Kaip sugrąžinti žmones į stadioną?

2013-185Pirmas ir vienintelis kartas, kai Sūduvos stadionas lūžo nuo žmonių: stadiono atidarymo rungtynės. 

Ši tema pastaraisiais metais vis grįžta ir grįžta. Grįžta dėl to, kad žmonių Marijampolės stadione vis mažėja ir mažėja. Šiemet ji grįžta dar skaudžiau, nes tokio menko lankomumo Marijampolė dar nebuvo mačiusi nuo pat Sūduvos grįžimo į A lygą. Diskutuoti sudėtinga, nes jei klubas nė piršto nepajudina, nuo mūsų mažai kas priklauso. Tiesa, reikia sąžiningai pripažinti, kad šie metai – išskirtiniai. Klubas potencialių gerbėjų kryptimi nuveikė tiek, kiek nebuvo padaręs per dešimt metų. Paminėkime, kad ir geros kainos pasiūlymus atskiroms gyventojų grupėms (studentai ir mokytojai rugsėjo pirmosios proga), mokinių kvietimas į treniruotes, o ir Facebook’e Sūduva po truputį kruta. Ne taip smagiai ir intensyviai kaip kai kurie kiti lygos klubai, tačiau neseniai apskritai jokių judesių nebūta.

Po to, kai šis klausimas vėl ir vėl ėmė kaišioti galvą komentaruose prie rungtynių aprašymų, prisiminiau vieną seną savo raštą. Prieš pora metų į mane kreipėsi keli Sūduvos Sakalų žmonės. Tie žmonės mėgino rodyti iniciatyvos ir nuveikti šį tą naudingo stadiono lankomumo reikale. Štai jie ir sumąstė, kad būtų neblogai sujungti mano patirtį reklamos ir viešųjų ryšių srityje su realiais klubo veiksmais. Tiesą pasakius, dabar jau nebepamenu, kas buvo kitame laido gale – klubas ar stadiono administracija. Svarbiausia yra tai, kad poros puslapių veiksmų planą surašiau, tačiau daugiau nieko nenutiko. Šiokios tokios nuoskaudos ir piktumo buvo, nes klubo aplinkos žmonės nepasinaudojo iš gerbėjų kylančia iniciatyva. Tokia energinga ir – svarbiausia – nemokama iniciatyva.

Aišku, graužtis nėra prasmės. Kol kas nelabai ir galėtum kitokios reakcijos tikėtis. Tokia jau ta Sūduvos klubo tradicija. Spėju, tas mano raštas ir šiandien dulka kokiam stalčiui ar senam kompiuteryje. Todėl ir pagalvojau, kad reikia pačiam jį susirast ir paviešint. Tuomet diskusija apie lankomumo problemos sprendimą taps solidesnė. Savo raštą mažumą trumpinau, šiek tiek redagavau. Tačiau turėkite omeny, kad jis rašytas prieš pora metų, todėl kai kurie dalykai šiandien gali nuskambėti kaip elementari ir visiems suprantama tiesa (pvz., socialinės medijos išnaudojimas komunikacijoje).

Įžanga: klubo santykių su gerbėjais mados.

Pasižvalgius po pasaulį yra akivaizdu, jog „darbas su fanais“šiandien yra vienas svarbiausių klausimų. Taip pat akivaizdu, kad Europoje praėjo laikai, kai žmonės į stadionus buvo paprasčiausiai viliojami nuolaidomis ir dovanomis. Dabar padorių lygų klubai visų pirma mėgina „kurti fanus“, suteikdami jiems galimybes įvairiomis formomis dalyvauti klubo gyvenime, o ne tik ateiti kartą per savaitę į stadioną.

Šiuo metu matomos trys pagrindinės fanų įtraukimo (fan engagement) projektų kryptys:

–       itin aktyvus socialinės medijos išnaudojimas (Facebook, Twitter, Youtube ir t.t.).

–       komandos atstovų (trenerių, žaidėjų ir pan.) tiesioginis bendravimas su fanais (tam tinkamiausios yra socialinės medijos).

–       fanų, kuriančių turinį apie savo klubą skatinimas (ir vėl – dažniausia tai vyksta socialiniuose tinkluose).

