Apie tai, kaip lietuviai vieni kitus stebino

Pirmas punktas – šio vakaro reikšmė. Stebuklas nutiko. Mažai kas jo tikėjosi, tačiau šį kartą lietuviai nustebino vieni kitus. Žmonės užpildė stadioną, o rinktinė sulošė taip, kaip senokai nėra lošusi. Jau pamiršę buvome tokį rinktinės žaidimą. Vakaras buvo puikus nuo pradžios iki pabaigos, o visi optimistai, kurie stebuklo tikėjosi ir bilietus į rungtynes nusipirko, namo grįžo pasitreniravę visu balsu šaukti „Lietuva, Lietuva!!!” Net ultrų tribūna buvo sausakimša – o juk iki rungtynių pradžios likus kokioms 20 minučių net nebuvo aišku, kurioje tribūnoje aktyviausias rinktinės palaikytojų flangas rinksis. Panašu, kad Pietų IV radijo laidoje spėdamas šios tribūnos apimtį, buvau arčiau tiesos, nei kolegos iš Žalgirio smogiamojo dalinio.

Savaime suprantama – pergalė euforiją būtų užkėlusi į Himalajų viršukalnes, tačiau nebūtina visko norėti iš karto. Svarbiausia – rinktinė lupo aikštėje taip, kad nė akimirkos neteko jaustis futbolo provincijos gyventoju. Normalus, įteptas, gražus, emocijų kupinas futbolas ir rinktinės žaidėjai, besiplėšantys net ir dėl beviltiškų kamuolių – prieš metus apie tokį vaizdą galėjome tik pasvajot. Plojimai futbolininkui (deja, neprisimenu, kuris ten buvo), kai tas mėgina ištraukti kamuolį iš užribio iš paskutinių jėgų, tačiau vis tik keliom sekundės dalimis nespėja – viską pasako apie tai, ką lietuviai tribūnose manė apie lietuvius futbolo aikštėje. Ir jei dar pridėsime viso stadiono vieningą padėką komandai po finalinio švilpuko – gausime vaizdelį, teikiantį labai daug vilčių. Galim tik paliūdėti, kad šiais metais Lietuvos rinktinės Vilniuje jau nebematysim – su Graikija, Lichtenšteinu bei Bosnija ir Hercegovina Lietuva loš svečiuose.

Antras punktas – rinktinės žaidimas. Iki šiol rašiau tik apie emocijas ir euforijas. Tačiau Lietuvos rinktinės išvaizdą šį vakarą teikia ir tam tikrų racionalių vilčių. Visų pirma – seniai buvom begirdėję, kad po rungtynių su akivaizdžiai galingesniu varžovu ir treneris, ir žaidėjai pyktų dėl to, kad nepavyko laimėt. Juk toks požiūris ir turi būti – nesvarbu, koks varžovas, jei buvo konkrečiose rungtynėse susidariusi galimybė laimėt, tą ir reikėjo padaryt.

Nemažai centrinės tribūnos gerbėjų (spėju, kad prieš telikus – taip pat) jau dabar niurzga ir cypčioja dėl to, kad pašalinus iš aikštės slovaką, lietuviai nepuolė galvas pametę į puolimą. Spėju, jie yra menki lietuviško futbolo žinovai. Užtenka pažiūrėt į klubus, kuriuose lošia Slovakijos rinktinės žmonės, kad suprastum, jog net ir likę dešimtyje jie yra ne mažiau pavojingi. Lietuviai elgėsi teisingai – neturėdami normalių centro saugų, nemėgino imituot pozicinio žaidimo, o tiesiog nutasė slovakus tam, kad per paskutines dešimt minučių galėtų pamėgint įrident dar vieną kamuolį į slovakų vartus. Taip ir buvo – buvo šturmas per paskutines dešimt minučių, kai slovakai išrodė apgailėtinai. Įvarčio pasiekt nepavyko, tačiau lietuvių žaidimo planas buvo labai aiškus ir jie jo griežtai laikėsi.

Žinot, kas mane labiausiai nudžiugino rinktinės išvaizdoje? Ogi tai, kad vengras pagaliau padarė iš mūsiškių komandą, kuri atitinka mūsų žaidėjų galimybes ir jas maksimaliai išnaudoja. Mes jau šimtą metų neturime kuriančių saugų. Todėl aikštės viduryje Lietuvos rinktinė gali priešininkui pasiūlyt nebent spaudimą ginantis, nes yra naivu tikėtis, kad ši komanda pradėtų lošti aukšto lygio pozicinį, kombinacinį futbolą.

Tai, kad lietuviai sugeba gintis mes irgi puikiai žinom. Geros gynybos pavyzdžių pastaraisiais metais buvo pilna (gal tik Žutauto laikai tuo nepasižymėjo). Tačiau labiausiai džiaugiuosi tuo, kad vengras kietą gynybą pagaliau sujungė su iš tikro agresyviu kontratakuojančiu futbolu. Seniai nebuvau matęs taip tikslingai ir planuotai kontratakuojančios mūsų rinktinės. Šį lūžį Lietuvos rinktinės žaidime puikiai patvirtina statistika – smūgių į vartų plotą lietuviai atliko 4 (slovakai – 5), smūgių link vartų – 9 (slovakai – 4), kampinių kėlė – 5 (slovakai – 6). Mūsiškiai taip pat užsidirbo pakankamai daug baudos smūgių aplink slovakų vartus.

