Archyvas pagal 2014 gegužės

Naujienos ir t.t.

2014-65Karolis Chvedukas rinktinėje / V. Januškos ir LFF nuotrauka. 

Pradėkime nuo to, kad tiesiai iš rungtynių prieš Ekraną į ligoninę patekęs Kovačevičius buvo nesulaužytas. Su tuo serbą ir pasveikinkime – komanda neprarado dar vieno žaidėjo, o žaidėjas – pusės sezono. Apie kitų Sūduvos ligonių sveikatos būklę pranešimų nebuvo.

Tuo tarpu Karolis Chvedukas sėkmingai sužaidė, berods, savo antrąsias rungtynes už rinktinė. Svarbiausia – kortelės negavo!

15-as A lygos turas pasibaigė ko gero daugiausiai šnekų šiais metais sukėlusiomis rungtynėmis. Kaip visuomet, kai gerokai silpnesnė komanda nugali gerokai stipresnę komandą, mūsuose iškart kyla šnekos apie negražus žaidimus stadionų rūsiuose. Geriau jau silpnos komandos stipresnių nenugalėtų – būtų lietuviško futbolo kostiumas švaresnis. O štai aš laikausi savo klasikinės pozicijos – jei byla neiškelta, tai ir kalbėti apie sutartas rungtynes nėra prasmės. O kadangi mūsuose bylos niekada nebuvo keliamos ir greičiausiai dar ilgai nebus keliamos – tad apie tai mums šnekėti apskritai nėra tikslo. Pašnekėti tokiu atveju galėtų LFF klerkai. Pavyzdžiui, galėtų pasiteirtauti UEFA stebėtojų nuomonės ir prasklaidyti dūmus. Arba nubraukti žmonėms kylančius įtarimus arba pagrįsti juos konkrečiais tyrimo veiksmais. Bet LFF į tai giliai ir toli nusispjaut. LFF tam laiko neturėjo – juk pergalę prieš suomius reikia atšvęsti.

Deja, yra ir liūdnesnių naujienų. Panašu, kad gandai apie fundamentaliai blogą Panevėžio Ekrano finansinę situacią tvirtinasi. Klubas apie tai atvirai prašneko ir paskelbė apie penktadienį rengiamą “neeilinę spaudos konferenciją”, kurioje dalyvaus komandos prezidentas, treneris, kapitonas ir dar keletas verslininkų bei politikų. Šnekama bus apie “giliausią finansinę krizę per savo istoriją” ir apie “pavojų skolų slegiamam klubui išnykti iš futbolo žemėlapio”. Nieko kito nelieka, kaip palinkėti Ekranui atrasti būdų išsaugoti savo gyvybę. Penktadienio popietę greičiausiai iš klubo bus konkretesnių žinių apie situaciją ir komandos ateitį.

Pertrauka yra pertrauka, tačiau Marijampolėje savaitgalį bus šventė. Šventė vadinasi “Marijampolės dienos”, kuriose vietos buvo atrasta ir futbolui bei Sūduvos futbolo klubui. Džiugu, kad klubas ne tik poilsiauja, bet ir viešųjų ryšių nepamiršta. Komandos svetainė sako, kad Sūduvos futbolininkų šeštadienį bus galima sutikti prie Marijonų gimnazijos. Ten taip pat bus galima palošti stalo futbolą ir apžiūrėti bei įsigyti visokių komandos suvenyrų. Sūduvos žaidėjų kortelės skamba ypač intriguojančiai. Žodžiu, jei įdomu – žinių ieškokit Sūduvos svetainėje. Ten yra ir konkrečios veiksmų valandos ir telefono numeriai bei el. pašto adresai pasiteiravimui. Sūduvos Sakalai taip pat ten sukiosis, tad jei turite norų prieš jų prisijungti, tai yra puiki proga su tais energingais jaunuoliais susipažinti iš arčiau. Panašu į tai, kad būsiu toje šventėje ir aš – gal netyčia pavyks kokio futbolisto autografą gaut.