Aišku, mums apie tai svajoti nėra prasmės. Bent jau tol, kol klubas nesukurs padorios interneto svetainės. Todėl Sūduvai svarbiausi du klasikiniai klausimai:

–       kaip užmegzti kontaktą (bet kokį) su esamais ir potencialiais fanais (emocinio ryšio kūrimas)

–       kaip potencialius fanus atvesti į stadioną (tiesioginis bilietų pardavimo skatinimas).

Pagal tai suskirsčiau ir galimus veiksmus.

Veiksmai, skirti kontaktui su fanais užmegzti.

Vaikai / Mokyklos / Šeimos. Kaip taisyklė – vaikai yra vienas lengviausiai užkabinamų grupių. Jiems įdomu, jiems nėra ką veikti ir jie gali įkalbėti kartu į stadioną ateiti tėvus.

Mažausiai ką reikia padaryti – pradėti viešinti rungtynes mokyklose. Tam reikia sutart su mokyklos vadovais ir gaut leidimą bent plakatams pakabint. Pagalvot apie specialią kainodarą būtent mokiniams – pvz., jei užsakai didesnį kiekį bilietų (kad ir visai klasei) – gauni geresnę kainą. Į stadioną atėjusiems vaikams galima dalinti kad ir menkas dovanelės su klubo simbolika – paprastai vaikai tokius niekučius vertina žymiai labiau nei suaugusieji. Galbūt net galima pagalvot apie specialią vaikų tribūną.

Žaidėjai – į mokyklas. Mokinių susitikimai su žaidėjais, treneriais. Šį veiksmą galima įprasmint šūkiu „Sužinok daugiau apie futbolininko profesiją“.

Parodomosios futbolo treniruotės mokyklose – pvz., per fizinio pamokas, kuriose dalyvauja žaidėjai ar treneriai.

Vaikai išveda komandą į aikštę. Yra tokia futbole tradicija. Kodėl jos nepanaudojus? Tam reikia, kad bet kurio norinčio vaiko tėvai užregistruotų savo atžalą konkrečioms rungtynėms. Sudaroma grupė, kuri ir išveda abi komandas į aikštę. Nuotrauka atminimui su žaidėjais tik paskatintų registruotis. Šiokios tokios vadybos tokiam projektui reikia, bet jeigu jį komunikuotume per vaikus (per mokyklas) – jeigu vaikai patys prašytų tėvų tokio dalyko – viskas eitų sklandžiau. O kartu su vaikais į stadioną neišvengiamai turės ateiti bent vienas žmogus.

Labdara. Tai galbūt neskatins stadiono lankomumo tiesiogiai, tačiau kurs gerą komandos ir stadiono įvaizdį. Juk nėra sunku rungtynių dieną pasiųsti autobusą į vaikų namus, atgabenti juos į stadioną, o po rungtynių – parvežti namo. Tik reikia nepamiršt apie tai padaryt reportažą oficiliame tinklapyje, kad žmonės apie tai sužinotų.

Veiksmai stadione. Stadione fanams galima suteikti mažų, nebrangių privilegijų ar pramogų, kurios stiprintų komandos ir fanų santykį.

Pasveikinimas rungtynių metu: elementari galimybė – pasveikinti rungtynių metu draugą / vyrą / tėvą su gimtadieniu, vardadieniu ar jubiliejumi. Gal net pasipiršti. Registruojies iš anksto, o pasveikinimas parodomas pertraukos metu per stadiono tablo sugrojant dar kokį progai tinkamą muzikos kūrinį. Tiesą pasakius, už tai vėliau netgi simbolinį mokestį galima imt.

Išnaudoti stadiono kavinę: čia galima nuveikti nemažai smagių dalykų, kuriais džiaugsis ir kavinė (nes bus žmonių, bus ir pelno), ir nelabai turintys ką veikti žmonės. Ten galima rengti tradicinius susitikimus su komandos atstovais (žaidėjais, treneriais) – pvz., tą pačią mėnesio dieną (pirmas mėnesio ketvirtadienis ir t.t.). Ten galima rengti trumpus pasisėdėjimus, kurių metu būtų rodomi filmai apie futbolą arba senos, garsios Sūduvos rungtynės. Suradus tinkamą moderatorių, ten galima netgi įkurti ką nors panašaus į diskusijų klubą.

