Archyvas pagal 2013 sausio

Laukiam: Sūduva – Wigry

2013-1 Vaidas Slavickas Ekrano treniruotėje

Tokios tokelės. Visiems tos tokelės neblogai žinomos. Sūduva mažumą patylėjo, o paskui patvirtino mūsų nuogastavimus. Komandos peržiūroje – du italai Giuzeppe Nazzani (22 metų amžiaus) ir Maximiliano Ugge (21 metai) bei devyniolikmetis libanietis Mohamad Kdouh. Smagu, kad Sūduva toliau plečia Lietuvos A lygos legionierių geografiją, tačiau nesmagu dėl to, kad iš tokių peržiūrų piešiasi labai mažai vilčių teikianti komandos perspektyva.

Pasižiūri į Žalgirį ar Ekraną – ten viskas aišku. Logiška ir pagrįsta. Žalgiris turi daugiau pinigų, tai ir apsipirkinėja rimčiau. Ekranas pinigų akivaizdžiai turi mažiau, tačiau ir tiems dar nėra taip blogai, kad italus mėgintų.

Tuo tarpu Sūduva, panašu, ir vėl jungia krizinį taupymo rėžimą. Nieko nepadarysi – mes komandą paremti galime tik pirkdami bilietus (nieko daugiau nusipirkti komanda kol kas nepasiūlo), todėl su finansine komandos būkle belieka susitaikyti. Apie tai, kad Sūduvoje mažėjo atlyginimai užsiminė ir į Suvalkus išvažiavęs Lukšys (beje, jis taip pat minėjo, kad nieko nepraras, nes A lygos ir lenkų trečios lygos atlyginimai panašūs). Kalba ėjo, kad ir Slavicko šuolis į Panevėžį buvo bent iš dalies grįstas algos argumentu. Tad nieko kito nelieka, kaip daryti išvadas apie skystėjantį klubo biudžetą. Atrodo, jis, tas biudžetas, ir pernai nebuvo kosminis – bent jau nebuvo toks, kad būtų buvę racionalu tikėtis rimtesnio pasipriešinimo Ekranui ar Žalgiriui.

Dauguma mūsų tik paplotų, jeigu dėl finansinių priežasčių būtų pereita prie gausaus dublerių būrio perkėlimo į pagrindinę komandą vietoje nelabai įkvepiančių legionierių paieškos. Puikiai žinom, ką tie dubleriai gali, todėl tektų susitaikyti su pastarųjų metų ambicijų užšaldymu, tačiau būtų bent jau galima tikėtis, kad per pora sezonų tie dubleriai pavirs normaliais A lygos žaidėjais. Deja.

Komanda jau pranešė kokie žmonės pradėjo rengtis sezonui. Taigi, metų pradžios Sūduvos sudėtis štai kokia: Davidovs, Bartkus, Lastauskas, Radžius, Urba, Isoda, Tumosa, Lasevičius, Chvedukas, Leimonas, Valskis, Šoblinskas, Ledesma, Baranovskis, Kiselevskis, Eliošius, Kliučinykas, Bagdanavičius, Kulikauskas, Brokas, Breivė, Bielkauskas.

Komandą palikę žaidėjai aiškūs. Tiesa, skaitant žaidėjų ir trenerio komentarus, kai kurie failai nelabai sueina. Pvz., Lukšys pusę sezono palakstyt dar galėjo. Tačiau treneris, anot futbolininko, jo “nemato pagrindinėje sudėtyje”. Nors komandoje puolėjų kaip ir nerasta. Lukšys kalba apie tai, kad į Lenkiją išvažiuoja pusmečiui, o paskui vis tiek grįš Lietuvon, nes turi tikslą – pasiekti 200 įmuštų įvarčių ribą. Bus juoko, kad jubiliejinis įvartis kris į Sūduvos vartus.

Kodėl mane stebina toks trenerio pareiškimas? Todėl, kad puolėjų komplektavimo klausimas jau kelintą sezoną atkakliai nesprendžiamas. Nuo Lukjanovo laikų (2008 metų sezonas) Sūduvoje taip ir neatsirado nė vieno jauno ir pikto puolėjo. O vienas iš nedaugelio futbolininkų, kurie stabiliai daug įvarčių Sūduvoje nuo to laiko mušdavo buvo… Povilas Lukšys! Per penkis Sūduvoje praleistus sezonus Lukšys įmušė 70 įvarčių. Mažiausiai – 11 – šiemet. Daugiausiai – 19 – 2010 metų sezone. Jis kasmet komandoje būdavo arba pirmas arba antras pagal rezultatyvumą.

