Archyvas pagal 2013 rugpjūčio



Laukiam pergalės prieš Ekraną

2013-161Tomas Radzinevičius – svarbiausias Sūduvos argumentas sezono pabaigoje.

O ko daugiau gali laukt? Jei dar apskritai kas nors ko nors Marijampolėje laukia. Čia aš apie tuos 500 dvaselių, kuris Sūduvos sostinė tesugebėjo išspausti per rungtynes su Dainava prieš savaitę. Tiesa, jų buvo dar mažiau, nes reikia išbraukti Dzūkų Tankus. Gėdingas skaičius. Toks gėdingas, kad jo neišeina pateisinti nei atostogų sezonu, nei klubo niekiniu požiūriu į komandos gerbėjus. Ką jūs sau galvojat, marijampoliečiai? Dauguma panašaus lygio miestų net tokios galimybės neturi – palaikyti komandą, kuri vis dar turi teorinių galimybių laimėti medalius. Dauguma kitų panašių miestų komandų kapanojasi lentelės dugne jau ne pirmus metus. Prieš savaitę už manęs sėdėjo du garbaus amžiaus suvalkiečiai. Po kokius 60 metų su kapeikom. Ir keiksnojo jie komandą – už tai, kad padoraus žaidimo nerodo. Keiksnojo, bet vis tiek vienas pridūrė: “kad ir kaip čia būtų, vis tiek savo komandą reikia palaikyti”. Paprasta, ar ne? Ir jei pensininkui viskas yra aišku, kodėl nėra aišku visiems kitiems? Ką gali žinot – gal paskutinį sezoną Sūduva lošia? Ir jei taip nutiktų, garantuoju pusė miesto pultų lieti ašaras ir piktintis: kaip čia dabar – Marijampolė, o be futbolo klubo? O kam jis? Šiandien toks įspūdis, kad apskritai niekam be kelių bepročių to klubo Sūduvos sostinėje nereikia.

Nereikia, tai nereikia. Vis viena paskutinį mėnesį lietuvišką futbolą valdo Žalgirio pergalės Europos lygoje. Ir jei toliau Žalgiris Europoje varys panašiai, tai A lygą apskritai pamiršim. Pavyduolių pilnas internetas. “Va, atvažiuos Lechas, tada pamatysim”. “Ai, čia tik fuksas, nuvarys į Poznanę, tai į skudurus sunešios”. O juk tai didžiulis viso Lietuvos futbolo laimėjimas! Žalgiris šiuo metu dirba už visus A lygos klubus ir už pačią Lietuvos futbolo federaciją. Didysis machinatorius Skaisgiris, matyt, naują serialą kuria, nes futbole jo nematyt nuo tos dienos, kai davė interviu tapęs lygos bosu. Federacija visų šios vasaros reikalų proga tesugebėjo išstumt debilišką reklamą, kurioje su futbolu nieko neturintys veikėjai bandė mums papasakoti apie tai, kaip jie futbolą myli. Tai jūs, marijampoliečiai, paklausinėkit tos jaunos daininykės ar ji bent žino, kiek futbolo komandoje žaidėjų žaidžia?

Niekas geriau futbolo nepopuliarina kaip pergalės. Todėl Žalgirio vadams ir žaidėjams prie A lygos čempionų medalių reikėtų pridėt dar po ordiną už nuopelnus keliant futbolo įvaizdį Lietuvos gyventojų akyse. Futbolas ir vėl yra pirmuose laikraščių bei interneto portalų puslapiuose. Ir – pagaliau – to priežastys nėra LFF prezidento vaikystės draugų istorijos ar išvogti stadiono statybos pinigai. Lietuvos futbolas pagaliau sugebėjo patekti į pirmus puslapius dėl išskirtinai pozityvių priežasčių.

