28: EKRANAS 2:2 SŪDUVA

Šį sekmadienį Sūduva sulošė puikias ir visiškai klasikines šio sezono rungtynes. Tokias, kurios parodo šios komandos šio sezono lygį ir galimybes. Deja, kai rodai tik lygį ir galimybes, daugiau nei trečios vietos tikėtis negali. O aukščiau savo bambos (tai yra, aukščiau kasdienių galimybių) Sūduva kol kas šiais metais buvo iššokusi tik du kartus. Per pirmas A lygos rungtynes su Ekranu Marijampolėje ir per atsakomąsias Europos lygos rungtynes su Daugava svečiuose. Apie tokios mažumą liūdesį varančios padėtis priežastis pakalbėsime pabaigoje, o dabar persikelkime akimirkai į Panevėžį.

PANEVĖŽIO YPATUMAI. Nors įvairios aplinkybės ir vėl kęsinosi pakišti man koją, tačiau vis tik jas pavyko aplenkti ir surengti sau pirmą tikrą komandos „apžiūrėjimą“ svečiuose. Aišku, mano padėtis keistoka – kai Sūduva lošia Marijampolėje aš taip pat būnu „svečiuose“, o kai einu Sūduvos žiūrėti Vilniuje – nelabai gaunasi to man pavadinti „kelione išvykon“. Trumpai tariant, tikrieji „svečiai“ gaunasi tik tuomet, kai Sūduva žaidžia ne Marijampolėje ir ne Vilniuje.

Pamatyti savo komandą svetimame mieste ir svetimame stadione – visada ypatingas nutikimas. Kas žino – tai žino, o kas nežino – labai rekomenduoju išbandyti. Po gimtąjį kraštą pasižvalgyti visada smalsu. Panevėžy buvau ne pirmą kartą, tačiau tas kraštas man buvo ir tebėra svetimas. Svetimai skamba vietinė šnekta, o ir žmonės kažkokie svetimi atrodo. Gerai, ne apie tai čia šneka.

Prie senojo Panevėžio stadiono atsiduriu mažumą per vėlai. Visur Lietuvoje tas pats dalykas – kasa viena, todėl riebi eilė vingiuoja kokius 30 metrų. Startinis švilpukas nuskambėjo man dar braukantis už stadiono vartų, todėl nemačiau, ar Sūduva prieš rungtynes darė įprastinį ratą. Mobilusis internetas stadiono prieigose taip pat vėžliškas, tad žaidimo pradžios telefono ekrane pamatyti taip pat nepavyko.

Super-VIP tribūna ant Panevėžio stadiono stogo.

Stadiono apsauginiai buvo labiau atsipūtę nei tie, kur plėšo bilietus Sūduvos stadione – spaudė rankas pažįstamiems žiūrovams ir nė nebandė kišti nosies į fotoparato krepšį. Panevėžio stadionas iš tikro apverktinos išvaizdos – ir, panašu, iš tikro ten niekas nesikeičia. Bent jau tūlikai buvo ten pat, kur ir pernai – namukas su dviem skylėm už galinės tribūnos. Na, bet čia tik pašalinio pastebėjimai – Ekrano gerbėjai prie tokio gimtojo stadiono įpratę ir greičiausiai didelės triukšmo dėl to nekelia. Nekeliu ir aš – ne mano kiaulės, ne mano pupos. Nors, atvirai pasakius, toks jausmas, kad senasis Sūduvos stadionas buvo dailiau sutvarkytas nei Ekrano šiandien. Ir čia net ne pinigų, o požiūrio klausimas.

Beje, jeigu jums atrodo, kad marijampoliečiai rungtynių metu piktnaudžiauja saulėgrąžomis, tai rekomentuoju nuvykti į Panevėžį ir pažiūrėti, kas dedasi ten. Čia saulėgrąžas kremta ir didelis, ir mažas, ir vyrai, ir merginos. O kadangi tribūnos rungtynių metu buvo bent jau man neįtikėtinai tylios bei abejingos (mažumą atsigavo tik tuomet, kai Ekranas pradėjo mušti įvarčius), tai gliaudomų saulėgrąžų traškėjimas buvo svarbiausias kone viso žaidimo garsinis fonas.