2013-2  Povilas Lukšys: vienos paskutinių rungtynių Sūduvos sudėtyje.

Taip, Lukšys kone visą savo gyvenimo Sūduvoje laiką būdavo aršiai kritikuojamas. Dėl to, kad nematomas aikštėje. Dėl to, kad progų neišnaudoja. Tačiau juk Lukšys į Sūduvą taip pat buvo atvežtas “iš lempos”. Nepasigilinus, koks tai yra žaidėjas ir kokios reikia komandos, kad toks puolėjas būtų mirtinas ginklas. Juk akivaizdu, kad Lukšys nėra kuriantis puolėjas. Jo mistinė jėga – intuityviame sugebėjime atsidurti ten, kur netoliese vartų krenta kamuolys ir sekundės dalimi aplenkti gynėją. Todėl tipiškas Lukšio įvartis yra toks, kad būna net sunku pasakyti, kas ten nutiko (nes iš tolo matėsi tik žaidėjų makalynė) ir kokia kūno dalimi šis futbolininkas įvartį pelnė. Vadinasi, toks puolėjas naudos duoda tik tuomet, jeigu komandoje yra žmonių, galinčių nuolat priešininko baudos aikštelę “maitinti” pavojingais ir aštriais perdavimais. O jei tokių perdavimų link Lukšio per rungtynes nuskrieja 2-3, tai mums ir atrodo, kad šio žaidėjo aikštėje “nesimato”, o 1-2 jo per rungtynes iššvaistytos progos tampa didžiule tragedija.

Nepaisant to, Lukšys buvo rezultatyviausias penkerių paskutinių sezonų Sūduvos žaidėjas. O ir tarp Nepriklausomybės laikų Sūduvoje  įvarčius mušusių žmonių Povilas Lukšys yra antras. Po Tomo Radzinevičiaus ir prieš Andrių Urbšį.  Štai tokia paprasta istorija apie tai, kaip treneris staiga ima “nematyti” pagrindinėje sudėtyje vieno rezultatyviausių komandos žaidėjų. Jeigu ir čia komanda nori pinigus taupyti – tai galėtų tiesiai šviesiai taip ir pasakyti. Juk Ekranas pernai nebandė panašiais argumentais pagrįst Savėno, Veličkos ar Radavičiaus paleidimų.

Šeštadienį dar nieko ypatingo nepamatysim. Kaip taisyklė, pirmos metų draugiškos rungtynės yra labiau simbolinis pasilakstymas su kamuoliu, nei padoraus komandos vaizdo pavyzdys. Ir nors šių rungtynių reikšmė nulinė, man vis viena gaila, kad pamatyti jų man nepavyks. Tad belieka jūsų prašyti ne tik į maniežą šeštadienį pasivaikšioti, bet ir vieną kitą  mintį namo grįžus čia suregzti.

Pasaulio pabaigos nebus – toliau lošiam futbolą!

Sveiki sulaukę naujų metų! Nors futbolistai dar tik krapšto akis po žiemos miego ir rakinėja dantis po lietuviškai kalėdinių maisto fiestų, jau dabar galima užuosti, kad mūsų laukia ypatingi metai. Kupini staigmenų, netikėtumų ir aštrių pojūčių.

Sūduva žiemojo tradiciškai – aklinai užsilipdžiusi langus ir užrėmusi duris. Kai dauguma kitų klubų iš paskutinių jėgų (kiek jų liko po sunkaus sezono) stengėsi užpildyti nusękusį lietuviško futbolo eterį, Sūduva didingai tylėjo. Tradiciškai – tylėjo tol, kol kažkas neiškentė: “o iš komandos vis dar jokių žinių?” Tuomet Sūduvos piarinės kontržvalgybos kuopa apsivertė ant kito šono ir mus informavo, kad klubas į darbą renkasi ne sausio 2 (kaip visa Lietuva), o sausio 4. Štai jums ir sezono startas! Klubas taip pat mums leido suprasti, kad tikrasis futbolas į Marijampolę sugrįžta po poros savaičių – sausio 12 (šeštadienį) Sūduva planuoja draugiškas su Suvalkų Wigry, o po savaitės, sausio 19 – su Balstogės Jagellonia.