Tiesa, geriausias paskatinimas Žalgiriui (be savirealizacijos jausmo, be pergalės euforijų) yra pinigai, kurie už tokią sėkmę kapsi į klubo iždą. Jei Žalgiriui pavyks kitam sezonui išsaugoti visus turimus finansavimo šaltinius, tai papildomos lėšos iš UEFA pavers šią komandą beveik Lietuvos superklubu. Beje, šiuos pinigus nesunku suskaičiuoti, nes niekas jų neslepia. UEFA tinklapyje guli straipsnis, kuriame viskas surašyta juoda ant balto. Už pirmą kvalifikacinį etapą komanda gauna 120 000 Eurų, už antrą – 130 000 Eurų, už trečią – 140 000 Eurų. Jei komanda išlėks iš Europos lygos po playofų (tai yra, ketvirtojo etapo) – gaus dar 150 000 Eurų. Jei čia laimės – negaus nieko, tačiau keliaus į grupių turnyrą. Grupės už kiekvieną pergalę komandai bus mokami 200 000 Eurų, o už lygiąsias – 100 000 Eurų. Grupių laimėtojai gaus po 400 000 Eurų, o antrosios komandos – po  200 000. Toliau nebeskaičiuosiu, nes tai daryti ankstoka. Bet kokiu atveju, Žalgiris Europos lygoje jau uždirbo tiek, kiek daugumos A lygos klubų metinis biudžetas nesiekia.

Gerai, pakaks apie vėjus. Grįžkim prie Sūduvos ir Ekrano.

Sūduvai šios rungtynės lemiamos. Kitaip nepasakysi. Praloši ar lygiom sužaisti – ir vilčių laimėti ką nors daugiau nei ketvirtą vietą liks mizeriškai mažai. Laimėsi – šansų vis dar bus mažai, tačiau – šiek tiek daugiau, nei yra šiandien. Deja, lemiamos šios rungtynės yra ir Ekranui. Tik kiek kita prasme. Pavyti Žalgirį Ekranui kažin ar realu. O va lenktynėse dėl antrosios vietos viską lems tai, kaip Ekranas ir Atlantas sužais tarpusavyje bei su Žalgiriu ir Sūduva. Galbūt dar – su Kruoja. Nes visą kitą šios abi komandos laimės be didelių vargų.

Tik va – ar bus kam į tą lemiamą mūšį Sūduvos pusėje eiti? Basičius sėdės tribūnose, nes yra geltonų kortelių karalius lygoje. Chveduko klausimas turi didelį ir riebų klaustuką. Valskio – jaučiu, taip pat. Po praeitos savaitės rungtynių paaiškėjo, jog Valskis prastokai lošė dėl to, kad aikštėn ėjo karščio krečiamas ir su temperatūra. Pasikartosiu – jei taip iš tikro buvo – tai vienas debiliškiausių Sūduvos klubo sprendimų šiame sezone. Vietoje to, kad leistų geriausiam šio sezono žaidėjui pasveikti ir padoriai pasiruošti žaidimui su Ekranu, klubas nusprendė Valskį pakankinti rungtynėse, kurias komanda ir be Valskio tiesiog privalėjo laimėti. Tai ar Valskis spėjo per savaitę su ligomis susitvarkyti – niekas nežino (nežino, nes tai pamatysime tik šeštadienį). Beje, Urba iš komandos nedingo – sėkmingai lošė už dublerių komandą prieš Dainavos jaunimą. Kaip bebūtų, Darius Gvildys, panašu, ir vėl turės visokias sudėties skyles kamšyti.

Tad vienintelė Sūduvos viltis – Tomas Radzinevičius. Tai sakau ne dėl to, kad šį žaidėją kaip nors ypatingai garbinčiau ir tikėčiau jo antgamtinėmis galiomis. Tiesiog daugiau argumentų Sūduva neturi. Visa kita – visiems puikiai žinoma. Sūduvos planų rungtynėmis trūkumus akivaizdžiai demonstruoja komandos, kurios turi padoresnius trenerius. Ir tie padoresni treneriai paprastai puikiai sudėsto savo komandų žaidimą, kad Sūduvos paprastutės taktikos būtų efektyviai neutralizuotos.

