Sezono apibendrinimas: II serija

Nors šis sezonas buvo sunkus (Sūduvos prezidentas tą patvirtino savo baigiamajame interviu) ir atostogų visiems labai norisi, tačiau tam tikrus taškus sudėlioti reikia. Paskutinę pareigą atlikt būtina, taip sakant. Tiesa, pusę darbo jau padariau – tikiuosi, pamenate, kad pirmąjį sezono apibendrinimą jums pateikiau prieš pora mėnesių. Tiesa, tas apibendrinimas buvo labai didingas – pilnas apokaliptinių pranašysčių ir šnekų apie pabaigas bei pradžias. Jį galima laisvai pasikartoti ir šiandien, nes tai, ką Sūduva nuveikė po to rašto, pastarojo niekaip nepaneigė. Tiesa pasakius, Sūduva nieko ir nenuveikė – tik šiaip ne taip nukeliavo iki čempionato pabaigos ir šiaip ne taip pasiėmė klasikinius bronzos medalius.

SEZONO SKAIČIAI IR GROBIS. Vienintelis unikalus dalykas, kurio nebuvo galima aname tekste padaryti, tai sumesti į krūvą labai konkrečius Sūduvos pasiekimus.

A lygoje Sūduva nepasiekė jokių “rekordų” – neįmušė daugiausiai, nepraleido mažiausiai, niekuo labai smarkiai neišsiskyrė ir Sūduvos futbolininkai. Pažymėti galima nebent Rafaelio Ledesmos įmuštus įvarčius (antras pasiekimas lygoje) ir nemenką Sūduvos desantą Lietuvos rinktinėse.

LFF taurėje buvo patirtas ko gero gėdingiausias naujosios eros pralaimėjimas – iš taurės varžybų buvo išlėkta pirmoje stadijoje pralaimėjimus vienam iš lygos autsaiderių.

Tarptautinėje arenoje taip pat pasirodyti kaip visada – šiaip ne taip prašoktas pirmas etapas, o antrame – patirtas beviltiškas pralaimėjimas. Lygiosios su serbais jų aikštėje šiame kontekste pasirodo kaip klasikinė išimtis iš taisyklės.

Yra dar viena matematika, kuri man nedavė ramybės visą sezoną. Kaip Sūduva sulošė su artimiausiais lentelės kaimynais? Su pagrindiniais konkurentais, nuo santykių su kuriais ir priklauso tai, kokią vietą tarp lyderių ima Sūduva. Ir šie skaičiukai šį sezoną yra kaip niekad apverktini.

Taigi, su Ekranu Sūduva iškovojo 4 taškus, o prarado – 8. Su Žalgiriu – laimėjo 2, o prarado – 10 (neskaičiuojant taurės varžybų), o su Kruoja – iškovojo tik 1, o Kruojai atidavė net 11. Štai tokia paprasta matematika, kuri dar kartą įrodo, jog Sūduva tikrai gali džiaugtis šiemet iškovojusi bronzos medalius. Ko gero šie skaičiai taip pat byloja ir apie silpną komandos stuburą – šiemet tai buvo komanda, kuri neturėjo vidinės jėgos susidoroti su jokiu rimtesniu iššūkiu.

SEZONO RUNGTYNĖS. Tragiškų rungtynių prisiminti nebesinori. Todėl čia priminsiu tris žaidimus, kurie mums sukėlė daugiausiai pozityvių emocijų.

Pirmosios – be abejo, čempionato startas, kuriame buvo puikiu stiliumi nugalėtas Panevėžio Ekranas. Antrosios – dramatiška pergalė prieš Daugavą svečiuose. Ir trečiosios – tiek daug vilčių mums suteikusios lygiosios su Vojvodina Serbijoje.

Nedaug džiaugsmo Sūduva mums šiais metais atnešė – bet ačiū ir už tai.