Įvairiausios loterijos rungtynių metu: tik jose reikia pralošinėti ne šiaip daiktus, o „patirtis su komanda“. Keletas galimybių to, ką galėtų išlošti fanas: bilietą į kitas rungtynes, abonementą, komandos atributikos, galimybę stebėti treniruotę, galimybę nusifotografuoti kartu su vienu žaidėju ar visa komanda, galimybę sėdėti ant žaidėjų suolo rungtynių metu ir stebėti veiksmą persirengimo kambaryje. Tokiam dalykui taip pat būtina išnaudoti VIP ložę. Galimybė laimėti teisę stebėti rungtynes VIP ložėje būtų tinkamas prizas, apie kurį žmogus visiems draugams papasakos.

Geriausio rungtynių žaidėjo rinkimai: kodėl gi nepasiūlius rungtynių žiūrovams išrinkti tos dienos geriausią Sūduvos žaidėją? Tą galima atlikti SMS‘ais arba balsuojant bilietais – užrašai žaidėjo pavardę, savo vardą ir kontaktinį numerį ar emailą ir meti į urną prie išėjimo. Prieš kitas rungtynes apdovanojamas ir praeitų rungtynių geriausias žaidėjas ir keletas už jį balsavusių žiūrovų.

Veiksmai, skirti tiesioginiam žmonių atvedimui į stadioną.

Stadione. Rungtynių metu galima pralošti įvairiausius daiktus. Tačiau žymiai prasmingiau taip dalinti bilietus ir abonentus. Viena, tai mažiau kainuoja, antra – tai yra apčiuopiama nauda žmogui, kurią jis gauna čia pat (o tai visada geriau nei galimybė po pusės metų laimėti automobilį). Trečia – tai tiesiogiai veda žmogų į stadioną.

Šiandien perki bilietą – gauni nemokamai bilietą į kitas rungtynes. Tai yra kita, efektyvesnė priemonė karts nuo karto surengti „nemokamas“ rungtynes.

Mini-abonementai: yra sezoniniai abonementai, tačiau kodėl nepamėginus pardavinėt mažesnių paketų – pvz., jei perki bilietus į tris / keturias artimiausias rungtynes – moki mažiau.

Nuolaidos bilietui gimtadienio ar vardadienio proga.

Bilietų pralošimas konkursuose rungtynių pertraukos metu: pvz., penki norintys muša 11 m baudinius dublerių vartininkui arba turi pataikyti į tuščius vartus iš vidurio aikštės.

Mini-futbolo turnyras pertraukos metu – iš anksto užsiregistravusios komandos lošia mini-rungtynes (gali būti po žaidimą kiekvienoje aikštės pusėje). Laimėjusios komandos gauna bilietus į kitas rungtynes.

Mieste ir bendruomenėse. Kai gyveni tokio dydžio mieste, koks yra Marijampolė – tiesiogiai su potencialiais stadiono lankytojais gali dirbti kone tiesiogiai. Kone asmeniškai gali pakalbint kokį tūkstantį kitą žmonių, kuriems tokio dėmesio gali pakakt, kad į stadioną pirmą kartą užsuktų.

Darbas su vaikais jau buvo minėtas.

Lygiai taip pat galima dirbti su įmonėmis – siūlant specialios kainos paketus, jei įmonėje susirenka tam tikras kieks į rungtynes norinčių ateiti žmonių.

O kodėl nepadarius akcijos „profesijoms“? Kadangi tai skambės netikėtai ir naujai – dėmesį atkreips be didelės reklamos. Pvz., „Į artimiausias rungtynes visi gydytojai įleidžiami nemokamai / su 50 proc. nuolaida ir t.t.“. Juolab, kad tokiu atveju, gali labai tiksliai sukoncentruoti reklaminius veiksmus – pakanka į pasiųsti emailus ir pakabinti ligoninėse ir poliklinikose pora plakatų. Kitą kartą taip galima „gaudyti“ kitą grupę.