Beje, galbūt pastebėjote, jog dešiniame blogo krašte, apačioje atsirado tokia juoda lentelė – užveisiau ir aš Twitter’į. Kol kas lietuviškas Twitter’io gyvenimas labai tylus ir tuščias, kol kas transliuoju praktiškai į tuštumą, tačiau gal kada situacija ir pasikeis. Tačiau jei kam patogiau blogo naujienas gauti šiuo kanalu – prašom.

Reklama

World Cup: I serija

ESPN vaizdo klipas, skirtas Pasaulio čempionatui.

Iki Pasaulio čempionato dienos suskaičiuotos. Ir kuo dienų mažiau, tuo labiau pasaulio verslo galiūnai skuba pasinaudoti šia didinga proga ir pamėginti savo vardą pašildyti futbolo šlovės spinduliuose. O kadangi mūsų A lygoje paskelbtos poros savaičių paliaubos, galim ir mes ramiai tų verslo galiūnų darbais pasigrožėti.

Pradėsiu nuo specialiai šiam čempionatui sukurtų kiekvienos komandos plakatų, kuriuos į eterį neseniai paleidų amerikonų sporto televizija ESPN. Tokia štai toji televizija – ją savo namuose mato beveik 98 milijonai amerikonų. Žymios Niujorko reklamos agentūros Wieden + Kennedy patarta, ESPN nusamdė brazilų dailininką Crisvector, kuris ir sukūrė kiekvienai komandai po paveikslą. Čia jų sumečiau keletą, o visus galite apžiūrėti ESPN svetainėje. Beje, ten pat galite rasti ir Pasaulio čempionatui skirtą skyrelį, kuris man pasirodė visai neblogas – ypač komandų pristatymai. O dabar galit paspėliot – kur kokia komanda nupiešta ir kas per žaidėjai buvo parinkti kaip ryškiausios vienos ar kitos šalies žvaigždės.

world-cup-I

world-cup-II

world-cup-III

world-cup-V

world-cup-IV

world-cup-VI

world-cup-VII

world-cup-VIII

15: EKRANAS 0:2 SŪDUVA

2014-64

Lietuvos futbolo čempionatas šiais metais ypatingai anksti pasiekė stadiją, kurią būtų galima pavadinti “Lietuvos futbolo federacija prieš Lietuvos futbolininkų sveikatą”. Neabejoju, kad tokią dieną, kaip šiandien, kai kala 30 laipsnių karštis LFF prezidentas Kvedaras tingiai guli lauko baseine ir gurkšnoja šaltą alų. Kai tokia temperatūra nelabai ką kitą ir gali veikti. Juolab, kad ir gydytojai per teliką nuolat aiškina apie tai, kaip pavojinga ilgesnį laiką be kepurės praleisti po tiesioginiais saulės spinduliais. Pavojinga eiliniams Lietuvos respublikos piliečiams, bet ne futbolininkams. Futbolininkai greičiausiai yra supermenai, kurie prie trisdešimtinio karščio gali per pora valandų intensyviu tempu nubegti po kokį dešimtį kilometrų.

Žaisti futbolą vidudienį tokiomis sąlygomis yra nežmoniška. Čia mažų mažiausiai. Kitas dalykas – futbolas tokiame karštyje tampa keliskart mažiau įdomus, lėtas, pilnas stoviniavimų, o į rungtynių pabaigą – dar pavojingesnis žaidėjų sveikatai. Mat į rungtynių pabaigą žaidėjai taip nusivaro, kad reikalus ima spręsti labai jau pavojingomis pražangomis vien dėl to, kad kitaip žaisti jėgų nebeturi. Esu tikras, kad jei šiandien vidutienį A lygos tvarkaraščio sudarytojui tektų nubėgti bent keletą kilometrų, kitai metais futbolas būtų žaidžiamas vakarais, kai vėsiau, o ne karščiausiu dienos metu. Tiesa, stebina ir kitas reikaliukas – kad pačių komandų vadai nemėgina pakoreguoti idiotiško tvarkaraščio. Nejaugi ir jiems negaila savo “darbuotojų”?