SEZONO NUTIKIMAS. Numeris 1, neabejotinai yra trenerio Virginijaus Liubšio ateidimas, dar kartą parodęs mums, kaip sunkiai Sūduvoje sekasi treneriams, turintiems aštresnę poziciją.

Į antrąją vietą aš mesčiau vartininkų išsivaikščiojimą prieš pat sezoną – Vitkausko į Žalgirį, Valinčiaus – Rumunijon, o Švedkausko – į Italiją. Ir kosminė komandos vadovų ramybė, su kuria visi vartininkai buvo paleisti. Kadangi padorų vartininką pavyko surast tik sezono viduryje, šis nutikimas turėjo didžiulės įtakos Sūduvos išvaizdai pirmoje čempionato pusėje.

Numeris 3 – Rafaelio Ledesmos pasirodymas Sūduvoje. Tai buvo labai netikėta, tačiau lyg ir bylojo apie neblogus derybinius komandos vadų sugebėjimus. O ir visame Lietuvos futbole brazilo sugrįžimas į mūsų lygą buvo sutiktas labai audringai.

Numeris 4 – lygiosios su Vojvodina Serbijoje. Tai buvo rungtynės, kurios akimirkai mus privertė patikėti tuo, jog drąstiškas trenerių pakeitimas sezono viduryje gali duoti nuostabių vaisių. Deja, šios viltis buvo niekingiausiu būdu sunaikintos jau po savaitės.

Numeris 5 – pralaimėjimas LFF taurėje Klaipėdos Atlantui. Tiesiog gryna gėda. Nėra ką nė pridurt.

Numeris 6 – pokyčiai Sūduvos viešųjų ryšių politikoje. Taip, komandoje nebeliko Arūno Reinikio, kuris daugelį metų rūpinosi Sūduvos informaciniais reikalais. Tačiau bent jau pradžioje svarbesnis atrodė ne tiek noras pakeisti žmones, kiek būdas, kaip tai buvo daroma – buvo paskelbtos naujo darbuotojo paieškos, kurios lyg ir liudijo, kad keičiasi komandos vadovų požiūris. Deja, tai buvo iliuzija. Nieko ypatingai naujo šiame fronte nenutiko.

Numeris 7 – posezoninis komandos valymas. Komandos prezidentas iškart po sezono davė suprast, kad kitus metus komanda pasitiks iš esmės pasikeitusi. Valymas kaip valymas – toks natūralus dalykas. Gaila tik dėl to, jog tarp eilučių buvo galima suprast, jog šio valymo tikslas – įvardinti tuos, kuriuos komandos valdžia laiko kaltais dėl vidutiniško sezono. Klasika.

Numeris 8 – paradoksas. Dubleriai – savo čempionato nugalėtojai, o dublerių kiekis pagrindinėje sudėtyje per visą sezoną – koks 1,5 žmogaus.

Numeris 9 – Dariaus Gvildžio paskyrimas vyr. treneriu. Vis tik negali nesistebėti, kai čempionato lyderis treneriu paskiria čempionato autsaiderių dublerius treniruojantį žmogų. Turint omeny, kad kone visos komandos čempionato eigoje keitė trenerius (išskyrus gal tik Ekraną ir Bangą), Sūduvos sprendimas tarp jų buvo vienas prasčiausių.

Numeris 10 – Dariaus Gvildžio sudėties eksperimentas namų rungtynėse su Vojvodina. No comments. Visi viską puikiausiai prisimenam – ypač pasimetusius Sūduvos gerbėjus per rungtynių pertrauką Marijampolės stadione. Žmonės paprasčiausiai visiškai nieko nesuprato.

