Sezono matematika: Pažymiai

Galvoju, atnaujinsiu kažkada mėgintą žaidimą – visų komandos narių įvertinimą pažymiais. Juolab, kad ir LFF jau paskelbė visų žanrų Lietuvos futbolo geriausius, tarp kurių yra ir vienas kitas sūduvietis. Kaip trečios vietos laimėtojui, žmonių sąrašuose gal ir mažoka, tačiau galim tik pasidžiaugt, kad kai kurie mūsų komandos nariai buvo pastebėti ir nepriklausomų futbolo žinovų.

Nieko čia ypatingai objektyvaus nesiekiu. Tai yra mano nuomonė, su kuria galima diskutuoti. Tad diskusijai ir kviečiu.

Pažymius rašau senoviškai – nuo 1 iki 5. Penketas, be abejo, yra geriausias. Reikia pasakyti, kad pažymius rašau sąlygiškai – vertindamas vidinę komandos situaciją, o ne žvelgdamas iš Didžiojo Futbolo perspektyvos. Bet kokiu atveju, tai tėra žaidimas. Kaip ir pats futbolas.

>>>

PIRMOJI GRUPĖ: LYDERIAI. Pažymys – 5.

Lyderių Sūduvoje kaip visada trūko. Tokių tikrų lyderių – vadų, kurie turėtų tiek įtakos bendram komandos nusiteikimui, kad galėtų jos emocijas ir veiksmus koreguoti net ir rungtynių metu. Tačiau jei kalbėtume apie vieno ar kito futbolininko žaidimą, buvo žmonių, kurie, susumavus viso sezono komandos išvaizdą, lenkė kolegas mažų mažiausiai galva.

Rafaelis Ledesma. Brazilas – didžiausia šio sezono Sūduvos sensacija. Žinia apie sutartį su Ledesma trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus ir sukėlė tokį ažiotažą, kad net Lietrytis interviu su Rafaeliu iš Sūduvos tinklapio perspausdino. Faktas – šio brazilo sugrįžimas į A lygą sukėlė daug kalbų ir džiugesio. Prieš pat sezoną jis tarsi tapo dar vienu įrodymu to, kad Lietuvos čempionato lygis kyla. Ledesmos debiutas Sūduvoje buvo įspūdingas – retas kuris žaidėjas taip efektingai sužaidžia pirmą kartą pasirodydamas aikštėje. Tų rungtynių dar ilgai nepamiršime, nes tai buvo aukščiausias šio sezono taškas (aišku, ironiška, kai aukščiausias taškas yra pirmosios rungtynės). Ledesma pasirodė kokioms 5 paskutinėms minutėms ir įmušė nuostabų, elegantišką įvartį taip užbaigdamas Ekrano viltis tose rungtynėse išvengti pralaimėjimo. Vėliau Ledesmos žaidimas sulaukdavo daug kritikos. Ledesma buvo sunkus, lėtas, atsipalaidavęs. Atrodė, kad lošia puse, jei ne trečdaliu kojos. Tačiau net ir taip lošdamas buvo vienas pavojingiausių Sūduvos puolimo įnagių. Rimtai brazilas įsibėgėjo antroje čempionato pusėje. Akivaizdžiai numetė svorio ir pradėjo mušti įvarčius kone kiekvienose rungtynėse. Turint omeny, kad tuo metu komanda buvo kaip reikiant sėdusi, jo įvarčiai lemdavo pergales nepaisant labai vidutiniško visos komandos žaidimo. Galų gale, Ledesma tapo vienu rezultatyviausių naujųjų laikų Sūduvos žaidėjų. O jei kalbėt apie vieno sezono metu įmuštų įvarčių skaičių, daugiau nei Ledesma tai per vieną sezoną yra padaręs tik Tomas Radzinevičius ir tik vieną kartą. Nieko nuostabaus, kad brazilą geriausių Sūduvos žaidėju išrinkote ir jūs. Ledesma pateko ir į lygos rinktinę, kuri, kaip supratau, buvo suformuota pagal statistinius žaidėjų rodiklius. Stebėtis nereikėtų ir dėl to, kad saugu į Sūduvą dirbti atėjęs Ledesma toje rinktinėje buvo paskirtas puolėjo pareigoms. Antrą vietą brazilas gavo ir geriausio Lietuvoje lošiančio futbolininko rinkimuose – gerokai atsilikdamas nuo pirmūno Rimkevičiaus, tačiau lygiai tokiu pat taškų kiekiu aplenkdamas trečioje vietoje likusį Radavičių. Trumpai tariant – pernelyg daug argumentų, prieštaraujančių teiginiui “geriau jau Sūduvoje Ledesmos nebūtų buvę“ (tai sakoma turint omeny, kad brazilo atsipalaidavimas užkrėtė tokia pačia bacila ir kai kuriuos kitus žaidėjus). Taigi, nors ir kiek galėtume dėl to ginčytis, aš vis tik manau, kad Ledesma tikrai yra vertas ir kitais metais pažaisti Marijampolėje.

Karolis Chvedukas. Karolis užaugo. Jei anksčiau jis vis dar buvo “pagrindinėje komandoje lošti labai norintis dubleris”, tai šiemet Chvedukas užmetė malkų tiek, kad tapo vienu iš solidžiausių komandos žaidėjų. Jis buvo vienu iš nedaugelio, kurie nepavargdavo visų rungtynių metu (kaip nebūtų juokinga, Sūduvoje šiais metais tai buvo rimta bėda) ir buvo tas, kurio būdavo pilna visoje aikštėje. Girdėjau stadione šnekant, kad Chvedukas minta vienais čipsais – gal čia ir yra jo fizinio pranašumo priežastis? Ko gero jis buvo ir vienintelis, kurio indėlis į bendrą reikalą nenukentėdavo netgi per Dariaus Gvildžio žaidėjų stumdymo po aikštę eksperimentus. Ūgtelėjo ir Chveduko žaidimo kokybė, nepaisant to, kad dažnai jam tekdavo sunkiausios aikštės vietos (centras). Juk ne šiaip sau Chvedukas šiemet sulaukė kvietimo ne tik į jaunimo, bet ir į pagrindinę Lietuvos rinktinę ir netgi įsirašė į savo biografiją vienerias rungtynes (draugiškos su Armėnija0. Prezidentas taip pat Karolį gyrė, tačiau neslėpė ir to, kad jį norėtų parduoti. Puikus noras, tačiau žinant Sūduvos vadybininkų sugebėjimus, tai padaryti gali būti nelengva. Bet kokiu atveju – būtent to Chvedukui ir norėtųsi palinkėti. Jam tikrai reikia keltis svetur, kol lietuviško futbolo stiliaus vėžys dar netapo tokios stadijos, kai įpročių pakeisti jau nebeįmanoma. Na o jei toks planas neišdegs – viliuosi, kad kitame sezone Karolis loš dar įspūdingiau.

Pavels Davidovs. Vertindamas Sūduvos latvio žaidimą, stengiausi iš paskutiniųjų pamiršti tą apverktiną padėtį, į kurią dėl Sūduvos vadovų kaltės pateko vartininkų klausimas. Prieš sezoną paleisti abu vartininkai, perspektyvusis jaunylis išsikraustė į Italiją, o visiems jiems pamainos ieškota avantiūriškai. Tiesa, tam ir laiko nelabai buvo, nors kai kurie kiti A lygos klubai per tą patį laiką sugebėjo rasti labiau patyrusių žaidėjų. O į Sūduvą buvo paimti vartininkai, kurie iš esmės nėra tinkami stovėti dėl medalių kovojančios komandos vartuose. Todėl komandoje atsiradus Davidovui, gavosi toks žiaurokas kontrastas, kuris galėjo iškreipti ir latvio žaidimo vertinimą. Ir vis tik aš norėčiau Davidovso žaidimą įvertinti maksumaliu balu. Taip, Pavels nėra toks išraiškingas vartininkas, kokiais buvo kai kurie ankstesnieji Sūduvos vartų sargai. Aikštėje jis nekrečia stebuklų. Ir į aukščiau minėtą rinktinę nepateko (kaip ex-sūduvietis Vitkauskas). O juk pasklidus žiniai apie latvio atsiradimą komandoje nerimo taip pat buvo, nes jo biografija nėra papuošta labai galingais klubais ir netgi ilgiau trunkančiomis pagrindinio vartininko pareigomis. Tačiau labai greitai jis tapo tokiu patikimu, kad pirmosios sezono dalies vartininkų problema iškart pasimiršo. Davidovas ne tik savo darbą gerai atlieka, bet ir turi autoritetą vadovauti komandos gynybai. Šio aspekto labai trūko ir Bartkaus, ir Matuzo žaidimui. Tad latvis yra vienas iš nedaugelio, kurį kitais metais komandoje norėtų matyti ne tik Sūduvos vadai, bet ir gerbėjai.

Nerijus Valskis. Valskiui penketą rašau avansu. Taip, jis sulošė per mažai rungtynių, kad galėtų padoriai stoti šalia Ledesmos ar Chveduko. Tačiau visi sutiksime, kad Valskis į komandos išvaizdą įnešė labai daug šviežio vėjo. Jis iškart tapo ne tik garantuotu pagrindinės sudėties žaidėju, bet ir žmogumi, kuris turi šansų tapti adekvačiu Ledesmos partneriu. Beje, tarp šių žaidėjų kontaktas aikštėje iškart užsimezgė. Ir ne todėl, kad jie abu kažkada lošė vienoje komandoje. Todėl, kad Valskis savo ypatingai energingais veiksmais krašte tapo puikiu tašku gerus perdavimus į kraštus galinčiam mėtyti brazilui. Įtariu, kad kitame sezone Valskis bus vienas iš svarbiausių Sūduvos žaidėjų. Už šio žaidėjo atvedimą komandon galima paploti ir Sūduvos skautams.