Tad ploju mūsų vengrui už tai, kad nebandė iš lietuvių padaryti ispanų, o privertė juos lošti tokį futbolą, kuris mūsų futbolo stiliui ir lygiui yra parankiausias. Viliuosi, kad tai nebuvo vienerių rungtynių atsitiktinė sėkmė.

Trečias punktas – nevykėliai. Jau minėjau, tačiau pasikartosiu – negalėjau patikėti savo ausimis, kai išgirdau, kad prieš pat rungtynes nėra aišku, kur dėti lietuvių ultrų. Kaip supratau, buvo sukeisti užvartinių sektorių numeriai, slovakai pasodinti prie pat įėjimo, lietuviai lyg ir nusiųsti į tolimąjį kampą, tačiau juos įleisti atsisakyta, motyvuojant tuo, kad lietuvių ultros negali praeiti pro sektorių, kuriame stovi slovakų ultros. Situacija buvo išspręsta prieš pat rungtynių pradžią slovakus perkėlus į tą tolimąjį kampą. LFF klerkai gali tik padėkot dievuliui, kad šis tautų kraustymasis įvyko taikiai ir be tarptautinių konfliktų.

Žmonių patalpinimo į stadioną planas apskritai buvo košmariškas. Šitą nesąmonę pats mačiau ir praėjau, tai galiu asmeniškai paliūdyti. Žmonėms nebuvo paaiškinta pro kuriuos vartus jiems dera patekt į stadioną. Veiksmas vyko tamsoje (matyt LFF taupo elektrą) ir krūva žmonių tik atstovėję eilę, apčiupinėti apsauginių ir pašvitinę savo bilietą ties stadiono durimis būdavo informuojami, kad jiems teks apsisukt ir tą patį ritualą pakartot kitoje stadiono pusėje.

Bilietų skaitytuvų ir besisukančių durų jungtis buvo tokia, kad tik labai mitrus pilietis galėdavo spėt savo bilietą nuskanavęs pro tuos spyglius vidun patekt. Prieš mano nosį taip nutiko vienam pagyvenusiam ponui – bilietas nuskanuotas, o sunkių spyglių prasukti nespėjo. Tuomet mergikė atiduoda jam bilietą ir siunčia „Ten“ (rodydama ranka kažkur į tamsą). Čia pat kitas pilietis po tokios pat situacijos mėgino įtikinti durų aptarnaujantį personalą, kad nors jo bilietas ir buvo nuskanuotas, tačiau į stadioną jis nemėgina patekti antrą kartą. Beje, prie vartų tvyrojo tikras chaosas, o apsaugos „patikrinimas“ buvo visiškai simbolinis – vidun laisvai galėjai prasinešti kad ir vodkės bonką. O tik pro tas duris prasisukus ir vidun patekus aptikau tokį riebų poną iš federacijos, kuris draugeliui į ausį anekdotus pasakojo. Štai taip – už vartų blaškosi klientai, sumokėję nuo 70 iki 100 litų, o šeimininkas stebi jų kančias ir kikena. Bravo, ponai!

Vienintelis dalykas, už kurį federaciją buvo galima pagirt – tai nemokamai dalijami lietpalčiai. Tačiau šį mielą dalykėlį iškart numarina už 3 litus parduota rungtynių programėlė, į kurią gėdingai nesugebėta įdėti kokybiškos rinktinės nuotraukos. Jei dešinėje pusėje stovinčio Radavičiaus veidą dar galimą įžiūrėti, tai Danilevičius su Karčemarsku kairėje pusėje skendi visiškame rūke. Užtat LFF logotipas toje nuotraukoje matosi ryškiausiai. Puikūs ir po dukart pakartoti (pradžioje ir pabaigoje) LFF prezidento bei generalinio direktoriaus atvaizdai. Ir kodėl tie žmonės nieko iki galo gerai nesugeba padaryt?

O paskutinį spjūvį ant juodo LFF kostiumo paliko komandos kapitonas Šemberas, po rungtynių pareiškęs, kad stadiono veja tinkama lošti mėgėjams bei vaikams, o ne profesionalams. O dabar – citata iš minėtos programėlės: „Tai didelė šventė, nes šis stadionas yra skirtas tik futbolui ir pirmasis šalyje atitinka tarptautinius reikalavimus aukšto ranko varžyboms /…/ Todėl su pasididžiavimu galime pasakyti, kad tai – nauji Lietuvos futbolo namai“. Jūs patys galite pasirinkti, kuo norite tikėti – UEFA taurės laimėtoju ar nušalintu LFF prezidentu.