Gerai – dabar prie futbolo. Nors, tiesą pasakius, per tokį karštį net rašyti sunku. Prakaituoti pirštai prie klavišų limpa. Ačiū dievui, kad šiandien ir rašyti nelabai yra apie ką. Rungtynes žiūrėti pradėjau nuo pirmo kėlinio vidurio, todėl nežinau, kas ten nutiko, kad ir taip retos Sūduvos gretos tapo dar retesnės. Kovačevičiaus ir Isodos iškritimas pačioje rungtynių pradžioje turėjo skambėti kaip dar vienas prakeiksmas. Apie tai sužinojau kiek vėliau, o žiūrint žaidimą nuo vidurio nelabai ir jautėsi, kad Sūduva žaidžia be keturių pagrindinės sudėties gynėjų.

Nieko nuostabaus, kad žaidimas buvo lėtas. Kažin ar įmanoma per tokį karštį lošti kitaip. Ekranas atrodė gan vidutiniškai, o Sūduva žaidė protingą futbolą. Kiek leido sąlygos spaudė Ekraną aikštės viduryje, atidžiai gynėsi ir sau įprastu būdu mėgino išbėgti į ataką. Panašu, kad Sūduvos staigus atakos stilius jau tapo “žanro klasika”, nes rungtynių komentatorius tai primindavo kas kartą, kai tik imdavo megztis aštresnis Sūduvos puolimas. Sūduva visas rungtynes pakenčiamai gynėsi, pusėtinai atakavo ir, kas svarbiausia, gan užtikrintai valdė aikštės vidurį. Smagu matyti, kad vis geriau lošia Vaskela, kuris su kiekvienomis rungtynėmis tampa vis reikšmingesnis komandos išvaizdai ir vis labiau panašus į savimi pasitikintį žaidimo organizatorių. Tik jam jau derėtų įvarčius pradėt mušt. Kad pasitikėjimo būtų dar daugiau.

Tiesa, įvarčius šį kartą Sūduva įmušė ne sau įprastu būdu. Nei vienas, nei kitas nebuvo greitų atakų pasekmė. Šį kartą įvarčius atnešė tikslūs Sūduvos žaidėjų veiksmai ir sulėtinta Ekrano gynėjų reakcija. Pirmasis įvartis, manau, yra ne tik vienas gražesnių iš tų, kuriuos įmušė Sūduva. Jis galės pasivaržyti ir dėl gražiausio viso sezono įvarčio titulo. Ten viskas buvo tobula – ir Russo perdavimas, ir Baranovskio greita reakcija ir – kas labiausiai stebino – tikslus Baranovskio smūgis iš eigos! Valentinas tiek kartų panašiose situacijose šaudavo pro šalį, kad jį norisi dar stipriau su šiuo įvarčiu pasveikinti. Antrasis įvartis, be abejo, jau yra iš kuriozinių kategorijos. Tokie rodomi youtub’e su prierašu “neįtikėtina vartininko nesėkmė”. Tačiau iki tos vartininko nesėkmės keliskart aplaidžiai sužaidė Ekrano gynėjai – tiek leisdami laisvai su kamuoliu sukinėtis Vaskelai, tiek netrukdydami Šoblinskui kalti į vartus. Smūgis nelabai pavyko, tačiau ir tokio visiškai pakako.

Likusi rungtynių dalis buvo formaloka ir gana bjauri. Žaidėjai galutinai nusivarė ir pradėjo ne futbolą žaisti, o mėginti vienas kitam sukelt kuo daugiau skausmo. Pasižymėjo abiejų komandų futbolininkai, teisėjas primojavo geltonų kortelių, o mes taip ir likome nesupratę, kodėl reikia kapoti per kojas vienas kitam aikštės viduryje, kai situacijos kelia minimalų pavojų.

Kita apverktina tema yra dar sunkiau suvokiama. Čia jau kalba apie Sūduvą, Ekrano tai neliečia. Praeitose rungtynėse du Sūduvos žaidėjai buvo diskvalifikuoti už diskusijas su teisėju. Atrodė, kad ši Sūduvos bėda tokia akivaizdi, jog žaidėjų rūbinėje laukia ypatingai rimtas pokalbis pokalbių rungtynių metu tema. Deja, pokalbis matyt neįvyko. Mat ir šį kartą vienas Sūduvos žaidėjas buvo diskvalifikuotas už diskusijas – Karolis Chvedukas. Karolis geltoną kortelę už liežuvį gavo… po Ekrano pražangos! Neblogai, ar ne? Tiesiog tobulas metas iškeikti teisėją – kai jis švilpia priešininkui pražangą. Chvedukui tai buvo šeštoji geltona kortelė, vadinasi, jo kitose rungtynėse prieš Kruoja nematysime.

