2013 sezonas: cunamiai ir tornadai

2013-269

Manau, jau esame pasirengę suvest sezono galus. Paskutinio turo emocijos aprimo, todėl galima ramiau peržvelgt metus ir pagalvot, ko galima būtų laukti kitais. Pradedu nuo bendros apžvalgos, kurioje mėginsiu Sūduvą įterpt į platesnį lietuviško futbolo kontekstą.

Lietuvos futbolas: A lyga, Europa, rinktinė ir t.t. Lietuvos futbolas mėgsta aštrius įspūdžius – nėra sezono be skandalų, be nesąmonių, be krūvos atleidimų ir atsistatydinimų bei ugningų kalbų apie lietuviškos futbolo atgimimą ir tiek pat dramatiškų tų vilčių laidotuvių. Tarpsezonis buvo klasikinis – ir vėl iki paskutinės akimirkos buvo neaišku, kiek ir kokių komandų loš lygose.

Šiaip jau A lyga buvo visai nebloga. Kokį trečdalį sezono apskritai atrodė, kad reikalai smarkiai pagerėjo. Rodėsi, kad net 5-6 komandos mėgins pasikapoti dėl medalių. Šiame kontekste nykus Sūduvos  startas skambėjo itin dramatiškai. Juk pirmą ratą Sūduva baigė 6-oje vietoje, priekin praleidusi ne tik lyderių trejetą, bet ir Kruoją su Šiauliais. Tuo metu ne vienam, manau, kilo įtarimas, kad Sūduvai net ir ketvirtą vietą bus problematiška gauti, nekalbant apie medalius.

Vėliau viskas sugrįžo į klasikinį formatą – vienas aiškus lyderis, pora aiškių autsaiderių, o visi kiti – košė, kurioje nutikti gali bet kas. Pavyzdžiui, Kruoja gali laimėti prieš Ekraną, tačiau pralošti Taurui. Šiauliai gali pasikapoti su Žalgiriu, o paskui kaip reikiant gauti į skudurus nuo Bangos. Sezonui įsibėgėjus trys komandos vis tik paliko visus kitus gerokai už nugaros.

A lygos sezoną apibendrinant, galima pripažint, kad jis buvo įdomesnis, nei keli paskutiniai. Vien dėl to, kad mažumą persistumdė lygos lyderiai, tarp klasikinių trijų komandų ryžtingai įsiterpus Atlantui. Vien dėl to, kad medalinės intrigos išliko iki pat sezono pabaigos.

Visa kita buvo kaip visada su viena nedidele išimtim, kurios vardas – Vilniaus Žalgiris. Rinktinė ir vėl viską pralošė. Europoje Lietuvos klubai ir vėl pasirodė nykiai. Kaip niekad nykiai. Vienintelis Žalgiris sugebėjo gerokai pakurstyti jausmus. Deja, beviltiška dvikova su austrų Red Bull dar kartą parodė realią lietuviško futbolo situaciją. Juk paaiškėjo, kad net klubas, kuris lietuviškuose stadionuose atrodė itin dailiai, netgi avangardiškai, yra beviltiškai toli nuo šiandieninio futbolo stiliaus. Įtariu, kad situacija dar blogesnė nei FBK karaliavimo laikais – per tuos kelis metus Europos futbolas progresavo, o mūsų – kapanojosi toje pačioje vietoje.

Kitas įdomesnis niuansas – rusiško finansinio vamzdžio praplatėjimas Lietuvoje. Apie tai, kad Ekranui pinigai kapsi iš Rusijos buvo viešiau pakalbėta tik tuomet, kai tas vamzdis gerokai paplonėjo. Tačiau su trenksmu Panevėžio ir Kauno vietą užėmė Klaipėda. Tiek Atlantas, tiek pirmos lygos nugalėtojas Granitas, taip sakant, palaiko “glaudžius santykius” su rusiško futbolo industrija. Sunku pasakyt, kokių argumentuotų interesų rusiškas futbolo verslas turi Lietuvoje. Marijos Žemė pernelyg toli nuo didžiųjų futbolo centrų (tiek geografiškai, tiek konceptualiai), kad galėtum čia pasiekti kokių nors įvaizdžiui ar verslui reikšmingų pergalių. Stabilumo jausmo rusiški pinigai taip pat nekelia. Būtų keista, jei būtų kitaip. Spėju, nemažai klausimų bus atsakyta tarpsezoniu ir kito sezono pradžioje. Ar tikrai iš šiandieninio Atlanto bus pasiųstas lietuviškų legionierių desantas į rusiškus klubus? Ar tikrai šių metų investicija turi kokį nors rimtesnį ateities planą? Ir taip toliau.

2013-266LFF svetainė lapkričio 12. Tiek darbų, kad atnaujinti rinktinės lentelę nebuvo laiko. 

Lietuvos futbolo federacija: permanentinė viešųjų ryšių katastrofa. Nežinau, gal LFF gyvenimas panašia nesąmonių vaga tekėjo ir Varanavičiaus laikais. Tačiau Liutauras Varanavičius, panašu, puikiai išmanė viešosios nuomonės svarbą ir turėjo įgūdžių ją neblogai valdyti. Mat dingus iš futbolo orbitų šiam veikėjui, LFF stačia galva murktelėjo į skandalų liūną ir jame liko. Biurokratinio munduro nepavyko nuplaut net ir klasikinėmis pagyromis apie nuolat ir visoje Lietuvoje klojamas dirbtinės dangos aikštes, kuriomis LFF visada kontratakuoja, kai tik yra apkaltinama dykaduoniavimu.

Dabartinė LFF valdžia savo labui nesugebėjo panaudoti net ir Varanavičiaus palikimo – Europos jaunimo čempionato, kuris viešojoje erdvėje taip ir liko marginaliniu, niekam neįdomiu sporto festivaliu. Neabejoju, kad ant popieriaus viskas ten atrodys gerai – ir transliacijų per teliką buvo, ir žmonių stadionuose. Ko gero net atrastum Lietuvoje vieną kitą žmogų, kuris bus tą debilišką čempionato reklamą matęs. Tik va žadėtos naudos lietuviškam futbolui tas festivalis neatnešė. Medalį už futbolo populiarinimą galima dėti tik Žalgirio vadams, o dėl Lietuvos jaunimo rinktinės narių nepuolė muštis nei Italijos, nei Anglijos klubai.