>>>

ANTROJI GRUĖ: DARBININKAI. Pažymys – 4.

Čia pateko žaidėjai, kurie lošė gerai, daugmaž stabiliai, tačiau kokių nors ypatingų stebuklų sezono metu nenuveikė. Tačiau būtent jie dažniausiai sudaro komandų pagrindus, kurių fonuose žiba futbolo žvaigžės. Aišku, jei tik klubas turi lėšų bent vieną kitą žvaigždę savo komandai nusamdyti.

Povilas Leimonas. Šis Sūduvos “veteranas” mano akyse labiausiai stovi ant ribos tarp 4 ir 5. Taip, Leimonas kaip visada lošė pakankamai banguotai. Tačiau tai būdinga ir visai Sūduvos komandai. Antroji bėda yra tame, kad mūsų komandoje jau kelintą sezoną niekaip nenusistovi sudėtis, kurioje Povilas galėtų ramiai lošti sau patogiausioje atraminio saugo pozicijoje. Ir jis šiemet keliavo po aikštę – nuo gynėjo iki vos ne atakuojančio saugo. Leimonas puikiai atrodė sezono pradžioje, paskui gan rimtai sėdo, o į pabaigą ir vėl atsigavo. Tačiau šio žaidėjo evoliucija – akivaizdi. O žaidėjai, kurie lošdami Lietuvoje sugeba tobulėti – mane labai džiugina. Leimono futbole atsirado brandos, nepaisant to, kad klasikinių jo bėdų (perlaikyti kamuoliai ir netikslūs perdavimai) irgi vis dar pasitaikydavo. Tačiau ne šiaip sau juo domėjosi lenkai. Gaila, kad šis sandėris nenutiko – Leimonui būtų pats laikas palikti Marijos Žemę. Beje, Leimonas ko gero buvo vienintelis ryškesnis kandidatas į komandos lyderio postą. Jis buvo tas, kuris dažniausiai ir mėgindavo paveikt komandos veiksmus bei niekada nevengė personalinės atsakomybės.

Marius Šoblinskas. Šoblinskas šiais metais Sūduvoje buvo lyg ir koks stabilumo faktorius. Jo žaidimas ko gero mažiausiai bangavo iš visų. Nors paties Šoblinsko žaidimą įvertinti nėra lengva – jis yra iš tų žaidėjų, kurie nėra labai pastebimi aikštėje, nors ir nudirba daug purvino darbo. Juo neabejojo nei abu treneriai, nei komandos vadai, todėl Šoblinskas yra vienas iš nedaugelio, kurios Prezidentas minėjo kaip “komandos branduolio“ narius. Tiesa, į Šoblinskas savo žaidimo stiliumi šiek tiek lyg ir dubliuoja Leimoną ar Chveduką, tad surast tinkamiausias pozicijas kitų metų komandoje šiems trims žaidėjams lengva nebus.

Sergiyj Loginov. Pasakysiu tiesiai šviesiai – mano manymu, jei Sūduvą kitais metais treniruos Gvildys, Loginovas šioje komandoje nežais. Bėdos ukrainiečio žaidime prasidėjo tuomet, kai komandoje pasirodė Gvildys. Iki tol jis buvo vienas aršesnių Sūduvos kovotojų, visada susilaukdavęs ir fanų dėmesio už tai, kad buvo vienas nedaugelio mėginęs megzti kontaktą po rungtynių su Sakalų tribūna. Pirmoje sezono pusėje Loginovas buvo garantuotas pagrindo futbolininkas, o į sezono pabaigą pasipylė klaidos ir jis buvo paverstas atsarginiu. O juk jei treneris tiki žaidėju, viena kita klaida niekada jo neprivers tokio žaidėjo sodinti ant suolo. Tuo tarpu Loginovui nutiko būtent taip. Viena kita klaida ir jo aikštėje beveik nebeliko. Aišku, visus niuansus čia sunku sugaudyti – galbūt jis ir pats neplanuoja kitąmet Sūduvoje likti, o treneris ta proga nutarė išbandyti Gytį Urbą.

Valdemar Borovskij kaip ir visi gynėjai šiais metais kėlė baisiai daug klausimų. Nors aš nebūčiau linkęs bėdos ieškoti konkrečiuose žaidėjuose ar jų veiksmuose. Klaidų daro visi, o personališkai žiūrint tie gynėjai neatrodė labai blogai. Visas blogis kildavo dėl to, kad tarp gynėjų bei tarp jų ir saugų nebuvo normalaus kontakto. Nebuvo bendro jausmo, kuris leidžia vienam žaidėjui be prašymų ar nurodymų pridengti kito žaidėjo poziciją, nebuvo koordinuotų ir sąmoningai bendrų gynybinių veiksmų. Kiekvienas sukosi kaip išgalėjo. Būtent todėl kiekvienas iš gynėjų pridirbo krūvas klaidų savo tiesioginėse pozicijose. Ne išimtis tarp jų ir Borovskis. Tik nemažai tų klaidų ir plaukdavo iš to, kad dėl nekoordinuotų veiksmų gynėjai nuolat atsidurdavo beviltiškose situacijose. Tačiau, atmetus visus niuansus, Borovskis vis tik buvo tas žmogus, kurio indėlis į bendrą komandos vaizdą buvo pakankai rimtas. Galbūt ne tik ryškus, kaip ankstesniame sezone, tačiau iš esmės jis buvo nekeičiamas. Pažymį rašant ne paskutinėje vietoje yra ir jo nuolatinis pasižmonėjimas rinktinės stovykloje. O ir jo žaidimą rinktinėje net ir mes įvertinome žymiai geriau nei pasirodymus už Sūduvą. Tačiau čia aš labiau įžvelgiu ne žaidėjo, o trenerių problemą. Nes tokia situacija reiškia tik vieną – žaidėjas turi potencijos, tačiau treneris nesugeba jo galimybių savo komandoje išnaudoti. Nebepratęsti sutarties su Borovskiu – pats paprasčiausias tokio žaidėjo problemų sprendimas. Greičiausiai taip ir bus – galų gale, net ir skaičių nežinant galima būti tikram, kad jis – vienas brangesnių komandos darbuotojų.

Gytis Urba. Pirmuosius Urbos pasirodymus šiais metais vertinau gan kritiškai. Urba nieko blogo aikštėje nepridirbdavo, tačiau rizikuoti taip pat nebuvo linkęs. Galvojau, kad Urba jau seniai išaugo iš dublerio amžiaus ir statuso, todėl, gavus šansą sulošti kėlinį pagrindinėje sudėtyje, reikėjo treneriui aiškiau parodyti, kad jis neklydo patikėdamas jam vietą. Komandoje pasirodžius Dariui Gvildžiui, Urbai teko dar sunkesnė misija – jis buvo stumdomas tarp gynėjų ir saugų. Pamenu, vienose rungtynėse jam vos ne playmakerio pozicija buvo patikėta. Žaidėjui, kuris tik bando prasibrauti į pagrindą, tokia situacija – pati nedėkingiausia. Tačiau Urba išgyveno ir į pabaigą jau lošdavo savo vietoje – gynyboje arba tarp gynėjų bei saugų. Matėsi, kad pamažu Gytis pagrindinėje sudėtyje apsiprato ir tapo tokiu žaidėju, apie kurį nepasakysi, kad dar vakar jis tegaudavo lošti po keletą minučių kas penktose rungtynėse. Akivaizdu, kad kitas sezonas šiam žaidėjui bus lemiamas. Vietą pagrindinėje sudėtyje jis išsikovojo, tad dabar nieko kito nelieka, kaip atlikti gerą kokybinį šuolį ir tapti kokiu trečiu dubleriu, papildžiusiu pagrindinę Sūduvos komandą per paskutinius penkerius metus. Dabar svarbu tinkamai kitam sezonui pasiruošti bei pasimelsti, kad genialieji Sūduvos skautai, nenupirktų kokių 2-3 tos pačios pozicijos žaidėjų (nes – buvo parduodami su “nuolaida”). Juolab, kad panašią vietą aikštėje gali užimti ir Leimonas, ir Šoblinskas ir netgi Chvedukas.

Povilas Lukšys. Šis žaidėjas buvo toks kaip visada. Nepakeitė savo “nematomo žmogaus” žaidimo stiliaus, tačiau sau įprastą įvarčių dozę į priešininkų vartus sustūmė. Sakyčiau, žvelgiant į visą sezoną – Lukšys buvo pastebimesnis ir naudingesnis komandai nei akstesniais sezonais, nors įvarčių įmušė ir mažiau. Ypatinga jėga puolime netapo, tačiau nemažai gero nuveikdavo tarpe tap puolėjų ir saugų. Ypač, kai būdavo nusteikęs negailėti jėgų ir kaip reikiant palakstyti. Lukšys yra Lukšys – ir nieko čia nepadarysi. Vienas rezultatyviausių visų laikų Lietuvos žaidėjų. Ir vienas rezultatyviausių visų laikų Sūduvos žaidėjų. Toks tas Lukšys. Panašu, kad jis yra vienas iš tų, kurio paleidimą svarsto komandos vadai, o ir dauguma gerbėjų tokiam sprendimui pritartų. O aš manau, kad Sūduvai Lukšys dar gali būti naudingas. Nes savo dešimties įvarčių minimumą jis vis viena sumuš. Tiesiog reikia jam į porą duoti jauną, greitą, energingą ir piktą puolėją, kuris kompensuotų tas Sūduvos puolimo savybes, kurių iš Lukšio net ir tikėtis neverta. Nes Lukšys yra Lukšys.