Taigi, su kitais bilietų pirkikais atsidūriau kėdėje, išsitraukiau fotoapratą, suglaudžiau ausis ir ėmiau stebėti, kas dedasi aikštėje.

PRADŽIA. Kaip visada, pirmiausiai patikrinau sudėtį ir joje pamačiau du reikšmingus dalykus. Nebuvo Loginovo (panašu, kad jis, kaip ir Šoblinskas buvo diskvalifikuoti), vietoje kurio lakstė Urba. O saugų linijoje, berods ten, kur paprastai būdavo Urbšys, Thomsonas, Freidgeimas ar Eliošius ryškiais sportbačiais bėgiojo naujokas Valskis (po pirmojo Nerijus nusprendė būti kuklesnis ir oranžinius bucus iškeitė į kuklius baltus). Visa kita – klasika. Radžius, Borovskij, Slavickas gynyboje, Leimonas, Chvedukas, Baranovskij aikštės centre ir Ledesma su Lukšiu priekyje.

Vaizdelis, kurį maždaug 10 minutę pamačiau aikštėje manęs nenudžiugino. Žaidimas atrodė kaip lietuvių (Sūduva) rungtynės su graikais (Ekranas) – futbolas ėjo į vienus vartus. Ekranas masiškai spaudė, Sūduva atsimušinėjo ir ėmė kirbėti nemaloni nuojauta, kad sausiems iš balos šiandien Sūduvos žaidėjams nepavyks išlipt. Tačiau minutėms ir tribūnose gliaudomoms saulėgrąžoms tiksint, vaizdas pamažu ėmė keistis.

Samusiovo paskaita jaunesniąjam kolegai.

Ekranas spaudė, tačiau nieko įdomesnio priekyje sukurti nesugebėjo. Ekrano atakos buvo galingos, aikštės vidury jie taip pat laikė savo rankose, tačiau paskutinėse atakos stadijose labai trūko improvizacijos. Ekrano žaidimas pamažu tapo nuspėjamas – praktiškai visos atakos vyko pagal tą patį modelį: kairiuoju kraštu. Kamuolys būdavo metamas į priekį kairėn, o ten buvo Ekrano puolėjai mėgindavo kažkaip išsinarplioti iš Sūduvos gynėjų priežiūros ir mestelėti balioną link vartų. Sūduvos gynėjai Ekrano veiksmus visai neblogai skaitė ir rinkosi aukštus kamuolius. O žemi perdavimai būdavo labai brokuoti. Taip, buvo toks vienas labai nejaukus momentukas Borovskio ir Urbos krašte, kai Ekrano žaidėjas gavo laisvas kamuolį prie pat vartų, tačiau toje situacijoje komandą gelbėjo Davidovsas. Aha, latvis ir vėl sulošė taip, kad daugiau jau niekas nebegalės pasiteisinti tuo, kad „lošiam neužtikrintai, nes jaučiam nuolatinę grėsmę dėl nepatikomo vartininko žaidimo“. Davidovsas ir vėl tapo vienu geresnių rungtynių žaidėjų.

Sūduvos žaidimo schema buvo aiški ir ją buvo galima laisvai nuspėti dar prieš rungtynes. Gynyba ir kontratakos. Įpusėjus pirmam kėliniui ramus ir tikslūs Sūduvos veiksmai gynyboje ėmė žaidinti tikėjimą, kad viskas gal ir nebus taip blogai. O kai Ekrano puolimas ėmė buksuoti, Sūduva vis dažniau rasdavo sprendimų ir laisvo ploto prie paties Ekrano vartų. Iš pradžių buvo keli Ledesmos bandymai iš toli. Nelabai pavojingi ir nelabai vykę. O paskui buvo trečiasis – tą kartą brazilo smūgį atrėmė virpstas. Įdomu, kas ten per smūgis buvo, nes vartininkas labai jau keistai jį gaudė – lyg ir buvo pasirengęs, rankas ištiesęs, o kamuolys vis viena pro šalį praėjo. Iki kuriozo ne taip jau daug trūko – nuo virpsto kamuolys atšoko į vartininko nugarą, tačiau nulėkė ne į vartus, o pro šalį. Bent vienas toks įvartis šiemet tikrai buvo įmuštas – tik dabar nepamenu, kurios komandos vartininkas taip liūdnai nukentėjo.