Taip, Sūduvos piaro galiūnai tylėjo. Tačiau jei tyli Sūduva – dar nereiškia, kad apie komandą nėra jokių žinių. Žalgiris ar Ekranas tas žinias patys daro ir apie jas Marijos Žemės gyventojus informuoja – tai sutartį pasirašo su žaidėju ar treneriu, tai su kokiom šventėm pasveikina. Sūduva naujienų “nedarė” – tiesiog stebėjo, kaip tos naujienos darosi pačios. Gal dėl to ir apie jas pranešti leido kitiems.

Taigi, nesunkiai sudariau štai tokią Sūduvos posezonio įvykių chronologiją.

Anų metų lapkričio 21 Rafaelis Ledesma pasikalbėjo su sportin.lt žurnalistais ir papasakojo apie tai, kad nori Lietuvos pilietybės bei lošti Lietuvos rinktinėje. Ši naujiena bent pora dienų pakybojo lietuviškame eteryje – kas tik dar kartą įrodo, jog šis brazilas yra šioks toks autoritetas mūsų futbole (nepaisant to, kad niekam jo idėja tapti rinktinės nariu nepatiko).

Lapkričio 26 dieną Darius Gvildys apibendrino parėjusį sezoną. Kalbėjo daug, todėl verta jo šnekas pasikartot apšilimui. O štai lapkričio 30 dieną Kauno dienoje pasirodė Virginijaus Liubšio pokalbis, kuriame jis Sūduvos praleistą laiką įvardino kaip sunkiausią per visą savo karjerą.

Tą pačią dieną pasirodė žinia apie tai, kad Ričardas Beniušis palieka Sūduvą ir keliasi į salės futbolą. Po poros savaičių, gruodžio 13, lenkų spauda pranešė apie tai, kad Vaidą Slavicką norėtų įsigyti Olštyno Stomil klubas. Šios žinios – vis dar ketinimų forma – buvo patvirtinos klubo svetainėje ir pačioje metų pabaigoje. Gruodžio 17 dieną Suvalkų Wigry svetainėje pasirodė pranešimas apie tai, kad prie šios komandos jungiasi Povilas Lukšys (beje, Suvalkų klubas pranešimą iliustravo paveiksliuku iš šio blogo). Galų gale, pačioje metų pabaigoje, gruodžio 31 dieną praslydo informacija ir apie tai, kad Valdemaras Borovskis keliasi į Prahos Spartą.

Štai kokia didelė krūva žinių! Juolab, kad šios žinios mus veda prie paprastų, tačiau gan dramatiškų išvadų.

“Stabilios” Sūduvos nebeliko. Nebeliko komandoje žaidėjų, kurie užtikrintų “dvasios” ir “idėjos” perdavimą (aišku, jei tik sutinkame, kad tokių dalykų Sūduvoje yra). Paprasčiau tariant – komandos komplektuotojai, kuriuos kasmet pakeiksnodavome, šiemet, panašu, priėjo liepto galą.

Komanda iš esmės keisis. Fundamentaliai. Aišku, iš vieno pusės žvelgiant – anokia čia bėda. Nieko ypatingo – didesnė dalis Lietuvos klubų kasmet taip pasikeičia. Tiesiog “stabilumas” buvo vienas iš pastarųjų metų Sūduvos kozirių – tiek duodavęs minčių tradiciniams “ataskaitiniams” Prezidento pareiškimams, tiek ir mums teikdavęs šiokios tokios pasąmoninės ramybės. Stabilumas reiškia “aukso vidurėlį” – priežasčių stebuklui nėra, tačiau ir tragedijos tikėtis nėra prasmės.

O va šiais metais, panašu, viskas bus kitaip. Viskas bus nuo nulio ir aukštyn kojom. Teoriškai, žvelgiant į pastarųjų metų Sūduvos viražus, tuo galima tik džiaugtis. Pagaliau atėjo pokyčių metas! Tačiau kaip su tais pokyčiais susidoros šaunusis klubo kolektyvas – va čia kitas klausimas. Tikėtina, kad klubas nekeis savo vadybos politinės linijos. Kitaip tariant – tiesiog žvejos geriausią “kainos ir kokybės” santykį atitinkančius žaidėjus ir mėgins jais užpildyti atsivėrusius sudėties kraterius. Kažin ar bus iškelta kokių nors skambių ir naujų šūkių, pavyzdžiui, “šiemet – remsimės dubleriais, vietiniais vaikinais”.