Federacijos prezidentas šiais metais buvo užimtas. Kur ten rūpinsiesi Lietuvos futbolu, kai reikia nuolat rūpintis LFF reputacija? Gal dėl to nebuvo kam pabarti nei Lietuvos futbolo tvarkaraščių rašytojų, nei lygų ir turnyrų drausmės sergėtojų, kurie ypač pasižymėjo sezono pabaigoje. Tokio laisvo pačių rašytų nuostatų interpretavimo dar seniai neteko matyti. Nevėžio ir Dainavos atvejis LFF taurėje, FBK ir Bekento atvejis II lygoje, painiava perkėlinėjant nuobaudas iš vieno turnyro į kitą – toks jausmas, kad LFF klerkai sprendimus priimdavo remdamiesi asmeninėmis simpatijomis.

Čia dar galim padėt labai keistą LFF poziciją Ekrano konflikte su būriu žaidėjų, teigusių, jog klubas jiems yra skolingas pinigų (LFF atstovas kritikavo žaidėjų sprendimą kreiptis į teismą), beviltiškai patetišką bei apsimestinį žygį prieš nesąžiningus reikalus lietuviškam futbole (kai kovojama pranešimais spaudai) ir nesugebėjimą prisiimti atsakomybės už prastus rinktinės rezultatus (kai staiga ėmė rodytis, jog vengro išrinkimui federacijoje apskritai niekas nepritarė).

2013-267

Sūduvos sezonas I: kraštutinumų metai. Jei apskritai Lietuvos futbolas šiais metais gyveno gan ramiai, tai Sūduva mums kaip reikiant nervus ištampė. Iki šiol formatas būdavo vienodas – ambicingi prezidento žodžiai prieš sezoną, pusėtina pradžia, krizė sezono viduryje ir šiaip ne taip medalius pasiekianti, tačiau žaidimu nedžiuginanti komanda sezono pabaioje. Ne šiaip sau Sūduvą buvome praminę “futbolo sanatorija” – vieta, kur visai neblogi futbolistai gali ramiai gyventi lošdami puse kojos.

Šiemet viskas buvo kitaip – nors pirmų pokyčių kregždžių būta dar pernai. Pirmiausia turiu omeny Liubšio atleidimą ir Gvildžio nusamdymą. Tarpsezonyje komandoje neliko krūvos pagrindo žaidėjų – visa tai rodė mažėjantį komandos biudžetą, nes kokios nors kitos priežastys įvardytos nebuo. Priešsezoninė Prezidento kalba visus nustebino: “konkretūs tikslai komandai nėra keliami. Esminis reikalavimas – maksimaliai kovoti kiekvienose rungtynėse”. Kad ir kaip tai skambėtų linksmai, bent jau Prezidentas sezonu turėtų būti visiškai patenkintas – juk komanda iš tikro išpildė jai keltą tikslą.

Sezono pradžia buvo sunki, klampi ir depresiją varanti. Komanda atrodė liūdnai. Kvailai klystanti gynyboje, nieko doro nenuveikianti puolime bei stokojanti susižaidimo ir lyderių. Tiesa, nemažai potencialių lyderių buvo iškirtę traumos. Turint omeny ribotą sudėties pasirinkimą (ypač kai pasirodė, jog dublerių perkėlimas į pagrindinę komandą nėra toks paprastas dalykas), žaidėjų traumos buvo labai svarbus sezono pradžios faktorius.

Per pirmą ratą Sūduva sužaidė visas savo nykiausias sezono rungtynes ir blykstelėjo tik vieną kartą, kai nesugebėjo išsaugoti pergalės Panevėžyje. Daug nuo mūsų kliuvo visiems – ir žaidėjams, ir treneriams, ir komandos vadams. Gerbėjų susierzinimą nesunku suprasti. Gerbėjai buvo pasimetę – ne dėl prastos sezono pradžios ir menkų rezultatų, o dėl to, kad nesuprato, kur juda komanda.

Iš vienos pusės – nieko tame ypatingo nėra. Neįprasta Lietuvoje ką nors aiškinti klubo gerbėjams. Mažai yra klubų, kurie sugeba ne tik šiokį tokį ateities planą nubrėžt, bet ir kaip nors jį žmonėms papasakot. O kad mes jau senokai buvom įpratę tiek klubo veiksmus, tiek komandos žaidimą narstyti iki smulkmenų, tai šį anatominį darbą dirbome ir šiais metais. Tik va – diskusijos buvo sunkios, nes trūko faktinės medžiagos. Tad ir sukosi mintys nuo optimistinio komandos atnaujinimo iki pesimistinės bankroto galimybės.

Žingsnis po žingsnio Sūduva pasiekė dugną. Bent jau taip atrodė mums, įpratusiems matyti savo komandą solidesnėje pozicijoje. Emocinis dugnas buvo pasiektas Europos lygoje (pralaimėjimas eilinei Europos pakraščio komandėle paskutinėmis minutėmis užsidirbant beviltišką pendelį), pirmose trečio rato rungtynėse su Atlantu (pralaimėta, nors pirmauta dviem įvarčiais) ir paleidžiant iš komandos dar du patyrusius žaidėjus (Ledesmą ir Radžių). Netgi Tomo Radzinevičiaus sugrįžimas į Marijampolę sunkiai kompensavo liūdnos pabaigos nuojautą. Tiesos vardan reikia pripažinti, kad tuo metu komanda jau žaidė žymiai geriau nei sezono pradžioje – ir įvarčių nemažai mušė, ir taškus rinko.

O tada viskas apsivertė aukštyn kojomis. Pralaimėjimas Atlantui birželio 22 d. buvo paskutinis šių metų A lygoje. Nuo to laiko Sūduva sužaidė 15 rungtynių, iš jų 11 laimėjo, o 4 baigė lygiomis. Įmušė 44 įvarčius, o praleido tik 11. Oficialioji Sūduva suskaičiavo komandų pasiekimus atskirai kiekviename rate. Pagal šią matematiką, pirmame rate Sūduva liko šešta, antrame – ketvirta, trečiame – antra, o ketvirtame pasidalino pirmą-antrą vietas su Atlantu. Būtent šie rezultatai puikiai rodo Sūduvos žaidimo pokyčius.

