Laukiam: Sūduva – Žalgiris

2014-48

Pastaruoju metu visai neblogai žygiuojančios Sūduvos laukia dar rimtesnis išbandymas. Aišku, viskas priklauso nuo to, kaip žiūri į didžiuosius komandos tikslus. Jei sakysi, kad Žalgiris vis viena taps čempionu, tuomet rungtynės su juo kaip sykis tampa mažiausios svarbos visoje lygoje. Juk kol kas visos komandos su Žalgiriu taškus prarasdavo – vienos du, kitos tris. Tuomet esminės yra rungtynės su artimiausiais konkurentais – būtent į jas ir reikia koncentruotis. Šiais metais tokių komandų yra aštuonios (atmetus dar ir Dainavą). Štai toks racionalus gali būti požiūris į čempionatą. Anot jo – Sūduvai žymiai svarbesnės yra kito antradienio rungtynės su Šiauliais, nei šio šeštadienio su Žalgiriu.

Tik sunku patikėti, kad kuris nors iš A lygos klubų turėtų pakankamai drąsos tokį požiūrį deklaruoti ir taikyti. Juolab, kad ir Žalgiris kol kas stebuklų nerodo. Čempionate pirmauja užtikrintai, tačiau atstumas nuo likusių komandų vis dar pavojingas. Galų gale ir motyvacijos silpnesnieji klubai žaisti prieš Žalgirį turi daugiau, nei prieš lentelės kaimynus.

O štai Žalgiris čempionatą pradėjo skambiomis pergalėmis prieš Sūduvą ir Atlantą, tačiau vėliau pradėjo strigti lygiųjų liūne su komandomis, kurias teoriškai ir antra sudėtimi turėtų įveikti. Akivaizdu, kad didžiausia Žalgirio bėda yra įvarčiai, kurių rimčiau Žalgiris įmušė tik Sūduvai, Atlantui ir Dainavai. Kitos komandos Žalgirio bėdą taip pat neblogai perprato – gynybinių autobusų įveikti Vilniaus komandai šiais metais nesiseka. Kodėl taip yra – nesigilinsiu. Ne mūsų tai reikalas. Žinia, mes pernelyg nenusiminsim, jeigu Sūduva Žalgiriui ir šį kartą praloš. Tačiau vien dėl papildomų vitaminų Sūduvos psichologinei būklei verta bent pamėgint pasinaudot tuo, kad Žalgiris vis dar nepradėjo lošti čempioniškai.

Žalgiriui šiuo metu labiausiai reikia laužyt galvą kaip išsikapstyt iš duobės, į kurią komanda smuktelėjo pirmo rato pabaigoje (lygiosios su Granitu, Šiauliais, Trakais ir labai jau neužtikrinta pergalė prieš Bangą). Sūduva gi būtent pirmo rato antroje pusėje sunkiai pradėjo iš savos duobės kapanotis. Žalgiris nepralaimėjo visų dešimties A lygos rungtynių. Ekranas pirmam rate be pralaimėjimo ištempė 8 turus. Banga – 6 pirmuosius turus, per kuriuos ne tik nepralaimėjo, bet ir įvarčio nepraleido. Šešis paskutinius turus nepralaimėjo ir Atlantas. Sūduva be pralaimėjimų žengia jau penkis turus. Per juos iškovojo 11 taškų, triskart laimėjo ir dukart sužaidė lygiosiomis. Įvarčių santykis: 11 – 3. Per šį laiką Sūduva iš 9 vietos pakilo į 6.

Aš pažiūrėjau paskutinę Sūduvos pergalę prieš Bangą. Kol kas ši pergalė – pati solidžiausia per visą sezoną. Geriausiai šiose rungtynėse atrodė ir Sūduva. Gynyba buvo daugmaž suremontuota – Banga išskirtinių progų nelabai ir sugebėjo sukurt. Tačiau lošiant su šių metų Banga esmė yra ne išsaugoti savus vartus sausus, o įmušti patiems. Banga daug nemuša ir jos puolimas nėra labai įvairiapusis. O štai gintis šiai komandai sekasi žymiai geriau. Ji vis dar yra mažiausiai praleidusi lygoje – kartu su Žalgiriu (būtent Sūduvos įmuštas įvartis ir sulygino šį rezultatą).

