buvo visiskai atiduotas aikstes vidurys. Manau, kad Leimonas ir nera pats geriausias vidurio saugas, taciau uz Urba jis tikrai toje pozicijoje gali atrodyt. O Urba manau ir pats gynyboj mieliau zaistu. Bet va Radzius grizta po diskvalifikacijos ir uzkamsys ta spraga aisktes viduryje/

  9. 9 Laisvas 2012-08-20 15:20

    Kruoja jau padarė permainas.

  10. 10 voleur 2012-08-21 10:48

    Niekur nerašo apie tas permainas, ir sūduvoje reikia kardinalių permainų :) ar ir patiems žaidėjams patinka kai juos vadina “ lavonais“ ar “sanatorijos berniukais“ ir ragina aikštėje “darykit ką nors“. Be elementarios savigarbos.

  11. 11 Bekas 2012-08-21 11:11

    Ko čia vis ant tu zaideju varot, nežais jie geriau net jei pats maurinjo treniruos, viskam yra galimybių ribos, vieni per seni, kiti per mazai talentingi, kad ant Lietuvos žemes butų geriausi. Stengiasi chebra, bet kiek besistengtum, vistiek jei esi vidutiniokas tai juo ir liksi

  12. 12 griezhtas 2012-08-21 12:21

    Talento pas musiskius A lygai tikrai uztenka, truksta fizinio pasirengimo ir rimtesnio poziurio i savo darba. Pvz. toks Eliosius tikrai labai talentingas ir tikrai talentingesnis, uz Chveda, bet kas is jo talento kai jis duotas visiskam tinginiui.

  13. 13 Bekas 2012-08-21 13:54

    Jei Eliosius tinginys tai vadinasi buvo nevykęs pirkinys. Bet tas jau ir y pagrindą beveik nepatenka. O dauguma kitu ‘talentu’ neabejotinai lietuviškos a lygos lygio bet tik vidutinio, niekuo negeresni nei už siauliu nei kruojos nei bangos grajokus

  14. 14 mesi 2012-08-21 14:57

    Labai tisliai pasakyta – Darius Gvildys tapo dar viena auka, palaužta demonų, kurie šlaistosi po Marijampolės futbolo kompleksą jau keletą metų. Panašu, kad demonams nugalėti reikės ne naujo trenerio, o cielo Švento Jurgio (gal Marijampolės meras galėtų paleisti tą šventąjį iš miesto cherbo ir pasiųsti bent poros savaičių stažuotei į Sūduvos futbolo klubą?).

  15. 15 griezhtas 2012-08-21 15:40

    Kai suduva Eliosiu isigiju jis buvo jaunas ir talentingas, kaip tinginys dar nebuvo atsiskleides. Siaip suduvoje visi ji turintys sugeba savo tingejimo talenta atsiskleist.
    Del kitu talentu, tai Ledesmos talento suderinto su tinkamu darbstumu ir fiziniu pasiruosimu uztektu geriausioms pasaulio lygoms. Urbsys kiekviena sezona turi keliu savaiciu etapus kai zaidzia labai gerai, vadinasi talento turi. Slavickas moka zaisti, tik gal tokioj pozicijoj neatsiskleisi. I Loginova grazu ziureti, kaip beveik visas dvikovas be baudu laimi (aisku su pozicijos uzsiemimu siemet ne kas). Tiek to pacio Leimono zaidimas techniskas iki to momento kol reikia atiduoti pasa.
    Tai yra visi, isskyrus veteranus, suduvos zaidejai gali zaisti geriau, nei zaidzia t.y. savo telentu jei neisnaudoja. Tei patys siauliai ir kruoja turi talentingu, bet dar savo potencialo neisnaudojusiu zaideju.

  16. 16 niekas 2012-08-21 16:44

    Kažin pasitraukus REO paliks tik pirmų 2 ratų rezultatus, ar visus?

  17. 17 griezhtas 2012-08-21 20:54

    zaidimas visiska impotencija, jei ne teisejas butume gave nuo atlanto.
    VM – daryk ka nors!!!!

  18. 18 voleur 2012-08-21 21:34

    Žiūrint iš tribūnų neatrodė jau taip labai blogai, klaidų kaip ir visada darė nemažai bet judėjo aikštėje žaidėjai vat tik tam paskutiniam smūgiui ar perdavimui trūko, na bet 2-0 tikrai neblogai, žinant kad sūduva galėjo ir priešingai šiandien užbanguoti.

  19. 19 Varvalas 2012-08-21 21:40

    kažkas rūbinėje sumaišė Loginovo ir Eliošiaus bucus: vienas išbėgo su dviem kairiais, kitas – dviem dešiniais.


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,184,489 hits