Ledesmos smūgis ką tik pabučiavo štai šį Zubo virpstą.

Tuomet dar buvo ketvirtas Ledesmos smūgis (nors tą kartą geriau būtų metęs pasą dešiniu kraštu skuodžiančiam Baranovskiui), buvo žymiai pavojingesnis Brorovskis praėjimas ir smūgis tuo pačiu kraštu ir Chveduko nelabai vykęs vartininko sugebėjimų patikrinimas. Trumpai tariant – komanda gynėsi, tačiau sugebėjo atlikti daugiau smūgių į vartų plotą, nei juos spaudę priešininkai. Tad į muzikinę pertraukėlę išjėau visai neblogos nuotaikos ir gan ramus (pertraukėlės metu, beje, buvo ištransliuota ir Kerbedžio daina, į ką vienas garbaus amžiaus Ekrano gerbėjas replikavo „geriau būtų Freddy Mercury paleidę“).

Povilas Kiselevskis – naujas veidas pagrindinėje komandoje.

GALAS. Per pertrauką persikrausčiau į kitą tribūną – juk visada smagiau iš arti matyti, kai mušta tavo komanda, o ne priešininkas jai. Žaidėjams sustojus į startinę antro kėlinio poziciją, stadionas ištransliavo dar vieną dainą – kaip supratau, tai buvo Ekrano himnas. Gal ir buvo keista matyt, kaip žaidėjai aikštėje lūkuriuoja, kol daina pasibaigs, tačiau himnas Ekranui, panašu, padėjo.

Žaidimas nuo pat pradžių tapo energingesnis, nors pati schema buvo ta pati – Ekranas spaudė, Sūduva juodai gynėsi ir į atakas pernelyg nelindo. Nesikeitė ir Ekrano žaidimo stilius – jiems ir vėl labai trūko improvizacijos puolime. Nors, reikia pripažint, pirmo kėlinio veiksmus kairiuoju kraštu papildė ir šioks toks gyvumas dešinėje bei mėginimai kakta sieną pramušt centru. Tie centriniai mėginimai mažumą priminė ir Sūduvos žanro krizę – kai keli puolantieji susigrūda keliuose kvadratiniuose metruose ir mėgina kažkokiu stebuklingu būdu pro tą tirštumą prasibraut. Išspręst tokius puolimo iššūkius nesunku – tereikia sutankinti gretas ir kamuoliui praeiti kliudo elementariausi fizikos dėsnei. Juk kamuoliui reikia tuščios erdvės, o jos tokiu atveju tiesiog nelieka.

Sūduvai antro kėlinio pradžia ir vėl buvo sunkoka, tačiau mūsų komanda puikiai pasinaudojo žinoma Ekrano bėda. Ekranas antrame kėlinyje padidino apsukas ir metė priekin daugiau žmonių. Tad pagyvenusiems Ekrano gynėjams tapo dar sunkiau laiku sugrįžti ir apskritai sugaudyti greitas Sūduvos atakas. O Sūduva puolime veikti siekė dvejopai – arba labai greitai (kas aišku atnešdavo šiokio tokio žaidybinio broko) arba per Ledesmą, kuris akimirkai kamuolį užlaikydavo, apsižvalgydavo ir mestelėdavo neblogą pasą arba mušdavo pats. Ir nors brazilui galima priekaištaut, kad bent porą kartą per šias rungtynes pagailėjo paso žymiai geresnėje pozicijoje buvusiam kolegai (Baranovskiui pirmam kėliny ir Valskiui rungtynių pabaigoje), tačiau prie abiejų Sūduvos įvarčių gamybos Ledesma fundamentaliai prisidėjo.