Progų Sūduva turėjo ir Grigaravičiaus įvartis buvo toli gražu ne pati ryškiausia. Grigaravičius mušė iš labai aštraus kampo ir tą kartą jam drūčiai pasisekė. Tačiau ne apie progas ir ne apie gynybą verta kalbėti po rungtynių su Banga. Mano akimis, tos rungtynės Sūduvos žaidime atskleidė du iki šiol nematytus dalykus.

Viena, komanda iš paskutiniųjų mėgino lošti vienu lietimu. Tas buvo daugiau nei akivaizdu. Jokio kamuolio trynimo, jokio varinėjimosi per pusę aikštės. Matėsi, kad žaidėjai, gavę kamuolį, stengiasi maksimaliai greitai siųsti jį toliau. Tikslumo vis dar skaudžiai trūksta. Vis dar gausu broko ir nesusikalbėjimo. Tačiau visa tai ateis – jeigu tik Sūduva ir toliau puoselės prieš Bangą parodyti futbolo stilių. Galim ilgai diskutuot apie tai, kodėl tik dabar Sūduva pradėjo lošti taip, kaip užbaigė praeitą sezoną. Galim ieškot priežasčių, kurios trukdė tokį žaidimą rodyti nuo čempionato pradžios. Tačiau svarbu ne priežastis atrasti, o tobulinti pagaliau susigrąžintą futbolą.

2014-49

Antras labai ryškus dalykas rungtynėse su Banga buvo Armino Vaskelos žaidimas. Ir šis žaidėjas šiemet pirmą kartą pasirodė panašiai, kaip pernai varydavo už Šiaulius. Ankstesnėse rungtynėse (nesvarbu, ar lošdavo nuo pradžių, ar pasirodydavo po keitimo) Vaskela atrodė gan pasimetęs ir sau vietos nerandantis. O va šį kartą jis tapo ryškiausiu Sūduvos atakų varikliu. Ypač smagiai žiūrėjosi jo ir Grigaravičiaus jungtis. Dėl to, kad Vaskela sugebėdavo mesti aštrų pasą į plotą, o įspūdingas Grigaravičiaus greitis leisdavo ir gynėjus aplenkt, ir Vaskelos perdavimus susirinkt.

Sūduvos forma dar labai tolima nuo tobulos. Praėjo visas ratas, o mūsų komandos žaidimas ir žaidėjų vaidmenys aikštėje dar tik pradeda klostytis. Galim kraipyt galvas vertindami komandos komplektuotojų darbą – gan prašmatnu net keturis legionerius laikyt ant suolo. Kdouh šansų turi nebent Radzinevičiui gavus traumą, Andelkovičių vis kankina kažkokios mistinės ligos apie kurias komanda nieko nekalba, Kovačevičius “pralaimėjo” kovą jaunesniems kolegoms, o štai sezono pradžioje neblogai varęs Russo vis dažniau lieka ant suolo. Ašiku, tiesa yra ir tame, kad jei nebūtų jų, kartais aikštėn tektų leisti moksleivius.

Dabar bus įdomiausia pamatyt, ar Vaskela vis tik pajėgs tapti vienu iš komandos lyderių. Sūduvai tas būtų labai naudinga, nes atakų aštrintojo aikštės viduryje mūsų komandai labai trūksta. Kitas sudėties judesys, vis rimčiau virstantis tikrove – Grigaravičiaus transformacija iš atsarginio į startinės sudėties žaidėją. Tiesą pasakius, iš šio žaidėjo pavyzdį imti galėtų visi Sūduvos jaunuoliai. Grigaravičius puikiai išnaudojo trenerių jam suteiktas galimybes ir pamažu tampa žaidėju, kurio net ir norėdami treneriai nelabai galėtų ant suolo laikyti – pernelyg daug naudos jis komandai duoda.