O kodėl nepadarius akcijos rajono miesteliuose? Pvz., „šiandien į Kalvariją atvažiuos autobusas ir visus norinčius atveš į stadioną, o po rungtynių – parveš atgal“.

Bilietų pralošimas Marijampolėje – paprastas veiksmas. Atsiveži į Rotušės aikštę futbolo vartus penktadienį ar šeštadienį, pastatai į vartus dublerių vartininką ir duodi mušti kiekvienam norinčiam praeiviui. Įmuši – gauni bilietą į sekmadienio rungtynes.

Perki produktą – gauni bilietą į Sūduvos rungtynes: neturėtų būti sunku sutart su vietos verslo kontoromis apie bilietų dalinimą, kartu su jų produktų ar paslaugų pirkimu. Pvz., kavinėje ar restorane – perki maisto už 50 lt, gauni vieną bilietą į artimiausias rungtynes. Perki parduotuvėje prekių už tam tikrą sumą – ir vėl – gauni bilietą. Verslams toks pasiūlymas visada patiks, nes jie gauna nemokamą galimybę savo prekei suteikti papildomos pridėtinės vertės.

O gal tam tikrą nemokamų bilietų kiekį galima išdalinti tiesiai į pašto dėžutes? Skamba gal ir baisokai, tačiau kodėl gi nepritaikius tokios priemonės – juk jei žmogus bet kokiu atveju neina į stadioną, tai mes nieko neprarandam suteikdami jam nemokamą galimybę tai padaryti.

Pabaiga. Štai toks buvo mano raštas, kurį nusprendžiau ištraukti iš apdulkėjusio stalčiaus. Sąrašus galima tęsti, galima nesunkiai prigalvoti naujų krypčių su naujais veiksmų sąrašais. Juolab, kad čia stengiaus sugalvoti veiksmus, kuriems nereikia nei ypatingų technologijų, anei būrio brangiai apmokamų specialistų. Vardijau tokias bazines, elementarias priemones, kurias atlikti yra labai paprasta.

Iš stalčiaus šį sąrašą traukiau ne dėl to, kad turėčiau vilties, jog kas nors klube ims ir ką nors iš jo praktiškai pritaikys. Tiesiog norėjau įrodyti, jog futbolo klubo darbas su gerbėjais nėra kažkoks fantastiškai sudėtingas, jog galėtum paistyti apie lėšų ir žmonių stoką ar kitas “fundamentalias” priežastis, trukdančias pakrutinti užpakalius. Ir vėl grįžtame prie to paties: esmė yra ne pinigų, laiko ar darbo jėgos trūkumas, o savimonės spragos. Kol nebus aiškaus suvokimo, jog klubas su gerbėjais privalo dirbti, tol nebus ir realaus judesio. Ir visai nesvarbu, ką mes čia rašom ir šnekam.

Reklama

19 Responses to “Kaip sugrąžinti žmones į stadioną?”


  1. 1 griezhtas 2013-09-25 14:37

    planas klasikinis ir geras, ypac dabartineje situacijoje kai prarasti jau nelabai yra ka. Aisku detales dar galima paslifuoti, pritaikant suvalkietiskam mentalitetui :)

  2. 2 DZHIT 2013-09-25 16:39

    Puikiai, ir tai nėra sunkūs dalykai. Tam tereikia tik pajudėti tam tikra linkme. Tai daug investicijų nekainuos, o naudą pajaus visi. Ir pats klubas, ir žiūrovas.

  3. 3 hmmm 2013-09-25 17:26

    Teisingi pasiulymai :) Pvz, galetu dazniau vykti zaidimai, viktorinos apie suduva, o nugalejusieji gautu proga pasedeti VIP lozese. ar pvz su rungtyniu bilietais seima, tam tikrom valandom galetu nusipirkti seimynine pica pigiau. Variantu gali prigalvoti kiek tik nori ir visi jie bus teisingi. Tiesiog klubui reikia susivokti, kad jei zmones i stadiona neina tai ne zmoniu beda, o klubo.