Žiūrint į gan beviltišką ir įkvėpimo stokojantį Ekrano žaidimą šiose rungtynėse, negalėjai pamiršti gandų apie galimą šios komandos bankrotą. Minčių apie tai buvo pasirodę ir šiame bloge, ir Panevėžio laikraštyje “Sekundė”. Galvoti, kad aikštėje per karštį besikankinanti komanda galbūt tai daro paskutinį kartą buvo ypač dramatiška. Juo labiau, kad ta komanda – Panevėžio Ekranas. Jei neklystu, tai būtent Ekranas yra vienintelė komanda Lietuvoje, kuri sužaidė kiekvieną aukščiausios lygos sezoną nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo. Todėl gandai ne apie dar didesnį komandos nusilpimą (kuris galėtų būti laikinas), o apie galutinį bankrotą kelia ypatingai aštrų liūdesį. O juk smarkiai šiam sezonui atjaunintas Ekranas rodė visai neblogą futbolą!

Labai keistos rungtynės. Rungtynės, kurias laimėjo tie, kuriems pergalės reikėjo. Ne “reikėjo labiau” kaip paprastai sakoma. Tiesiog – vienai komandai reikėjo trijų taškų ir ji juos pasiėmė, o kitai, panašu, nereikėjo nieko, todėl ten lošė tik legionieriai. Bent jau tokį jausmą galėjai susidaryt iš rungtynių komentatoriaus – Šušnjar, Eivelto ir Umeh vardai jo pasakojime skambėjo dažniausiai.

Smagu, kad Sūduva pasiėmė taip reikalingus taškus ir jau dabar antrame rate yra surinkusi daugiau taškų, nei pirmame. Smagu ir dėl to, kad anksčiau Sūduva mėgdavo netikėtai pralaimėti komandoms, esančioms panašiose situacijose, kaip dabar yra Ekranas. Aišku, jei Ekranas iš pirmenybių pasitrauks, greičiausiai visi rezultatai bus anuliuoti, todėl ši pergali gali virsti dūmais (tuomet labiausiai nukentės Kruoja, kuri prarastų 6 taškus, o Sūduva su Žalgiriu netektų po 4). Smagu, bet džiūgauti kažko nesinori, nes nėra labai linksma tapti paskutine komanda, nugalėjusia Panevėžio Ekraną. Nesinori ploti rankomis ir dėl to, kad Ekrano bankroto atveju Sūduva netikėtai gautų bilietą į Europos lygą. Tačiau gal visa tai ir tėra tik kalbos. Gandai. Bobutės paskalos. Gal viskas bus kitaip. Dabar A lygoje nutiks pirmoji ilgoka pertrauka. Sūduva sekančias rungtynes loš tik birželio 10 dieną. Iki to laiko greičiausiai viskas ir paaiškės.

Laukiam: Ekranas – Sūduva

2014-63

Po rungtynių su Atlantu buvo išsamiai pakalbėta apie teisėjavimą. Objektyviai vertinant, priežasčių tokioms karštoms diskusijoms kažin ar buvo – tų rungtynių teisėjas tikrai nebuvo daugiausiai Sūduvai “nusidėjęs”. Klaidų darė, tačiau paaiškėjo, kad jis – A lygos naujokas. Tad daugiau reikėtų kalbėt apie LFF politiką (arba visišką jos nebuvimą) – kaip galima leist nepatyrusiam teisėjui dirbti rungtynėse, kurios akivaizdžiai bus maksimaliai įtemptos ir dar rodomos per teliką. Juk prastas teisėjavimas labiau griauna futbolo įvaizdį nei prastas futbolas.

