Gandų anatomija: Šilgalis ar Skaisgirys?

Batalijos dėl LFF prezidento sosto pasiekė mitologinį lygmenį – abiejų ganduose minimų kandidatų vardai skamba lyg būtų iš Žiedų Valdovo trilogijos. Bet kad rinkti ketinama ne hobitų karalystės valdovą, o LFF prezidentą, tai pašnekėti apie juos galima ir žmonių kalba.

Tikrosios kovų priežastys. Svarstymų apie tai, kas galėtų užimti Lietuvos futbolo vado postą visada buvo daug. Visai neblogą kovų dėl valdžios Lietuvos futbolo pasaulyje vaizdelį neseniai nupiešė Nerijus Kesminas – kaip ir įprasta, labiau pagrįsta nuogirdomis nei faktais (o ar gali būti kitaip?), tačiau turinčią bent šiokį tokį racionalų grūdą. Tiesa, ten nėra atsakyta į esminį klausimą, kuris galbūt visą tiesą ir atskleistų.

Kokio velnio dėl to LFF prezidento posto tokie mūšiai vyksta apskritai? Aš atsakymo nežinau. Tačiau dėl vieno galime būti tikri – dėl valdžios LFF iki kraujo pliekiamasi tikrai ne dėl to, jog kovotojams bent truputį rūpėtų Lietuvos futbolo ateitis ar futbolas apskritai. Nepriklausomos Lietuvos politinė ir ekonominė istorija mus jau seniai išmokė – rimtai kovojama tik dėl tų reikalų, kurie slepia milijonus. Litų, dolerių ar eurų.

Vadinasi, kad ir koks nustekentas būtų Lietuvos futbolas, jame vis viena yra rimtas šansas įsimesti į savo kišenę ar sąskaitą solidžias sumas. Galim pamiršt Kvedaro šnekas apie tai, kad „UEFA viską taip tikrina, kad jokia vagystė neįmanoma“. Ir geriau pagalvokime apie tai, kiek pastaraisiais metais buvo rimtų statybų, kuriose dalyvavo LFF. Ir kiek jų dar galima Lietuvoje atlikti artimiausią dešimtmetį. Pagalvokim apie tai, kokius reikalus LFF gali sukti su vietinėmis valdžiomis, kurių žemėse tos statybos vyksta. Pagalvokime apie nekilnojamą turtą (žemes, stadionus, bazes ir t.t.), aplink kurias sukasi federacija, net jei, perfrazuojant Kvedaro žodžius, „parašų LFF valdininkai ir nededa“.

Taip, futbolas nėra energetikos ar žemės ūkio sritys, kuriose vartosi visai kitokių dydžio pinigai. Tačiau, matyt, net ir tokioje šalyje kaip Lietuva, futbolas vis tik suteikia pakankamai daug legalaus ir nelegalaus uždarbio galimybių, kad dėl Lietuvos futbolo federacijos valdymo jau daugybę metų vyksta žymiai atkaklesnės kovos, nei, pavyzdžiui, dėl įtakos krepšinyje. Neabejoju, kad UEFA ir FIFA ekonominė galybė bei griežta pozicija net ir nacionalinius futbolo reikalus tvarkyti be valstybių kišimosi yra ne paskutinės svarbos faktorius.

Šilgalis prieš Skaisgirį – bendras kovos lauko vaizdelis. Taip, šiedu personažai buvo paminėti, tačiau kol kas istorija vystosi taip, kad jie dažniau sako „nieko nežinau, nieko negirdėjau“, nei pasakoja apie savas lietuviško futbolo vizijas. Bet mums nėra svarbūs nei konkrečiai jie, nei jų realūs planai. Šiedu berniukai atstovauja tam tikrą visuomenės veikėjo tipą, todėl mes galima apsvarstyti ar būtent „tokie pareigūnai“ yra tinkami LFF federacijos prezidento pareigoms eiti.

Taigi, Šilgalis ir Skaisgirys atstovauja dvi galingas visuomenės sritis – politiką ir pramogų industriją. Ir kai pagalvoji be išankstinių nusistatymų, tampa labai keista, kodėl politikai ir pramogų prodiuseriai staiga sugalvoja, kad jie – laisvai galėtų išoperuoti Lietuvos futbolo kūno auglius. Šilgalis su Skaisgiriu yra tolygūs kandidatai – abu su futbolu neturi praktiškai nieko.