Svarbiausios buvo rungtynės su Ekranu Panevėžyje. Ten pliaupiant lietui Sūduva pirmoji praleido įvartį, o tada suleido į Ekrano vartus tris. To niekas nelaukė, todėl komandai ši pergalė suteikė pasitikėjimo ir ryžto toliau gerinti žaidimą. Nežinia, kaip viskas būtų klostęsi toliau, jei tą kartą Ekrano būtų nepavykę nugalėti.

Komanda taip ir nepasiekė lygio, kuris leistų galvoti apie rimtesnes sezonines pergales, tačiau mes galėjome stebėti visiškai kitą futbolą. Apmaudūs pralaimėjimai Europos lygoje bei LFF taurėje ir iki pergalės neištemptos rungtynės su Tauru, Atlantu bei Ekranu sezono pabaigoje paliko Sūduvą be nieko, tačiau paskutinės sezono rungtynės parodė, kad toliau taip tęsiant rezultatai gali būti žymiai geresni.

Paskutinės sezono rungtynės su Žalgiriu tapo viso sezono emociniu simboliu. Per jas ir vėl galėjome išgyventi kraštutinius jausmus – nuo vaizdo aikštėje, kuris aiškiai rodė, jog Sūduva tą dieną neturi jokių šansų; per tris įvarčius, kuriais buvo sunku net patikėti ir iki pat Vaido Slavicko įvarčio per pridėtą laiką Tauragėje, kuris ir nusinešė jau beveik ranka pasiekiamus bronzos medalius.

2013-261

Sūduvos sezonas II: aplinkybės ir priežastys. Kai pernai komandoje pasirodė Darius Gvildys, jis kalbėjo apie vieną dalyką – komanda turi žaisti agresyviau, visų pirma – gynyboje. Deja, pernai tokių savybių Sūduvos žaidime neatsirado. Nieko nuostabaus – Darius Gvildys yra jaunas treneris, o Sūduvoje vyravo veteranai, kurie lošti jaunatviško futbolo nepageidavo.

Tačiau šiemet treneris gavo visiškai kitokią komandą. Žmonių, menančių ankstesnių metų Sūduvos futbolo stilių liko nedaug, o žalio jaunimo (tiek vietinio, tiek atvykusio) procentas komandoje smarkiai išaugo. Faktas – tokią komandą formuoti pagal naują principą yra paprasčiau.

Pamažu energijos, dinamikos ir to Dariaus Gvildžio minėto agresyvumo komandos veiksmuose iš tikro atsirado. Net ir pirmoje sezono pusėje Sūduva ėmė žaisti su ženkliai didesniu noru, nei tai darydavo pernai ar užpernai. Padidėjo greitis, atsirado varžovo spaudimo aikštės viduryje. Tačiau tuomet komanda susidūrė su kita problema.

Paaiškėjo, kad energijos į komandos veiksmus įlieti galima, tačiau kokybiškam ir efektyviam žaidimui to nepakanka. Kartais būdavo graudu žiūrėti, kaip didelis noras ir maksimalios komandos pastangos eidavo niekais dėl kvailų klaidų, kurios vesdavo prie netikėtų įvarčių ir pralaimėjimų. Komandą kankino traumos, o pernykštis lyderis Rafaelis Ledesma net ir traumas išsigydęs, ypatingo noro lošti nerodė. Taigi, Sūduva ir jos treneris atsidūrė akligatvyje – komandos sudėtis tiesiog neleido kurti padoresnio futbolo. Natūralu, kad ir vėl kilo abejonės Dariaus Gvildžio sugebėjimais. Toks yra Lietuvos trenerių likimas – jų darbe visuomet yra svarbi ne patirtis ar žinios, o visų pirma sugebėjimas išspausti maksimalų rezultatą iš visuomet ribotos sudėties. Pavyzdžiui, šiais metais pamatėme tiek įvairiausių Sūduvos gynybos variantų, kad to keliems metams pakaktų. O juk visais atvejais tai lemdavo traumos, kortelės ir menkas dublerių lygis, kuris trukdė žymiai daugiau jaunimo integruoti į pagrindinę komandą.

Iš esmės komanda laikėsi ant Valskio ir jo talkininkų, pirmiausia Baranovskio ir Broko. Valskio individualūs sugebėjimai, gerokai viršijantys lietuviško futbolininko vidurkį ir tai, kad būrys žaidėjų dirbo būtent Nerijui, leido Sūduvai rinkti taškus vien dėl to, kad komanda, praleisdama pakankamai daug, sugebėdavo įmušti dar daugiau.

O tada aplinkybės dar kartą radikaliai pasikeitė. Ir jos parodė, kad Darius Gvildys vis tik buvo nepėsčias ir šį tą naudingo per du pussezonius nuveikė. Pakitusios aplinkybės buvo štai kokios.

Visų pirma, buvo atleistas Rafaelis Ledesma. Galima ilgai diskutuoti apie tai, kodėl nepavyko panaudoti talentingo žaidėjo, tačiau yra akivaizdu, kad jo žaidimo stilius tiesiog netiko Dariaus Gvildžio žaidimo planui ir futbolo stiliui. Buvo sunku tikėtis, kad Ledesma pradės daug bėgioti, kad ims aktyviai gintis ir apskritai lošti komandos, o ne personalinei statistikai. Pernai Sūduvai jis buvo pats tas, o šiemet tapo stabdžiu. Kuomet aikštėje nebūdavo Ledesmos, jaunimas jausdavosi patogiau – nebeieškodavo kaip kuo greičiau kamuolį iškišti brazilui, o patys drąsiau imdavosi iniciatyvos. Beje, būtent čia ko gero pirmą kartą Darius Gvildys viešai parodė charakterį – pasiųsdamas entuziazmo nerodantį brazilą pasipraktikuoti pas dublerius.

