Naujas Žalgirio laikas

Sakau, laikas kažką parašyti, nes komentarų skaičius po senuoju tekstu tuoj pasieks Delfio lygį. Tiesa, dar guli verdamas tekstas apie Pasaulio futbolo čempionatą, bet kažkaip vasaros karščiai neleidžia jo iki galo nupiešti. Tačiau Pasaulio futbolą jau visi spėjome pamiršti, o va A lyga ir vėl mus pradės tuoj kankinti.

Taigi, pirmiausia reikia pabrėžti dar kartą, kad pasikeitė Sūduvos rungtynių su Žalgiriu laikas. Tikiuosi, pokytį visi užfiksavote. Tačiau patirtis rodo, kad pakartotiniai paminėjimai visada yra naudingi. Rungtynės vyks ne penktadienio vakarą, kaip buvo planuota anksčiau, o šeštadienį, 18.30. Laikas buvo pakeistas prieš pora dienų, o tai reiškia, kad tam tikra dalis Lietuvos gyventojų po laiko pakeitimo į stadioną patekti nesugebės. Pavyzdžiui, jūsų godotinas metraštininkas, kuris buvo viską iš anksto puikiai susiplanavęs, tačiau dabar visi planai nuėjo šuniui ant uodegos. Yra pavojus, kad jūsų metraštinininkas net interneto transliacijos negalės pažiūrėti. Ir tai bus ko gero pirmas kartas per paskutinius dešimt metų, kai jis nepamatys gyvai Sūduvos žaidimo su Žalgiriu Vilniuje (Marijampolėje gyvai nematė kiek daugiau kartų – kokius du). Teks pasitenkinti dubleriais, jaučiu. Beje, mane pralinksmino gana pavėluotas oficialus Sūduvos pranešimas apie rungtynių laiko korekcijas. Pralinksmino žodžiai – “nenumaldomai artėjant rungtynėms… paaiškėjo tiksli data“. Atrodo, sėdėjo Murauskas su Nikoličiumi pas burtininkę Palmirą ir laukė kol ji alaus putose žaidimo datą pamatys. Gerai, užteks apie tai. Ne paskutinis gi sezonas. Ir su Žalgiriu Sūduva lošia toli gražu ne paskutinį kartą.

Per čempionato pertrauką šis tas nutiko. Štai Dainava nusprendė pakartoti kelių metų senumo Atlanto istoriją ir kažkaip papildyti mokinių gretas normaliais futbolininkais. Kaip ten viskas galų gale atrodys greičiausiai nežino nė patys Dainavos savininkai. Paskutines draugiškas rungtynes šio klubo svetainė taip aprašo: „Dainavos“ sudėtyje pasikeisdami rungtyniavo alytiškiai vartininkai Donatas Mikučionis, Martynas Matijoška, žaidėjai Kęstutis Balčiūnas, Ervinas Chvesko, Nerijus Kavaliauskas, Deividas Kumeta, Rytis Padegimas, Vaidotas Rutkauskas, Skirmantas Šeštavickas, kiti lietuviai ir užsieniečiai. Kiti lietuviai ir užsieniečiai? Chm, tokie, kad net vardų minėti neverta? Kaip bus taip bus. Stebuklą Dainava kažin ar sukurs, bet gal bent nustos būti įvarčių santykio gerintoja kitiems lygos klubams. Tuo tarpu Ekranas dar labiau nusilpo – Ekraną paliko šeši žaidėjai. O papildė vartininkas iš Utenio, brazilas iš Maltos čempionato ir mūsiškis Paulius Daukša. Kitose komandose ypatingų naujienų nebuvo – kai kur pasikeitė vienas kitas žaidėjas, tačiau fundamentalių perversmų nepastebėta.