Valentin Baranovskij. Simpatiškas žaidėjas. Savaime suprantama, kad jo karjeroje šuolis iš Dainavos į Sūduvą – svarbus nutikimas. Tik va – kaip čia padarius, kad toji karjera Sūduvoje netaptų atsarginių suolo trynimu. Tiesą pasakius, nelabai supratau šio žaidėjo gyvenimo Sūduvoje. Atsiradęs mūsų komandoje iškart tapo pagrindinės sudėties žaidėju ir stabiliai smagiai sužaidė keletą rungtynių. O paskui treneris kažkodėl jį padarė atsarginiu. Kadangi treneris, kaip ir dauguma mūsų respublikos renerių, nepersistengia savo veiksmų, sprendimų bei strategijų plačiau paaiškinti, šio žaidėjo laikymas ant suolo man atrodė mažų mažiausiai keistas. Baranovskij atrodė labai tinkamas Sūduvos papildymas. Labai greitas ir labai energingas atakuoti mėgstantis krašto saugas. Turintis neblogą kamuolio varymo techniką, neblogą aikštės matymą – trumpai tariant, žaidėjas, kuris Sūduvos žaidimą turėjo labai pagyvinti. Mažumą primenantis baltarusį Afanasenką, kuris Sūduvos kraštuose vėjus kėlė prieš daugelį metų. Tad jei toks žaidėjas paliekamas ant suolo – nafig iš viso jį reikėjo pirkti? Aišku, jei komandoje nelieka Eliošiaus ir Urbšio, tai vietos aikštėje jam tikrai atsiras.

Robertas Freidgeimas. Šio futbolininko likimas panašus į ką tik aprašytą Baranovskij gyvenimą. Iš pradžių – daug žaidybinio laiko, paskui – atsarginių suolas. Freidgeimas galbūt nėra toks energingas žaidėjas kaip Baranovskij, tačiau šiokios tokios gyvybės į Sūduvos veiksmus jis tikrai įnešė. Be abejo, Freidgeimo buvimą ant suolo pateisinti lengviau – jis yra gynybinio plano žaidėjas, o gynėjai rotuojami žymiai vėliau. Tad jei gandai pasitvirtins ir Sūduvoje kitais metais nebeliks didesnės dalies pagrindinių gynėjų – Freidgeimas tikrai turės ką veikti.

>>>

3: vidutiniokai.

Jie taip pat reikalingi – juk tobulais žaidėjais lietuviškos komandos neužpildysi. Galų gale – aikštėje privalo būti 11 žmonių, todėl skurdesnių lygų komandose tokių skylių kamšytojų visada būna nemažai. Tiesa, Sūduvoje šiais metais į trejetukininkų grupę pateko žaidėjai, kuriems čia – tikrai ne vieta.

Vaidas Slavickas. Gaila, tačiau jei Povilas Leimonas juda priekin, Vaido Slavicko evoliucija sustojo dar prieš keletą metų. Kaip ir visada jis lošė gerai, nors šiais metais pasitaikė ir keletas labai netikėtų ir įvarčiais pasibaigusių klaidų (pendelis lošiant su Ekranu ar Žalgirio įvartis paskutinio rato rungtynėse). Vaidas Slavickas buvo komandos kapitonas ir netgi susilaukė kvietimo į rinktinės stovyklą – būtent dėl to iš šio žaidėjo norėtųsi žymiai didesnio indėlio į komandos psichologinę išvaizdą. Nepaisant patirties ir kapitono raiščio, Slavickas taip ir netapo Sūduvos gynybos ligų gydytoju. O to iš jo būtų buvę galima reikalauti. Nesinori dalinti patarimų ir pamokslautai, tačiau mano manymu šio žaidėjo karjeroje žiauriai reikalingas rimtesnis lūžis, nes jis rizikuoja taip ir likti A lygos juodadarbiu. O toks talentingas futbolininkas kaip Slavickas tikrai nusipelno daugiau. Apie Slavicką prezidentas savo šnekoje neužsiminė, bet matyt visiems akivaizdu, kad ir kitais metais Vaidą komandoje matysime. Būtų gražu – juk išėjus Urbšiui jis lieka vienintelis “senosios gvardijos“ atstovas Sūduvoje. Įdomu, o kas būtų, jei treneris Vaidą Slavicką imtų ir pastatytų į atakuojančio saugo vietą – į poziciją, nuo kurios jis pradėjo savo karjerą Sūduvoje.

Craig Thomson. Škotą galima vadinti neišsipildžiusia viltimi. O tas neišsipildymas greičiausiai nutiko dėl to, kad į Sūduvoje praleistą laiką škotui buvo visiškai nusispjaut. Jis puikiai žinojo, kad čia atvyko tik trumpam (mažumą prigesinti tėvynėje kilusius skandalus ir, berods, atsigauti po traumos), todėl žaidė tiek, kad nepamirštų, kas yra futbolas. Sezono pradžioje jis buvo akivaizdžiai “neformoje”. Galbūt tam įtakos turėjo ir vėlyvas prisijungimas prie komandos, kalbos barjerai ir šiaip ironiškas požiūris į tokių šalių kaip Lietuva futbolą. Sutikit, škotui turėtų būti labai keista lošti aukščiausios lygos rungtynėse, į kurias atėjo pora šimtų žiūrovų. Tad škotas kartais blykstelėdavo, parodydamas, kad jo bazinis pasirengimas ir lygis yra gerokai aukščiau nei mūsų futbolininkų. Parodydavo, kad turi puikų smūgį. Tačiau blyksniai, nors ir naudingi, buvo pernelyg reti, kad komandai būtų atnešęs rimtesnės naudos.

Tadas Eliošius. Šis žaidėjas man – visiška mistika. Futbolui talento jis tikrai turi, tačiau per tuos pora metų, kuriuos jis praleido Sūduvoje, tas jo talentas maloniai snūduriavo. O mistika yra tame, kad man yra tiesiog nesuprantamas toks jauno žaidėjo požiūris į savo karjerą – nuolatinis jėgų taupymas eilinėse rungtynėse pamažu virsta įpročiu, kurį pakeisti tampa sudėtinga. Ką Eliošius puikiai įrodė taip ir neprasispraudęs į čekų komanda sezono antroje pusėje. O va kai grįžo – nei iš šio, nei iš to staiga tapo tuo Eliošiumi, kuriuo džiaugėmės tais laikais, kai jį Sūduvos vadai pasamdė į komandą. Greitu, aštriu, pavojingu, galinčiu spręsti situacijas individualiais veiksmais ir turinčiu staigų bei apgaulingą smūgį. Toks jausmas, kad Sūduvoje Eliošius išnaudojo kokius 30 procentų savo privalumų ir sugebėjimų. Tik šioje vietoje kyla tas pats klausimas – kas kaltas – žaidėjas, ar treneriai, kurie nesugebėjo išnaudoti turimų resursų. Kaip suprantu, Eliošiaus likimas Sūduvoje taip pat pakibęs ant plauko. Tačiau jei treneriai rastų būdų priversti Eliošių lošt taip, kaip žaidė sezono pabaigoje – tokį žaidėją paleisti nebūtų prasminga.

Nerijus Radžius. Šiemet Sūduvoje niekas nebuvo taip, kaip turėtų būti. Radžius yra geras senosios kartos gynėjas, turintis gerus futbolo mokslo pagrindus. Ankstesniais metais jo nauda komandai niekas neabejodavo. O va šiemet dažniausiai kalba vis nusukdavo link šio žaidėjo amžiaus. Taip, Radžius – ne jaunuolis. Tačiau ir ne pensininkas. Esu tikras, kad amžius jo prastokam pasirodymui šiais metais didesnės įtakos neturėjo. Juk centro gynėjas ir neturi būti sprinteris. Jam žymiai svarbiau gerai jausti aikštę bei žaidimo voratinklį – tuomet greičio stoką jis gali kompensuoti tiesiog užsiimdamas geresnę poziciją. Tačiau to nenutiko. Kaip ir visa Sūduvos gynyba, Radžius visą sezoną blaškėsi tarp kelių pozicijų bei funkcijų. O greičio stoka dar labiau jautėsi dėl to, kad nebuvo bendro kontaktų tarp pačių gynėjų – kiekvienas vargo savo personalinius vargus, tačiau gynyba kaip visuma nuolat patekdavo į patines situacijas, nes bendros veiksmų koordinacijos labai trūko. Ir kaip gali tuomet įvertinti atskirų žaidėjų pasirodymus? Radžiui trejetą rašau už tai, kad remiantis jo patirtimi, amžiumi bei statusu, iš jo buvo galima tikėtis bendrų gynybos veiksmų koordinavimo bei vadovavimo gynybos linijai apskritai. Tuo tarpu Radžius tiesiog buvo vienu iš gynėjų. Nežinau kaip jums, bet man viso būrio Sūduvos trenerių nesugebėjimas žaidėjams sukurti efektyvesnių gynybos modelių yra visiška paslaptis.