  4. 4 Draugas 2013-09-25 22:04

    Na sitie pasiulymai yra puikus, kaip ir sake galima pritaikyt juos ir suvalkietiskam mentalitetui, si ta nuslifuoti. Bet ar kuris nors Lietuvos klubas vykdo kazkoki panasu plana?

    • 5 Kuzma SS 2013-09-26 16:17

      Panašu, kad kas nors įvykdys. Tik nežinia, ar Sūduva – juk šį blogą skaito ne tik Sūduvos, bet ir kitų klubų žmonės

      • 6 Draugas 2013-09-26 17:01

        Na va tai Lietuvos futbole toks dalykas kaip ir naujove. Tai kas pirmesnis tas gudresnis? Ar tiesiog reikia vieno gero pavyzdzio? Visgi futbolo miestas esame, tai kodel gi neparodzius gero pavyzdzio ir kitiems klubams negalintiems pasigirti dideliu lankomumu, o Lietuvoje nei vienas klubas tuom negali pasigirti. Visgi reikia imtis kazkam iniciatyvos.

  5. 7 kitas Juozas 2013-09-26 16:55

    Na, šioks toks judesys pastebimas juk:) Feisbuke matyti aktyvumas, pavyzdžiui šiandien atsiėmiau prizą-marškinėlius, kuriuos laimėjau spėdamas praeitų rungtynių rezultatą. Atsiimant atstovė paragino juos apsirengti ateinant į sekančias rungtynes ir pažadėjo į jas mane ir vieną mano draugą įleisti nemokamai.

  6. 8 Lukas 2013-09-26 17:02

    Bet man nesuvokiama, kaip pats klubas nesuvokia viso to naudotos. Pavyzdžiui, išsikeltų sau tikslą, kad vidutiniškai per varžybas būtų 2000 žiūrovų ir aktyviai dirbtų ta linke.
    Užtenka labai paprastai imti ir paskaičiuoti. 2000 žiūrovų, atminusuojam fanus, klerkus ir administracijos pažįstamus, tuos, kurie turi abonimenus, lieka 1500. Per varžybas galima surinkti ~ 12000 Lt. Aišku, nedaug, bet vien A lygoje per sezoną namie berods 16 rungtynių. Gaunasi 192k. Jau padori suma. Dar kur taurės, uefa, prekyba iš suvenyrų per pačias varžybas ir pan.

    • 9 Anonimas#2 2013-09-26 20:53

      Nežinau visų niuansų, bet atminusuok apsaugą ir kitus kaštus (kasininkės, elektra, jei yra apšvietimas, gal dar kažkokių įsipareigojimų yra). Jokiu būdu nesakau, kad tos išlaidos pralenks 12 000, bet visada skaičiuojant rungtynių kainą, reikia atsižvelgti į visus dalykus. Šiaip minčiai pritariu

  7. 10 Lukas 2013-09-26 17:03

    * naudos turėjo būti vietoje naudotos

  8. 11 kitas Juozas 2013-09-26 17:58

    + tai ne tik grynas pelnas ir dėl to stipresnė komanda, bet ir apskritai vardo ir žinomumo gerinimas, prekės ženklo vertės augimas.

  9. 12 Tomas 2013-09-26 19:07

    Su panašiomis idėjomis ir galima ateiti:)
    Bet pirmiausia reikia pakeisti vieną kitą dirbantįjį ten, kur sugeba tik per mikrafoną parėkauti :D

  10. 13 Remis 2013-09-26 20:43

    Yra klubų, kurie bent jau dalį įvardytų priemonių naudojo. Kai kurias tęsia, kai kurių atsisakė. Pavyzdžiui, viena įmonė (sutarus su klubu) padovanojo visiems savo darbuotojams bilietus į vienerias rungtynes, tai dalis tų darbuotojų, stovėjo prie įėjimo į stadioną ir tuos bilietus pardavinėjo už pusę kainos. Toks “lietuviškas” (ar “sovietinis”) mentalitetas.