Yra kaip yra. Galim pasidžiaugt, kad lietuviškos futbolo biurokratijos marazmai neišmušė rinktinės iš vėžių. O gal kaip sykis atvirkščiai? Šį kartą nutiko saldi komandos ir jo gerbėjų vienybė – nepaisant visų nesąmonių, kurias savo ruožtu pastarosiomis dienomis nuveikė LFF. Iš stadiono pranešėjų kalbų matėsi, kad LFF irgi labai norėtų patekti į šią šventę. Tik, bijau, greitai niekas tų nevykėlių į savo tarpą net įsileisti nenorės.

Reklama

14 Responses to “Apie tai, kaip lietuviai vieni kitus stebino”


  1. 1 baneriukas 2012-09-08 02:20

    Su kokia kaina į tą stadioną aktyviausieji rinktinės fanai pateko… Kam iki nuovados teko pasivėžinti, kam striukė sudraskyta buvo, kas į veidelį „paglostytas“ buvo… Gyvenam teisinėj valstybėj?

    Kas dėl įvykių aikštėje – iš tiesų džiugu, kad vyrai pagaliau kovojo ir, bent kiek pačiam teko pastebėti, tuo savo užsidegimu netgi išmušė slovakus iš vėžių. Gaila tik dėl kvailo praleisto įvarčio, bet yra, kaip yra.

  2. 3 Andrius 2012-09-08 14:38

    Taip taip dar ir “robokopai“ neveltui sarvus uzsideje buvo, kad ir trumpai, bet gavo proga ranka pamiklint! Vargseliui operatoriui net kamera buvo pabaksnota, objektyvas naslaitis liko ant kieto grindinio gulet!
    Siuom momentu suzybejo tulas Aurimas Budraitis, kai “robokopo“ kovineje pozoje uzklause, ar galite prisistatyti? o jus galite pakomentuoti, kodel patalzete zmones? :D kazkaip tuo momentu pirma kart Budraiciui respekta pajauciau :)

    • 5 James Gordon Bennett 2012-09-09 21:46

      Nereikia nuvertint išvien “lojančių“ žurnalistų, juk jų žodžiuose kartais daugiau tiesos gali būti, negu inteligentiškų pozityviai nusiteikusiųjų kostiumuotųjų apžvalgininkų žodžiuose. Tik kartais visuomenei “lojimas“ taip atsibosta, kad ji užsideda rožinius akinius ir kritikos jau nebegirdi.

  3. 6 Tomas 2012-09-08 15:19

    Beje, prie vartų tvyrojo tikras chaosas, o apsaugos „patikrinimas“ buvo visiškai simbolinis – vidun laisvai galėjai prasinešti kad ir vodkės bonką.

    Sito sakinio tikrai nereikejo rasyt. Manau pats supranti kodel!!

  4. 7 Varvalas 2012-09-08 16:02

    akivaizdžiai matyti, kaip sunku tvarkytis be nušalinto prezidenterio :) Iškart Vokietijoje nužiūrėta tvarka pairo :){

    O ta apšvietimo nebuvimo prie (aplink, šalia) stadiono problema yra būdinga beveik visiems Lietuvos stadionams. Nenoriu prižagsėti, bet, matyt, tik didesnė nelaimė privers ieškoti civilizuotų sprendimų. O gal kai kam tamsa padeda bėdas paslėpti?

  5. 8 Juventini 2012-09-08 17:36

    čia Sūduvoj peržiūroj Neijus Valskis? Nes draugiškose prieš Balstogę lyg ir jis žaidė

  6. 9 p.o.p. 2012-09-08 17:44

    Jo, Budraiciui pliusa tikrai galima det – juolab kad sio skandaliuko metu ir futbolas.lt pasidare tokiu info centriuku i kuri operatyviai suplaukia visi su sia tema susije pranesimai.

    Sviesos aplink stadiona problema A lygos rungtynese dar gali siaip ne taip toleruot – ten zmoniu mazai ir visi vietiniai buna, ir uzristom akim kelia iki stadiono galintys atrast. Vakar gi LFF puikiai zinojo kiek zmoniu turi pasirodyt, todel pastatyt pora generatoriu su galingais prozikais daug pinigu nebutu kainave. Tiesiog pohui jiems ten – kitas problemas sprendzia. Kazkas is seniu ana diena Kvedara viesai apkaltino kad veteranais nesirupina, tai patys girdejot kokia kalba pries rungtynes buvo isrezta – buvo pasakyta, kad federacacijai rupinasi net tais kurie 1920 futbola lietuvoj kure – idomu tik kaip – gal paminklus stato?

  7. 10 Anonimas 2012-09-09 00:04

    su valskiu jau pasirase

  8. 11 rolas73 2012-09-09 00:39

    sveiki
    radzinevicius siandien gola cekijos anroj lygoj imuso
    su kuom ir sveikinam :) :) :)

  9. 12 niekas 2012-09-09 20:49

    Nerijus Valskis buvo FBK žaidėjas, o kur žaidė paskutiniu metu?

  10. 13 bronius 2012-09-09 21:38

    Minsko FC Minsk

  11. 14 p.o.p. 2012-09-09 22:58

    Valskio istorija pagal transfermarkt: Žalgiris-FBK-Šilutė-FBK-FK Smorgon-FBK-Liepojos Metalurgs-FK Minsk


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,184,452 hits