Kaip jau ne kartą priešininkų treneriai kalbėjo – “svarbu neutralizuoti Valskį ir Baranovskį”. Tiesa, neseniai šioje trijulėje dar buvo Ledesma. O va Radzinevičius kol kas – kietesnis riešutėlis. Manau, Ekrano treneriai puikiai supranta, kad Tomas šiandien yra vienas solidžiausių, pavojingiausių lygos puolėjų. Ir jo atsiradimas komandoje iš esmės koreguoja priešininkų požiūrį į Sūduvą. Juk dar neseniai priešininkų gynėjai rungtynių metu galėdavo ramiai sau varnas skaičiuoti – visi Sūduvos puolėjai jokio rimtesnio pavojaus nekėlė. O tai reiškia, kad gynyboje galima palikti mažiau žmonių ir daugiau jų siųsti į puolimą. Su Radzinevičiumi taip nepavyks. Nes šis žaidėjas gali ir dėl kamuolio pakovoti, ir pabėgti, ir galva moka žaist ir – turėdamas geresnį už daugelio A lygos žaidėjų taktinį pasirengimą bei techniką – gali pats kurti pavojingus momentus tiek savarankiškai, tiek netikėtai ir kūrybiškai perduodamas kamuolį atsidengiantiems kolegoms.

Ekrano gynyba šiais metais nežiba. Todėl neabejotinai Radzinevičiui dėmesys bus padidintas. Tačiau nepamirškime – dengti juk taip pat reikia ir Valskį (jei tik šis loš) su Baranovskiu. Vadinasi, vien Radzinevičiaus buvimas aikštėje silpnina priešininko puolamąsias pajėgas. O kadangi ir Sūduvos gynyba šiandien yra silpniausia nuo tų laikų, kai komanda į A lygą sugrįžo, viską lems tai, kas įmuš daugiau įvarčių. Todėl ir sakau, kad vienintelė Sūduvos viltis šeštadienio rungtynėse – Tomas Radzinevičius. O kaip ten iš tikro bus – pamatysim.

Tiek minčių – gal ir nelabai protingų bei piktokų. Nepamirškit, kad buvo pakeistas rungtynių laikas. Jos vyks ne 14 valandą, o 20. Ir – būkit žmonės – ateikit palaikyt komandos kitose namų rungtynėse.

22: SŪDUVA 4:0 DAINAVA

2013-160Ačiū visiems doriems parapijiečiams, kurie nepatingėjo šį sekmadienį į bažnyčią užsukti. 

Tokia, atrodytų, skambi pergalė, o rašyt tiesiog nėra apie ką. Visa šių rungtynių išmintis susiveda į du sakinius.

Viena, žaidimo, kuris leistų racionaliai tikėtis kovos dėl trečios vietos (apie ką prieš rungtynes kalbėjo Karolis Chvedukas) nebuvo visiškai. Antra, buvo kokie du smagūs momentai ir keturi įvarčiai. Tuo, ko gero, ir reikėtų pasidžiaugti.

Raportas apie rungtynių eigą taip pat būtų labai trumpas. Pirmas kėlinys buvo nuobodus. Dainava dar nebuvo pavargusi ir kovingai gynėsi, o Sūduva nieko doro taip ir nesugebėjo sukurt. Užtat įmušė kuriozišką įvartį po kvailos Alytaus komandos klaidos. Pirma antro kėlinio pusė buvo 100 proc. Sūduvos. Komanda padidino apsukas ir įmušė dar tris įvarčius po dar vienos serijos kvailokų priešininko klaidų. Antroji kėlinio pusė buvo pasityčiojimas iš mylimiausio pasaulyje žaidimo. Dainava pavargo, o Sūduva nusprendė, kad keturių įvarčių yra per akis. Todėl abi komandos pradėjo lošti kiemo lygio futbolą, kurio esminė savybė buvo kamuolio spardymas bet kaip ir bet kur.