Ričardas Beniušis. Šio žaidėjo žvaigždė Sūduvoje akivaizdžiai sėdo. Nors… gal niekada ji ir nebuvo pakilusi. Akivaizdu, kad Beniušio karjeros kulminacija buvo anų laikų FBK, kai jis mušdavo kone kiekvienose rungtynėse. Paskui iškeliavo į Škotija, ten neprilipo ir daugiau nebepasiekė ankstesnio lygio. Šio sezono pradžioje Liubšys akcentavo, kad Beniušis – puikios formos. Ir iš pradžių jis tikrai gaudavo daugiau laiko, nei, pavyzdžiui, Lukšys. Tačiau vėliau visiškai sėdo ir aikštėje pasirodydavo ne taip jau dažnai. O ir pasirodęs žybtelėdavo tik kartais – gal todėl ir nesumušė sau įprasto įvarčių kiekio. Be abejo, šiandieninis Sūduvos formatas tokiam žaidėjui kaip Beniušis yra labai nedėkingas. Šiandien Sūduvoje išgyventi galėtų tik toks puolėjas, kuris sugeba pats sau kurti progas. Pasiimti kamuolį, apeiti ar aplenkti gynėją, mušti iš toliau. Tuo tarpu Beniušiui dėl jo ūgio ir greičio būtina kolegų pagalba. Beniušis turi gauti kamuolius baudos aikštėje, o jeigu jis juos gauna aikštės viduryje – iš to nieko gero nutikti negali. O kad Sūduvoje jau kelintą sezoną nėra saugų, galinčių atiduoti priekin aštrius perdavimus, tai Beniušis dažniau ir grįždavo atgal, nei mėgindavo ieškoti sprendimų ant nuošalės ribos. Tačiau… kai vienintelis aikštėje puolėjas (o Sūduva šiemet lošė arba vienu puolėju, arba išvis be jų) makaluojasi aplink aikštės vidurį, ten, kur turi būti puolėjas – nėra nieko. Todėl kamuolio atmetimai, kuriuos Beniušis neblogai atlieka, negalėdavo atnešti jokios naudos – nes tas, kam kamuolys būdavo atmetamas, neturėdavo jokio žmogaus, kuriam tą kamuolį galėtų iškišti tolyn į priekį.

Povilas Kiselevskis. Šiam jaunam žaidėjui pažymys – labai sąlyginis. Dažniau aikštėje jis rodytis pradėjo tik sezono pabaigoje, todėl rimčiau atsiskleisti laiko tiesiog nebuvo. Tačiau kelis dalykus galima pasakyti. Kiselevskis yra puikus įrodymas, koks nemažas atotrūkis vis tik yra tarp dublerių ir pagrindinės komandos (netgi turint omeny ne patį aukščiausią lietuviško futbolo lygį). Kiselevskiui aikštėje buvo sunku. Jam trūko ir žaidimo skaitymo įgūdžių, ir elementarios drąsos. Ypač sudėtinga būdavo rimtesnėse rungtynėse, kai vykdavo atkakli kova su panašaus pajėgumo varžovu. Pavyzdžiui, paskutinės rungtynės su Kruoja. Jose Kiselevskis buvo viena silpniausių, pažeidžiamiausių komandos grandžių. O kad gali būti kitaip – pakanka prisiminti Chveduko debiutus. Anam irgi trūko patirties ir sugebėjimų, tačiau jis viską kompensuodavo beprotiška energija ir įžūlumu. Matėsi, kad Karolis yra pasiryžęs žūti, tačiau įrodyti kolegoms ir treneriams, kad jį verta aikštėn leisti. Netgi trumpam. Štai tokio jaunatviško maksimalizmo man ir pritrūko Kiselevskio laikysenoje. Mano manymu, jaunas žaidėjas, gavęs šansą pasirodyti pagrindinėje komandoje, turėtų labiau stengtis. O visa kita – ateis su laiku. Ir jei Kiselevskis panašiu periodiškumu gaus lošti ir kitais metais – į sezono pabaigą turėsime jau visai kitaip aikštėje besijaučiantį futbolininką.

>>>

2: dvejetukininkai.

Paprasta. Čia krenta tie, kam sezonas totaliai nenusisekė.

Andrius Urbšys. Garantuotai pats blogiausias visų laikų Urbšio sezonas. Sūduvos veteranas lošė taip prastai, kad į sezono pabaigą netgi tapo atsarginiu, kuriam vieta pagrinde nušvisdavo tik lošiant su autsaideriais. Kur tokios apverktinos situacijos priežastys – aš nežinau. Tačiau Urbšio žaidimo kreivė jau ima priminti Giedrių Slavicką. Ir kai kartą stadione nugirdau gandą apie tai, kad Urbšys kitais metais loš Kruojoje – net nenustebau. Ir nors komandos atstovai Urbšio reikalų nekomentavo, tačiau į sezono pabaigą tapo akivaizdu, kad kažkokia trintis tarp jo ir komandos vadų atsirado. Urbšys kartais netikėtai dingdavo, paskui – lygiai taip pat netikėtai pasirodydavo. Ir nors jūs komentaruose rašėte, kad jam “ne tas dabar galvoje” (suprask – ne geras žaidimas jam dabar rūpi), tačiau Andrius Urbšys vis tik šiais metais mums padovanojo vieną gražesnių akimirkų – tą į orą išmestą maikę po to, kai įmušė įvartį Šiauliams.

Džiugas Bartkus ir Martynas Matuzas. Abu šiuos vartininkus galima dėti į vieną krūvą. Nes abiejų likimai ir žaidimo kreivės buvo tokios pat. Puikūs karjeros posūkiai – iš lietuviško futbolo pakraščių tiesiai į komandą, turinčią ambicijų pakovoti dėl čempionato aukso. Didingas karjeros šuolis – ypač turint omeny, kad Sūduva buvo numačiusi ir tarptautinių rungtynių galimybę. Tačiau jau pačioje čempionato pradžioje paaiškėjo, kad nė vienas iš jų nebuvo pasirengę A lygos kovoms, o Ramonui greičiausiai pritrūko laiko, ką nors fundamentaliau šių dviejų jaunų vartininkų žaidime pakeisti. Liubšys mėgino juos abu – tai vieną, tai kitą. Vartininkai keitėsi, tačiau padėtis aikštėje – nė trupučio negerėjo. Akivaizdu, kad sugrojo du esminiai faktoriai – žaidybinės patirties ir autoriteto tarp vyresnių komandos kolegų trūkumas. Toks kokteilis sukūrė situaciją, kai visa komanda lošdavo jausdama į nugarą nuolat alsuojantį pavojų savuose vartuose. Tokios tokelės. Kad ir kaip būtų gaila – nė vieno iš šių vartininkų aš komandoje kitais metais nematau. Tiesiog nėra prasmės puoselėti viltis, kad Ramonui pavyks iš jų nulipdyti ką nors padoresnio. O turint omeny Ramono sugebėjimus – jis greičiau užaugins dar vieną suvalkietišką talentą.

>>>

0: apskritai pažymio nenusipelnę.

Tai yra žaidėjai, kuriems kokio nors pažymio rašyti nelabai ir išeina. Nulis nereiškia nei gerai, nei blogai – tai yra tiesiog fakto konstatavimas – jūsų gerbiamas metraštininkas paprasčiausiai šių žaidėjų įvertinti negali.

Audrius Brokas, kuris šmėkštelėjo pirmoje sezono pusėje, o paskui visiškai dingo iš eterio. Rezultatyviausias dublerių čempionato žaidėjas Armandas Breivė. Ir Vytautas Lasevičius – berods vienintelis iš šios grupės, kuriam teko garbė sužaisti vienas rungtynes nuo pradžios iki galo. Teoriškai žvelgiant, keisčiausia yra, kad nė vienas iš trenerių nenorėjo rimčiau išbandyti Breivės, nes šių metų Sūduvos puolime jaunatviškos energijos labai trūko.

>>>

O kad žaidėjai nesijaustų susilaukę pernelyg daug dėmesio – parašykime pažymius ir visiems kitiems.

Treneriai.

Virginijus Liubšys – 3. Apie šį trenerį, Sūduvoje praleidusį pusantro sezono, daug nekalbėsiu, nes prikalbėta yra daugiau nei reikia. Ženklų, kad Sūduva pagaliau pavirs padoria komanda buvo. Buvo ženklų, kad komanda pagaliau įgaus naują veidą – pirmą kartą nuo Gabrio laikų. Man pakako pirmųjų šio sezono rungtynių su Ekranu – tą kartą Sūduva parodė tikrąsias savo galimybes. Tačiau šis patyręs treneris pralaimėjo kažkokius užkulisinius žaidimus. O kadangi pastarieji žaidimai – futbolo dalis, tai ir neišeina jam rašyti geresnio pažymio.

Darius Gvildys – 2. Kol kas – laukiam naujo sezono ir didelių išvadų nedarom. To, ką Darius Gvildys žadėjo ateidamas į Sūduvą jis nepasiekė. Komanda jam vadovaujant atrodė lyg sužeistas paukštis – mažumą pakildavo ir tuoj pat vėl voždavosi snapu į purvą. LFF taurę Gvildys pralošė, tačiau medalius komandai vis tik išsaugojo. Panašu, kad kitais metais šis treneris gaus rimtai atnaujintą Sūduvą. Tad viskas – jo paties rankose.

Algimantas Dvareckas – 3. Antrasis arba dublerių treneris gali būti vertinamas pagal tris parametrus. Pirmas ir pats svarbiausias – kiek jaunų žaidėjų jis parengė integravimui į pagrindinę komandą. Antra – kaip jis yra pasirengęs stoti už pagrindinės komandos vairo, jei to prireiktų. Ir trečia – kaip sekasi jo vadovaujamiems dubleriams. Ir koks vaizdelis? Vidutiniškas. Taip, dubleriai savo čempionatą laimėjo. Tačiau kas iš to, jei į pagrindą neprasimušė nė vienas. Sutinku, yra keli žmonės, kurie “gali” žaisti už pagrindinę komandą, tačiau jie nežaidžia taip, kad vieta jiems ten būtų rezervuota. Antrasis punktas taip pat atrodo prastokai. Juk kai komandoje neliko Liubšio, komandos vadams pasirodė, kad pagrindinei komandai vadovauti geriau tinka autsaiderio dublerių treneris, nei savas.