Kad ir kaip bevartytum, eskaluoti temą “visi skriaudžia Sūduvą” nėra reikalo. Gal kartais ir norėtųsi taip manyti po nepavykusių rungtynių, tačiau kol kas šis tikėjimas yra baltais siūlais siūtas. Ir Snapkauskas Žalgirio lenkui kaip reikiant kraują paleido, ir Šoblinskas Atlanto žaidėją apkabinti baudos aikštelėje mėgino. Kad ir kaip besuktum, abi situacijos buvo tokios, kad teisėjai rinkosi saugesnį kelią, nes Sūduvos žaidėjų veiksmų padariniai buvo pernelyg ryškūs. Jei antradienį baudinys į Sūduvos vartus būtų neskirtas, greičiausiai kalbų būtų kilę žymiai daugiau – juk kontaktas buvo ir žaidėjas griuvo. Žodžiu, kol kas konspiracijų temą galime atidėti. Yra žymiai įdomesnių šio klausimo aspektų.

Pirmiausia norėčiau atkreipti tamstų dėmesį, kad jau seniai nebuvau matęs tokio erzelio po Sūduvos rungtynių. Jei po pralaimėjimo Žalgiriui dar buvo laikomasi ramiai (gal dėl to, kad net ir be raudonos kortelės pralaimėjimas buvo tikėtinas), tai po lygiųjų su Atlantu veiksmai stadiono teritorijoje su teisėjo finaliniu švilpuku nepasibaigė. Buvo dainų belaukiant išeinančios teisėjų brigados, buvo net ir “pavargusių” žiūrovų, kuriuos iš stadiono palydėjo policija. Žinau, kultūringo kapitalistinio futbolo mylėtojai sakys, kad taip elgtis negražu. Į stadioną reikia ateiti pasipuošus lyg į teatrą ir ramiai sau grožėtis futbolo spektakliu. O po rungtynių draugiškai paploti abiems komandoms bei teisėjams už atliktą vaidinimą. Tik va – nors esu inteligentiškas žmogus, nesu inteligentiško futbolo spektaklių mylėtojas. Todėl man patinka tas šurmulys, kuris virė Marijampolės stadione rungtynių metu ir po jų. Patinka ūžesys, kuris plėšė televizoriaus garsiakalbius po Grigaravičiaus įvarčio. Atrodė, kad baubia ne 800 žmonių, kurie buvo įrašyti į protokolą, o kokie 5 000.

Karšti ginčai apie Sūduvos pergalę “pavogusį” teisėją čia ir Facebooke, improvizuoti gerbėjų koncertai prie stadiono paradinių durų – visa tai rodo vieną unikalų dalyką, kurio jau senokai Marijampolėje nematėme. Žmonėms staiga labai parūpo Sūduvos žaidimas, rezultatai ir pasiekimai. Žmonėms rungtynės tapo tokios svarbios, kad jie ir po finalinio švilpuko nenori skirstytis namo. Nesvarbu, kad juos sulaiko ne išmintingos diskusijos apie žaidimą, o gal ir nelabai korektiška veikla – tokų dalykų Marijampolėje seniai nematėme. Vėl pradėjęs megztis komandos ir tribūnų ryšys labiau džiugina, nei du prarasti taškai.

Beje, tarpuose tarp prakeiksmų teisėjams, prasimušdavo ir išmintingesnių minčių. Apie daugumos Sūduvos žaidėjų rizikingas pražangas ir nuolatines teisėjų atakas. Ko gero vienintelis Isoda užsidirba prasmingas korteles situacijose, kurios iš tikro kelia pavojų. Maldauju klubo prezidentą nusamdyti žaidėjams psichologą, kuris išmokytų jaunuolius savo įkarštį, įniršį ir energiją nukreipti teisinga kryptimi, kad emocijų perteklius būtų pumpuojamas rezultatui pasiekti, o ne spardyti priešininkus ar stumdyti teisėju.  Bereikalingų kortelių epidemija Sūduvai šiais metais daro daugiau žalos, nei “nesąžiningi” teisėjai – tuo galime būti tikri. Ir nežinia apie ką reikės kalbėt po rungtynių su Ekranu – ir vėl apie teisėjus, ar apie tai, kokios jėgos komanda neteko kartu su būriu traumuotų bei diskvalifikuotų žaidėjų.