Tie įvarčiai buvo prognozuojami – priežastis minėjau aukščiau. O nutiko jie dėl to, kad ne tik Ekranas sudarė sąlygas tuos įvarčius įmušti, bet ir Sūduvos žaidėjai sulošė tose atakose tiesiog idealiai. O gal….? O gal tiesiog iš tikro įmušti norėjo???? (na bet apie tai vėliau).

Pirmas įvartis prasidėjo aikštės centre, kur Lukšys su Cheduku užspaudė užsižiopsojusį Ekrano gynėją ir perėmė kamuolį taip atkirsdami likusią priešininko komandą. Priekin Sūduva skuto visu greičiu, todėl Ekranas neturėjo jokių šansų gynybai suorganizuot. O tada viskas nutiko lyg iš vadovėlio – tikslūs bei laiku atlikti pasai ir Ledesma tiesiog negalėjo neįmušti. Antrą įvartį ir vėl reikėtų panašiais epitetais apipavidalinti – tikslūs perdavimai ir laiku tinkamoje vietoje atsidūręs bei mušti iš sudėtingos situacijos sugebėjęs Lukšys (įdomu, kiek įvarčių Ekranui jis yra įmušęs nuo to laiko, kai lošia Sūduvoje?)

Kas buvo po to – visi matėte. Tiksliau – aš nelabai mačiau, kaip ten Ekranas per kelias minutes tuos du įvarčius sukalė – labai jau toli veiksmas buvo. Tačiau buvo įvarčiai, o paskui – pendelis. Ir čia futbolo dievai dar kartą nutarė pagelbėti Sūduvai ir įsikūniję į mūsų vartininką leido mums visiems pozityviai užbaigti sekmadienį. Jo, būtų pernelyg neteisinga, jei Sūduva šias rungtynes būtų pralaimėjusi.

Lemiama rungtynių dvikova.

IŠVADOS. Po Ekrano pendelio įvarčiu nevirtusio buvo dar visko. Laimėti galėjo abi komandos – Sūduva gal kiek labiau. Nes Ekranas lyg pablūdę lindo į puolimą – to, ką per antrą kėlinį jie nuveikė pakako, kad komanda iš paskutiniųjų siektų pergalės. Net ir savų vartų gynybos sąskaita. O Sūduva dėl tos priežasties turėjo bent 2-3 kontratakas, kai Sūduvos puolančiųjų būdavo daugiau, nei Ekrano gynėjų. Tačiau nieko doro iš to išpešt nepavyko. Turiu ir šiam reikalui paaiškinimą – jei kėlinio pradžioje Sūduva mušė todėl, kad įmušti labai norėjo, tai kėlinio pabaigoje nemušė, nes įmušti nenorėjo. Juk situacijos buvo identiškos – tereikėjo būti šiek tiek greitesniems ir tikslesniems. Ir trys taškai būtų keliavę į Marijampolę. Ir net taškai čia svarbūs – turnyrinės lentelės prasme gerai ir lygiosios. Svarbus yra komandos noras laimėti, kurio šiandien Sūduva ir vėl pritrūko.

Nesupraskite manęs neteisingai – šiandien neturiu jokio noro peikti komandos. Tiesiog šios rungtynės dar kartą parodė visas šio sezono Sūduvos galimybes ir bėdas. Tas, kurios buvo akivaizdžios per paskutines rungtynes su Žalgiriu.

Sūduva šiandien tikrai lošė gerai. Nežinau, ką jūs matėte per teliką, tačiau kai esi stadione, visada turi geresnį vaizdą bendro komandos judesio. Šiandien Sūduva kaip niekad buvo mobili, susikaupusi ir tiksli. Žaidėjai tinkamai judėjo, nestoviniavo, gražiai vienas kitą pakeisdavo. Galbūt Sūduvos veiksmams trūko jėgos, tačiau ir be jos galėjo čempioną jų aikštėje nugalėti. O tai – nėra taip mažai.

Taigi, Sūduva dar kartą parodė, kad moka ir gali lošti gražų futbolą. Gali netgi užsivesti ir mušti puikius įvarčius – ne atsitiktinius, ne po kampinio, bet normaliai išvestus iš žaidimo bei tikslingų kombinacijų. Parodė, kad gali kombinacijas atlikti švariai, be broko. O svarbiausia – parodė, kad gali labiau norėti įvarčio ir pergalės už priešininką.