Aš taip ir nesugebėjau įžvelgt jokio taktinio Sūduvos plano šioms rungtynėms. Galbūt planas galėjo būti “spardom kamuolį ir laukiam, kol Dainava pavargs ir ims klysti“. Buvo mėginta žaisti ne tik per kraštus, bet ir centru, tačiau visi vidurio saugai kamuolį gaudavo tik tam, kad jį atmestų gynėjams.

Tiesa, pasidžiaugti galima tuo, kad Radzinevičius gavo žymiai daugiau progų prisiliesti prie kamuolio, nei per pirmąsias savo rungtynes už gimtąją komandą. Bet šiandien išryškėjo kitas niuansas – Tomas  pernelyg gerai galvoja apie savo kolegas. Visi jo puikieji perdavimai bent 2-3 metrais lenkdavo tuos Sūduvos žaidėjus, kuriems jie būdavo siunčiami. Deja, kolegos neturi to taktinio failo, kuris Radzinevičiui buvo įdiegtas lošiant padoriose lygose. Jam dar teks suprasti, kad mūsuose žmonės kamuolio laukia stovėdami, todėl jei duosi jį į “plotą“, jis jokiais būdais prie kamuolio nepaspės.

Kalbant apie komandos išvaizdą, reikia konstatuoti faktą, kad pertrauka į naudą neišėjo. Visa komanda atrodė lyg būtų medinė. Šiandien nebuvo nė vieno žaidėjo, kuriam būtų galima parašyt dešimtuką. Net ir puikusis Valskis išrodė lyg žaistų po cepelinų iš Gudelių užeigos.

Kitas dalykas – komandos veiksmuose akivaizdžiai trūko tvarkos ir disciplinos. Ypač ginantis. Dainava šiuo metu nėra ta komanda, kuri sugebėtų Sūduvą skaudžiai bausti už betvarkę gynyboje, tačiau tokių nuobaudų mūsų komanda šiais metais tikrai dar gaus ne vieną. Juk būtų naivu tikėtis, kad treneris sugebės kokią nors diktatūrą ginantis įvesti. Tam turėjo pusantro sezono, o rezultatas – apgailėtinas. Visas gynybos jaunimas lyste lindo į puolimą, o kadangi saugai gintis grįždavo  vangiai, Sūduvos gynybos užtvarose žiojėjo didžiulės kiaurybės. Ypač kiauras buvo Leimono kraštas, nors ir Daukša su Ugge labiau norėjo įvarčius mušti, o ne saugoti nuo jų savo vartus. Žinau, sakysite, kad šiuolaikiniame futbole gynėjai privalo jungtis į puolimą, tačiau jų nebuvimą gynyboje kažkas turėtų kompensuoti. O to Sūduvos žaidime šiandien labai trūko.

Tokios tokelės. Kitas turas bus rimtesnis, nors Ekranas taip pat nežiba. Tačiau Ekranas turi tai, ko Sūduva taip ir nesugebėjo išsiugdyti. Ekranas net ir prastai žaisdamas sugeba laimėti. Plėšte pergalę išplėšti. Tuo tarpu Sūduva šiais metais pasižymi kaip sykis priešinga savybe – palūžti ir paleisti rungtynes vėjais tuomet, kai tereikia rezultatą išsaugoti. Kito savaitgalio rungtynės bus lemiamos šiame sezone. Nenugalėjus Ekrano, šnekas apie trečią vietą galima bus ramiai užkasti kur pašešupį ir kryželį joms pastatyti. Tad viskas yra komandos rankose. Tikėkimės, kad komanda ne tik moka gražiai pašnekėti, bet ir turi raumens šnekas tikrove paversti.

Statistika

Įvarčiai: 42, 47 (Baranovskij perdavimas): Radzinevičius; 55 (Basič perdavimas): Ugge; 66: Kiselevskis.

Kortelės: 23: Basič, 79 : Daukša.

Sudėtis: Davidovs, Leimonas, Ugge, Isoda, Daukša, Šoblinskas, Chvedukas (8: Povilas Kiselevskis), Baranovskij, Basič (58: Brokas), Valskis (79: Breivė), Radzinevičius.

2013-148

2013-149 Karolio Chveduko proga ir žaidimo pabaiga. 