Šilgalis: ar politikai gali sutvarkyt Lietuvos futbolą? Labai įdomu – net krepšinyje politikai mėgsta tik pasišildyti sportininkų šlovės spinduliuose, tačiau į krepšinio reikalų valdymą nelabai kišasi ir į krepšinio organizacijas taip pat nesiveržia. Tuo tarpu futbole politikų – nors vežimu vežk.

Tik va – jei jau kalbėtume apie politikus futbole, tai Šilgalis ko gero yra pats blogiausias variantas.

Lietuvos politikus grubiai galima suskirstyti į tris dideles grupes.

Pirmojoje – idėjiniai vedliai, formuojantys bendrą politinį foną (Landsbergis, Brazauskas, Uspaskichas, Valinksas, Šustauskas ir t.t.). Šie daug šneka, posėdžiauja, kalba per teliką, turi autoritetą, tačiau patys savo rankelėmis nieko nedaro.

Antroji – valstybės funkcionieriai (gerąją prasme). Šie dažniausiai yra nematomi konkrečių sričių specialistai, darantys realų darbą. Be jų neįmanomas jokios šiuolaikinės valstybės funkcionavimas. Tačiau kaip taisyklė – šie žmonės yra „kraštiniai“. Jie pritampa prie bet kurios partijos ir apie juos išgirstame tik tada, kai pirmosios grupės politikams prisireikia atpirkimo ožių.

Na ir trečioji, pati linksmiausia grupė – šūdmaliai. Tai yra amžini Seimo ir valstybės institucijų „darbuotojai“, kurie yra tik dėl skaičiaus. Nes tam tikras skaičius tiesiog turi būti – visos kėdės turi būti užpildytos, kad būtų įgyvendintas demokratinio „balsavimo“ principas. Dažniausiai apie šiuos veikėjus išgirstame tuomet, kai laikraščiuose pasirodo nuotraukos tema „Seimo narys miega posėdžio metu“.

Bijau, kad Šilgalis būtent ir yra solidus trečiosios grupės narys. „Amžinas“ politikas, niekada neturėjęs rimtų pareigų. Ir jei tūlo lietuvio paklaustum, ką žino apie Šilgalį, tai 99 procentai atsakytų: „a, čia tas, kuris šokių projekte dalyvavo“. Vadinasi, jei Šilgalis vis tik taptų LFF prezidentu, jis būtų paprasčiausias statytinis. Ir jo deklaruotas „stabilizatoriaus“ vaidmuo priklausytų ne juo jo veiksmų, o nuo to, kaip pasiskirstytų povandeninių jėgų santykiai.   

Iš esmės tas pats nutiktų į tokį postą paskyrus ir antrosios grupės politiką – jie taip pat patys nieko nesprendžia, o tiesiog puikiai atlieka kitų jiems pavestas užduotis. Tuo tarpu joks rimtas pirmosios grupės politikas neis į tokią „menką“ vietą – nebent būtų fundamentaliai susikompromitavęs ir neturintys jokių šansų ką nors ypatingo nuveikti didžiojoje politkoje. Kitaip tariant – nebent, būtų išėjęs „į pensiją“.

Mano išvada štai kokia. Politikoje Lietuvos futbolo gelbėtojų nederėtų ieškoti. Kuo daugiau politikai ir politinės jėgos rodo dėmesio futbolui, tuo rimčiau galime kalbėti apie tai, kad futbole yra kažkas negerai – to, kas susiję su dideliais pinigais, bet ne su pačiu futbolu.

Skaisgirys: ar Lietuvos futbolui reikia prodiuserio? Galėtume sakyti, kad Skaisgirys – žymiai geresnis sprendimas nei Šilgalis. Gerai, aš manau, kad Skaisgirys yra vienas svarbiausių žmonių, atsakingų už lietuviškos televizinės produkcijos nudrenavimą į totalaus primityvizmo lygį. Tačiau ne apie tai čia kalba. Jo pasiekimai rodo, kad tai yra žmogus, kuris moka „sukti reikalus“. Žino, ko „reikia liaudžiai“ ir moka organizuoti pelną nešančius projektus. Tad jei mūsų tikslas būtų lietuvišką futbolą paversti vakarietiško stiliaus pramogų industrijos šaka, Skaisgirys būtų pats geriausias sprendimas. Esu tikras, jis sugebėtų padaryti taip, kad stadionai vėl būtų pilni – juk užtenka pažadėti, kad prieš rungtynes koncertuos Radžis su Kučinsku, o per pertrauką jie fotografuosis su gerbėjais ir kokios Marijampolės stadionas būtų pilnutėlis. Na ir kas kad dauguma atėjusių būtų garbaus amžiaus ponios – pilnas stadionas yra pilnas stadionas.