  11. 14 Mindaugas Juodviršis 2013-09-26 20:47

    Idėjos geros ir būtų naudingos, gal net ir pasiteisintų viena-kita, bet čia toks “kosmetinis” problemos sprendimas, todėl, kad visi pasiūlymai atvesti žmogų į stadioną remiasi į “pigiau” arba “nemokamai”. Jei ant šito arklio josi, galiausiai sistema nukonverguos į tokią būklę, kad už pilną kainą be jokių nuolaidų arba ne nemokamai išvis niekas nebeis arba nebenorės eiti. Esminis problemos sprendimo būdas būtų kažkokie (stebuklingi) klubo veiksmai, kurie paskatintų žmones mokėti pinigus už bilietus savanoriškai. Kitaip tariant, suvokiama žiūrovo gaunama nauda turi atitikti ar, dar geriau, viršyti suvokiamą praradimą – kainą už bilietą. Kaip tą pasiekt – bala žino..

  12. 15 p.o.p. 2013-09-26 20:51

    nagi, Remi, tavo nupasakotas atvejis – puikus. netgi su ta baigtim – juk visi laimingi buvo. įmonė atliko darbuotojų skatinimo veiksmą, klubas pardavė bilietus, kai kas nemokamai aplankė rungtynes, kai kas uždirbo penkis litus, o kai kas – už pusę kainos į stadioną pateko:)

    nebūtinai tai yra mentaliteto klausimas. tiesiog ne visiems futbolas rūpi, todėl dalis masiškai dalijamų daiktų visada eina “pro šalį”. tiesą pasakius, toji įmonė galėjo žengt dar vieną žingsnį ir “supakuot” savo dovaną į dar kokią mažą choregorafiją, kad ėjimas į stadioną būtų viena iš didesnės programos dalių.

  13. 16 bronius 2013-09-26 21:32

    Aš irgi parduočiau, jei tai būtų bilietas į kašį :)

  14. 17 p.o.p. 2013-09-26 22:20

    yep, ir tame yra esmė. jei tą veiksmą suvoki, kaip vieną iš reklamos priemonių – tai nieko blogo nenutiko. juk ir skrajutes į pašto dėžutes išmėtytas ne taip daug žmonių perskaito.

    tiesą pasakius, dviračio čia nėra reikalo išradinėt. va, mindaugas rašo, kad negalima pusdykiai bilietų dalint, nes prie to žmonės “įpras”. bet juk tai ir yra klasikinės “akcijos” forma – pilni supermarketai taip “pusdykiai” parduodamų prekių. ir visi dėl to laimingi.

    iš kitos pusės – ir apie tai milijoną kartų kalbėta – svarbiausia – koks yra galutinis tikslas. nemanau, kad Lietuvoje futbolą galima suvokt kaip “kokybišką prekę”. todėl ir reikia pradėt ne nuo to, o nuo dalykų, kuriuos turi sporto klubai ir apie kuriuos dauguma verslo organizacijų gali tik pasvajoti – nuo to, kad sporto klubas visų pirma turi ne vartotojus, o gerbėjus.

    • 18 Mindaugas Juodviršis 2013-09-26 22:43

      Ne taip jau visi ir laimingi dėl tų akcijų.. paklaustum bet kurio maisto produktų ar gėrimų gamintojo, gaminančio ne vieną prekę, koks produktas geriausiai parsiduoda – visi choru atsakytų, kad AKCIJA yra geriausiai parduodamas produktas :) Ir nėra tame kažko labai gero, nes visas technologijų ir marketingo pastangas konkurento akcija gali labai lengvai nubraukt. Bet jo, čia ne visai tas atvejis, tad gal ir nereikėtų tais pačiais principais vadovautis. Šiaip ar taip – realistiški tikslai, tikėjimas ir paprasti sprendimai kartais padaro stebuklus. Kad tik kas nors bent ką nors darytų :)

  15. 19 Remis 2013-09-27 08:34

    pop, tai kad laimingų ten mažai buvo, nes nei klubas, nei įmonė tikslų nepasiekė. koks čia skatinimo veiksmas, jei darbuotojas dėl jo nesijaučia papildomai motyvuotas? kokia laimė klubui, jei vietoje to, kad būtų dukart daugiau žmonių, iš esmės atėjo tie patys (tik pinigus sumokėjo ne klubui, o perpardavinėtojams)?


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,183,739 hits