Tragedija yra tame, kad komanda nėra psichologiškai tvirta tiek, kad šitą būseną ištemptų visas rungtynes. Galėtum netgi sakyt, kad be reikalo Lukšys tą antrą įvartį įmušė. Tas įvartis Ekranui tapo lyg raudonas skuduras – jie ištikro įjungė maksimalias apsukas ir ėjo va bank. Tačiau matėsi ir tai, kad Sūduva išėjo į žiemos miegą. Atvirai pasakius, atmosfera aikštėje (tie subtilūs niuansai, kurių per teliką niekada nepamatysi) aiškiai rodė, jog Ekranas muš ir greičiausiai ne vieną kartą. Su vienu įvarčiu savo vartuose jie ko gero ir toliau būtų volioję tą emociškai normalų, padorų futbolą, kuris Sūduvai gal ir būtų buvęs įkandamas. Antrasis įvartis radikaliai pakeitė abiejų komandų psichologiją. Sūduvai tai – jokia naujiena. Deja, šis dalykas greičiausiai ir lėmė sezono vaizdą – potencijos turinti komanda, kuri tos potencijos taip ir neišnaudojo.

 Antram kėlynyje buvo ne tik įvarčių. Tribūnos apsikeitė dūmais.

Kaip sakiau – nenoriu kaltinti žaidėjų, kad jiems „trūksta koncentracijos“ ar dar kokių dalykų. Tai nėra konkrečių rungtynių klausimas. Tai yra bazinė komandos psichologinė būsena, kurios taip niekas šiais metais ir nesutvarkė. Būtent – ne konkrečių žaidėjų, o visos komandos bėda. Žaidėjų, kaip kolektyvo, siekiančio vieno bendro, o ne personalinių tikslų. Tad gali pažiūrėt kartojimą ir dėl praleistų įvarčių apkaltint konkrečius gynėjus. Tačiau ne tame esmė. Juk iki tol gynyba veikė puikiai – dėl to, kad norėjo veikti puikiai.

Dėl tos pačios priežastis Sūduva daugiau neįmušė, nors, kaip minėta, įmušti tikrai galėjo. Turėjo ne prastesnių progų, kaip kėlinio pradžioje. Tačiau rungtynių pabaigoje komandos nebeliko – buvo atskiri žaidėjai, kurie bandė kažką nuveikti savarankiškai. Ir Ekrano gynėjai, netgi kai jų būdavo mažiau, lengvai tas pavojingas situacijas gesindavo.

Beje, nežinau ar pastebėjot, tačiau Davidovso atmuštas pendelis radikaliai pakeitė komandos išvaizdą. Sūduva tarsi pabudo. Va tada jau daugmaž tapo aišku, kad įvarčio Sūduva greičiausiai nepraleis. Atvirai pasakius, ta trumpa atkarpa tarp pendelio ir rungtynių pabaigos buvo viena gražesnių šiandienos Sūduvos žaidime. Komanda staiga nurimo, ėmė lošti protingai, palaikydavo kamuolį aikštės viduryje, ramiai pasipasuodavo (turiu omeny ne minusinius perdavimus atgal, o kuriančius). Tuo metu Sūduva iš tikro lošė kombinacinį futbolą – nebandydama laimės vien tik balionais Beniušio link. Galvoju, kad šio pokyčio priežastis – vieno žaidėjo veiksmai, kurie įkvėpė ir kolegas. Be abejo, tas įkvėpėjas – vartininkas, atlikęs šiokį tokį žygdarbį. Toje atkarpoje būtent latvis tapo komandos lyderiu, kurio pavyzdys užkūrė ir kitus žaidėjus. Tokių žaidėjų ir tokių momentų mūsų komandai šiais metais labiausiai ir trūko!