Tačiau mes visi suvokiame, kad Lietuvos futbolui reikia ne to. Mums reikia suremontuoti lietuviško futbolo pamatus (vaikų rengimas, infrastruktūra, klubinio futbolo sistema ir t.t.) bei radikaliai atšviežinti visas futbolo gyvybę užtikrinančias organizacijas nuo apačios iki pat viršaus. Taip pat reikia racionalios ir šiuolaikiškos vizijos, kartu su efektyvių veiksmų tai vizijai įgyvendinti planu. Bijau, kad tokie darbeliai Skaisgiriui turėtų būti labai nuobodūs. Juolab, kad jokio greito pelno iš to tikėtis nebūtų jokių šansų. 

Kas dar galėtų gelbėti Lietuvos futbolą? Visose ligšiolinėse diskusijose buvo minimi tik vienos grupės atstovai – futbolininkai, vis dar žaidžiantys ar jau senokai kremtantys trenerių duoną. Atvirai pasakius, aš nelabai suprantu, kodėl piliečiai taip daug tikisi iš sportininkų, kurių dauguma nėra ragavę nei valstybinių tarnybų, nei politikos, nei rimtos vadybos? Juolab, kad nemažai minimų kandidatų apskritai Lietuvoje lankosi tik per atostogas ar rinktinės stovyklų metu.

Ivanauskas, Narbekovas, Turskis, Jankauskas, Šemberas – nejaugi tikitės, kad šie žmonės bus pajėgūs nuveikti ką nors realaus perpuvusioje federacijoje? Ar tai yra žmonės, kurie pajėgtų išvaryti pensijon du trečdalius futbolo sistemos veikėjų ir į jų vietas nusamdyti jaunas pajėgas? Ar jie sugebėtų išgyventi pastate, kurio rūsiuose sklando kriminalinio pasaulio ir visokiausių interesų grupių vaiduokliai?

Ko reikia, kad Lietuvos futbolo valdyme įvyktų pokyčių? Nepretenduoju į tiesą, tiesiog mėginu diskutuoti. Manau, kiekvienas racionaliai mąstantis žmogus per pastaruosius metus galėjo suprasti, kad LFF problema nėra vien jos prezidentas. Mes jau suvokėme, kad prezidento skeptro mėtymas iš rankų į rankas negali duoti jokių realių pokyčių. Tačiau kiekvienas blaiviai mąstantis taip pat suvokia, kad tokios didelės, valstybinio mąsto sistemos negali pakeisti per vieną dieną. Negali vienu mostu atleisti visų futbolo valdininkų, visų futbolo mokyklų direktorių, visų vaikų trenerių. Galų gale, ir tokio kiekio naujų žmonių per vieną dieną nesurasi.

Vadinasi, Lietuvos futbolo reforma – ilgalaikis procesas. Ir kaip visuomet būna tokios surambėjusiose sistemose – jų reformos yra velniškai sudėtingas dalykas. Sistema iš paskutiniųjų priešinasi bet kokiems pokyčiams, nes suvokia, kad jiems įvykus, didžioji dalis veteranų tiesiog privalės pasišalinti, nes naujom sąlygom jie nemokės funkcionuoti. Ką tai reiškia praktikoje? Ogi tai, kad kiekvienas naujas žmogus, kiekvienas progresyvus sprendimas susidurs su didžiuliu pasipriešinimu. Nauji žmonės bus niekinami, jiems bus sąmoningai kaišiojami pagaliai į ratus, juos bus mėginama diskredituoti. Nauji, progresyvūs sprendimai bei projektai bus vilkinami, o jų įgyvendinimui bus sąmoningai kenkiama.

Štai toks vaizdelis laukia kiekvieno, kuris užsimotų pakeisti Lietuvos futbolo veidą ir vidaus organus. Prezidentu būti paprasta – kaip teisingai šneka visi visų galų prezidentai – nuo prezidentų mažai kas priklauso. Tragedija yra tame, kad joks blaiviai mąstantis jaunas ir šiuolaikiškas specialistas, turintis padorų išsilavinimą ir geras galimybes susikurti savo gyvenimą, nenorės eiti į žemesniąsias futbolo sistemos pozicijas. Bėda ta, kad jauni profesionalai šiais laikais yra įpratę gauti visas įmanomas sąlygas ir įrankius, kad galėtų siekti jiems keliamų tikslų. O jei prieš tų tikslų siekiant sąlygas reikia pačiam susikurt? Galim pamiršt tuos mistinius jaunus futbolo gaivintojus. Jų tiesiog nerasime. Netgi už dvigubai didesnį nei rinkoje jiems mokamą atlyginimą.