Oficialioji Sūduva kaip visada apie žaidėjų sveikatos būklę nekalba. Tačiau visai realu, kad mūsų komanda į Panevėžį važiuos be penkių pagrindinės sudėties žmonių – Broko, Činiko (traumos) ir Bagdanavičiaus su Anželkovičiumi (diskvalifikacijos). Kaip jaučiasi rungtynėse su Atlantu traumą patyręs Baranovskis – nežinia. Visa laimė, kad grįžo Šoblinskas, tačiau ir su juo kažin ar Sūduva turės ką nors padoresnio ant atsarginių suolo. Neskaitant Puzaros, Kardoko, Urbos ir vartininkų, Sūduvoje šiandien liko 14 žaidėjų. Tarp jų yra ir Tumosa, Kdouh ir Daukša, kurie šiais metais aikštėje rodosi fragmentiškai arba iš viso nesirodo. Bus įdomu pamatyti, kokį išdėstymą šioms rungtynėms sugalvos Darius Gvildys.

Kitas įdomus dalykas yra ką šiam kartui sugalvos Valdas Dambrauskas. Ekranas yra daugiausiai lygiųjų renkanti komanda – taip Panevėžio komanda užbaigė pusę visų šiais metais žaistų rungtynių. Pralaimėjo Ekranas tik tris kartus – dukart Kruoja ir kartą Žalgiriui. Šį kartą žais dvi komandos, kurios lygoje ko gero geriausiai yra įvaldžiusios “ginamės ir kontratakuojam” stilių. Tik bus sunkoka tokį stilių puoselėti ir šeštadienio rungtynėse. Jei abi komandos bus apgulę savo vartus ir lauks progų kontratakuoti, galime pamatyti labai lėtas ir nuboodžias rungtynes.

Ekranas neabejotinai eis pergalės. Tad gali būti, jog savo žiūrovų akivaizdoje imsis iniciatyvos. Kartą Sūduvai Ekranas šiais metais jau parodė, kad iniciatyvos imtis tikrai moka. Tačiau ir Sūduva jau nėra ta pati komanda, kuri šiaip ne taip kapanojosi pirmame rate. Sūduvos žaidimas susidėliojo ir nuo požiūrio “stengsimė, o kaip bus – taip bus” jau gali pereiti prie pergalės planavimo kiekvienose rungtynėse. Antrame rate Sūduva svečiuose žaidė triskart ir surinko 9 taškus. Per dvejas rungtynes namuose tesukrapštė tik taškelį. Tačiau likus 4 rungtynėms iki antro rato pabaigos, mūsų komanda jau surinko beveik tiek pat taškų, kiek per visą pirmą ratą. Tas leido palikti autsaiderių teritoriją ir įsibrauti į grupę, kuri dalijasi vietas už Žalgirio. Įdomu, ar po šio turo Sūduva lips aukštyn?

14: SŪDUVA 1:1 ATLANTAS

2014-61Rungtynių kaina: pirma serija.

Ir vėl – karštos, atkaklios, atakuojančio futbolo pilnos rungtynės. Sūduva jas pradėjo šiek tiek atnaujintos sudėties. Tačiau šį kartą priežastys objektyvios – nelaukta Broko trauma treniruotėje ir ilgai lauktas Mariaus Šoblinsko sugrįžimas. Šoblinskas stojo sau įpraston vieton į aikštės centrą, kraštai ir gynyba buvo klasikinė, tad buvo vienintelis ryškesnis pokytis – Chvedukas buvo atitrauktas beveik toliau nei Šoblinskas, o Vaskela iš atraminio saugo pozicijos buvo pastumtas priekin, šalia Radzinevičiaus – ten, kur paskutines kelias rungtynes lošė Chvedukas. Pokytis įvyko, tačiau Sūduvos žaidimo stilius nė kiek nepasikeitė. O tai yra neblogas ženklas. Tai rodo, kad komanda jau žino šiokį tokį rungtynių planą ir iškritus vienam žaidėjui jokių fundamentalių perversmų neįvyksta.

Paradoksas, tačiau pirmą kėlinį su Atlantu Sūduva baigė pozityviu rezultatu, tačiau žaisti buvo ženkliai sunkiau, nei aną kartą prieš Trakus, kurie kone iš vienos pusprogės sugebėjo rezultatą išlyginti. Todėl ir pirmo kėlinio eigą šį kartą įvertinti nėra lengva.