Tuomet aikštėn pagaliau sugrįžo keli žaidėjai, kurie tapo itin svarbiais antroje sezono pusėje. Pirmiausia – Marius Šoblinskas. Karolis Chvedukas galutinai su traumom taip ir nesusidorojo, tačiau kiekvienas jo pasirodymas aikštėje būdavo itin reikšmingas tų rungtynių pasiekimams. Komandoje įsitvirtino Darius Isoda, kuris pamažu tapo vienu iš sezono atradimų.

O tada Sūduvon parvažiavo legenda – Tomas Radzinevičius. Apie šio žaidėjo įtaką šių metų Sūduvos žaidimui jau daug prikalbėta, todėl nesikartosiu. Esmė – Darius Gvildys pagaliau gavo įrankius, su kuriais jau buvo galima nuveikti šį tą prasmingesnio.

2013-268

Sūduvos sezonas III: sudėtis ir futbolo stilius. Kiekvienas treneris, siekiantis komandoje sukurti tam tikrą žaidimo stilių, yra priverstas atitinkamai koreguoti sudėtį. Be abejo, mūsų trenerių galimybės yra ribotos, nes dažniau jiems yra siūloma ne tai, ko jie nori, o tai, kas yra įmanoma. Būtent taip būdavo formuojama Sūduva daugelį metų – tiesiog “šienauti” visi iš eilės stipresni ir laisvi futbolininkai, pernelyg negalvojant nei apie jų propaguojamą futbolą, nei apie jų suderinamumą su kitais komandos nariais. Čia jums ne didžiosios lygos, kur net ir geri futbolininkai gali sėsti ant suolo pasikeitus treneriams.

Tad galima sakyti, jog Dariui Gvildžiui velniškai pasisekė. Kažin, ar būtų buvę įmanoma pasiekti to paties su pernykščia Sūduva. Tad lyg ir biudžeto priežasčių paskatintas komandos “valymas” išėjo tik į naudą. Sunku pasakyti, kiek įtakos treneris turėjo naujų žaidėjų samdymui, tačiau dabar jau galima teigti, kad dauguma tų, kurie Sūduvoje atsirado komandą valdant Gvildžiui, buvo treneriui reikalingo stiliaus futbolininkai. Dar pernai komandoje pasirodė Baranovskij ir Valskis. O štai šiemet atsirado terminatoriško stiliaus Bašič, fiziškai kietas Ugge. Net Daukša, ir tas yra kovingo stiliaus futbolininkas. Prie tokio plano puikiai derėjo Brokas, Kiselevskis, prie jo prilipo net Isoda ir Snapkauskas, kurie ypatinga fizine galia kol kas nepasižymi. Į tokios stiliaus traukinį vėliau buvo paprasta įšokti ir Šoblinskui, ir Chvedukui ir pačiam Maestro Radzinevičiui – ir jie yra kovingo, greito, kietesnio stiliaus žaidėjai. O štai Ledesma šioje kompanijoje atrodė nekaip. Greitai bėgti jis niekada nenorėjo, gynyboje taip pat prakaituoti nemėgo. O kai sugebėjo nepataikyti pendelio į Kruojos vartus, greičiausiai ir kolegų pagarbą prarado.

Taigi, nutiko to, ko net sapnuoti nesapnavome – treneris turėjo planą, o sudėties formulė kažkokiu būdu taip suėjo, kad vieną dieną radosi komanda, norinti ir pajėgi tą planą paversti realybe.

Sėkmingiausiose antrosios sezono pusės rungtynėse Sūduva lošė futbolą, pagrįstą agresyviu priešininko spaudimu nuo pat aikštės vidurio ir greitu perėjimu į kontratakas. Greiti ir fiziškai pajėgūs saugai yra būtinas tokio futbolo elementas, nes būtent šie žmonės tampa būtini tiek organizuojant gynybinius veiksmus, tiek ir perkeliant kamuolį link priešininko vartų. Kitaip tariant, tai yra žmonės, kuriems tenka lakstyti daugiausiai, todėl tokių žaidėjų kaip Brokas, Baranovskij, Bašič, Šoblinskas ar Chvedukas gebėjimas bėgioti nemažinant tempo visas rungtynes buvo itin reikšmingas. Kitas dalykas – priekyje būtina turėti žmonių, kurie galėtų individualiais veiksmais ar nestandartiniais perdavimais greitai užaštrinti atakas. Ir čia Sūduva turėjo ką pasiūlyti. Pirmuoju atveju – Nerijų Valskį, kuris įmušė daugiausiai įvarčių lygoje, antruoju – Tomą Radzinevičių, kuris ne tik mušė iš situacijų, kai priešininkui lyg ir nieko negrėsdavo, bet ir per pusę sezono sugebėjo atlikti Sūduvoje daugiausiai rezultatyvių perdavimų. Radzinevičiaus sugrįžimas neabejotinai Sūduvą pavertė dar pavojingesne komanda bet kokiam priešininkui.

Taigi, turėjome visai neblogą kokteilį. Galbūt jis nėra tipiškas šiuolaikinio futbolo pavyzdys, tačiau puikiai atitinka silpnesnių futbolo regionų žaidimo logiką ir kompensuoja tradicinį Lietuvos futbolo trūkumą. Labiausiai Marijos Žemėje trūksta kuriančių centro žaidėjų – tokių, kurie galėtų kūrybiškai organizuoti komandos veiksmus. Šiandieninis Sūduvos futbolo modelis šią problemą apeina tiesiogine šio žodžio prasme. Kamuolys neužsuka į aikštės centrą – nuo savo aikštės pusės jis iškart keliauja link priekin skuodžiančių saugų bei puolėjų.

Dabartinis futbolas yra apie du dalykus – apie kamuolio valdymą ir apie žaidėjų judėjimą aikštėje be kamuolio. Kuo mažiau kamuolys užsibūna pas priešininkus, tuo mažesnė grėsmė tavo vartams. Kuo efektyviau komanda juda be kamuolio, tuo greičiau sekasi nunešti kamuolį link priešininko vartų. Agresyvus priešininko spaudimas tarp centro ir savo baudos aikštelės yra šioks toks šiuolaikiškas ženklas šiandieniame Sūduvos žaidime. O kontratakuojantis futbolas ko gero yra vienintelis būdas, kuriuo tokių šalių kaip Lietuva klubai gali ką nors įdomesnio pasiekt už savo šalies sienų.