Specialaus paminėjimo man atrodo vertas dar vienas smulkus, tačiau simbolinis nutikimas. Pirmasis Andriaus Urbšio įvartis – trečiame ture į Šiaulių vartus ir į orą išlėkę žaidėjo marškinėliai kaip šio nutikimo paminėjimas. Kadangi toks veiksmas garantuoja geltoną kortelę, jei žaidėjas tam ryžtasi, vadinasi nori pabrėžti maksimalų savo džiaugsmą. Tą kartą Urbšio džiaugsmas bylojo ir apie žaidėjo nusiteikimą, ir atitarė bendrai komandos bei gerbėjų nuotaikai. Nuostabi puikaus sezono užuomazga! Deja, kuo viskas baigėsi – taip pat puikiai visi žinome. Į čempionato galą Urbšys tapo tokiu atsarginiu, kad net ne visada aikštėje pasirodydavo, o galų gale šio žaidėjo komandoje nebeliko. Tokia štai emocinė sezono kreivė.

KOMANDOS DIAGNOZĖ. Apie tai kalbėta ne kartą, todėl tik išvardinsiu esminius dalykus.

Didysis Sūduvos ligos simptomas yra komandinė psichologija, kuri šiais metais pasiekė netikėtas šlubavimo aukštumas. Jei anksčiau kalbėdavome apie “sanatoriją” – komandą, kurioje ramu gyventi, tačiau kuri nepriverčia kovoti – ir šioji sanatorijas retkarčiai sušlubuodavo pralaimėdama kokiam silpnam varžovui, tai šiemet komanda klupo ne tik lošdama su lygos autsaideriais, bet ir neįveikė praktiškai nė vieno rimtesnio iššūkio. Vienintelis ryškesnis atvejis – pergalė prieš Daugavą svečiuose po to, kai buvo netikėtai pralaimėta namuose.

Iš kitos pusės – turėjome bent trejas rungtynes, kurių Sūduva nesugebėjo laimėti didesnę rungtynių dalį pirmaudama dviejų įvarčių skirtumu. Visų šių rungtynių reikšmė buvo didžiulė. Tiek turnyrine, tiek psichologine prasme. Mat kai atrodydavo, kad komanda gali išlipti iš emocinės duobės, tuoj pat ir vėl nugarmėdavo atgal į tos duobės gelmes.

Komandai trūksta lyderių visose aikštės pozicijose.

Lyderių ir komandinės dvasios stoka privedė prie to, kad net ir legendinis Sūduvos stabilumas neveikia – paskutinius dvejus sezonus turėjome komandą, kurioje buvo palyginus nedaug sudėties pokyčių, tačiau teorinis “susižaidimas” nedavė jokių praktiškų rezultatų.

Kita bėda – treneriai. Kad ir kokie jie bebūtų (patyrę ir visai be patirties), tos mistinės marijampolietiškos dvasios jiems nepavyksta išsklaidyti ir priversti komandą siekti ne įsivaizduojamų, o realiai iškeltų tikslų.

Žodžiu, kol kas turime tikrą molotovo kokteilį – savimi nepasitikinčią komandą ir trenerį, kurį komandos Prezidentas sutinka pasilikti su sąlyga, kad anas “toliau mokysis”. Kai paklausai, tai atrodo, kad šneka eina ne apie pagrindinę, o apie dublerių komandą.

Na ir santykiai su gerbėjais bei žiūrovais stadione. Viskas, ką šiais metais šioje srityje nuveikė komandos administracija buvo su minuso ženklu. Nuo nenuvalomų stadiono kėdžių, neveikiančių abonementų, bilietų, parduodamų į tas pačias vietas iki normalių stadiono žiūrovų sarkazmą kėlusių “VIP tribūnų”, kuriose, cituojant vieną kolegą iš stadioną, “renkasi būtent tie, kurie neišgali už bilietą 8 litų susimokėti”. Litai lieka litais, tačiau nejauku, kad bilietų pirkėjai buriasi tribūnos pakraščiuose, o per centrą boluoja toji išskirtinė, bet tuščia tribūna. Gal tie VIP’ai net ir nemokamai Sūduvos žiūrėti nebenori?