Pirmas 15 minučių vyko visiškai lygi kova, pagrįsta abiejų komandų noru lošti atakuojantį ir greitą futbolą. Tik va – Sūduvai tas ketvirtis valandos nusisekė žymiai geriau. Atlantas nieko ypatingo nesukūrė, o Sūduva surengė du ryškiausius savo momentus per visą kėlinį. Pirma, nutiko Sūduvos stiliaus kontrataka, kurios pabaigoje po Bagdanavičiaus perdavimo sklandų įvartį įkalė Grigaravičius. Iškart po to sekė labai smagus Šoblinsko smūgis iš toliau, kurį Galdinas ne be vargo nukreipė virš skersinio. Galbūt dar galima prisiminti momentą, kuomet tas pats Galdikas turėjo žaisti galva už baudos aikštelės ribų, kad kamuolio negautų priekin skutęs Baranovskis. Iš Sūduvos pusės tai buvo beveik viskas.

Maždaug 15 minutę Sūduvos gynėjams padarius pozicinių klaidų vos vienas prieš Bartkų neišėjo Eliošius. Isodos geltona tą kartą, be abejo, buvo menkesnė bėda. Tuo Atlantas perėmė iniciatyvą ir persikėlė į Sūduvos aikštės pusę. Sūduva grįžo prie kontratakuojančio futbolo. Super progų Atlantas neturėjo, tačiau Sūduvai gintis sekėsi gan sunkiai. Iš esmės tas pusproges Atlantui mūsų gynėjai ar saugai ir sukūrė – arba palikę žvėriškai laisvą Atlanto žaidėją vos ne vartininko aikštelėje po kampinio, arba neužtikrintai mėgindami išmušti kamuolius toliau nuo savo baudos aikštelės.

Kita, gal net rimtesnė Sūduvos bėda buvo visiškai Atlantui atiduotas aikštės centras. Turint omeny kaip sėkmingai Sūduva aikštės vidurį valdė rungtynėse su Trakais, prastoką žaidimą centre šiandien galima aiškinti tik tais žaidėjų pokyčiais, kurie šį kartą nutiko būtent aikštės viduryje.

Tuo tarpu priekyje Sūduva lošė sau įprastu būdu. Greiti, tolimi perdavimai priekin link Radzinevičiaus arba link gazuojančių krašto saugų. Per likusią antro kėlinio dalį Sūduvai nepavyko nė viena kontrataka. Tačiau pergyventi dėl to neverta. Buvo žaidžiama ant nuošalies ir ant priešininko gynėjų klaidos ribos. Šį kartą Atlanto gynėjai neklydo, o teisėjai negailėdami Sūduvai švilpė nuošales. O pergyventi nėra dėl ko todėl, kad Sūduvos kontratakos nebuvo atsitiktinės, nebuvo desperatiški bandymai suteikti akimirkos atopkvėpį saviems gynėjams. O kai veiksmai yra sąmoningi ir pakankamai gausūs – viskas ir kybo ant plauko. Šį kartą plaukas buvo sėkmingesnis Atlantui.

2014-60Rungtynių kaina: antra serija. 

Tas plaukas gerokai suplonėjo pačioje antro kėlinio pradžioje, kai puikių progų neišnaudojo Radzinevičius ir Russo. Be abejo, ten įvarčiai turėjo būti – toks buvo Sūduvos planas. Galim drąsiai teigt, kad šis planas Atlantui buvo netikėtas. Greičiausiai Atlantas ketino toliau ramiai tęsti tai, ką pradėjo pirmam kėliny ir Sūduvos spaudimas mažumą išmušė iš vėžių. Taigi, jei Sūduvos planas būtų pasiteisinęs, persvara būtų padvigubėjusi ir likusi rungtynių dalis būtų žaidžiama visiškai kitaip. To plauko Sūduvai pritrūko, tačiau vis viena smagu, kad komanda ir vėl buvo netoli rezultato, kurio siekė sąmoningai.