Nors Sūduvos išvaizda antroje sezono pusėje mums visiems labai patiko, tačiau iki tobulybės dar labai toli. Didžiausia bėda šiais metais vis tik buvo itin jauna gynėjų linija. Bendrai vertinant, net ir komandą palikus Radžiui bei Leimonui, Sūduvos gynyba veikė visai neblogai. Tačiau karts nuo karto pozicinės ir taktinės patirties trūkumas jauniems gynėjams pakišdavo koją zonoje aplink vartininko aikštelę. O pralošus poziciją tokioje vietoje, įvartis beveik garantuotas. Nebent turi vartininką, kuris kiekvienose rungtynėse lošia taip, kaip Bartkus sužaidė paskutines su Žalgiriu.

Kitas dalykas – nepakankamas žmonių judėjimas atakuojant ir per lėtai priimami sprendimai. Tiesa, tai yra visų šiuolaikinio futbolo pakraščių problema ir ši liga kankina visus Lietuvos klubus be išimties. Lyginant su praeitais sezonais, Sūduva pažengė didoką žingsnį priekin, tačiau vis dar pasitaiko visokių sunkiai suvokiamų dalykų. Pavyzdžiui, atakos metus žaidėjas atiduoda kamuolį kolegai, o pats ima ir sustoja.

O štai sprendimo greitis – apskritai komplikuotas reikalas. Tačiau juo mūsų futbolas ko gero labiausiai atsilieka nuo to, kuris žaidžiamas kad ir Čempionų lygoje. O juk svarbios yra net ne sekundės, o sekundės dalys. Ir jei pirmosios bėdos remontą įsivaizduoti nesunku, tai šitą reikaliuką pagydyti žymiai sunkiau. O gal net ir neįmanoma. Kol kas Sūduvoje vienintelis Tomas Radzinevičius lošia “vienu lietimu”. Ir jei šis žaidėjas liks Sūduvoje ir kitais metais, tikiu, kad jo nuolat praktiškai demonstruojamas pavyzdys padės ir kolegoms suvokti greito mąstymo reikšmę šiuolaikiniame futbole.

Na ir paskutinis punktas – gal kiek ir netikėtas. Sakyčiau, kad Sūduva vis tik turi progų realizacijos problemą. Nepaisant to, kad per sezoną įmušė beveik tiek, kiek ir lygos čempionas. Daugiau už Atlantą ir Ekraną. Tačiau visi prisimenam, kiek progų iššvaistė Brokas, Baranovskij ar tas pats Valskis. Puikių, tobulų progų. Buvo laikas, kai Sūduva maldavosi aplink baudos aikštelę per rungtynes pasidarydama tik vieną kitą realesnę galimybę įvarčiui. Šiemet reikalai šiuo klausimu buvo ženkliai geresni – progų būdavo per akis. Įvarčių irgi buvo daug, tačiau galėjo būti žymiai daugiau. Nežinau, ar įmanoma tokio amžiaus žaidėjams koreguoti smūgio techniką, tačiau, pavyzdžiui, Brokas ar Baranovskis laisvai galėjo būti bent dukart rezultatyvesni, nei buvo šiais metais.

Tad situacija yra visai nebloga. Ir jei šiais metais atrastas žaidimo stilius bus tobulinamas ir kitame sezone, Sūduvos žaidimą stebėti bus dar įdomiau. Belieka tikėtis, kad tarpesezonyje nenutiks tokių pokyčių, kurie vers trenerį ir vėl dėlioti naują žaidimo planą.

2013-262

Sūduvos sezonas IV: vertinimas. Reikalas sudėtingas ir vieningos nuomonės tikrai nebus. Mat vertinti gali dvejopai. Arba sakai, kad šiemet Sūduva pralaimėjo viską, ką tik buvo galima pralaimėti – Europą, lygą ir taurę. Arba kalbi apie pagaliau atrastą dailų žaidimą bei kovos dvasią ir džiaugtis tuo nepaisant to, kad Sūduva po gerokos pertraukos liko be medalių ir be teisės dalyvauti Europos taurėse.

O kad vertinimas yra toks komplikuotas, reikia panaudoti keletą racionalių argumentų, kurie suteiktų vertinimui tam tikrą stuburą. Juk visada svarbu ne tik tai, kas pasiekta šiais metais, bet ir koks pamatas suręstas kitų metų pasiekimams.

Pirmą argumentą mums pasakė sezono pradžioje komandos Prezidentas, o jo žodžiams antrino komandos sudėtis. Prezidentas kalbėjo apie atjaunintą komandą be įprastinio ankstesniems sezonams būrio potencialių lyderių. Todėl ir uždavinį kėlė abstraktų – kovoti kiekvienose rungtynėse. Aišku, tų abstrakčių uždavinių būna visokių. Juk ir Atlanto ar I lygos nugalėtojo Granito šeimininkai akcentavo, kad buvo keliami “įsitvirtinimo” lygoje, o ne jos nugalėjimo tikslai. Kaip bebūtų, Sūduva šiais metais “ant popieriaus” buvo gerokai nusilpusi. Klausimų kėlė ir Dariaus Gvildžio kompetencija – pradedančiam treneriui nėra lengva gauti komandą, kurios nemažai daliai dar reikia tik mokytis lošti A lygoje.

Antras argumentas galėtų ateiti iš ateities. Jei šie metai buvo parengiamieji, jei tai, kas buvo padaryta šiandien, bus racionaliai ir tikslingai tęsiama ir kitąmet, medalių praradimas iš tikro nebus toks skaudus.

Tad jei remsimės šiomis dvejomis sąlygomis, Sūduvos sezoną galėsime įvertinti kaip puikų. Buvo sulipdyta komanda ir jai pakako dviejų ratų, kad pradėtų duoti labai apčiuopiamus rezultatus. Ir jei tarpusezonyje įgūdžiai bus pagerinti ir naujasis sezonas pradėtas ta pačia nata, galutiniai Sūduvos rezultatai galės būti ženkliai geresni. Vienintelis fundamentalus klausimas lieka apie tai, ką klubo vadai planuoja kitiems metams. Tačiau apie tai kalbėti kol kas dar anksti.