Bus labai įdomu. Nes užtaisas – gan pavojingas. Nelabai patyręs treneris, kuriam, anot Prezidento, “dar reikia daug mokytis” ir komanda, kuri turės būti sulipyta nuo nulio, nes naujokų bus daugiau, nei senbuvių.  O tai visuomet reiškia fundamentalius pokyčius bendruomenėje.

Pataisykit mane tie, kurie žino daugiau, bet man vaizdelis šiandien piešiasi toks.

Vartininkai. Davidovą norėta pasilikti. Ar taip ir nutiko – kol kas neaišku. Kiti vartininkai buvo silpni ir net pasiliekant latvį, vis viena vartuose pokyčių norėtųsi. Ypač jei bent truputį yra galvojama apie ateitį.

Gynėjai. Komandą gali palikti Borovskis ir Slavickas, o virš Radžiaus ir Loginovo kybo klaustukai. Radžius – veteranas ir praeitas sezonas jam nebuvo pats sėkmingiausias. O Loginovas tikrai nėra mylimas Gvildžio žaidėjas. Ukrainiečio forma “sėdo” iškart, kai komandoje pasirodė naujasis treneris. Kas lieka? Urba? Žaidėjas, kuris tik pernai rimčiau į pagrindą prasibrovė. Na gal dar pernykštis vidurio sezono naujokas Freidgeimas.

Saugai. Čia kiek geriau. Valskis, Baranovskis, Šoblinskas, Leimonas, Chvedukas. Tik nepamirškim, kad pirmieji du Sūduvoje dar nė sezono neišbuvo. Urbšio, kaip supratau, komandoje nebeliks, o kaip ten su Romanovui priklausančiu Ledesma gausis irgi neaišku. Eliošius? Dar vienas didelis klaustukas. Pernai šnekėta, kad ir šio žaidėjo Sūduvoje turėtų nelikt, tačiau kuo šios kalbos baigėsi – nežinia. Plius – vienas kitas dubleris, pernai keletą kartų aikštėje pasirodęs.

Puolėjai. Jų ir taip mažai buvo. O dabar – apskritai neliko nė vieno.

Štai ir galima pradėti skaičiuoti, kiek čia tų naujokų komandoje turėtų atsirasti blogiausio scenarijaus atveju. Šios situacijos priežastys tiesiai šviesiai veda į Sūduvos komplektavimo politiką ir į aiškesnės komandos vizijos neturėjimą. Akivaizdu, kad nebuvo galvojama apie paimainą ir dabar jau galime neabejoti, kad pernykščio sezono pradžios komandos vadų džiaugsmas “kaip niekad galinga sudėtimi” buvo elementariausias muilo burbulas. Kertinėse pagrindinės komandos pozicijose buvo pernelyg daug veteranų arba žmonių, kurie prie komandos padoriai taip ir nepritapo. Gal niekas ir neplanavo, kad visi šie žaidėjai komandą paliks vienu ypu ir dideliu būriu, tačiau kol kas panašu į tai, kad jokio atsarginio plano komandos vadai neturėjo.

Aišku, sprendimų kaip visada Lietuvoje yra. Yra keletas klubų, kurių ateitis nelabai aiški. Jie turi alkanų žaidėjų, kurie mielai persikeltų į stabilesnius klubus. Aišku, stebuklų tose komandose yra tik keletas ir juos greičiausiai nučiups koks Žalgiris ar Ekranas. Sūduvai kaip visuomet teks tenkintis vidutiniokais. Dublerių į pagrindą perkelti taip pat neišvengiamai teks. Sūduva turi dar vieną mistinį kozirį – kinų legioną, tačiau, viliuosi, jog “bendradarbiavimas” su Kinija į pagrindinės komandos formavimą nebus įtrauktas.

Ką gi. Kaip čia bus – pamatysim jau labai greitai. Bus labai įdomu pažiūrėti į Sūduvos sudėtį pirmose draugiškose rungtynėse. Tad belieka laukti jų. O taip pat naiviai tikėtis, kad prabils ir pačios komandos vadai ir pasidalins su mumis vizijomis apie komandos formavimą naujajam sezonui.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,183,739 hits