Štai taip. Spėju, kad šiais metais nieko doro jau Sūduva nebenuveiks. Tikslas – išsaugoti trečią vietą ir galvoti apie kitus metus. Ir ieškoti žmogaus, kuris sugebėtų žaidėjams atskleisti jų, kaip kolektyvo galimybes ir būdus toms galimybės maksimaliai išnaudoti. Tik va – tikėtis, kad kas nors iš esmės ta kryptimi bus daroma būtų naivu. Bijau, kitais metais mūsų laukia dar vienas „neišsipildžiusių svajonių“ sezonas.

Nerijus Valskis ir Tomkevičius lenkiasi futbolo dievams, o teisėjas telefonu užsakinėja picą.

Tiesa, pamiršau vieną svarbų dalyką. Paminėti du naujokus (bent jau aš juos aikštėje mačiau pirmą kartą). Valskį ir Kiselevskį. Patiko man jie abu. Aišku, vienodai jų vertininti negali. Nerijus Valskis – lyg koks legionierius, todėl iš jo tikiesi maksimumo. Kiselevskis – dubleris, todėl labiau žiūri tiesiog į jo laikyseną aikštėje. Valskis man pasirodė ypatingo dėmesio vertas Sūduvos pastiprinimas. Aukštas, tvirtas, greitas ir dar sugebantis kelti vėją individualiais veiksmais. Juk antro kėlinio pabaigoje ne tiek daug trūko, kad jis vienas būtų įvartį sukūręs – deja, prasmukus po kokius 4-5 Ekrano gynėjus, Valskis nebespėjo pramušti. Bet kokiu atveju – tame krašte šiais metais tokio galingo žaidėjo Sūduvoje dar nebuvo. Tuo tarpu Kiselevskis vaizdo taip pat negadino. Ypatingų žygdarbių nenuveikė, tačiau kamuolio ir priešininkų nebijojo. O tai – ne taip jau ir mažai. Juolab, kad šis žaidėjas, panašu, turi Chveduko stiliaus troškimą pabūti visose aikštės vietose – štai tokių besidrąskančių veikėjų mūsų komandai labai trūksta.

Tiek šiam kartui. Tikiuosi, kad tai, ką komanda dar kartą atrado šiose rungtynėse, pavyks bent keletą kartų panaudoti užbaigiant ketvirtąjį ratą. To šiemet per akis pakaktų.

Reklama

14 Responses to “28: EKRANAS 2:2 SŪDUVA”


  1. 1 Anonimas 2012-09-17 09:22

    Luksio tai 7 ivartis A Ekranui A lygoje. Suduvos tinklapis rase, kad imuses 6 buvo

  2. 2 griezhtas 2012-09-17 09:36

    Labiausiai dziuginantis dalykas, kad po n metu pertraukos suduva imuse golus po kontrataku (persudau, bet efektyvios kontros galvoje uzstrige tik nuo labai senu laiku).
    O del panevezio as daug sykiu reiskiausi, kad ju marketingas nelabai ka turi bendro su realiu rupinimusi ziurovais, tam fronte suduva yra etalonas visiems A lygos klubams…

  3. 3 Varvalas 2012-09-17 09:37

    Žiūrėjau tik paskutinį pusvalandį. Į akis krito vienaS dalykas – jokio proto nepastebėta Sūduvos kairiajame gynybos flange. Teoriškai ten turėjo gintis rinktinės asas, praktiškai aš jo ten taip ir nemačiau. Tik kai laisvas ekranietis iš to kampo verždavosi į baudos aikštelę iš kažkur atbėgdavo toks garbanotas raitelis be galvos (gal Urba?), bet ir tas pasivaidendavo jau po vakarienės. Ir taip buvo per visas Ekrano atakas paskutinį pusvalandį. Žiauru. Tai bl ar negalima nuo ganyklos paimti pora lenciūgų ir tokiu būdu įvesti ten tvarką?
    Kiti gynėjai irgi stebėjo sulėtintą filmą: kol prisimatuodavo kamuolį, kol apsiuostydavo … Ir taip ginasi gynėjo treniruojama komanda.