.

Kol kas tiek minčių. Visos kitos – pakeliui.

Reklama

44 Responses to “2013 sezonas: cunamiai ir tornadai”


  1. 1 Juozas 2013-11-12 14:17

    Kaip visada geras ir idomus rasinys.

    Jei kita sezona suduva islaikys visa sudeti, na kad ir zaidimo organizavimo ir puolimo branduoli – sezonas bus labai idomus. Net neisivaizduoju kuria pozicija suduvai reiketu stiprinti. Aisku turint dar viena kurianti zaideja kaip radzinevicius butu idealu, + dar viena stipru gyneja ir viskas liuks. Kiselevskis, Isoda ir Dauksa – kita sezona jie bus dar geresni futbolininkai. Duok dieve chvedukas issigydys traumas ir manau jis bus vienas geriausiu komandoje. Brokas progresuoja stipriai.. grazu ziureti ir galvoti apie komandos perspektyvas. Komanda gi beveik jauniausia visoje A lygoje. Daug kam cia tik karjeros pradzia, taigi jei zaidejai skaitot viska, zinokit, kad kitas sezonas bus tiesiog kitas sezonas, o jusu laukia dar begale ju, daug kam svieciasi isvykimas i stipresnias lygas jei patobules per kita sezona ir pasirodys gerai.

    Nagi komanda, kito sezono metu savo zaidimu turit proga susigrazint zmones i stadiona, tik prateskit pradeta darba.

  2. 2 p.o.p. 2013-11-12 15:05

    nagi, kur stiprint labai aišku. reikia padoraus puolėjo, kad ir jauno, kuris galėtų bent kartais radzinevičių pakeist arba jam porą sudaryt. sunku tikėtis rast panašaus stiliaus ir sugebėjimų antrą valskį. taip pat būtinas bent vienas labiau patyręs gynėjas – kad tas jaunimas mokytis iš ko turėtų. tai čia – mažiausiai ir su sąlyga kad lieka didesnė šių metų komandos dalis.

  3. 3 griezhtas 2013-11-12 15:42

    Pagal mane dabartinei pagrindo sudeciai nieko nereikia, valski su kaupu pakeis pasveikes Chvedukas, visi kiti zaidejai turi dar potencialo augti ir pirkti kazka labiau patyrusio, kad isstumtu dabartinius zaidejus is pagrindo butu neteisinga.
    Pagrindine problema, kad ant suolelio nieko lygiavercio ar bent nedaug blogesnio nera, o per sekanti sezona bus ir traumu, ir korteliu. Bet kuriuo atveju jeigu stiprintis tai tik jaunimu (matesi kazkas idomesnio pas siaulius ir taura) ir jokiu, kad ir nukainuotu “seniu”.

  4. 4 p.o.p. 2013-11-12 16:25

    aukso žodžiai. grėsmingiausiai kol kas nuskabėjo spėjimas, kad Ekrano atleistuosius gali imt Sūduva ir priglaust. Bet koks apie save pernelyg gerai galvojantis “veteranas” griautų ir žaidimą, ir vidinę atmosferą.

  5. 5 Sargėnas 2013-11-12 18:10

    Didelis klaustukas yra dėl Ugės, Davidovo. Valskis viskas aišku. Taip, kad apie stiprinimą ypač gynybos galvoti būtina. Nereikia pamiršti, kad dėl Europos nuplaukė apie 300 tūkst. litų.

  6. 6 p.o.p. 2013-11-12 18:25

    Kalba Prezidentas. Šį kartą – labai taupiai, bet užtat – itin operatyviai. Sūduvą, berods, tik Atlantas pralenkė:

    http://fksuduva.lt/?p=4670

    Esminė žinia – komandos pagrindas bus išsaugotas.

  7. 7 Varvalas 2013-11-12 19:32

    Gera apžvalga, liuks.

    Visgi, vieno didelio uždavinio – įtraukti į pagrindinę sudėtį kiek galima daugiau buvusių dublerių – komanda neįgyvendino. Kategoriškai teigiu ir galite nemėginti keisti mano nuomonės. Pagrindinėje sudėtyje (sprendžiu iš rudens rungtynių) įsitvirtino tik pusantro dublerio. Tai Isoda (vienas vienetas) ir Kiselevskis (dar pusė vieneto). Kiselevskis jau ir 2012 metais išbėgo vos ne dešimtyje rungtynių, bet pripažįstu, kad jis nebuvo pagrindo žaidėju.
    Treneris suteikė šansą ir ne vieną gynyboje žaisti Bagdanavičiui, bet akivaizdu, kad jis negali būti patikimu krašto saugu nei Sūduvoje, nei jaunimo rinktinėse, nei portugalijose, kuriose gastroliavo su “peržiūrų” programa. Ši korta jau mušta; ginasi nekoordinuotai, nespėja grįžti į gynybą po abejotinų reidų kontraatakų metu ir t.t. Nors Daukša ir nebuvo Sūduvos dubleriu, bet pagal amžių reikėtų tokiu laikyti, Šis žaidėjas dar turi potencialo ir reikėtų suteikti galimybę jam reabilituotis.
    Tumosa irgi galėtų užsikabinti, jeigu leistų žaisti saugu, o ne ten, kur yra sudėties “skylė”. Strolis pasirodė ir kažkiek minučių. Kas dar? Kardokas devyniasdešimt**** minutę buvo išleistas. Apie Urbą ir Breivę net ir nekalbu …
    Ko dubleriai verti, jie šįmet jau įrodė, nes atrodė savo lygoje taip, kaip Dainava ir Šiauliai aukštesnėje suaugusiųjų lygoje. Iš prizininkų nusirito į visiškus autsaiderius. Liūdniausia, kad ant pagrindinės komandos atsarginių suoliuko sėdėdavo tik šis jaunimas ir neretai tik jais ir buvo galima keisti pavargusius žaidėjus. Taigi, dublerių brandos fronte – nieko naujo, tiksliau nieko gero. Išvada – galima “skyles” kamšyti ir dabartiniais dubleriais, bet tikėtis medalių – ne. Šįmet Sūduvą traukė ne dubleriai … Jiems derėtų ledo ritulį žaisti, nes tik ten tokie rezultai 1-7, 3-8 pasitaiko.