Audrius Ramonas – 3. Šio trenerio atvejis sudėtingiausas. Iš vienos pusės – jis lyg ir už nieką neatsakingas. Juk susidarė tokia force majeure situacija – visi komandos vartininkai kone per vieną dieną dingo, o naujų padorių rasti nebuvo laiko, o gal ir sugebėjimų trūko. Ir ką čia vartininkų treneris gali nuveikt? Ar gali jis per mėnesį labai vidutinišką jauną vartininką paversti patikimu vartų sargu? Tačiau vartininkų klausimas šių metų Sūduvoje man žymiai ryškiau byloja apie tai, kad treneriai šioje komandoje mažai ką sprendžia, nei visi gandai apie komandos vadų ir Liubšio nesutarimus. Juk, vertinant blaiviai, joks treneris nesutiktų paleisti abu pagrindinius vartininkus prieš pat čempionatą. Tiksliau, joks treneris nebūtų paleidęs Vitkausko tuomet, kai Valinčiaus klausimas nebuvo aiškus. Toks jausmas, kad visoje šioje makalynėje visi treneriai teatliko statistų vaidmenį.

Kiti veikėjai ir personažai.  

Komandos administracija – 3. Klubo vadyba ir šiemet mūsų niekuo nenustebino. Finansinis klubo stabilumas Lietuvoje yra didis dalykas. Kaip suprantu, šiemet Sūduvos net ir biudžetas buvo didesnis nei krizės metais. Tačiau mūsų komandoje finansinis stabilumas jau yra toks įprastas, kad juo girtis mažumą pabodo. Taip, mes visi esame dėkingi, kad kažkas komandą išlaiko ir tai daro stabiliai. Bent jau aš nežinau nei kas tie kažkas, nei kiek Sūduvos išlaikymas per metus kainuoja – apie tai mūsų klubas yra linkęs nieko niekam nepasakoti. Bet kokiu atveju kitų klubų fanai šiame bloge šiemet ne kartą priekaištavo dėl mūsų pretenzijų Sūduvos vadovams. “Džiaukitės” – rašydavo jie, – “kad kas nors apskritai Marijampolėje pinigų futbolui negaili”. Jo, džiaugtis tai džiaugiamės, tačiau kodėl žiūrovų Marijampolės stadione šiais metais nuolat mažėjo, kol pasiekė tiesiog sukrečiančius skaičius? Nejaugi ir vėl dėl to kaltinsim Liubšį, Gvildį ir Eliošių? Taip, šiais metais klubo vadyboje ir valdyme nenutiko jokių naujovių. Viskas po senovei. Ir toliau tas senovinis požiūris bus tęsiamas, tai kitais metais galim sulaukt situacijų, kai kokių Žalgirio ar Bangos fanų Marijampolės stadione bus daugiau nei vietinių.

Komandos viešųjų ryšių departamentas – 2. Tiesa, viena naujienėlė buvo. Pasikeitė žmonės, kurie tvarko klubo informacinius reikalus. Pasikeitė Sūduvai įprastu būdu – Arūnui Reinikiui atia niekas nepasakė, o naujų žmonių – niekas nepristatė. Štai tokios tokelės – mes galvojom, kad keičiasi komados požiūris į viešųjų reikalų valdymą, o pasikeitė tik žmones. Požiūris liko toks pats. Nenoriu kritikuot tų, kas Sūduvos žinias tvarko dabar. Suprantu, kad tai yra jauni žmonės, kurie už tą darbą gal ir kokį pinigą gauna. Tačiau, kai išgirdau, kad jauni žmonės Arūną Reinikį keičia – natūralu – tikėjausi jaunatviško entuziazmo, per kraštus besiliejančios energijos, o ne formaliai nuobodaus pagrindinių žinių išdėstymo. Kai naujiena atsiranda dėl to, kad ji privalo atsirasti pagal nustatytą tvarką, o ne dėl to, kad ją skelbiantys žmonės iš tikro nori ja su kitais pasidalinti. Jei norėtų – naujienos būtų kitaip padarytos, o ir jų kiekis būtų ženkliai didesnis. Žiauriausia, kad klubo svetainėje nebuvo justi jokios evoliucijos. O juk tam, kad pasimokytum, galų gale – kad imtum ir nukopijuotum kokią smagią idėją, net nereikia pavyzdžių užsienyje ieškot. Pakanka pažiūrėt, kaip tvarkosi Ekrano ar Žalgirio žmonės. Pakaktų padaryt bent pusę to, ką tie padaro ir vaizdelis jau kitas būtų. Žinau, jūs sakysit – “aha, tuose klubuose sėdi 10 žmonių ir visi krūtas algas gauna, o mes…” Gal gauna, o gal ir negauna. Gal sėdi – o gal ir nesėdi. Esmė – jei turi bent šiokių tokių ambicijų ir esi ne toks senas pirdyla koks esu aš, o jaunas ir žvalus – tu iš principo norėsi padaryt geriau. Nes kitaip bus kiauras šūdas. Jei lauksi ir nieko nedarysi, nes tau tūkstančių nemoka – bus kiauras šūdas. Vienžo, Sūduvos informaciniai reikalai visiškai atitiko Sūduvos šių metų charakterį – snaudžiantį, neryžtingą ir rodantį tik formalias pastangas.

Stadiono administracija – 1. O juk nieko blogo nenutiko, ar ne? O gal pradėkim nuo to, kaip dar prieš sezoną manieže pirkau abonementą, o jo pardavėja, neturėdama jokio sėdynių planiuko, pro maniežo langą bandė man pirštu parodyti, kur yra man siūlomos vietos? Taip, namas mūsų gražus, ir tūlikai mūsų gražūs. Ir jei stadiono kėdės ir nebūna visada nuvalytos, tai tūlikai – tikrai visada švarūs. Ir popieriaus juose visada rasi. Taip, sutinku, jei rungtynės baigiasi vėliau iškart už stadiono vartų patenki į totalią tamsą (lempos ir stulpai yra, bet nešviečia). Bet jei esi koks žabalas pensininkas – tai tau nėra ko nė į stadioną eit. Sėdėk namie, čiulp bonbonkes ir žiūrėk futbolą per internetą. Trumpai tariant – stadiono administracija kaip ir kiekvienais metais taip ir šiemet Sūduvos gerbėjų bei stadiono lankytojų labui galėjo labai daug gražių dalykų nuveikti. Kad būtų patogiau, smagiau, jaukiau. Kad skūpusis suvalkietis jaustųsi gaunąs už tuos 8 litus viską iki paskutinio cento. Tačiau nenuveikė. Gal laiko neturėjo?

Žiūrovai, gerbėjai, stadiono lankytojai – 2. Sodybų tuštėjimo metas – taip būtų galima apibūdinti situaciją Marijampolės stadiono tribūnose. Lankomumas šiais metais buvo totaliai beviltiškas. Jo nepateisina nei prastokas komandos žaidimas, nei nulinės klubo pastangos kaip nors žmones į stadioną atvilioti. Tokių skaičių Marijampolėje, jaučiu, seniai nėra buvę. Gėda, marijampoliečiai, gryna gėda! Ankstesniais metais dar galėdavome guostis tuo, kad liko tas beviltiškų kietakakčių tūkstantis, kuris visais laikais į Sūduvos rungtynes vaikščiodavo. Nepriklausomai nuo to, kaip ir kokioje lygoje komanda lošė. Tuo tarpu šiemet ir to tūkstančio nebeliko. Aš suprantu, kad komanda ir klubas mūsų šiais metais ir vėl nedžiugino, tačiau palikti likimo valiai savo komandos nederėtų.

Kadangi nei LFF taurės, nei europinių žaidimų stadiono lankymo statistikos rasti nepavyko, teko apsiriboti A lyga. O čia skaičiai štai kokie. Per 34 rungtynes (išmetus dvi nežaistas su REO) Sūduvos rungtynėse namie ir svečiuose pabuvojo 30 620 žmonės. Vidutiniškai – po 900 per rungtynes. Namų rungtynės šiame skaičiuje sudaro maždaug pusę – 15 200. Natūralu, vidurkis irgi labai panašus – maždaug 894 žmones per rungtynes. Kai gavau šį skaičių, nesusilaikiau ir pradėjau skaičiuoti toliau. Paaiškėjo, kad statistika mažumą prieštarauja mano suvokimui, kuris susidarė iš gyvo buvimo stadione. Pernai ir užpernai žmonių skaičius Marijampolės stadione buvo labai panašus, tačiau jis beveik perpus mažesnis nei ankstesniais metais. 2011 metais stadione apsilankė 16 620 žmonės (vidutiniškai per rungtynes – 977), 2010 – 12 350 (vidutiniškai – 882). O štai 2009 – 20 415 (1458), 2008 – 20 621 (1586) ir 2007 – 31 831 (1770). Taigi, išvada yra viena – žmonių stadione stabiliai mažėja, nors šiemet jų skaičius ir nebuvo ypatingai mažesnis nei per kelis paskutinius metus. Tiesiog kai kurių namų rungtynių lankomumas sukrečiantis – 500 (su Banga, Atlantu ir Tauru), 450 (su Dainava) ir net 400 (su Šiauliais). Daugiausiai žmonių – 2000 – žiūrėjo 13 turo rungtynes su Žalgiriu. Apibendrinant, Sūduvos gerbėjams galiu parašyt trejetą. Tačiau daugiau – tikrai būtų nesąžininga.