Vėliau žaidimas ir vėl grįžo į pirmojo kėlinio vėžes. Atlantas mėgino spaust, Sūduva mėgino kontratakuot. Nei vienai, nei kitai komandai ypatingai efektyviai savo schemų aikštėje paišyti nesisekė, todėl daugiausiai žaidimo buvo tarp baudos aikštelių. Atlantas turėjo aikštės persvarą, Sūduva – stipriai pirmavo pagal “atliktas” pražangas. Techninio broko taip pat buvo daugiau nei pirmam kėliny – abiejų komandų žaidime.

Ir vis tik Sūduvą dera pagirti. Per visas rungtynes Atlantas taip ir nesugebėjo sukurti nė vienos rimtesnės progos. Ypač klampiai šios komandos žaidimas išrodė būtent antrame kėlinyje. To priežastys – ramesnis Sūduvos gynėjų žaidimas ir daugiau dėmesio tiesioginėms pareigoms, o ne dalyvavimui kontratakose. Vis tik pirmame kėlinyje Kovačevičius, Ugge ir Bagdanavičius labai jau dažnai skuosdavo į puolimą, todėl ir erdvės Atlanto puolimui būdavo kiek daugiau. Aišku, reikia pripažinti, kad būtent tai ir atnešė rezultatą – priminsiu, kad įvartis buvo įmuštas po Bagdanavičiaus aštraus perdavimo iš aikštės krašto.

Tad Sūduva ir vėl galima pagirt už tai, kad šį kartą iš tikro rimtam priešininkui diktavo savo žaidimo taisykles visų rungtynių metu. Taip, nepasisekė. Pendelis uždirbtas buvo kvailokas ir tos raudonos kortelės tikrai nereikėjo. Pendelį galim nurašyt Šoblinsko adaptacijos laikotarpui – vis tik dar jautėsi, kad Marius nėra maksimalios formos. Būtent kelios klaidos ginantis tą labiausiai rodė. Tačiau net ir pendelį aš vis viena greičiau traukčiau į futbolo nesėkmių nei į žiaurių klaidų sąrašą. Kaip ir Atlanto gynėjo smūgį į savo vartus pačioje rungtynių pabaigoje.

O va už raudoną kortelę Bagdanavičių reikia statyt į kampą. Kaip ir kai kuriuos kolegas. Sūduva ir vėl prisirinko kortelių už šnekas ir mojavimą rankomis. Emocijos yra gerai, jos padeda varyti žaidimą į priekį. Tačiau, kai emocijų yra per daug, kartais nebelieka kam eiti į aikštę. Matematika juk paprasta. Kitoms rungtynėms Sūduva neturės traumuotų Činiko ir Broko (galbūt ir Baranovskio), Bagdanavičius ir Andelkovičius bus diskvalifikuoti.

2014-62Rungtynių kaina: trečia serija. Likusios serijos panašios. 

Bet kokiu atveju – rungtynės ir vėl buvo smagios. Rezultatas gal ir ne pats geriausias, tačiau nosies nukabint nėra reikalo. Su Trakais lošiant sėkmė lydėjo iki galo, šį kartą – dešimties minučių pritrūko. Sūduva žaidžia ir dabar nebėra stumdoma visų iš eilės kaip pirmame rate. Tai ir yra svarbiausia. O turint omeny komandų išsidėstymą lentelės viduryje, galim būti tikri, kad vienas kitas kluptelėjimas nieko nereiškia. Dabar visi gaunam pora dienų pertrauką, o šeštadienį Sūduvos laukia dar vienas, tikrai ne lengvesnis mūšis Panevėžyje.

P.S. I: Stadiono suteiktas komandos palaikymas girdėjosi net per televizorių. Ypač smagu buvo matyti, kad gerbėjai ir komanda varo vienu emociniu tuneliu – “Sūduva! Sūduva!” tuo metu, kai Atlantas spaudė žaidėju mažiau turėjusią Sūduvą buvo itin malonus ausiai.

P.S. II: Pirmą kartą nuo pradžios iki pabaigos šiais metais pažiūrėjau LRT transliaciją. Panašu į tai, kad jos režisieriams derėtų dažniau pažiūrėti kokios Čempionų lygos, nes besaikis eilinėių pražangų kartojimas kartais pražiopsant rimtesnius rungtynių momentus (pvz., baudos smūgį) garbės šiems darbuotojams nedaro.


Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,184,164 hits