Grigaravičiui persikėlus į startinę sudėtį, panaši dilema iškilo kitam krašto saugui – Valentinui Baranovskiui. Dabar jau jam atėjo laikas įrodyti, kad yra vertas daugiau, nei būti atsarginiu. Na ir trečias ūmus klausimas – kas gi bus su Andelkovičiumi? Mat jei kaip reikiant užgros Vaskela, Andelkovičius aikštėn galės eiti tik aukojant Chveduką ar Kiselevskį. Tačiau kad aniedu žaidėjai žymiai daugiau dirba gynyboje nei serbas, turint aikštėje Vaskelą gali ir nebūtų protinga ant suolo palikti minėtus Sūduvos senbuvius. Matysim kaip čia bus. Gaila, kad visos šios dilemos nebuvo išspręstos prieš sezoną. Nėra gerai, kai santykiai komandoje dėliotis ima tik po 8-9 rungtynių. Tačiau yra kaip yra. Smagu, kad visa tai vyksta ne po antro rato, o jau dabar.

Šeštadienio rungtynėms po diskvalifikacijos grįžta Chvedukas. Apie Andelkovičiaus ir Činiko sveikatos būklę klubas kol kas nekalba. Lošiant su Žalgiriu ypač reikalingas būtų Činikas. Vis tik Kovačevičius nėra itin patikimas gynėjas – krašto saugu jam gal net geriau būtų lošti. Tik kad tų saugų Sūduvoje – nors vežimu vežk. O va jėgos gynybos kraštuose prieš Žalgirį labai reikės. Vis tik būtent ten lošia pavojingiausi Vilniaus komandos žaidėjai. Todėl kas bežaistų Sūduvos krašto gynėjais, jiems garantuotai reikės kolegų pagalbos tvarkantis su techniškais, greitais ir puikų smūgį turinčiais Žalgirio legioneriais.

Galim būt tikri, kad šeštadienį Sūduva loš nuo gynybos. Galvot apie kokią nors kitą taktiką būtų beprasmiška ir savižudiška. Juk būtent prieš gynybinį futbolą Žalgiris kol kas neturi ypatingai gerų ginklų. Būtų kvaila šia situacija nesinaudoti. O kaip Sūduvai seksis kontratakuoti – vienas dievas težino. Lošiant prieš Žalgirį reikia ne tik didesnio nei ikio šiol tikslumo, bet ir gero kibiro sėkmės. Aiškus yra tik vienas dalykas. Kad ir kaip besibaigų šios rungtynės, jos kaip visada bus viena iš sezono Marijampolėje puošmenų. Vien dėl to verta šeštadienio vakarą praleisti stadione.

Reklama

22 Responses to “Laukiam: Sūduva – Žalgiris”


  1. 1 Edas 2014-05-02 21:22

    O kokia situacija su Mariumi Šoblinsku? Traumuotas ar kitos priežastys, kad šiame sezone atrodo dar nebuvo į aikštę išėjęs.

    • 2 DZHIT 2014-05-03 11:37

      Šoblinskas traumuotas, bet pamažu individualiai kiek žinau treniruojasi, galbūt jau ir su komanda. O kas apie laukiamą mačą, tai įtariu, kad Suvalkijos sostinės gyventojai gausiau sugužės į stadioną pasižiūrėti (reikia tikėtis) gerų rungtynių. Manau tai bus visiškai kitokios rungtynės nei Vilniuje. Sūduva manau vėl pirma įmuš, bet tiek tikrai neprasileis :) mano spėjimas 1:1.

      • 3 Anonimas 2014-05-03 20:38

        Šoblinskas treniruojasi su komanda, po poros savaičių turėtų būti pasiruošęs

  2. 4 edmaz 2014-05-03 18:35

    na ka drausmes komisija Sembera pamylejo ponas Slyva Zalgiry pamylejo isvada viena zale kekse myli visi o taip iseitu Suduvos Zalgiris bijo labai :D

  3. 7 kitas Juozas 2014-05-03 19:39

    va ko negaliu pakęst tai tendencingo teisėjavimo, šlykštu žiūrėt. atleiskit, bet tokios nesąmonės kaip ta raudona seniai nebuvau matęs. vienas pašalinis žaidimui žmogus ima ir nusprendžia rungtynių baigtį.