Sūduvos sakalai – 4. Sakalai tobuli nebuvo. Labiausiai tobuli nebuvo skaičiumi – kaip ir žiūrovų stadione, taip ir žmonių Sakalų tribūnoje mažėjo. Bent jau toks jausmas susidarė. Tačiau tas kiekis, kuris liko – matėsi, darė viską, ką toks kiekis padaryt gali. Pliusą Sakalams galima dėt ir už atkaklų bei masyvų dūmijimą. Įspūdingiausia dūmų uždanga, be abejo, nutiko namuose lošiant su Tauru, kai vėjas į aikštę dūmų prinešė tiek, kad teko stabdyti rungtynes. Ir jei Sakalams sunkiau sekėsi gausinti tribūnos gretas, juos galima pagirt už kitas iniciatyvas. Pavyzdžiui, už mėginimą suorganizuoti kelionę autobusu visiems norintiems iš Marijampolės į Vilnių pažiūrėti žaidimo su Žalgiriu. Už mėginimus kompensuoti informacijos trūkumą iš oficialios Sūduvos ir keletą puikiu interviu sezono pabaigoje su žaidėjais bei treneriais. Ir už puikų darbą Facebook’o platybėse. Būtent Sakalų profilis Facebook’e tapo ta vieta, kurioje efektyviausiai buvo surenkama visa informacija, susijusi su mūsų komanda.

Ponas Pop – 3. Rašau sau pliusą už teksto kiekį. Jei reikėtų vertinti tik raštų kokybę – rašyčiau dar mažiau. Po kelių labai jau sausringų sezonų (pernykščio nelabai ir prisiminti norisi), šiais metais vėl priskaldžiau kalnus raidžių. Tačiau, raštų kokybė, sakyčiau, pakrito. Turiu prisipažint, kad ir mano tikėjimas ne vieną kartą šiais metais buvo gerokai susvyravęs. Todėl buvo krūvos rungtynių, po kurių tiesiog neturėdavau ką pasvarstyti. Tuščia galvoje lyg kokiame kibire. Gal dėl to šiais metais buvo ir pernelyg daug nukrypimų į šalį. Net žagtelėjau, kad vienas jūsų kažkada parašėte komentarą apie tai, kad “toks jausmas, jog čia jau blogas nebe apie Sūduvą, o tiesiog apie lietuvišką futbolą”. Net nejauku pasidarė. Lygiai taip pat kartais nejauku būdavo kritikuoti visus iš eilės – nuo Prezidento iki žaidėjų. Per daug kritikos šiais metais buvo. Tikra tiesa – kritikuoti nėra labai malonu. Kritikuoti yra šūdas. Žymiai smagiau būtų ploti rankytėmis ir dėlioti kelių aukštų ditirambus. Dalinti pagyras ir atidavinėti pagarbą. Tas kritiko genas kartais taip užknisa, kad norisi viską mesti velniop ir tiesiog nueiti į stadioną pažiūrėt futbolo. Nesu piktas žmogus, kokiu daugelis mane ko gero laikote. Neturėjau ir neturiu ambicijų būti kokiu nors autoritetu ar nuomonės formuotoju. Didžiausias mano noras visada buvo analizuoti futbolą taip, kaip kažkada analizuodavau meno kūrinius (tais laikais raidžių kiekiu taip pat nesiskųsdavau).

>>>

Štai tiek naujienų šiam sezonui. Atostogos – jau ant nosies. Ačiū už dėmesį, komentarus ir palaikymą. Be tamstų šis projektas taip ilgai tikrai nebūtų ištempęs.

Reklama

44 Responses to “Sezono matematika: Pažymiai”


  1. 1 carlos 2012-11-21 16:18

    šauni apžvalga kaip visada :) vat pas mus išskirt sunkiau kažką būtų, o ir rotacija dvigubai didesnė, dar toks pastebėjimas, nors realiai komandų amžiaus vidurkis panašus, pas mus nei vieno tikro jaunio, išskyrus pradžio pažaidusi kazlauską taip ir nebuvo…

  2. 2 ponas pop 2012-11-21 16:53

    matai, išskirt konkrečius žaidėjus ir Sūduvoj yra sudėtinga šiais metais. tačiau, kai imi “pažymius“ rašyt – nori nenori žmonės išsiskirsto. o kas liečia dublerius pagrinde – čion viskas priklauso nuo komandos lokacijos ir požiūrio į savų auginimosi klausimą. provincijos komandose “vietos žaidėjų“ poreikis ir būtinybė juos turėti komandoje yra žymiai rimtesnė, nei pvz Vilniuje. Nes tokį dalyką kaip “vilnietis“ sunku apibrėžt. todėl ir požiūris į vietinį jaunimą komandoje Sūduvoje ir Žalgiryje iš esmės skiriasi. Kitas dalykas, kad Sūduvos prezidentas bent jau šiais metais ne vieną kartą akcentavo norą kuo daugiau vietinio jaunimo į pagrindinę komandą integruot, tačiau yra daugybė klaustukų, kurie treneriams trukdo tokį teorinį prezidento norą realybe paverst. tačiau mes galim pasidžiaugt bent tuo, kad toks noras apskritai atsirado ir kad jis pamažu keičia labai norą užpildyti komandą bet kokio lygio legionieriais – tokiais, kuriuos dubleriai laisvai galėtų pakeist.

  3. 4 ponas pop 2012-11-21 17:18

    na tai imkim ir originalų linką:

    http://www.sportin.lt/naujienos/futbolas/brazilas-rafaelis-ledesma-noriu-zaisti-lietuvos-futbolo-rinktineje/

    šnekos apie rinktinę – niekai. tame interviu yra tik vienas įdomus dalykas – tai, kad Ledesma vis dar priklauso Romanovo kontorai ir tas teises į brazilą dar turi dviems metams.

  4. 5 carlos 2012-11-21 17:24

    kažkokia įdomi situacija, tai tipo kontraktą pasirašinėji ne su klubu, o su kažkokia kompanija, tai jei tipo mas buratiną veikiančių klubų be hearts kaip ir nėra, tai jis vis vien algą ladesmai moka, mistika kažkokia…

  5. 6 carlos 2012-11-21 17:29

    o dėl jaunimo nesutikčiau, kiekviena komanda nori kuo daugiau savų žaidėjų pati išssiauginti nepriklausomai nuo lokacijos, ir tai kad žalgiris ir 3 komandą metė ir šiaip vaikus iš visų mokyklų gaudo (ten kažką panašaus į akademija bando daryt) tai kaip ir rodo, kad rūpi, nors čia epr tuso tris metus kažkokių jaunių paprasčiausiai nepriauginsi per daug, šiaip tik krenta truputi į akis kad nelabai pasitiki nei vienas treneris ir išporciuoluoja į atlantus tobulintis:) dėl vilniečio apibrėžimo tai nieko čia apibrėžinėt nereikia, jei jauties vilneięiu tai ir esi, nieks gi kažkokių išskirtinių ženklų neuždeda, ypač tokioje didžiulėje mūsų tėvynėje :)

  6. 7 Kuzma SS 2012-11-21 18:25

    Superinis straipsnis! Gal porą balų pataisyčiau, o paskutinį – būtinai ir net per du punktus! Nors kuklumas ir lietuviškas bruožas, vis tik reikia įvertinti, kad šis blogas objektyviai tapo pagrindiniu Sūduvos gerbėjų puslapiu. Vieta, kur rasi viską: nuo gandų ir apkalbų iki naujienų ir išsamios analizės. Vieta, kur apsilanko kitų komandų sirgaliai, ir dažnai prasmingai bei argumentuotai pasireiškia. Linkiu ir toliau išlaikyt tokį pat lygį, nuoseklumą, ir beveik galim įvardint profesionalumą!

    • 8 jotvingis 2012-11-21 22:59

      Pritariu Kuzmai, gal ne 2 pridėčiau, o vieną (jei vertinant tik šiuos metus dviejų pridėt, mano nuomone, nenusipelnei) atimdamas jį iš Sakalų.

  7. 9 Anonimas 2012-11-21 21:24

    Ponai Pop. Visdėlto vieno pažymio neparašiai. Aišku save Tau vertinti negražu, todėl 5 parašau aš. O už ką visi manau suprantate

  8. 10 bgfr@hbdf.com 2012-11-21 22:41

    Kazkaip is pono p tikejaus daugiau pamastymu apie Ledesma rinktinej – jei jam visgi duotu pilietybe, apie jo lygi, galima pozicija (palyginima su tuo kas te dabar zaudzia) ir bendra itaka komandai. Gal net atskira straipsni ta tema

  9. 11 Juozas 2012-11-21 23:02

    jei Ledesma pradetu begioti is sirdies, jis rinktinei tikrai stipri paspirtis puolime butu. Jo perdavimai auksciausios klases. Bet butinai turi istvermes tureti daugiau, nes tarptautiniam lygyje greit padus

  10. 12 UCCM 2012-11-22 00:48

    Kary, pas Breikštą žaidėjai pririšti buvo ilgai po FCV užsivertimo.