    Jau Ekranas šioje srityje, prispyrus rudenio bėdoms, atrodo daug perspektyviau. Atsirado ir kam senius dezertyrus pakeisti ir dublerių pirmenybėse sublizgėti. Sūduva čia taip neiššovė.

  8. 8 Varvalas 2013-11-12 19:33

    apie Bagdanavičių norėjau pasakyti “patikimu kraštu gynėju”, bet tai beveik tas pats …

  9. 9 gedas 2013-11-12 20:05

    O dėl ko dublerių nėra. Nes 1996-1997 m jaunimas silpnai paruoštas. Cia gabrio ir zilo praliotai. Seniai jiems reikia eiti i pencija. Blogiausia, kad geresniu laiku reiks laukti dar 2-4 metus kai i dublerius iseis lario ir dvarecko vaikai.

  10. 10 p.o.p. 2013-11-12 21:08

    na Bagndanavičiaus aš taip lengvai nenurašyčiau. Tiesa, antroje sezono pusėje, po visų portugališkų kelionių, šis žaidėjas atrodė prastai, tačiau sezono pradžioje visai gerai varė.

  11. 11 Varvalas 2013-11-12 21:25

    jis jau pats save nusirašė, nes prioritetus ne taip, kaip derėtų profesionaliam futbolininkui susistatė

  12. 12 p.o.p. 2013-11-12 21:40

    o, čia tai rimta. ypač turint omeny kad net į peržiūras normaliam krašte vežtas. protu nesuvokiama, kaip žmonės nesinaudoja tuo, ką jiems likimas mesteli.

  13. 13 Diviriks 2013-11-12 23:18

    Na, nenurašinėkim iš anksto žaidėjų. Velnias žino, kas iš jų išaugs. Pamenu, kaip Broką anksčiau linksniuodavom, o štai šiais metais kažkodėl visi sutartinai jį giriam..

  14. 14 Varvalas 2013-11-12 23:55

    Griezhtas jau prieš trejus metus siūlė statyti Broką krašto saugu – tik šįmet buvo išgirstas. Tegul atgimsta bet kuris. Net papločiau, jei tai įvyktų Sūduvos sudėtyje.

  15. 15 Draugas 2013-11-13 01:39

    Na jau as tai pritarciau kad reiketu patyrusio gynejo centre, kad organizuotu gynyba. Zinoma puolejo, bet puoleja galima gal ir jaunesni koki pasigaut, zinoma del to iskyla gresme neisnaudotoms progoms. Na ir kad kazkas asistuotu Radzineviciui, nes Valskis taip pat sugebejo vienu lietimu kamuoli perduot, ir personaliai apzaist. Chvedukas super, taciau ne tokio tipo zaidejas, jis daugiau zaidzia komandai, iesko kam duot kamuoli, ir kol kas silpnesnis individualiuose veiksmuose, tad jis tikrai nebus ivarciu masina. Tad jeigu nenorime matyt sezono pradzios muistymosi aplink baudos aikstele tikrai reiketu paieskot perspektyvesnio zaidejo. Tai is esmes ne tiek ir daug mums reikia. O kad jau iseis keli zaidejai, tai gal kazka ir pastatys ju vietose.

  16. 16 Tadas 2013-11-13 09:38

    Aš manau mums L. Kochanauskas tiktų, tik jis tikriausiai dar priklauso “Kruojai”.

  17. 17 p.o.p. 2013-11-13 09:43

    chm, įvarčius mušt tikrai bus kam. nors šiemet ir pernai Sūduva turėjo po vieną aiškų mušikų lyderį, tačiau būdingesnis dalykas yra tai, kad Sūduvoje įvarčius muša labai daug žmonių. Šiemet tą darė 13 žaidėjų, pernai-užpernai – 14-15. Aišku, kad puolėjo reikia – bet tikrai prasmingiau bandyt jauną žmogų, kuris galėtų augti kartais Radzinevičių pakeisdamas (aišku, jei tik Tomas Sūduvoje liks).

    Lygiai taip pat komandoje yra potencialių lyderių – bent jau tokių, kurie tarpusavyje šią funkciją galėtų pasidalint. Chvedukas – vienas iš pagrindinių kandidatų, jei tik traumos nekamuose. Ir, beje, kiek šiemet Chvedukas aikštėje pasirodydavo, tiek lošdavo labiau priekyje nei atsitraukęs kaip anksčiau ir tas visiškai pasiteisindavo. Akivaizdu, kad Gvildys jį priekin stumdavo – net Kiselevskis lošdavo labiau atsitraukęs, nekalbant apie Šoblinską ar Bašičių.

    Bet kokiu atveju – jei didesnė komandos dalis bus išlaikyta, lošti galima. Esminė bėda – kad ant atsarginių suolo tuščia, todėl trauma ar diskvalifikacija iškart padaro komandą labai pažeidžiamą.

  18. 18 Suduva 2013-11-13 10:56

    Prezidentas savo kalboje pasake, kad per vasara isigyti du nauji zaidejai, tai Radzinevicius ir Snapkauskas, o va komanda paliko net 11 zaideju, tai Ledesma, Leimonas, Radzius, kinas, Matulevicius, idomu kas likusieji 6, gal kas galit ivardinti ir kitus palikusius zaidejus?

  19. 19 p.o.p. 2013-11-13 11:00

    jo, ir man kilo toks klausimas. gal čia jis įskaičiavo ir tuos, kurių neliko prieš sezoną? arba gal pas dublerius ką nors pavaikė – nes minėjo kaip priežastį drausmės nesilaikymą, o tarp tavo išvardintų tokių lyg ir nelabai yra.