ČEMPIONATAS: 2012 LAIDA. Sezonas buvo visai neblogas. Ypač jo pirmoji pusė. Čempionato pradžia žadėjo nemažai dalykų, kurių stokodavame ankstesniai metais – didesnį būrį pajegių komandų, įdomių žaidėjų, augantį žiūrovų skaičių ir didesnę įtampą turnyrinėje lentelėje. Deja, kvapo tokiems džiaugsmams užteko neilgai. Link čempionato vidurio krūva klubų susidūrė su finansiniais sunkumais ir nors tam tikrose lentelės vietose įtempta kova vyko iki pat paskutinio turo, komandų lygio skirtumai ir vėl ėmė priminti ankstesnius laikus, kai didesnė dalis rungtynių buvo nuspėjamos iš anksto. Nuseko ir žiūrovų stadionuose – į čempionato pabaigą tapo totaliai neįsivaizduojamos tos 3000 galvų minios, kurių neretai pasitaikydavo sezono pradžioje.

Galima įtarti, kad susidomėjimo lietuvišku futbolu augimą gerokai pakirto LFF skandalai ir bent trys poros savaičių pertraukos. Ypač toji klasikinė vasaros viduryje. Turint omeny mūsų klimatą, tos pertraukos atrodo pakankamai absurdiškai – netgi tos, kurios vyksta dėl rinktinės rungtynių. Mano manymu, rinktinės rungtynės neturėtų nutraukti lietuviško čempionato. Vis viena rinktinių reikalai rimčiau tepaliečia 2-3 klubus, o pagrindinėje rinktinėje žaidėjus iš A lygos galima ant vienos rankos suskaičiuoti. Tereikia LFF sprendimo ir būtų kaip padoriose futbolo šalyse, kuriose nacionaliniai čempionatai nesustoja dėl to, kad, pavyzdžiui, vyksta Afrikos čempionatas, į kurį išvažiuoja pakankamai didelis normaliuose čempionatuose lošiančių žaidėjų.

Deja, nepavyko išvengti ir įprastinių mums klubų viražų. Be abejo, čia labiausiai pasižymėjo naujokas REO – tiek grąsinimais palikti čempionatą, tiek PR Žalgirio stadiono niokojimo reikalais, tiek finaliniu akordu – bankrotu. Kiti klubai irgi mėgino neatsilikti – keitė trenerius, paleidinėjo žaidėjus, krisdavo į finansines duobes. Posmelį susimąsčius, man atrodo, kad į panašias nesąmones šiais metais nebuvo įsivėlęs tik vienas klubas – Gargždų Banga.

O va kas bus kitais metais – vienas dievas težino. Kaip iš finansinių bėdų kapstysis Ekranas? Ką darys Žalgiris, jei porinkiminėje košėje bus paskandintas Vilniaus meras Zuokas? Kaip biudžetus dėliosis Tauras, Dainava, Atlantas? Kaip A lygoje atrodys naujokai ir kiek jų bus? Atsakymus į šiuos ir panašius klausimus sužinosime tik kitais metais, pavasariop.

Tačiau kol kas nepanašu, kad bus žengtas koks nors rimtesnis žingsnis priekin. Tam nėra jokių priežasčių. LFF liko tokia pati, tik dar uždaresnė. Jos nepakeitė nei prezidentų rokiruotė, nei mafijoziniai skandalai. Lietuviško futbolo daržas vis dar lyg po didžiulės sausros – jame nieko naujo, todėl ir iš rinktinių tikėtis stebuklų nėra jokio argumento. O patys klubai vis dar nepasiekė tokios stadijos, kad bent jau galėtume būti tikri dėl finansinio klubų ir čempionato stabilumo.

SŪDUVA: 2013 PROGNOZĖS.  Čia ypatingų pokyčių tikėtis taip pat kažin ar verta. Niekuo mūsų nenustebino ir komandos Prezidentas savo ataskaitinėje kalboje. Tačiau šį kartą kaip niekad daug pakalbėjo apie konkrečių žaidėjų galimybes likti komandoje ir kitą sezoną.