    • 13 carlos 2012-11-22 10:16

      tai jeigu pririšti tai jiems ir algą moka ar kaip, jei neklystu bent pas anglus jeigu žaidėjui ten pora mėnesių ar kažkiek neišmoka algos adios laisvai gali pasakyti. šiaip keista situacija, tai jei nėra kur klubo ir nėra kur žaist, tave vis vien gali paimt ir laikyti…

  11. 15 Anonimas 2012-11-22 01:08

    o kur mūsų pažymys? Tiek prirašom čia, ir še tau :)

  12. 16 griezhtas 2012-11-22 10:56

    kategoriskai nesutiksiu tik su stadiono administracijos vertinimu, jeigu musiskiams rasom vieneta, tai ka rasyt visiems likusiems Lietuvos stadionams?
    Galima uz tuos neesminius trukumus (nenuvalytas kedes, bet kur jas Lietuvoj nuvalo, arba kad pardavinejant abonimentus neturi stadiono plano) mazinti bala iki 4, bet ne maziau, nes sitoj sriti be diskusiju turim geriausia LT varianta, o jei kam taip neatrodo, reikia apsilankyti kituose stadionuose…

    • 17 carlos 2012-11-22 11:34

      tai turėti geriausią stadioną ir geriausią administraciją nėra tas pats, seimo pastatas pas mus irgi ne prastas, ale seimūnai nuo to nepagerėja :)

  13. 18 Varvalas 2012-11-22 11:55

    Dėkoju P.O.P.ui už įdomius pasakojimus – yra ir mums ką veikti. Labiausiai pralinksmino to paskutinio “tipo“ įvertinimas.
    Gerbiu tavo pažymius, parašytus žaidėjams ir dar kai kuriems objektams, bet aš būčiau mokytojas – kirvis ir juos gerokai apkapočiau. Pavyzdžui Loginovą palikčiau po pamokų (tai yra kokiame REO klube) tarp devejetukininkų. Per gerai įvertinti visi gynėjai – nė vienas aukščiau tritkės netraukia. Tai tik mano kleboniška nuomonė.
    Nepyk ant tos stadiono demonstracijos – nu, radai kartą užimtą savo kėdę 14 eilėje. Visiem visko pasitaiko. Pas mane prie klaupkų ir dažnai laisvų vietų nebūna, ale išklausau visus ir kitoje vietoje.
    O klubo administracijos išvis nėra – vieną žmogų, kad ir labai galingai sudėtą, galima vadinti tik administratoriumi, bet ne administracija. Tie du jauni rašeivos – “ne prie ko“ (kaip kartą pasakė kažkuri moteris), t.y. nieko jie nė velnio neadministruoja, bet tik kelia dulkes klaviatūroje. Manęs irgi klebonija nevadina:)

  14. 19 griezhtas 2012-11-22 12:54

    to carlos ten kalba eina apie stadiono administracija (stadiono tvarka ir svara, bilietu pardavimas ir tikrinimas, gal dar apsauga i tai ieitu)), o ne apie klubo (sportines veiklos) administravima.

    • 20 carlos 2012-11-22 14:03

      tai supratau, o tai kuo tas jūsų variantas geriausias, be to kad turite šiaip geriausia stadioną, nes čia ne joks administracijos nuopelnas (na bent jau ne esamajame laike)

  15. 21 Anonimas 2012-11-22 13:20

    Esmė tame, kad vertindamas pop gal atsižvelgia į turimas galimybes, šiuo atveju į axujieną stadioną Lietuvos mastais, kuris nėra išnaudojamas. O jei mokinys “protingas“, bet tingi mokytis tai ir rašai šaibą ar kuolą. O besistengiančiam “durneliui“ gali parašyt ir daugiau :)
    Beveik tuščias Arvi stadionas žiauriau atrodo nei su tuo pačiu žiūrovų skaičiumi atrodytų Sūduvos senasis stadionas.

  16. 22 ponas pop 2012-11-22 14:02

    Sutinku, kad perspaudžiau su stadionu. Geriau būtų buvę parašyti nulį – nes jokios veiklos apskritai nebuvo. O kas liečia tas “smulkmenas“…. Man jos neatrodo smulkmenomis. Įsivaizduokit, ateini į kiną, tau parduoda bilietą, bet neparodo kokioje salės vietoje sėdėsi, po kėde – pašiukšlinta ir apskritai sėdi kitas žmogus su bilietui į tą pačią vietą. Tokiu atveju būtum baisiai piktas ir bėgtum skųstis kino teatro vadovui. O stadione – kažkodėl visa tai smulkmenomis virsta.

    Namas tikrai gražus (aišku, Lietuvos masteliais matuojant – į stadionų architektūros istoriją šita “arena“ tikrai nepateks). ir žymiai funkcionalesnis už, pavyzdžiui, paliaupsintą rekonstruotą Vėtros stadioną. Tiesiog nejauku kartais, kai pasijauti taip lyg dar turėtum kažkam padėkot, kad tau bilietą pardavė ir vidun įleido.

  17. 23 ponas pop 2012-11-22 14:08

    O apie Ledesmą Lietuvos rinktinėje tai nėra ko nė diskutuoti. Žurnalistai išpūtė tuos žodžius ir tiek. Jei Rafaelis nori gauti evrosojuzinę pilietybę – rinktinės klausimas gali padėt tą projektą įgyvendint (nors, kiek pamenu, kažkokiai krepšininkei tai nepadėjo). Taip pat suprantu, kad šiais laikais natūralizuotų piliečių yra kone kiekvienoje rinktinėje. Tačiau mūsų rinktinės joks Ledesma neišgelbės.

  18. 24 griezhtas 2012-11-22 14:50

    Na vistiek nesutiksiu su pop del smulkmenu. Kitu komandu bastionuose bilieta isvis nusipirksi i antro kelinio viduri, nes tik tada speja per masinos langa isparduoti, o ir vietos isvis ant bilietu nesuzymetos. Aisku nemalonu kai randi savo vieta uzimta, taciau lietuvos mastu “savo vietos“ turejimas jau yra 4 su pliusu. Del siuksliu, tai niekad nepastebejau, kad stadione pries varzybas butu kada prisiukslinta, aisku kedes nenuvalytos, bet ju niekur lt nevalo. Manau jai stadiono administracija nieko nedarytu labai greitai tai pastebetume, tiesiog prie gero labai greit priprantama.
    ir nereikai cia burt, kad tai viskas yra savaime duota naujo stadiono, senajame lygiai taip pat buvo rupinamasi tvarka, svara ir ziurovu patogumu ir visi be isimties (gal isskyrus dainava) LT klubai is suduvos sitoje srityje gali tik mokytis.
    Butu kalba apie marketinga ar sportines veiklos organizavima vertinimai butu visai kiti.

  19. 25 Alfredas 2012-11-23 12:49

    Įdomi apžvalga. Keletas mano pastebėjimų: Baranovskis nevertas vietos startinėje sudėtyje, nes kas čia per krašto saugas, per rungtynes kartais nesugebantis atlikti net vieno normalaus skerso? Beniušis – labiausiai neišnaudotas komandos žaidėjas. Ir čia jau ne jo paties kaltė. O dėl komunikacijų skyriaus tai trūksta patirties, bet pritariu, kad rezultatai galėjo būti efektyvesni. Vis tik be pinigų stebuklų nepadarysi. Svetainės taipogi.

  20. 26 Anonimas 2012-11-23 14:12

    Biski grieztokas vertinimas del viesuju rysiu. Faktas, kad pastangos pritraukti ziurovus yra nulines. Bet nepalyginsi siu metu puslapio informatyvumo su ankstesniais. Pernai sudeti komandos kartais buvo problema rasti… Siais metais apie dublerius daugiau info negu ankstesniais metais apie pagrindine komanda budavo.
    Aisku, cia vertinimas lyginant su praejusiais metais, o ne su tobulybe. Popas matyt apie geriausia norima varianta kalbejo.

  21. 27 stadionas 2012-11-23 16:41

    STADIONAS. 3 “Arvi“ arenos aikstes ir manieza , visa aplinka, tribunas tvarko ir priziuri 3 darbuotojai.Ar kada nors po rungtyniu atidziau pasizvalget po tribunas? Tas, kam tenka jas valyti , isnesa po 2-3 kibirus saulegrazu lukstu, osiuksles netelpa i 2 konteinerius. Kedes valyti reiketu pries pat varzybas , nes jos per savaite apdulka, opries varzybas ruosiama aikste. Zole vasara pjauti reikia kasdien.O gal kas nors po rungtyniu perejot per aikste? Ar matet ,kaip ji buna “isarta“?Ir kaip ji atrodo pries kitas rungtynes?Ir kokios buna tribunos? Ir kokia stadiono aplinka { neskaitant paupio- ten kiti seimininkai}. Atsiprasau uz kedes ir klaidas- dar neperpratau sios velnio dezes.

  22. 28 gaz -mias 2012-11-23 18:16

    CIA DAUGIAU BUVO AKCENTUOTA NE SVARA IR TVARKA STADIJONE AR AIKSTES KOKYBE ODAUGIAU KALBAMA APIE OBONENTUS Y KURIU VIETA DAR PARDAVINEJAMI IR BILIETAI.IR TAI JAU KARTOJASI NEPIRMI METAI NES MAN PERNAI TASPATS BUVO NUTIKE NELABAI MALONU KAI RANDI NKOKY DEDE SEDINT TAVO VIETOJ SU PARDUOTU BILIETUY TAPACIA KEDUTE.