  4. 4 Varvalas 2012-09-17 09:38

    persiprašau – kalbu apie nesamones dešiniajame flange

  5. 5 p.o.p. 2012-09-17 11:09

    nu bet čia – amžina nelaimė. bet gal čia apskritai lietuviško futbolo savybė? nes visa tai byloja apie netinkamą taktinį žaidėjų pasirengimą, kuris lemia nesugebėjimą perskaityt situaciją ir užsiimt tinkamą vietą aikštėje. fizinio pajėgumo trūkumas taip pat atsiliepia. ekranas juk irgi nespėjo – abu įvarčius taip praleido, o ir dar bent pora galėjo praleist.

  6. 6 Mindaugas Juodviršis 2012-09-17 11:15

    Dėl Panevėžio stadiono – iniciatyvūs žmonės renka parašus dėl renovacijos, visi kviečiami prisidėti: http://www.e-peticija.lt/peticija/115/uz-panevezio-aukstaitijos-futbolo-stadiono-renovac

    • 7 pupo 2012-09-17 20:45

      Rinkit ne eparasus kurie neturi jokios reiksmes o pinigus, bus daugiau naudos, Gal net koks plytu padeklas ar bent cemento maisas iseis uz surinktas lesas… Nes dar pakolkas nezinau tokio atvejo kad sitos visos epeticjos padarytu kam nors kazkokia teigiama itaka

  7. 8 p.o.p. 2012-09-17 11:41

    jo, reikalas suknistas. faktas, kad nei savivaldybė, nei klubas patys pinigų neturės, tačiau, kad šios dvi organizacijos nesugeba rast kitokio sprendimo – graudu. čia dar prieš kokius ketverius metus galima buvo taip pasiteisint “nėra pinigų”. o šiandien, kai stadionus renovuoja net ir mažesnieji miestai – atrodo nei šiaip nei taip. ir kažin ar peticijos padės, jei viršuje nebus noro ir iniciatyvos – juk ir taip visiems aišku, kad stadioną tvarkyt reikia.

  8. 9 Mindaugas Juodviršis 2012-09-17 12:55

    Tai visokios peticijos ir skirtos “viršų” išjudint :) Blogiau nebus bet kokiu atveju..

  9. 10 Anonimas 2012-09-17 13:51

    Jei kitoms ministerijoms keliolika tūkstančių parašų nieko nereiškė, tai manai Finansų ministerijai maksimum pora tūkstačių parašų e- peticijoje ką nors reikš? Viršų judinkit, judindami atskirus viršuje esančius asmenis, kuriems panevėžiečių nuomonė ir simpatijos aktualiausios, o tokiom pseudopeticijom eikvojate energiją užuot skyrę dėmesį efektyvesniems būdams

  10. 11 griezhtas 2012-09-17 14:53

    Manau, kad tam, kad isspresti Panevezio stadiono problema ja reikia spresti tik su panevezio savivaldybe ir jau savivaldybe turetu derinti su finansu ministerija. Aisku is pacio klubo turi buti draugiskos iniciatyva, nepagailint 3% ir kitu draugiskumo atributu. Arena bei dviraciu treka gi kazkokiu budu pasistate ir pinigu surado…

  11. 12 Mindaugas Juodviršis 2012-09-17 20:39

    Gal ir nėra čia viskas labai šakėm ant vandens. Citata iš Pirmosios Armados facebook’o:
    Dainius Mikeliūnas. Šiandien pavyko sužinoti, kad sprendimas dėl lėšų stadiono atnaujinimui bus jau šio mėnesio pabaigoje. Rytoj vienas Seimo narių pasidomės tiesiogiai ar yra šansų, kad sprendimas būtų teigiamas.

  12. 13 voleur 2012-09-17 22:29

    eikit jūs su savo tuo stadionu po velnių vaizdžiai tariant :) kažkoks neaiškus sakinys, netikiu kad vienas seimo narys galėtų ten kažką užjudint.

  13. 14 tvenkinio apsvietimas 2014-08-07 00:22

    Wow that was strange. I just wrote an incredibly long comment
    but after I clicked submit my comment didn’t show up.
    Grrrr… well I’m not writing all that over again. Regardless, just wanted to say excellent blog!


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,183,739 hits