Prezidentas sako, kad branduolys yra, tačiau suveskime kitus jo paminėtus galus.

Andriaus Urbšio komandoje tikrai nebebus. Sutartys baigiasi su Borovskiu, Beniušiu, Lukšiu, Radžiumi ir visais trimis vartininkais. Chveduką ir Ledesmą, panašu, Prezidentas regi parduotus aukštesnio lygio klubams. Eliošių su Leimonu parduoti buvo ketinama dar čempionatui nesibaigus. Greičiausiai ir vėl bus iš naujo svarstomas Loginovo klausimas (kaip nutiko ir šiemet). Tiesą pasakius, dar iki prezidento interviu sklido kalbos, kad Beniušio bei Lukšio komandoje jau nėra, o toks pats likimas laukia ir Borovskio su Eliošiumi.

Tai kur tas branduolys?

Trumpai tariant, jei komandos strategijoje jokių naujienų nenusimato, tai sudėtis turės būti atnaujinta iš pagrindų. O tai reiškia… Taip, tai reiškia, kad Sūduva suloš neblogai pirmą sezono dalį, o antroje pusės – kaip visada sės. Daug naujokų ir nepatyręs treneris tokį efektą turėtų duoti. Iš pradžių naujokai varys maksimaliai ir tvarkysis nesunkiai bent jau su silpnesnėmis komandomis. Tvarkysis, net jei ir nebus solidžios komandos, už kurią galėtų būti atsakingas treneris. Aišku, jei tik jam nereikėtų mokytis. O paskui naujokai pavargs, adaptuotis ir atsipalaiduos. Ir beliks melstis, kad kokį klubą ir vėl ištiktų finansinis stabas, leisiantis Sūduvai pašokinėt aplink trečią vietą bei bronzos medalius.

Tarp naujokų, spėju, bus daugiau lietuvių. Tendencija, kurią stebime jau keletą metų, keistis neturėtų. Lietuvos futbolas naujų talentų neišspjauna, o senoji karta (sąlygiškai tariant) keliauja link pensijos ir tuo pat metu – į A lygos komandas. Tad rinktis, manau, tikrai bus iš ko. Taip, neretai tai yra žaidėjai su ribotu galiojimu – vienam, dviem sezonams. Juk jie arba baigia karjerą apskritai, arba nuolat dairosi galimybės persikelti į bet kokią kitą bent šiek tiek finansiškai galingesnę lygą. Vaizdelis turėtų būti įdomus – juk Sūduvai žaidėjų reikės praktiškai visose pozicijose. Aišku, visada yra tikimybė, kad Sūduvos vadai prisimins kinietišką kortą. O mums belieka nekantriai laukti kitų metų pradžios, kai komanda grįš po atostogų ir turės pildytis naujais veidais.

Tokios tokelės. Belieka komandai palinkėti linksmų atostogų, o komandos vadams – išsaugoti bent vieną savybę, kuria Sūduva lenkia visus kitus A lygos klubus jau daugelį metų – stabiliais finansiniais reikalais.

Reklama

16 Responses to “Sezono apibendrinimas: II serija”


  1. 1 dubleris 2012-11-15 13:13

    Kaip visada tikslus pop apibendrinimai. Prie finansio stabilumo dar pridejus ir gera vadyba ir profesionalu trenerio darba ir eliminavus kai kieno smulmeniska kisimasi i komandos gyvenima – Suduva cempionai!

  2. 2 Anonimas 2012-11-15 13:15

    Dėl tų taškų – negalima sakyt, kad Kruojai “atidavė” net 11, nes Kruoja iš Sūduvos gavo dešimt (3 pergalės 1 lygiosios). Aišku, tai esmės nekeičia ir tas net 10 vistiek yra labai labai daug, tiesiog tokia detalė.