  23. 29 ponas pop 2012-11-24 03:16

    oho, vis tik atrodo, kad stadiono reikalai kažkam rūpi:) nagi nereikia parašytų žodžių taip skausmingai priimti. tačiau teisintis mažu darbuotojų kiekiu – nerimta. tas pats, kai tau restorane pasako – “lauk valgio reikės dvi valandas, nes labai daug žmonių atėjo“. darbuotojų kiekis – tikrai ne mūsų reikalas.

    aš tikrai nekalbėjau apie būtinus priežiūros darbus ir tikrai nemanau, kad tas, kuris tvarko aikštę ar išneša šiukšles dar turėtų pasirūpinti ir veikiančiais skaneriais prie vartų ar sezono atidarymui sugalvot ką nors naujo, o ne tą patį, jau kiek pabodusį orkestrą. čia yra du skirtingi dalykai.

    galų gale – aš sutinku nusileisti. gerai jau gerai – atsiimu savo žodžius. viskas ten yra normaliai, o tuos kelis niuansus iš tikro galima išgyvent.

    aš tik nesuprantu kartais lietuvių – jei baksteli kritiškai į kokį nešvarų tašką, tai tuoj visi puola teisintis – tai žmonių trūksta, tai pas kaimyną net trys tokie taškai, o pas mus tik vienas ir taip toliau. juk ne iš piktos valios kritikuoji, čia juk ne Seimas – o tik gero norėdamas. gal net nežino stadiono administracija, kad po kelis bilietus į vieną vietą pardavinėja, o ir skrajutę/atvirutę su tribūnų planu taip pat nesunku išsileist.

  24. 30 ponas pop 2012-11-24 03:23

    Dėl viešųjų ryšių – čia irgi juk gero norėdamas kritikuoji. man labiausiai patiko tas laikas, kai buvo samdomas profesionalus žurnalistas, kuris tekstus rašydavo ir žaidėjus bei trenerius kalbindavo. nes tai darė profesionaliai, todėl info įdomesnė būdavo.

    o kad žingsnis žengtas – tai faktas. įskaitant ir feisbuką. tačiau labai dar trūksta meilės, stiliaus ir perfekcionizmo. jie dažnai gali kompensuot profesionalumo stoką.

    bėda tame, kad dalykai, kurie atsirado (sudėtis, statistika, daugiau info apie dublerius ir šiaip apie futbolo reikaliukus marijampolėje) yra minimalus reikalavimas futbolo klubo tinklapiui. tai kažkaip sunku džiaugtis, kad praėjus dešimčiai metų nuo Sūduvos grįžimo į A lygą pagaliau visa tai svetainėje atsirado. ir čia jau tikrai nėra dabartinių jaunuolių kritika.

  25. 31 Pats 2012-11-26 13:24

    didziausias nuopelnas klubui si sezona yra pop blogo. Kur dar galima tiek daug ir tai issamiai paskaityti apie Suduva, jos pasiekimus ir problemas? Jo viekla verta 8

  26. 32 Anonimas 2012-11-27 17:40

    Administracijai rasyti 3 yra per daug. Butent administracija, o tiksliau vienas zmogus ir yra kaltas del tokio prasto Suduvos pasirodymo.

  27. 33 ponas pop 2012-11-28 10:29

    prašom skaityti atidžiau – negaliu to faktais patvirtinti, bet žmonės kalba, kad būtent tas vienas žmogus savo pinigine ir yra atsakingas už tai, kad Sūduva neturėjo Ekrano, Tauro ar REO stiliaus bėdų. Tai yra tam tikras pagrindas, be kurio jokių vizijų ar strategijų įgyvendinti nebūtų įmanoma. Todėl džiaugiamės, kad Sūduva ir toliau gyvena ramiai ir stabiliai, tačiau liūdim, kad komanda nežengia toliau logiškos evoliucijos keliu

  28. 34 ponas pop 2012-11-28 10:30

    http://www.fksuduva.lt/index.php/naujienos/interviu/1229-dgvildys-apie-prajus-sezon

    pokalbis su Gvildžiu. Pats dar nespėjau paskaityt – tik numetu nuorodą

  29. 35 Valdas K. 2012-11-28 14:54

    Ponas pop, nors esu priekabus, tačiau (o gal ir todėl) kategoriškai nesutikčiau su paties darbo įvertinimu. Čia ne tas atvejis, kai savo protą geriau parodyt nutylėjimu nei per dideliu plepėjimu. Todėl savavališkai tamstos įvertinima pakeliu bent balu. Tiesa, per sezoną pasitaikė teiginių, kurie man nepatiko, tačiau jie negali nubraukti nuoširdaus (ne už pinigus) darbo vaisių.
    Kalbant apie viešuosius ryšius, “Sūduvos“ svetainę padaryti skaitoma, labai paprasta. Vietinis darbuotojas turėtų rūpintis svetainės “apvilkimu“ ir visa einamąja informacija, o kitas (sakykim, pašalinis) – rašiniais, kurie, bent jau tau, šiek tiek įsiminė. O kol kas situacija aiški – oficialumas aiškiai pralaimi neoficialumui (ponui pop).

  30. 36 ponas pop 2012-11-28 16:40

    Yep, visiškai teisingai apie oficialiąją svetainę parašei. bet čia ir vėl tenka grįžti prie bazių bazės. Pirmas klausimas – ar tikrai dabartinis svetainės dizainas atitinka šiandienos interneto sprendimų stiliaus ir funkcionalumo reikalavimus? juk labai dažnai – paprasčiau yra geriau. Antras klausimas – ar yra bent kokia klubo komunikacijos strategija ir vizija? nes kai tokia turi – antras žingsnis – surasti priemones joms įgyvendinti. o tada ir sprendi – ar pats viską darai, ar ieškai pagalbos/paslaugų iš šalies.

    visa bėda, kad žvalgytis gerų pavyzdžių toli nereikia. štai, pvz., žalgiris yra pasakęs “mes (komanda, savininkai, fanai) – kaip viena šeima“. ir viskas, ką jie daro komunikacijos srityje yra tiksliai nukreipta į šios idėjos įvairiapusį perteikimą – nuo to, kokia info ir kaip atsiranda svetainėje iki to, kaip komanda kontaktuoja su fanais.

  31. 38 diletantas 2012-12-02 11:50

    sunkiausi metai, nes neteke turbut buvo Virgiui susidurti su tuo, kad klubas netoleruoja sandoriu su kitais LT klubais.ir tuo labiau, uz akiu.

  32. 39 Anonimas 2012-12-02 16:19

    teisingai sakai. “Nesvarus“ diedas. O jo kaip “vieno geriausiu LT treneriu“ vardas – didelis mitas. Jeigu tu aukstas ir daug sauki, nereiskia, kad esi geras treneris ir turi stipria “savo pozicija“, kaip kad cia megstama sakyti. Sito blogo autorius irgi daug isvadu daro remdamasis siais dviem mitais, todel saudo pro sali.

  33. 40 griezhtas 2012-12-02 22:41

    to anonimas “viena geriausiu LT treneriu“ padaro:
    1. pasiekti jo treniruojamu komandu rezultatai (ypac ivertinant treniruotu komandu biudzeta su konkurentu biudzetu);
    2. surasti ir atskleisti talentai;
    Jei Liubsys ne vienas geriausiu Lietuvos treneriu, tai prasau ivardinti 5 geresnius, nepamirstant pamineti pasiekimu ir atskleistu talentu.

  34. 41 Lukas 2012-12-03 11:44

    Sunku Suduvoje dirbti buvo, nes buvo dar vienas vyr. treneris VM. Kurgi jus matet dy vyr. trenerius. O va Gvildziui bus lengva dirbti, nes matyt tik atejus jam buvo pasakyta taip.

  35. 42 Ed.lt 2012-12-03 13:30

    Iš rinktinės trenerio interviu Respublikoje:
    “Dažnai girdžiu, kaip žmonės sako – rinktinėje nėra puolėjų, nėra kam pelnyti įvarčių ir pan. Bet palaukite, dabartiniame futbole įvarčius muša ne tik puolėjai. Tai daro ir krašto saugai, ir netgi krašto gynėjai. Jei gynėjas galvoja, kad įvarčiai yra puolėjų reikalas, o jam svarbiausia apsiginti, jis labai klysta. Todėl aš labai pykau ant V.Borovskio, kai rungtynėse su bosniais jis turėjo puikią progą mušti į vartus, bet nusprendė atlikti perdavimą ir kamuolį prarado. Po mačo jis teisinosi, kad yra gynėjas, todėl nesijaučia tvirtai puolime. Tai labai nevykęs pasiteisinimas. Manau, kad daugelis puikiai pamena, kaip pirmose draugiškose rungtynėse su Rusija jis daug negalvodamas smūgiavo iš toli ir pataikė į skersinį. Beje, po to mačo Valdemaru susidomėjo Prahos „Sparta“ komanda, nes jie pamatė, kad šis gynėjas moka ne tik griauti, bet ir kurti. Mano tikslas – sukurti tokią komandą, kurioje visi futbolininkai galėtų sėkmingai žaisti ir atakoje, ir gynyboje, nuolat keistis pozicijomis aikštėje ir pan.“

    Kažin dar domisi kas nors Valodia? :D

  36. 43 tobex 2012-12-06 22:22

    “Siūlė pasilikti ir Lietuvoje. Tiesa ne “Šiaulių“ klubas, kuriam Kaune gimęs ir pastoviai gyvenantis puolėjas šiemet atstovavo, o Marijampolės “Sūduva“.“
    http://www.sportas.info/naujienos/14863-po_7_metu_atgal_i_hearts.html

  37. 44 stadionas 2012-12-16 17:03

    Sveikas sugryzes,Pavel Davidovs


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,184,149 hits