Taigi, tam, kad futbolas būtų atgaivintas, reikia ne prezidento, o komandos. Į prezidento kėdę turi sėsti žmogus, kuris būtų pasiryžęs dėl didžiojo tikslo paaukoti savo visuomeninę reputaciją ir asmeninį gyvenimą. Čia beveik panašiai, kaip tie legendiniai prokurorai, kurie Neapolyje eina į kovą su mafija – jie puikiai žino, kad rizikuoja ir savo, ir savo artimųjų ramybe ir gyvybe. Toks žmogus, sėdęs į prezidento kėdę turėtų pakankamai intensyviai užsiimti „valymu“ – keisti senus pirdylas savo žmonėmis. Tam ir reikalinga komanda – net jei iš pradžių jos ir nesimato.

Tas žmogus turėtų susitaikyti su liūdnu faktu, jog „Lietuvos futbolo gelbėtojo“ titulo jis negaus. Jeigu sugebės taip veikdamas išsilaikyti bent kadenciją, jis neturėtų tikėtis, kad tos kadencijos pakaks visos sistemos reformai. Jo tikslas ir darbas būtų tą reformą pradėt, kad sistemos transformacijos imtų suktis. Tačiau visus laurus susirinks tie, kas ateis vėliau ir reformą užbaigs – nes tik tuomet pasirodys realesni pokyčių vaisiai.

Jūs pažįstat tokių bepročių? Ir dar tokių, kurie turėtų panašių bepročių komandą? Aš – ne. Todėl nieko įdomaus LFF gyvenime nesitikiu nei šiandien, nei po metų, nei tolimoje ateityje.

UEFA pozicija ir požiūris į šiandienos LFF skandalus taip pat yra labai svarbus, jei ne lemiamas. Iš to, ką šiuo metu girdime, panašu, kad UEFA Lietuvos futbolo reikaluose nemato nieko smerktino. Greičiau atvirkščiai – bando parodyt raumenį ir pasišaipyt iš Lietuvos teisėsaugos, nes puikia žino, kad posovietinėse valstybėse korupciniai skandalai sprendžiami metų metais. Todėl jokio konkretaus atsakymo iš teisinių institucijų nebus gauta nei šiandien, nei rytoj. O jei ne – tuomet viskas gali likti po senovei.

Atvirai pasakius, iš UEFA apskritai nėra prasmės ko nors tikėtis. Tokio menko reikšmingumo pasauliniame futbole šalis kaip Lietuva UEFA yra svarbi tik vienu atveju – kai reikia balsuoti. Todėl jei Lietuvos futbolo biurokratai tarptautinėse futbolo organizacijose elgiasi „protingai“, jie bus saugomi ir gerbiami. Kam išvyti šunį, kuris rankos nekanda? O UEFA prezidentui labiau rūpi, ką jis šį vakarą valgys vakarienei, nei lietuviško futbolo bėdos.

Ir vis tik – nejaugi iš tikro nėra jokio žmogaus, galinčio atlikti gelbėtojo misiją? Aš šiandien matau tik vieną žmogų, iš kurio būtų galima ko nors tikėtis LFF prezidento poste. Tokį, kuris tiek lietuviško, tiek globalaus futbolo vidų išmanytų, tačiau nebūtų kilęs iš tradicinės Lietuvos futbolo bendruomenės. Kuris jau įrodė, kad moka tvarkytis pačiomis sunkiausiomis sąlygomis. Bet neminėsiu to vardo. Nemanau, kad tas žmogus būtų toks naivus, kad liptų į šitą balą.

Štai taip. Tuo LFF skandalo svarstymą šiame bloge uždarau. Pažiūrėsim, kaip seksis Lietuvos rinktinej Graikijoje ir grįšim į A lygą. Nespėsim apsidairyt – jau ir žiema kieme bus. O tada tradicinis sezono ratas prasidės iš naujo.

Reklama

19 Responses to “Gandų anatomija: Šilgalis ar Skaisgirys?”


  1. 1 Anonimas 2012-09-10 08:57

    Laibinas ar Nikoličius?