  3. 4 p.o.p. 2012-11-15 14:08

    Kaip visada – su matematika man ne kas:) jauciu ir kitur pripainiojau:)

  4. 5 p.o.p. 2012-11-15 14:15

    O Kruojos vyrukas varo kaip tipiskas lietuviskas sporto oligarchas. Pasirodo dar ir sita komanda reikia irasyt i lavonu sarasa

  5. 6 griezhtas 2012-11-15 16:02

    Na kol kas kiti metai zada kritusi A lygos lygi, jei kruoja iskrenta, ekranas irgi su besivelkanciom skolom ilgai negales tampytis ir tures mazintis kastus, gal iki dubleriu lygio. Lietava neina i A lyga, Nevezis neaisku ar nores dalyvauti. Kad tauras ar dainava butu laimeja aukso puoda irgi nesigirdi.
    Del nauju zaideju isigijimo tai manau reikia laukti pavasario ispardavimo, o gal ir jo neprireiks, uzteks siumetiniu dubleriu bronzos emimui.
    Panasu, kad be pavasario visiaki nieko nebus aisku del 2013 sezono

  6. 7 ponas pop 2012-11-15 17:29

    Didžiausias juokas bus, kai kitąmet Sūduva paims sidabrą – panašiai, kaip Jermalavičiaus laikais buvo, kai buvo tiesiog neįmanoma sidabro negauti:)

  7. 8 Varvalas 2012-11-15 18:05

    gali ir pirmi būti, jei daugiau komandų neliks

  8. 10 Anonsas 2012-11-15 22:11

    Turint uomenyje, kad straipsnio autorius yra Buratino kišenėje gyvenantis Budraitis, tai sunku šita rašliava patikėti. + Ekranas šiuo metu tikrai neturi litų tokiems reikalams.

  9. 11 zygis 2012-11-15 23:52

    sezono nutikimas nr.1 turetu but liubsio paskyrimas treneriu,o ne atleidimas!

    • 12 Kuzma SS 2012-11-16 10:56

      Žygi, Liubšys gi ne šiemet tapo Sūduvos treneriu.
      O šiaip visiškai pritariu p.Pop įvykių dešimtukui

  10. 13 Anonimas 2012-11-16 13:04

    Dėl 6 numerio nevisiškai sutikčiau. Manau, įyko esminis pokytis – vietoj vieno titulo atsirado dvi pareigybės; vietoj vieno dirbančio iš idėjos atsirado du žmonės, kurie už savo pastangas gauna atlygį; vietoj žmogaus, kuriam negali priekaištaut, atsirado du, kurių veiklos rezultatus galima vertinti ir kritikuoti. Kažkas jau neša atsakomybę už šią sritį.
    Šis pokytis atspindi, kad po truputį vadovų galvose kažkas keičiasi, o tai reikia skatinti, o ne slopinti.
    O tie du vargšai galbūt pasižadėjo kaip ir Gvildys mokintis. Gal vadai žiūri labai toli (tik neaišku kiek) į ateitį? :) Reik tikėtis, kad mes sulauksim tos ateities, o savamoksliai bus uolūs mokiniai, o pokyčiai vadų galvose bus reikšmingesni.

  11. 14 niekas 2012-11-16 13:24

    O tas puolėjas, nepamenu, lyg tai libanietis, kur žaidė draugiškose su latviais dar yra Marijampolėje?

  12. 15 Varvalas 2012-11-16 14:28

    niekui – ne, nėra. Libanietis sušalo :)

    Taigi, jis tik peržiūroje buvo. Kam jį čia šerti tarpsezoniu?

  13. 16 ?! 2012-11-16 14:29

    panasu, kad tuoj nebus kur ir su kuo zaist. Teks prasyt lenku, kad bent i kokia 3 lyga priimtu…


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,183,744 hits