2013-150

2013-151Kaip išėjo po pirmo kėlinio, taip grįžo prieš antrą: Basič, Valskis, Radzinevičius. 

2013-152

2013-153

2013-154Tomo Radzinevičiaus antrasis įvartis ir mėginimas dviem smūgiais iš kelių metrų įmušti trečią. 

2013-155

2013-156Ugge įvartis: vienintelis išnaudotas kampinis, kurių prie Dainavos vartų kelta koks milijonas.

2013-157

2013-158

2013-159Povilo Kiselevskio įvartis ir vartininko pasveikinimai. 

Ir kas bus dabar?

Po idiotiškos mėnesio pertraukos A lyga ir vėl sugrįžta tam, kad iki sniego ir speigų pabaigtų keletą nebaigtų darbų. Kaip žinia, klausimai lieka du – kas užims antrą vietą – Ekranas ar Atlantas ir kas užims ketvirtą vietą – Kruoja ar Sūduva? Visa kita – daugmaž aišku. Tai gal būtų galima dėl šių klausimų kaip nors draugiškai susitart ir tuo čempionatą pabaigt? Po įspūdingos ir intriguojančios pradžios šių metų A lyga ir vėl įkrito į klasikinę komą – akivaizdu, kad didžiumai lygos klubų finansinio raumens pakanka geriausiu atveju dviems ratams.

Jūsų godotinas metraštininkas sąžiningai šį mėnesį praleido be futbolo. Nesamonės, kurios dėjosi Sūduvoje prieš ilgąją pertrauką taip ištampė nervus, kad ir pats didžiausias optimistas galėjo pulti į depresiją. “Stalčiuje liko“ sarkastiškas paburbėjimas apie Europos jaunuolių čempionatą, ateičiai buvo padėtas ir dar viena UEFA korpucijos epopėja. Vienintelis futbolas, kurį su malonumu per tą laiką pažiūrėjau buvo Žalgirio pergalė prieš lenkų legioną. Nepaisant debiliško visos lietuviškos žiniasklaidos požiūrio į šį reikalą. Aišku, galim žemai lenktis Vilnių lenkišku norintiems matyti Lecho berniukams, nes tik dėl jų lietuviškas futbolas bent porai dienų įsitaisė lietuviškos žiniasklaidos viršeliuose. O Žaligirio pergalę prieš Lechą geriausiai būtų apsvarstyti lyginant su pernykštėmis Europos lygos rungtynėmis prieš austrus. Tuomet gal geriausiai matytųsi, kokią pažangą per tą laiką padarė būsimasis Lietuvos čempionas.

Beje, oficialioji Sūduva taip pat žodžiais nesišvaistė. Visą mėnesį pratylėjo ir tik neseniai išstenėjo standartinį parašymą apie “būsimą varžovą“. Tad sekmadienio rungtynės bus proga ne tik pažiūrėti kaip A lygoje atrodo Tomas Radzinevičius, bet ir sužinoti ar teisingi buvo gandai apie kai kurių komandos narių iškeliavimą kitur. O va kokių nors žinių apie komandos ateities planus teks palūkėti. O jų ko gero bus. Po šiems metams standartiško pralaimėjimo Europos lygoje pasipylė visokių gandų gandelių, o pati komanda paniro į labai keistą letargo miegą. Tiesa, prieš tai dar išleido eterin labai  keistą pokalbį su komandą palikusiu Nerijumi Radžiumi. Keistą dėl to, kad futbolininko žodžiuose paslėptos kritikos buvo daugiau nei standartinių padėkų už puikiai Marijampolėje praleistus metus.

Tiek tų skurdžių naujienų. Galim jau pradėt lažintis, spėliodami, kokia bus Sūduvos startinė sudėtis sekmadienio rungtynėse. Bent jau aš nesu tikras dėl nieko. Bet kokiu atveju – galimybės nepalaikyti savo komandos stadione mes neturime . Todėl tikiuosi jus visus sekmadienį pamatyti Marijampolės tribūnose.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1 189 173 hits