  2. 2 carlos 2012-09-10 09:19

    tapinas manyčiau… o jei dėl mūsiškių tai jau greičiau vilma, o ne nikoličius

  3. 3 Remis 2012-09-10 09:22

    Abu kandidatai į prezidentus buvo sugalvoti žurnalistų. Tikrai ne Kvedaras ar dabartiniai Vykdomojo komiteto nariai apie juos kalbėjo. O būtent jie gi ir priims sprendimus, kaip elgtis bent tuos šešis mėnesius, kuriuos teks būti be prezidento.
    Realiai jau anksčiau Skaisgirys buvo minimas tarp tų, kurie galėtų užsiimti A lyga (per klubų valdybą), o ne vadovauti LFF. O Šilgalis greičiausiai yra opozicijos (Ivanauskas, Turskis ir co.) kandidatas, kurį dar garsiojo VR terminais galima pavadinti ir “Zuoko kareiviu“ :)

  4. 4 Anonimas 2012-09-10 17:22

    Miesto laikraštis, StartFM o dabar ir marijampolieciai.lt :)

    http://marijampolieciai.lt/naujienos/sporto-naujienos/6765-apie-tai-kaip-lietuviai-vieni-kitus-stebino-

    aš tikiuosi, kad kada nors po Sūduvos rungtynių vietinėje žiniasklaidoje p.o.p. IŠSAMUS rungtynių komentaras (gal net kartu su A.Gabriu) taps tradicija. O atsiradus stipresniai komunikacijai gal ir žmonių tribūnose padidės, jei ne kiekybiškai tai bent kokybiškai.

  5. 6 sa 2012-09-10 17:52

    Ivartis.net taip yra sis straipsnis :)

  6. 7 p.o.p. 2012-09-10 18:06

    oho, koks pasklidimas:) tik be reikalo marijampoliečiai tekstą iliustravo nusiminusių Sūduvos žaidėjų fotke:)

  7. 8 Anonsas 2012-09-10 18:08

    Smagu, kad Popo žodis sklinda vis plačiau :)

  8. 9 Varvalas 2012-09-10 19:10

    dar pamislys žmogai, kad į prezidentus taikai :)

  9. 10 gaz -mias 2012-09-10 23:13

    uztai ir pavardes to zmogaus nepaskelbe

  10. 11 UCCM 2012-09-11 00:14

    Ai, kaip knieti tą pavardę sužinot.

    O iš kitos pusės linksma, kai Remigijus nusikalba :)

  11. 12 p.o.p. 2012-09-11 01:33

    Ką jau čia taip įdomu:) Tamsta viską šimtą geriau išmanote ir nutuokiate. Juolab, kad ir minėt ką nors baisu – naujų gandų paskui dar kils. Panašu, kad ši tema jau baigia išsekt. Lygiai taip pat panašu, kad niekas nepasikeis – kaip ir visada. Jau tikrai laikas grįžt į A lygą.

  12. 13 Remis 2012-09-11 10:11

    UCCM, smagu, kad tiek nedaug tereikia gerai nuotaikai :) Beje, kai nežinau, tai ir rašau “greičiausiai“.

    Spėčiau, kad pop turi omenyje vieną trenerį, bet man kažkaip jo pavardė nesiriša su teiginiu “kuris jau įrodė, kad moka tvarkytis pačiomis sunkiausiomis sąlygomis“.

  13. 14 rimvill 2012-09-11 19:48

    Tadas Eliošius kelsis į Čekiją. Klubai baigia derinti paskutinius niuansus.

  14. 15 Anonsas 2012-09-11 20:13

    Į kurį klubą iškeliaus?

  15. 16 p.o.p. 2012-09-11 20:45

    Raso, kad i Libereco Slovan – cia, berods, tas pats kur kadaise Radzineviciu nupirko. Nu smagu, kad taip yra – vis ne Kazachstanas ar I lygos rusai

  16. 17 Anonsas 2012-09-11 21:16

    Aha, su kazachais ar rusų pirmokais nėra ką lyginti, nes visgi Slovan Čekijos aukščiausios lygos čempionas :)

  17. 18 griezhtas 2012-09-11 21:23

    kazin kiek suduvai reikejo damoket, kad ji pasiimtu? Nes paskutiniu metu buvo visiskas nulis, gal net su minuso zenklu…

  18. 19 Varvalas 2012-09-11 21:29

    na vienu tinginiu atsikratė


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,184,489 hits