Laukiam: FK Turnovo – Sūduva

Pažiūrėsim kaip čia viskas baigsis. Lietuviška žiniasklaida kaip visada tokiais atvejais tryško ir tebetrykšta pesimizmu. Kadangi nė vienai iš trijų Europos lygoj lošusių komandų laimėt nepavyko, tai buvo puiki proga dar kartą tas pačias komandas nurašyt. Ačiū dievui, šį kartą daugiausiai teko Žalgiriui – žurnaliūgos tiesiog su pasimėgavimu tyčiojosi iš komandos, kuriai Lietuvoje lygių nėra. Visi pezėjo apie tai, kad “niekas dar neprarasta”, tačiau tie žodžiai skambėjo taip lyg juos sakytų žmogus, stovintis ant Baltijos jūros kranto Lietuvoje ir bandantis aplinkinius įtikinti, kad gerai pasistengus, galima rankomis iki Švedijos nuplaukt. Tegul loja. Toks jausmas, jog Marijos Žemės žurnaliūgos gyvena kažkokioj kitoj planetoj ir dėl to nesupranta, kad “Lietuvos futbolo čempionato lyderio” titulas Europoje nieko nereiškia. Visada taip buvo ir kol kas reikalai nesikeičia.

Stebėtis tokiu žiniasklaidos požiūriu neverta. Mes neesame lūzerių tauta, tačiau kai kam labai maga tokį požiūrį puoselėti. Todėl kiekviena nesėkmė ir naudojama kaip dar vienas argumentas. Galų gale, žurnaliūgoms tai apsimoka, nes nesėkmės visuomet išsamiau aptarinėjamos, nei laimėjimas. O kuo daugiau triukšmo – tuo daugiau laikraščių parduota, tuo daugiau apsilankymų portaluose, tuo daugiau pinigo. Linksma buvo stebėti, kaip staiga pridygo būriai specų, nusprendusių, kad dabar pats laikas pamokyti Lietuvos futbolą išminties. Žalgirio lygiosios su airiais iš gilaus žiemos miego pažadino net godotiną Aurimą Budraitį.

O juk tie, kurie su lietuvišku futbolu praleido bent dešimt metų, žino, jog nieko ypatingo praeitą savaitę nenutiko. Triuškinančių pergalių Lietuvos klubai jau seniai nebuvo pasiekę. Pirmo etapo varžovus dažniausiai lietuviai įveikia minimaliais skirtumais. Tad Vilniaus ir Marijampolės rezultatai yra standartiniai, o apie Kruojos sėkmę galėjo svajoti tik visiškai apie Lietuvos futbolą nenutuokiantis žmogus. Juk, pavyzdžiui, pernai Sūduva namie pralošė latvių klubui, kurio vardas buvo netgi ne Skonto ir ne Ventspils. Tad parintis, kelti baltas vėliavas ir keikti “nevykėlius” Lietuvos klubus nebuvo jokio ypatingo pagrindo. Kitaip nei dauguma žurnaliūgų mes puikiai žinome, kodėl yra tokie rezultatai ir mokame laukti. Nes nieko kito nebelieka.

Lietuvių futbolistai į svečias šalis išvyko spinduliuodami optimizmu, tačiau žurnalistams tai nerūpi. Jie sėdi, tyli ir laukia pralaimėjimų. Juk tik jie sudarys sąlygas dar vienai serijai sarkastiškų ir pagiežingų pranešimų.

Sūduva Makedonijon nusitrenkė ko gero būdama geriausios sudėties šiais metais. Pasveiko ligonys, o priekyje pagaliau atsirado žmogus, kokio Sūduvos puolime jau seniai nebuvo. Ir nors šįmetinė Sūduva idealiai moka mus netikėtai bei nemaloniai nustebinti, tikėtina, kad Hajduką Marijampolėje mes vis tik šiemet išvysime.

Esu tikras, kad Sūduva Makedonijos sostinėje įmuš. Esminis ir visa ką lemiantis klausimas yra apie tai, ar sugebės nepraleisti, o jei praleis – kokį įvarčių skaičių. Gynyba – didžiausias galvos skausmas. Tai puikiai iliustravo ir žaidimas Marijampolėje, kai makedonams pakako kelių Sūduvos klaidų ginantis, kad galėtų džiaugtis ne tik rezultatu, bet ir dviem svečiuose įmuštais įvarčiais.

Tad mano manymu, svarbiausi Sūduva yra keli dalykai.

Ar sugebės komandos gynėjai ir saugai susitelkti taip, kad nepražiospsotų greitaeigių FK Turnovo puolėjų, kaip kad nutiko pirmose rungtynėse? Esu tikras, kad makedonai loš identiškai. Jiems nereikia mušti – kad keliautų į kitą etapą, jiems pakanka nepraleisti. Todėl FK Turnovo garantuotai nerizikuos ir nešoks į puolimą gausiomis pajėgomis. Pirmos rungtynės parodė, kad mūsų bronzos medalininkas vis tik yra mažumą stipresnis už Makedonijos bronzininką. Tad Sūduva laukia tanki gynyba ir kotratakos pavojai.

Kitas klausimas – ar pavyks Sūduvai kiek įdomiau ir plačiau sužaisti puolime bei išnaudoti žymiai efektyviau nei pirmose rungtynės naują puikų ginklą – Tomą Radzinevičių. Marijampolėje matėme, kad Radzinevičius yra visa galva profesionalesnis ne tik už kolegas iš savo komandos, bet ir už priešininkų gynėjus. Matėm, kaip Sūduvos legenda moka kabintis net ir už beviltiškų kamuolių, nes poziciškai lošia išmintingiau. Matėm, kad gali staiga pavojingai mušti iš padėčių, kurios, atrodo, makedonų vartams niekuo negrąsina. Rašiau po pirmųjų rungtynių ir tegaliu pakartoti čia – Sūduvai verkiant reikia bent kas trečią ataką smeigti link Radzinevičiaus per aikštės centrą, o ne per kraštus. Keista, kad Sūduva visiškai atsisakė perdavimų nuo vartininko link vidurio puolėjo – juk kai aikštėje yra Radzinevičius net ir šis elementarus fintas gali duoti naudos. Juolab, kad jis yra vienas iš tobuliausių būdų po priešininko atakos palikti daugumą jų žmonių saviems puolėjams už nugaros.

Štai tiek minčių. Jeigu kas kur atkapstėt internetinę šio vakaro rungtynių transliaciją – pasidalinkit. O jei ne – lauksim Sakalų įspūdžių, nes keletas jų bus Skopjės stadione.