  20. 20 rimvill 2013-11-13 11:11

    breivė – išmestas

  21. 21 Tadas 2013-11-13 11:39

    Lekecko lyg ir nematau http://www.fksuduva.lt

    • 22 gggdd 2013-11-13 11:45

      Suduva paliko ledezma,kinas,leimonas radzius,matulevicius,breive,lekeckas,lasevicius,kulikauskas,negras,

  22. 23 p.o.p. 2013-11-13 12:06

    tai, kad iš jų tik radžius ir leimonas rimtesnės įtakos komandos išvaizdai turėjo. taip kad nelabai išeina dramos iš too daryt.

    • 24 gggdd 2013-11-13 12:10

      Tai cia niekas dramos nedaro tiesiog pasake kas paliko

      • 25 p.o.p. 2013-11-13 12:21

        nu kaip, prezidentas šiokią tokią dramelę padarė savo kalboje – sakė, kad tai buvo viena iš priežasčių, neleidusių pasiekti rezultatų

  23. 26 gggdd 2013-11-13 12:28

    O bus pop zaideju viso personalo vertinimai?

  24. 27 p.o.p. 2013-11-13 12:44

    jo, už poros dienų.

  25. 28 anonimas 2013-11-13 15:18

    kažkas Delfyje komentavo, kad Arvi stadionas gali gauti III UEFA kategoriją (kad gali, tai žinoma, bet kad greitai gaus), ar tame yra nors kiek tiesos?

  26. 29 p.o.p. 2013-11-13 15:19

    O kokią turi dabar? Ir ką tai reiškia?

  27. 30 kitas Juozas 2013-11-13 15:34

    o tai trečią juk turi ar ne? va ketvirtai kategorijai (kuri suteikia teisę žaist UEFA europos lygos grupių etape ar UEFA čempionų lygos atrankos paskutiniame etape) reikėtų patobulinimų (minimum 8 tūkst. vietų turi būt).

  28. 31 Varvalas 2013-11-13 15:47

    gal ir gali aukštesnę kategoriją gauti, bet iš kur užsiveš su reikiama “kategorija” komandų ir žiūrovų?

    Ta stadiono kategorija dabar jokia problema …

  29. 33 p.o.p. 2013-11-13 16:58

    nu jo, tai ten kosmetiniai remontai tai kategorijai gauti. bet varvalas kaip visada teisus – nafik toji kategorija, jei nebus kas žaidžia? beje, įdomiai gautųsi jei kokia komanda į Europos turnyrų grupinį etapą patektų – turint omeny anų grafiką, tai lyg ir ant sniego tektų žaist:))) tai jei tokių planų būtų, racionaliau būtų žolę plastmasine danga pakeist:)

  30. 34 Alfredas 2013-11-13 17:18

    Kaip kažkas gerai įvardino, L.Kochanauskas turbūt būtų idealus variantas stiprinant priekį. Po puolėju geresnio jauno lietuvio tokio amžiaus žaidžiančio A lygoje tiesiog nėra.

  31. 35 kitas Juozas 2013-11-13 18:05

    Na aišku, čia nėra prioritetas mums-mes ir taip žinom, kad turim geriausią (ir vienintelį naują) stadioną lietuvoje, bet aukštesnė kategorija (vienintelis lietuvoje būtų kaip suprantu III kategorijos) galbūt pritrauktų daugiau rinktinės varžybų ar užsienio klubų (kaliningrado, lenkijos visų pirma) vizitų, kas aišku šiek tiek pelno atneštų:)

  32. 36 p.o.p. 2013-11-13 18:20

    nu man tai miglotai tas pelnas atrodo – LFF vis viena bus suinteresuota geriausias rinktinės varžybas vilniuj daryt, o iš liuksemburgų didelio pelno sunku tikėtis. o tavo minėtiems klubams įdomesnė yra bazė, o ne stadiono kategorija – vis viena treniruotis važiuos. nelabai įsivaizduoju kam tos kategorijos reikia – nebent kažkas nori pinigus prasukt statyboms arba šiaip dėl savimeilės.

  33. 37 Varvalas 2013-11-13 19:17

    kaži Chveduks su Valskiu tais pačiais arkliais išvažiavo į rinktinės zborus?

  34. 38 Anonimas 2013-11-13 21:03

    aš dar nenurašau ir to pačio Kdouh, pamirštam, kad jam irgi tik 20 metų. Jis geras puolėjas, užbaigiantis atakas, bet sunkiai sau progas kuriasi, pradžioj sezono ir už Ledesmą begiot turėjo, poto ant suolo sėdo, o vistiek sugebėjo 7 kamuolius įrident. Jam reikia pasų, o mūsų atakuojantis saugas vietoj paso, geriau pats į vartus mušdavo, atakuojantis saugas per sezoną atliko tik 3 rezultatyvius perdavimus, aišku viską kompensavo įvarčiai

  35. 39 Anonimas 2013-11-13 21:28

    Urbą reikia puolėju statyt, va dubleriuose su Žalgiriu golą įkalė!
    P.s. į savus vartus :)

  36. 40 Favoritas 2013-11-13 21:48

    Murauskas minėjo, kad poros žaidėjų likimas dar sprendžiamas. Įdomu kurių…? Nors jei tik pora tai jau labai gerai.
    Ant klaustuko greičiausiai kažkas iš užsieniečių: Ugge, Bašič ir Kdouh, o iš lietuvių gal dėl Radzės dar neaišku. Manau visi verti likti komandoje. Plius dar porą gynėjų, Bašičius tada galėtų grįžt į saugus ir dar kokį vieną (ar du) perspektyvų saugą. Svarbiausia, kad branduolys išlieka. Įdomu tik kaip su finansais likus be eurų, bet gal vėl ras kokių pigių žaidėjų iš egzotinių Libanų :)

  37. 41 Anonimas 2013-11-13 22:16

    ant klaustuko Ugge, Basič ir Baranovskij, dėl kitų žaidėjų problemų neturėtų būt

  38. 42 kitas Juozas 2013-11-13 22:34

    suprantama, kodėl Ugge ir Bašič-nes legionieriai, o Baranovskis?:) įdomu kieno iniciatyva, savo ar klubo jis ant klaustuko.

  39. 43 Favoritas 2013-11-13 23:30

    Dar kartą prisiminkim šį sezoną: http://www.youtube.com/watch?v=fxcIUuv58wI :)


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,183,744 hits