Vienintelė išimtis – Vilniaus Žalgiris. Ši komanda prisigraibė naujokų, nors kai kurie jų buvo greičiau atgal grįžę senbuviai. Kai kurie jų jau paliko komandą – Pavelas Komolovas palakstė Čempionų lygoje ir keliasi į Lenkijos Ekstraklasą. Tačiau nuspėti, kaip Žalgiris atrodys šeštadienį – labai sunku. Komanda buvo stiprinama konkrečiam tikslui, kurio, deja, nepasiekė. Galima kelti klausimą ar racionalu buvo tikėtis, kad per pora savaičių įmanoma taip integruoti būrį naujokų, kad komanda imtų žaisti kokybiškai naują futbolą, tačiau palikime tai nutarti patiems Žalgirio vadams. Aišku yra viena – buvo mėginama maksimaliai gerai pasirodyti Čempionų lygoje. O visiems, kurie ir vėl šaiposi iš prasto lietuviško futbolo pasirodymo Europoje, derėtų nepamiršti fakto, kad šiuolaikiniame futbole viską lemia pinigai. Pernai Žalgiriui stipriai nuskilo – Lech’as vis tik buvo toli gražu ne silpniausia lenkų lygos komanda. Šįmetinis rezultatas atitiko realybę. Jei Žalgirio biudžetas buvo apie 10 milijonų litų, tai Dinamo – 30-40 milijonų litų šiemet ir 70-80 milijonų litų pernai. Tos komandos statusas mažumą miglotas ir iki galo suprasti dviejų sezono biudžetų skirtumus sudėtinga (biudžetas buvo mažinamas sąmoningai lyg ir siekiant kažkokių mistinių tikslų). Kaip ir būti tikram, kad šįmetiniai milijonai yra iš tikro tai, kas komandai paskirta. Bet kokiu atveju Žalgirio ir Dinamo biudžetų skirtumas yra ženkliai solidesnis, nei šių klubų dvikovos aikštėje rezultatas.

Kuo minėtas pastiprinimas komandą pavers A lygoje – greitai pamatysim. Žalgiris šiemet nerodė ypatingai gero futbolo. Net ir A lygoje visko buvo. Todėl ir lentelėje Žalgiris nuo likusių komandų atsiplėšė mažiau, nei turėjo remiantis žiniomis apie lygos klubų biudžetus. Sakykim, Čempionų lygoje nė vienas iš Žalgirio naujokų stebuklingai nesužibėjo. Tačiau Čempionų lyga yra kas kita, nei mūsiškė. Esminis dalykas, kuris Žalgirio žaidėjams koją gali pakišti artimiausiose keliose rungtynėse – nusiteikimo stoka, kuri neišveingiamai turėjo ateiti į komandą, labai jau greitai užbaigusią pasivažinėjimus po Europą.

O štai Sūduva posmelį pasistiprino. Ne tiek, kad galėtume riesti nosį laukdami šeštadienio rungtynių. Taip pat neaišku, kokiais tikslais komanda apskritai buvo stiprinama. Greičiausiai vis tik yra keliami patys artimiausi tikslai – laimėti medalius ir užsitikrinti kitam sezonui sugrįžimą į Europos lygą. Kol kas tokio tikslo pasiekimą galima svarstyti visiškai racionaliai. Tiesą pasakius, tą patį buvo galima daryti ir be tų menkų pasikeitimų sudėtyje. Vienintelė fundamentali naujiena – tiek šiam sezonui, tiek ir galvojant apie ateitį – trenero iš Portugalijos atsiradimas Marijampolėje.

Tuo tarpu iš žaidėjų būrio išnyko keletas antraeilių personažų, o pasirodė keletas veikėjų, iš kurių išskirtinės įtakos komandos žaidimui kol kas sunku tikėtis. Kiek įspūdingesnę biografiją turėjo tik serbas Mitar Pekovič, tačiau jo CV rodė, kad gerieji šio žaidėjo laikai – jau seniai praeityje. Tuo tarpu du naujokai kol kas į futbolo istoriją savo vardų dar neįrašė. Šnekėti apie juos jau pradėjome ir tos šnekos labai panašios į tas, kurias varinėjame ties daugeliu Sūduvos naujokų jau ne pirmus metus. Paprastai tariant, kol kas daugiau galvų kraipymo ir klaustukų akyse, nei plojimų ir tikrumo, kad Sūduva įsigijo iš tikro perspektyvių žaidėjų. Ispanas, bent jau teoriškai, krenta į konkurencinę mėsmalę su dideliu būriu kitų panašaus stiliaus žaidėjų, o baltarusis, kaip teisingai buvo pastebėta, svajoja labiau apie rezultatyvius perdavimus, o ne apie vartų gynybą. Bet kokiu atveju, iš anksto nieko smerkti neverta. Spėju, kad pamatyti šiuos žaidėjus galėsime jau artimiausiose rungtynėse.

Štai ir visos naujienos. Iki futbolo beliko pora dienų.