  4. 8 griezhtas 2014-05-03 19:53

    Geda parsidavusiam Slyvai.

  5. 12 Bucas 2014-05-03 20:15

    Bjauru , kas darosi Lietuvos futbole. neliko FBK- atsirado žalgiris. Jei ko negali padaryti savo grajumi- padės LFF, sumažinus vienam mulkiui nuobaudą(o kaipgi, toookia žvaigždė ir ne iš bet kur, o iš žalgirio!!!)arba teisėjai, kaip rungtynėse su banga arba šiandien.

  6. 13 ePro 2014-05-03 20:16

    Jei teisejas yra Gaidys tu suplok!!! Clap Clap :)

  7. 14 Diviriks 2014-05-03 21:05

    Snapkauskas pakartojo Šilėno smūgį varžybose su Lech. Tik šiek tiek efektyviau :)) O jei rimtai, tai buvo esminis rungtynių momentas. Lūžis, kuris lėmė varžybų eigą ir neleido “Sūduvai“ parodyti savo žaidimo.

    Nepaisant šių varžybų, dar galime įrodyti, ko esam verti.

  8. 15 Anonimas 2014-05-03 21:10

    septynios siūlės galvoje, o jiem “tendencingas teisėjavimas“…

    • 16 kitas Juozas 2014-05-03 21:19

      nuo kada, pavojingas žaidimas iškart baudžiamas raudona kortele VIDURY AIKŠTĖS kai žaidėjas gavęs kortelę beje pirmas prie kamuolio būna. Jeigu pakišai savo galvą tai čia yra ir tavo kaltės yra, kiekvieną kartą tokiu atveju gali kišt galvą prie kojos ir laukt varžovui raudonos taip išeina.

    • 17 gggdd 2014-05-03 21:19

      kur jis kiso galva?

  9. 18 p.o.p. 2014-05-03 21:28

    esmė čia ne raudona Snapkauskui. O geltona Pilibaičiui antram kėliny identiškoje padėtyje. Tik Pilibaitis Chedukui švelniau pataikė ir tam kraujas nebėgo. Čia gi klasika teisėjavimo – identiškai traktuoti identiškas situacijas. Todėl turėjo būti arba dvi raudonos, arba dvi geltonos.

    • 19 Carlos 2014-05-03 21:36

      Ne identiškos situacijos viename buvo atviras koja todėl ir kraujas kitame ne

      • 20 p.o.p. 2014-05-03 21:46

        Cmon, Carlos. Nemaciau Snapkausko-Wilko reikalo normalaliai, nes buvo toli. Taciau maciau kita kaip Pilibaitis samoningai sieke koja kamuolio esancio palei Chveduko galva ir pataike ne i kamuoli o i veida. Nepastebejau kad jo koja butu buvusi ‘neatvira’. Koja yra koja. Tiesiog vienu atveju kontaktas buvo rimtesnis, kitu atveju menkesnis. Taciau Chvedukas lygiai taip pat galejo baigt rungtynes kruvina maike ir su siulemis ar ismustu dantim

      • 21 kitas Juozas 2014-05-03 21:56

        bet esmė ne kraujo kiekį juk, nes teisėjas turi sprendimą priimt per sekundę o “kraujas“ per sekundę nepasimato… pasekmes būsimas turi įvertint, bet vertina teisėjas ne pagal sąžiningumo principus, o pagal įtaką, autoritetus.

    • 22 carlos 2014-05-04 00:43

      kas per cmon atvira koja reiškia šipais į priekį už ką uefa yra prisakiusi teisėjams raudonais dalint, nes taip galima žaidėją traumuoti visam gyvenimui, ką snapkauskas realiai ir padarė, gi pilibaitis žaidė buco viršutine dalimi nekeldamas jokio pavojaus, jei tamstai nėra skirtumo, tai nėra apie ką ir diskutuot…


Comments are currently closed.



Adresas

ponaspop@yahoo.com

Archyvas

Sūduva Flickr'e

Statistika

  • 1,184,489 hits